Nenuostabu, kad čia nusistovėjusios ilgalaikės tradicijos ir dominuojantys žaidėjai retai kada leidžia iškilti naujoms žvaigždėms. Vis dėlto tokių pavyzdžių yra, o išsišokėlių sėkmės istorijos masina įsigilinti – kur glūdi jų pasiteisinusių sprendimų šaknys?
Iškalbingi skaičiai
Stulbinanti transformacija iš pigios, nepatikimos biudžetinės markės į vieną populiariausių prekių ženklų ne tik gimtojoje Pietų Korėjoje, bet ir konservatyviai naujokus pasitinkančioje Europoje. Tokiais žodžiais galima būtų apibūdinti bendrovės „Kia“ istoriją iš reklamos skydelio, bet iškalbingiau ją iliustruoja paprasti faktai ir skaičiai.
Autoritetingo Didžiosios Britanijos portalo „Autocar“ rinkimuose ši bendrovė paskelbta geriausiu 2023 m. gamintoju, o toks specialistų verdiktas pažymėtas įžangos sakiniu: „Iš tiesų daug vandens nutekėjo nuo tada, kai kas nors iš mūsų galėjo pagalvoti apie „Kia“ kaip apie „juokingą pigių automobilių markę iš Korėjos…“
Skaičių mėgėjams britų žurnalistai pabėrė iškalbingą statistiką. „Kia“ pernai įsitvirtino tarp trijų aukščiausias pardavimo pozicijas užimančių automobilių prekių ženklų skirtinguose Europos kampeliuose: Ispanijoje, Švedijoje, Slovakijoje ir Estijoje, o Nyderlanduose išsiveržė į lyderius.
2022-aisiais Pietų Korėjos bendrovės naujų automobilių rinkos dalis Europos Sąjungos šalyse siekė beveik 5 proc. ir jai pavyko aplenkti ne tik giminingą „Hyundai“ markę, bet ir tokius Senojo žemyno senbuvius kaip „Ford“, „Opel“, „Fiat“ ar „Škoda“. Panašią statistiką pardavėjai fiksavo ir mūsų regione: 6 proc. rinkos dalies atsiriekę korėjiečiai įsitvirtino penktoje pozicijoje. Lietuvoje „Kia“ pernai atsignybo 5 proc. naujų automobilių pardavimo rinkos pyrago ir įsitaisė ketvirtoje M1 klasės vietoje.
„Autocar“ žurnalistų pastebėjimu, prie dabartinės sėkmės neabejotinai prisidėjo didžiosios dalies modelių atnaujinimai, taip pat ir visiškai naujos kartos automobiliai, tarp kurių rikiuojasi ir korėjiečių markės SUV, kaip antai „Sportage“ ar „Niro“. Pietų Korėjos gamintojai įdiegė galybę naujausių technologinių išradimų, tačiau išsaugojo ankstesnės kartos modelių kainų kartelę – taip jie į savo rankas suėmė daugybę konkurencijos lauko kozirių.
Korėjiečių sėkmės ištakos – Europoje
„Manau, kad viena svarbiausių priežasčių, kaip biudžetinė markė pasidarė labai konkurencinga vidutinės klasės atstove, kartais pasiūlančia ir tikrai aukštesnę klasę menančių modelių, – 2007-aisiais Europoje atidarytas visavertis jos biuras“, – vienu sakiniu šią sėkmės istoriją reziumuoja automobilių žurnalistas Egidijus Babelis.
Žurnalo „Keturi ratai“ autorius sako, jog Rytų specialistai kitaip žiūri į daugybę pramonės kūrinių, tarp jų – ir transportą. Todėl tai, kas jiems atrodė geri automobiliai, europiečiams neretai sukeldavo šaižią pašaipą.
„Todėl kai Europos rinkai skirtus modelius pradėjo kurti europiečiai, išsyk pasitaisė dizainas, techniniai sprendimai tapo modernesni ir taip „Kia“ po truputį ėmė judėti į priekį. Tą, ką uždirbo iš biudžetinių modelių, jie teisingai investavo į naujo biuro statybas Frankfurte ir patyrusių dizaino bei inžinerijos specialistų persiviliojimą iš kitų gamintojų“, – prisimena žurnalistas.
E. Babelio teigimu, Europoje automobiliai yra brangūs, o Senojo žemyno vairuotojai – išlepę. Jiems reikia ir komforto, ir geresnių medžiagų, ir geros įrangos. Todėl Europos gamintojai tai siūlo. Savo ruožtu ankstyvieji korėjiečių bandymai varžytis siūlant pigias gabenimo iš taško A į tašką B priemones atsimušdavo į lūkesčių sieną.
„Kas, kad jie buvo pigūs. Europiečiai turi pinigų, todėl pasitaupę mieliau rinksis ką nors geresnio, geriau atrodančio ir rafinuočiau važiuojančio. Tad maždaug nuo 2007–2008 m. korėjiečiai mūsų žemyne pradėjo žaisti pagal Europos taisykles. Atsirado dizainas, daugiau kokybės, automobiliai techniškai patobulėjo, kaip ant delno ir kitokie rezultatai“, – pažymi jis.
Toliaregiška įžvalga
Dizaino vaidmenį akcentuoja ir apdovanojimą P. Korėjos gamintojui skyrusio portalo „Autocar“ atstovai. Jie atkreipia dėmesį į korėjiečių progresą. Leidinys pažymi, kad daugelį vertintojų į savo pusę palenkė išsiskirianti naujos kartos modelių dizaino kalba – jos evoliuciją buvo galima stebėti pastaruosius šešerius metus.
2017 m. pasirodęs „Stinger“, 2019-aisiais pristatytas visiškai netikėtos išvaizdos „Proceed“ universalas, naujos eros EV6 elektromobilis 2021-aisiais – visi jie paklojo pamatus drąsiam prekių ženklo atsinaujinimui. Į gatves išriedėję smarkiai atsinaujinę masiškiausi krosoveriai „Sportage“ bei „Niro“ ne tik nebesukėlė šoko, bet ir buvo priimti kaip savaime suprantami markės permainų tąsos simboliai.
„Pasiekta komercinė sėkmė leido gamintojui jaustis užtikrintai pristatant naujus modelius, kurie būtų dar labiau išsiskiriantys ir aiškiai atpažįstami kaip šio gamintojo kūriniai“, – konstatuoja britų žurnalistai.
Vis dėlto, E. Babelio įsitikinimu, sėkmės receptui vien tiek nepakanka – dar reikia sėkmingos esminės įžvalgos. Korėjiečiams ja tapo sprendimas siūlyti daugiau vertės už konkurencingą kainą, nei buvo priimta Europos gamintojams.
„Korėjietiški automobiliai nebuvo labai pigesni už analogiškus europietiškus, bet juose buvo gerokai daugiau įrangos: renkantis Senojo žemyno markes, už ją reikėjo papildomai susimokėti. Klimato kontrolė, šildomos sėdynės ar vairas tapo standartine įranga. Tai irgi patraukė pirkėjus, o ši įžvalga tebeveikia ir dabar“, – sako pašnekovas ir papildo, kad pasiteisino ir „Kia“ pasiūlyta 7 metų garantija.
„Viskas, ko įmonei iš tikrųjų trūksta, rasti būdų, kaip į savo geriausiai parduodamus modelius įšvirkšti tą esminę papildomo dinamiškumo dozę. Ši magiška detalė galutinai uždarytų išskirtinumo ir malonumo vairuoti, keliauti bei mėgautis kelionėmis ciklą. Jeigu „Kia“ ras paskutinę dėlionės dalį, kas žino, galbūt perspektyvoje sušvis ir rinkos lyderio vaidmuo?“ – retoriškai apibendrino „Autocar“.