Būtent tokias tendencijas neretai galima išvysti šiandieninių mašinų salonuose: švelnios medžiagos, spalvingas aplinkos apšvietimas, minimalistinis dizainas ir milžiniški ekranai, į kuriuos persikėlė visos automobilių valdymo funkcijos. Tačiau ar tai suderinama su ergonomika?
Akys į kelią ar ekraną?
Anksčiau visi automobilių prietaisai buvo valdomi fiziniais mygtukais ir sukamaisiais ratukais. Todėl nieko keisto, kad transporto priemonėms tobulėjant ir įgaunant vis daugiau funkcijų, vairuotojai ir automobilių apžvalgininkai ėmė piktintis perkrautais salonais. Ne veltui prieš 15 metų viešumoje „Opel“, „Volvo“ ar „Citroën“ salonai buvo peikiami, kad ten per daug mygtukų, esą tarp jų galima pasiklysti.
Bet vėliau atsirado ekranų, ten persikėlė rečiau naudojamos funkcijos, vidaus erdvės darėsi vis švaresnės, gražesnės ir vieną dieną iš jų kone visiškai dingo fiziniai valdikliai. Naujų mašinų salonai tapo itin futuristiški, tačiau, norint pakeisti vidaus temperatūrą, dažnu atveju tenka nusukti žvilgsnį nuo kelio ir stebeilyti į ekraną, o tai – nei patogu, nei saugu.
Švedų leidinio „Vibilagare“ žurnalistai atliko tyrimą: kiek laiko vairuotojas nežiūri į kelią, kol pakeičia radijo stotį, nusireguliuoja salono temperatūrą ir atstato kelionės kompiuterį. Jie eksperimentą darė važiuodami 110 km/val. greičiu, bandė 13 skirtingų automobilių. 12 jų buvo nauji, o vienas – senas 2005 metų „Volvo V70“ su gausybe mygtukų.
Būtent šio modelio vairuotojui visas užduotis pavyko atlikti vos per 10 sekundžių. Visos naujos transporto priemonės, kuriose funkcijos valdomos per ekraną, nusileido senoliui: „Tesla Model 3“ vairuotojas į kelią nežiūrėjo 23 sekundes, „Volkswagen ID.3“ – 25 sekundes, „BMW iX“ – 30 sekundžių, o Lietuvoje neparduodamo „MG Marvel R“ vairuotojas akis į didelį centrinį ekraną buvo įbedęs net 44,9 sekundės.
Gamintojai po truputį pripažįsta klydę
Šiandien mygtukų dar galima rasti japoniškuose modeliuose, paskutinis mygtukų ir ratukų mohikanas Europoje – į praktiškumą orientuotas prekių ženklas „Škoda“. O štai naujieji „Mercedes-Benz“, „Audi“, „Renault“ ar „Peugeot“ ir beveik visi likę europiečiai išgyvena „ekranizacijos“ periodą. Tačiau ar tai patogu ir saugu?
„Automobilio patogumas, nepaisant dėtuvių ar sėdynių kokybės, man asocijuojasi su patogiu salono elektronikos sistemų valdymu. Naujuose kasdieniuose modeliuose tų sistemų daugėja, o tai gali komplikuoti reikalus. Kai viską galima valdyti greitai, intuityviai, tuomet atsiranda komforto pojūtis“, – sako portalo „Autoplius.lt“ rinkodaros specialistas Gintenis Dauparas.
Eksperto teigimu, ekranai ir įvairiausi jutikliniai valdikliai suteikia prabangos, grožio, išmanumo, bet dažnu atveju atima valdymo komfortą.
„Yra, kas neblogai padaro, bet naujų „Volkswagen“ klimato valdymo priemonės gal ir atrodo gražiai, bet tikrai nėra patogios“, – priduria pašnekovas.
Beje, bendrovė „Volkswagen“, pristačiusi naują salono ir multimedijos koncepciją aštuntosios kartos „Golf“ bei I.D. elektriniuose modeliuose, kur viskas valdoma lietimu, susilaukė gana aršios tiek apžvalgininkų, tiek vartotojų kritikos: valdyti automobilio funkcijas nepatogu.
Jutikliniai mygtukai ant vairo užkliuvo taip stipriai, kad naujos kartos „Passat“ ir „Tiguan“ gaus seno tipo vairus su fiziniais mygtukais. Tiesa, klimato kontrolės sistema vis dar bus valdoma po ekranu įrengtais jutikliniais slankikliais, tačiau jie taip pat neturi daug gerbėjų.
Mygtukai leidžia nepamesti kelio iš akių
Tuo tarpu naujausią ketvirtosios kartos verslo klasės „Superb“ modelį pristačiusi „Škoda“ parodė, kad švaraus, modernistinio dizaino, kokybiškų medžiagų ir technologiškai pažangus salonas neturi apsiriboti vien tik dideliu televizoriumi.
Inžinieriai po 13 colių jutikliniu ekranu, kaip ir naujausiame „Kodiaq“ modelyje, įtaisė tris fizinius daugiafunkcius ratukus „Smart Dials“ su skaitmeniniais ekranais įvairioms funkcijoms valdyti. Dviem išoriniais vairuotojo ir priekinio keleivio išmaniaisiais ratukais valdoma vidaus temperatūra, sėdynių šildymas ir vėdinimas, rodoma šiuo metu aktyvi funkcija. Centriniu ratuku galima valdyti iki keturių skirtingų funkcijų, pavyzdžiui, multimedijos garsumą, ventiliatoriaus greitį, oro kryptį, išmanųjį oro kondicionavimą, važiavimo režimus ir žemėlapio priartinimą.
„Manau, jog klimato kontrolė, radijo stočių keitimas, muzikos garsumas, sėdynių šildymas – šios dažniausiai naudojamos ir kaitaliojamos funkcijos turėtų būti pasiekiamos paprasčiausiai, intuityviausiai. Geriausiai – fiziniais mygtukais, kad nereikėtų akių paleisti nuo kelio“, – savo požiūrį dėsto automobilių fotografas, konkurso „Lietuvos metų automobilis 2024“ komisijos narys Vytautas Pilkauskas.
Sudėtinga ir pavojinga
Savo ruožtu žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausias redaktorius Vitoldas Milius atkreipia dėmesį į populiarėjančias dalijimosi automobiliais platformas. Pašnekovo teigimu, jeigu prie nuosavos mašinos ekranuose esančių meniu dar galima ilgainiui priprasti, tai sėdant iš vieno automobilio į kitą skirtingos sistemos ir jų valdymas gali sukelti saugumo problemų.
„Jeigu gamintojai ir toliau darys visiškai skirtingas multimedijos sistemas, dalijimosi automobiliais platformomis besinaudojantys vairuotojai važiuodami žiūrės ne į kelią, o į ekraną ieškodami ten to, ko nepametė“, – sako V. Milius.
Nemaža dalis užkietėjusių automobilistų, tarp jų ir didžioji dalis „Lietuvos metų automobilį“ renkančių komisijos narių, viešai reiškia nepasitenkinimą šiuolaikinėmis tendencijomis, bet gamintojai vis vien stengiasi kuo labiau įtikti naujiesiems vartotojams, stebinti juos švariu modernistiniu stiliumi ir technologijomis. Nors ir jos susilaukia minimalizmo šalininkų kritikos.
„Man, pavyzdžiui, salonai be mygtukų, su dideliais ekranais, yra labai gražūs. Bet kai, važiuojant per pūgą slidžiu keliu ar esant intensyviam eismui, ekrane reikia nusistatyti, kad vėjas pūstų į priekinį stiklą, tai labai nepatogu ir netgi atima saugumo jausmą“, – visiškai švaraus salono be jokių valdiklių minusus pripažįsta G. Dauparas.
Tačiau tokių masinių gamintojų kaip antai „Škoda“ pasirinkimas rodo, kad automobilių bendrovės atsižvelgia į vairuotojų pageidavimus ir gręžiasi į sprendimus, kurie leidžia naujausias technologijas suderinti su intuityvesniu bei patogesniu jų valdymu.