Lietuvos keliais šiuo metu važinėja daugiau nei 8 tūkstančiai vien elektra varomų automobilių ir yra apie 600 viešųjų įkrovimo stotelių. Susisiekimo ministerija yra parengusi planą ir numačiusi investicijas viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros vystymui, dar šiais metais startuos finansavimo programos, kurių bendra vertė siekia apie 140 mln. eurų.
Viešuosius elektromobilių įkrovimo tinklus vystančios bendrovės „Eleport“ vadovo Lietuvoje ir Baltijos šalyse Kazio Pupinio teigimu, prireiks laiko, kol šie planai virs realybe.
„Lietuvoje elektromobilių įkrovimo infrastruktūra dar nėra tiek išvystyta, kad keliauti jais būtų taip pat patogu, kaip įprastais automobiliais. Po kelerių metų situacija pasikeis – vienas iš mūsų tikslų yra užtikrinti, kad žmonės galėtų greitai ir patogiai įkrauti elektromobilį tada, kai jie to nori. Sparti infrastruktūros plėtra užtikrins ir pačių elektromobilių populiarumo augimą“, – sako „Eleport“ vadovas Kazys Pupinis.
Elektromobilių pirkėjams – subsidijos ir lengvatos
Bene patogiausia elektromobilį turėti tiems, kurie gyvena individualiuose namuose ir turi nuosavą, įprasto ar vidutinio greičio įkrovimo stotelę. Joje elektromobilio baterija pilnai įkraunama vidutiniškai per 6–8 valandas ar ilgiau, taigi palikus krautis pernakt, ryte jis bus pasiruošęs kelionei.
Elektromobilių vairuotojams labai apsimoka namuose įsirengti ir saulės elektrinę bei taip reikšmingai atpiginti savo keliones. Individualių namų savininkai naujas paraiškas dėl saulės elektrinių įsirengimo vėl galės teikti gegužės mėnesį.
Parama tiek įsirengiant įkrovimo stotelę prie namų, tiek saulės jėgainę gali padėti sutaupyti kelis tūkstančius eurų, taigi palaukti naujų šaukimų išties verta. Vis dėlto pagrindinė elektromobilių įsigijimo skatinimo priemonė, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) subsidijos, galios dar ne vienerius metus.
Šiuo metu privatūs asmenys įsigydami naują elektromobilį gali atgauti 5 tūkst. eurų, naudotą – 2,5 tūkst. eurų. Subsidijomis gali pasinaudoti ir naują elektromobilį perkantis verslas, tik tokiu atveju ji siekia 4 tūkst. eurų. Be to, nuo šių metų įmonės, įsigyjančios iki 50 tūkst. eurų vertės elektromobilius, gali pasinaudoti PVM lengvata.
„Palankesnės lizingo sąlygos, nemokamas parkavimas didmiesčiuose, galimybė važiuoti viešojo transporto juostomis – šie ir kiti papildomi privalumai dar labiau gundo persėsti prie elektromobilio. Svarbu, kad įvairios lengvatos, įskaitant subsidijas, būtų tęstinės, ir žmonės galėtų būti tikri, jog spės jomis pasinaudoti, nepavėluos, net jei įvyktų kas nors netikėto, pavyzdžiui, automobilio tektų laukti ilgiau nei planuota ar visgi nuspręstų atidėti jo pirkimą“, – sako K. Pupinis.
Elektromobilis taupo ir kelyje, ir autoservise
K. Pupiniui pritaria ir elektromobilių entuziastas, tinklalapio 100procentuelektrinis.lt autorius Dainius Jakas: reikšminga, ilgą laiką galiojanti subsidija suteikia užtikrintumo. Kita vertus, pirkdami naują automobilį žmonės vertina ne tik tai, ką gali sutaupyti ar atgauti čia ir dabar, bet kokią naudą turės ilguoju laikotarpiu.
„Vienas iš elektromobilio privalumų yra tai, kad keliauti juo kainuoja perpus, o kai kuriais atvejais ir dar pigiau. Pavyzdžiui, man nuvažiuoti 100 km šiuo metu vidutiniškai kainuoja 4–5 eurus, tuo tarpu net ekonomiškas automobilis sudegina kuro už 7–10 eurų. Be to, elektromobiliai turi mažiau greitai besidėvinčių detalių – juose nėra žvakių, dirželių, filtrų, tepalų, sankabų, – taigi ir aptarnavimo kaštai gerokai mažesni“, – vardija D. Jakas.
Pasak jo, nors ekonominių paskatų vairuoti elektromobilį netrūksta, kad pokytis įvyktų, pirmiausia turi pasikeisti žmogaus mąstysena, nusiteikimas. Paprastas pavyzdys: galima galvoti, kad elektromobilio įkrovimas trunka ilgai, o pripildyti baką benzino užtenka vos kelių minučių. Arba atvirkščiai – turint įkroviklį darbe ar namie baterijos įkrovimui nereikia papildomai gaišti laiko, įjungei ir užmiršai, tuo tarpu pasibaigus degalams būtina specialiai važiuoti į degalinę.
„Vienintelis racionalus veiksnys, kodėl šiandien žmogui gali netikti elektromobilis, yra būtinybė kasdien įveikti ilgus atstumus, pavyzdžiui, važinėti iš Vilniaus į Kauną, iš Kauno į Klaipėdą ir panašiai. Ilgos kelionės kelis kartus per mėnesį tikrai nesudaro nepatogumų, bet kasdien – gali virsti iššūkiu“, – pastebi D. Jakas.
Pokyčiams dar ne visi pasiruošę
Ne visi elektromobilių pirkėjai supranta, ką reiškia gamintojų deklaruojamas maksimalus įveikiamas atstumas: jis nurodo tai, kiek kilometrų elektromobiliu galima įveikti idealiomis sąlygomis. Tačiau, pavyzdžiui, žiemą energijos suvartojimas padidėja vidutiniškai 20–30 proc., taip pat daugiau elektros suvartojama važiuojant dideliu greičiu.
„Kai kuriais atvejais realus įveikiamas atstumas gali būti net perpus mažesnis. Kaip ir su įprastu automobiliu, viskas priklauso nuo konkretaus modelio, vairavimo sąlygų ir stiliaus. Sakyčiau, dar vienas privalumas tas, kad elektromobilis skatina važiuoti tolygiai, neviršyti greičio“, – pastebi D. Jakas.
Septynerius metus vien elektra varomas transporto priemones vairuojantis D. Jakas sako suprantantis, kad pokyčiams dar ne visi pasiruošę, tačiau jie anksčiau ar vėliau įvyks. Jei šiandien įtikinimo darbą atlieka skatinamosios programos, ateityje jų vaidmenį perims ribojimai, mokesčiai ir baudos tiems, kas toliau riedės taršiomis transporto priemonėmis.