Keliauti tarp Baltijos valstybių – patogu, atstumai nedideli, todėl gyventojai šioms šalims aplankyti skiria net ir ilgesnius savaitgalius. Automobilis – populiariausia ir patogiausia transporto priemonė, norintiems keliauti Baltijos šalyse, rodo Latvijos investicijų ir plėtros agentūros Turizmo departamento duomenys.
Pasak „CityBee“ Lietuva vadovo Domo Garbinčiaus, vasaros laikotarpiu tarp „CityBee“ klientų stebimas didesnis keliavimo Baltijos šalyse aktyvumas. Pavyzdžiui, pernai tokių kelionių pikas buvo matomas rugpjūtį. Įmonės duomenimis, kelionių skaičius vasaros mėnesiais išauga beveik du kartus.
Nors ir Latvija, ir Estija yra Lietuvai artimos valstybės, visgi 9 iš 10 lietuvių renkasi keliauti į Latviją, rodo „CityBee“ statistika. D. Garbinčiaus teigimu, populiariausi Latvijos miestai tarp klientų iš Lietuvos yra Ryga, Liepoja, Jūrmala ir Jelgava. Daugiausiai, net 80 proc. keliautojų vyksta aplankyti Latvijos sostinę Rygą.
„Pastebime, kad vasarą daugiau mūsų vartotojų renkasi ilgesnes, nuo vienos iki trijų ir daugiau dienų keliones. Tokio tipo kelionių skaičius vasarą išauga dvigubai. Nors Latvija išlieka populiaresne lietuvių keliavimo kryptimi lyginant su Estija, šiemet matome šiek tiek padidėjusį kelionių skaičių ir į Estiją, daugiausiai į Taliną“, – sako D. Garbinčius.
Rugpjūtį, minint itin svarbią datą – Baltijos kelio metines, „CityBee“ skatina keliauti ir pažinti kaimyninių valstybių gamtą, miestus ir kultūrą dar patogiau. Visą rugpjūčio mėnesį „CityBee“ netaikys automobilio palikimo kitoje šalyje mokesčio. Tai reiškia, kad vartotojai iš Lietuvos, kurie naudosis „CityBee“ automobiliais galės keliauti patogiau – nemokamai palikti automobilius Latvijoje ar Estijoje. Aplankius kaimynines šalis ir grįžus į Lietuvą, automobilio palikimo mokestis taip pat nebus taikomas.
„Go Vilnius“ vadovės Dovilės Aleksandravičienės teigimu, nors Vilnius sulaukia turistų iš abiejų Baltijos šalių, visgi mūsų sostinę labiau pamėgę – latviai.
„Šių metų pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad Vilnių aplankė daugiau nei dvigubai daugiau turistų iš Latvijos nei iš Estijos. Šis santykis yra tendencingas, pavyzdžiui, iš viso pernai latvių turistų sulaukėme net 56 tūkst., o estų – 27 tūkst. Stebint pirmojo 2024 metų ketvirčio rezultatus džiugina ir tai, jog tiek turistų iš Estijos, tiek iš Latvijos, skaičiai auga apie 5–9 proc. Pastebime, kad pernai gruodį turistų iš Latvijos Vilniuje apsilankė daugiausiai lyginant su kitais metų mėnesiais. Tiesa, tokia statistika mūsų nestebina, nes Latvija yra viena iš mūsų tikslinių rinkų, kurioje kryptingai vykdomi komunikacijos ir rinkodaros veiksmai, siekiant populiarinti Vilnių kaip kelionių kryptį. Taigi ir matome pozityvius to rezultatus“, – įžvalgomis dalijasi D. Aleksandravičienė.
Pasak D. Aleksandravičienės, be labiausiai lankomų vietų tokių kaip Gedimino pilis, Vilniaus universitetas ar Valdovų rūmai, šį sezoną turistus traukia ir naujos erdvės – atnaujinti Sapiegų rūmai, Pilininko namas Gedimino kalno papėdėje, Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus ar naujos erdvės Televizijos bokšte.
Pasak pašnekovės, šiemet latviai Lietuvoje renkasi vidutiniškai trumpesnes keliones nei pernai, o estų vidutinė kelionės trukmė išlieka stabili.