Kinijos automobilių gamintojai, siekdami įveikti didžiulius Europos Sąjungos pritaikytus importo tarifus ir patenkinti didėjančią paklausą besivystančiose rinkose, gali daugiau nei dvigubai padidinti savo gamybos pajėgumus užsienyje.
Tradiciškai Kinijos automobilių gamintojai, siekdami įsitvirtinti užsienio rinkose, pirmenybę teikė eksportui ir surinkimui, kai pagrindinės automobilių dalys gaminamos Kinijoje, o vėliau siunčiamos surinkti į užsienį. Tačiau spalio 23 dieną paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad, JAV, Europos Sąjungai ir Turkijai nustačius muitus, investicijos į visapusišką gamybą sparčiai auga.
„Kadangi Kinijos elektrinių transporto priemonių rinka prisotinta, didėjanti konkurencija šalies viduje ir pajėgumų perteklius verčia Kinijos elektrinių transporto priemonių prekės ženklus ieškoti naujų augimo rinkų užsienyje.“, – sakoma ataskaitoje.
Kinijos automobilių gamintojai devyniose šalyse pastatė ir atidavė eksploatuoti viso proceso gamybos gamyklas, kurių metiniai gamybos pajėgumai nuo 2023 metų sieks 1,2 mln. transporto priemonių. Iki 2026 metų šis skaičius turėtų išaugti daugiau nei dvigubai – iki 2,7 mln. vienetų daugiau nei dešimtyje šalių, jei visi bendrovės pranešti įsipareigojimai bus atlikti laiku.
Visą procesą apimanti gamyba turi keturis pagrindinius automobilių gamybos etapus. Tai reikalauja daug kapitalo, tačiau gamybos pajėgumai yra dideli, palyginti su surinkimu išardant.
BYD, geriausiai parduodamų Kinijos automobilių prekės ženklas, kartu su Kinijos valstybės remiamais automobilių gamintojais „Chery“, „Changan“, GAC ir SAIC paskelbė apie 10 naujų arba plėtros projektų savo užsienio gamyklose nuo 2023 metų iki rugpjūčio 31 dienos. Kinijos automobilių gamintojai taip pat plečia veiklą Pietryčių ir Centrinėje Azijoje, Lotynų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose, įgyvendindami tiek eksporto, tiek vietos gamybos projektus.
BYD ir „Volvo“, kurią kontroliuoja Kinijos automobilių gamintoja „Geely“, skatina pajėgumų plėtrą Europoje. BYD stato gamyklą Vengrijoje, taip pat paskelbė apie planus statyti dar vieną gamyklą Turkijoje, kuri suteikia galimybę patekti į ES. Lenkija, kuri yra sudariusi sandorius su Kinijos akumuliatorių tiekėjais, taip pat tampa populiari tarp Kinijos elektromobilių gamintojų.
Ispanija ir Italija taip pat siekia investicijų. Pranešama, kad „Geely“, „Dongfeng“ ir „Xpeng“ žvalgosi vietų gamykloms regione.
Palyginimui, užsienyje atliekamų surinkimo iš apačios darbų augimas yra lėtesnis. Planuojama, kad iki 2026 metų bendras Kinijos automobilių gamintojų ir jų užsienio partnerių užsakytų ir pačių sukurtų transporto priemonių surinkimo gamyklų pajėgumas padidės iki 2,8 mln. transporto priemonių, palyginimui 2023 metais – 2,2 mln. transporto priemonių.
Užsienio automobilių gamybos investicijų augimas sukėlė Pekinui susirūpinimą. Liepos mėnesį Kinijos prekybos ministerija automobilių gamintojams nurodė, kad jie turėtų saugoti elektromobilių gamybos praktinę patirtį ir teikti pirmenybę išardytam surinkimui, taip pat būti atsargūs investuodami geopolitinės rizikos šalyse, pavyzdžiui, Turkijoje ir Indijoje.