„Via Lietuva“ iniciavo viešųjų pirkimų konkursus dar dvejų kelio Vilnius-Utena atkarpų rekonstrukcijos darbams atlikti

Šiuo metu fiziniai rekonstrukcijos darbai šiame kelyje jau vyksta 30 km ruože nuo Molėtų iki Utenos bei 2 km atkarpoje Utenos mieste.

„Šį rudenį ir iki metų pabaigos didžiausias mūsų prioritetas – šio visam Šiaurės Rytų Lietuvos regionui svarbaus plento tolesnė rekonstrukcija. Tam dedame maksimalias pastangas ir norime dar didesnio greičio, kad Utenos plentas būtų atnaujintas kuo greičiau. Šiuo metu atnaujinamoje atkarpoje tarp Molėtų ir Utenos darbai jau tuoj pasieks pusiaukelę, pradedama ruoštis ir naujų ruožų rekonstrukcijai. Netrukus bus pasiruošta skelbti rangos konkursus visiems likusiems ruožams. Labai tikiuosi, kad šio strateginio šalies projekto įgyvendinimo tempas išlaikys didelį pagreitį“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Paskelbtų viešųjų konkursų rekonstrukcijos darbams atlikti kelio ruožo ilgis sudaro beveik 20 km, ši atkarpa prasideda nuo Nemenčinėlės iki Dasionių. Likusios neatnaujintos kelio atkarpos šiuo metu yra projektuojamos, bendrai jų ilgis siekia daugiau nei 25 km, jų projektavimo darbus žadama baigti dar šį rudenį.

Šiuo metu intensyvūs rekonstrukcijos darbai jau vykdomi daugiau nei 32 km ilgio ruože nuo Molėtų iki Utenos bei pačiame Utenos mieste. Utenoje darbus ketinama baigti jau šį rugsėjį, nuo Molėtų iki Utenos – šių metų pabaigoje.

„Šiandien „amžiaus statybomis“ praminto kelio rekonstrukcijos darbai intensyviai vykdomi. Atkarpa nuo Molėtų iki Utenos, pagal rekonstrukcijos darbų apimtis, bus greičiausiai įgyvendintas šalies kelių infrastruktūros projektas bent per paskutinį dešimtmetį. Likusios blogos būklės kelio atkarpos atnaujinimo planavimas taip pat sparčiai juda į priekį. Tinkamai ir nuosekliai sudėlioti darbų planavimo procesai padės užtikrinti, jog rekonstrukcijos darbai galėtų prasidėti dar ankstyvą kitų metų pavasarį“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Šiuo metu atnaujinamos atkarpos nuo Molėtų iki Utenos darbų vertė sudaro 61 mln. Eur su PVM, darbų Utenos mieste vertė – 7 mln. Eur su PVM. Likusio 42,8 kilometrų ilgio ruožo rekonstrukcijos darbų kaina bus aiški tik įgyvendinus ir pasibaigus viešųjų pirkimų procedūroms, tačiau vertinama, jog ji galėtų siekti daugiau nei 150 mln. Eur.

Šiais metais Vyriausybė Molėtai–Utena kelio rekonstravimui skyrė papildomus 40 mln. Eur. Tikimasi, jog kitų metų Valstybės biudžete reikalingos lėšos likusio kelio Vilnius-Utena atkarpų rekonstrukcijai taip pat bus numatytos.

Kelio nuo Molėtų iki Utenos rekonstrukcijos metu suplanuota kapitaliai sutvarkyti dvi eismo juostas, įrengti autobusų sustojimo aikšteles su paviljonais, pėsčiųjų takus ir modernų apšvietimą. Šioje kelio atkarpoje taip pat numatyta įrengti ir nuo gyvūnų migracijos apsaugančias tinklo tvoras bei horizontalius barjerus. Atsižvelgus į kelyje fiksuojamus transporto priemonių srautus, remontuojamame ruože ties sankryžomis numatyta įrengti ir papildomas kairiojo posūkio juostas.

Iki šios dienos kelio Molėtai-Utena rekonstrukcijos projekto įgyvendinimas siekia jau daugiau nei 40,5 proc.

Praėjusių metų rudenį pradėti to pateis kelio rekonstrukcijos darbai Utenos mieste taip pat juda link pabaigos, kuri numatyta jau rugsėjo mėn.

Kelias Vilnius-Utena pastatytas 1979 – 1985 metais ir yra vienintelis iš betono blokų pastatytas kelias Lietuvoje, kuriuo per parą iš viso pravažiuoja netoli 9 tūkst. transporto priemonių. Karštuoju metų laiku betono plokštės šiame kelyje dažnai iškildavo, tai kėlė pavojų eismo saugumui bei lėmė spūsčių kelyje susidarymą. Kelyje nuolat atsirasdavo išdaužos bei provėžos. Ilgainiui kelio būklė tik blogėjo, tad ruožo Molėtai-Utena remontas buvo itin laukiamas tiek ir keliaujančių į Uteną, tiek ir vietos gyventojų. Po daugiau nei 30 metų kalbų ir pažadų šių metų kovo 7 dieną prasidėjo realūs darbai.

„Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių bei daugiau nei 2 000 km dviračių eismui skirtos infrastruktūros. Įmonė siekia, jog šalies kelių infrastruktūra būtų nuolat plėtojama, atnaujinama bei modernizuojama, kurtų pridėtinę vertę valstybei, jos gyventojams ir taptų teigiamų pokyčiu vizitine kortele šalies svečiams.