Lietuvos policijos duomenys atskleidžia, kad šiltuoju metų sezonu dviračių ir paspirtukų vagysčių būna per du kartus daugiau. Pareigūnai ir apsaugos specialistai pastebi, kad šiemet anksčiau nei įprastai atšilus orams jau stebimas ryškus vagysčių suintensyvėjimas, ypač įspėja keliaujančius prie vandens telkinių bei paliekančius dviračius ir paspirtukus laiptinėse, kiemuose, prie parduotuvių ar požeminiuose garažuose.
Policijos duomenys rodo, kad itin dažnai vagystės įvyksta tada, kai žmonės poilsiauja ir mėgaujasi geru oru. Ilgapirščiai įsisuka į poilsiavietes prie ežerų, jūros ir tiesiog išvažiuoja su svetimu dviračiu ar paspirtuku, o vėliau gali iš to lengvai ir greitai pasipelnyti.
„Savo turtą reikėtų palikti vietoje, kuri yra jūsų regėjimo lauke. Palikus dviratį ar paspirtuką atokioje vietoje, kur nėra nei vienos kameros ir vaikšto mažai žmonių, sudaromos palankios sąlygos ilgapirščiams – jie gali neskubėdami vykdyti nešvarius darbelius. Vis tik, kaip rodo patirtis, dviračiai ir paspirtukai dingsta ne tik iš atokių vietų – pavyzdžiui, poilsiavietėse einame maudytis, degintis, būtent tuo metu daiktai gali būti nugvelbti ir per kelias sekundes“, – sako Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato vyresnioji tyrėja V. Guršnytė-Mamniashvili.
Apsaugos tarnybos „GRIFS AG“ Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas antrina, sakydamas, kad ypač norintis įspėti keliaujančius prie jūros ar kitų vandens telkinių – esą ten keliauja ne tik poilsiautojai, bet ir ilgapirščiai, kur tyko lengvo grobio.
„Tai gali nutikti ne tik per ilgesnes atostogas, bet ir per trumpą savaitgalio pabėgimą iš miesto prie jūros. Žmonės labai dažnai prie jūros vežasi dviračius ir paspirtukus, nes tai yra puiki pramoga visai šeimai. Tačiau atvykę pailsėti žmonės pamiršta, kad vagys nesiilsi, o savo brangų turtą reikia saugoti. Jokiais būdais negalima palikti dviračių tiesiog prikabintų prie automobilių ant jų stogo ar bendrose viešbučių patalpose. Pagalvokite, galbūt geriau dviračius įsivežti į viešbučio kambarį ar į jo balkoną, o galbūt viešbutis turi saugojimo patalpą“, – įspėja apsaugos specialistas.
Ilgapirščiams nėra vietų, į kurias jie neužeis
Vis tik policijos turima statistika atskleidžia, kad didžioji dalis dviračių ir paspirtukų vagysčių įvyksta sostinėje. Kaip sako V. Guršnytė-Mamniashvili, vagysčių pavasarį ir vasarą padaugėja ne tik dėl didesnio šių transporto priemonių kiekio gatvėse – esą didelės dalies vagysčių būtų galima išvengti, jei žmonės nenumotų ranka į patikimą, nors ir brangesnę dviračio apsaugą – pavyzdžiui, tvirtą grandinę arba metalinį U formos užraktą. Tokias spynas vagišiams įveikti užtrunka daug laiko, o tai padidina šansą, kad jie bus laiku pastebėti.
„Žmonės labai dažnai dviračius palieka be priežiūros – prie parduotuvių, laiptinėse, požeminiuose garažuose, nes galvoja, kad niekas į juos neis. Tačiau ilgapirščiams nėra vietų, į kurias jie neužeis. Jeigu jie randa neprirakintą paspirtuką ar dviratį, jis gali dingti ir per kelias sekundes. Pasitaiko, kad žmonės nusiperka brangų dviratį ar paspirtuką ir neinvestuoja daugiau pinigų į jų apsaugą – nusiperka paprastą trosinę spyną, kurią vagims nukirpti užtrunka maždaug 10 sekundžių. Jeigu paspirtukas sulankstomas, praeiviai net nepastebės, kad vagišius pasiėmė ne savo daiktą“, – aiškina pareigūnė.
Tai liudija ir apsaugos tarnybos „GRIFS AG“ duomenys – anot Ž. Bukausko, vagių nestabdo ne tik požeminio garažo vartai, bet ir viena kita stovėjimo aikštelėje įrengta kamera.
„Kartais aplinkiniams netgi sunku identifikuoti, kad įvyko vagystė. Žmonės neretai požeminiame garaže, prieinamoje vietoje palieka brangius daiktus, nes mano, kad ten – saugu. Tačiau ilgapirščiai ateina užsimaskavę – tarkime, užsidėję kepurę su snapeliu, gobtuvą. Tada nerodydamas jokių emocijų užsėda ant dviračio ir tiesiog išvažiuoja. Jeigu ten bus kitų žmonių, jie tiesiog manys, kad tai – savininkas, o viena kamera nepadės identifikuoti užsimaskavusio ilgapirščio“, – aiškina specialistas.
Jis priduria, kad kameros vagis atgraso tik tada, kai jų yra pakankamai, o vieta, kurioje paliekate savo turtą, yra gerai apšviesta. Į dviračių apsaugą, kaip sako ekspertas, atidžiau turėtų žiūrėti ir žmonės, gyvenantys privačiuose namuose, mat vien tvora ilgapirščių nesulaikys.
„Būna, kad žmonės pasivažinėja dviračiais ar paspirtukais, numeta juos kieme ir nueina namo ar pas kaimynus. O dviračiai ir lieka gulėti – tai reiškia, kad jie tuo metu yra nesaugomi. Juos reikėtų įvaryti į saugomą sandėliuką ar garažą, kur įrengta signalizacija, kiti barjerai vagims“, – tikina jis.
Spynas nuima vienu rankos mostelėjimu
Pareigūnė prisimena atvejį, kai vagys sugebėjo elektrinį paspirtuką išnešti tiesiog iš žmogaus darbo vietos.
„Vienam žmogui draugas paskolino paspirtuką, nes išvyko pailsėti. Draugas juo išvažiavo į prekybos centrą, kuriame dirba. Jis paliko transporto priemonę prie apsaugos kambariuko, bet ne jame, galvodamas, kad tai bus saugu. Baigęs darbo dieną jis pamatė, kad paspirtuko nėra. Atsukus kameras paaiškėjo, kad atėjo vyriškis, tiesiog pasiėmė paspirtuką ir išėjo“, – pasakoja V. Guršnytė-Mamniashvili.
O štai kito atvejo buvo galima išvengti, jei dviračio savininkas būtų investavęs į kokybišką spyną.
Keletas patarimų, padėsiančių apsisaugoti nuo ilgapirščių:
- Įsigykite brangesnę, tvirtą ir saugią spyną – U formos arba grandininius užraktus.
- Savo turto nepalikite bendro naudojimo patalpose: požeminėse ar antžeminėse stovėjimo aikštelėse, kiemuose, terasose, laiptinėse. Dviračiai ir paspirtukai čia nesaugūs net ir tada, kai yra prirakinti spynomis.
- Investuokite į kitą dviračių ir paspirtukų apsaugą – pavyzdžiui, signalizaciją, kuri gali padėti laiku pastebėti vagystę, net jei jūsų turtas tuo metu nėra regėjimo lauke.
- Įsidiekite GPS sekimo sistemas – vagystės atveju, jos palengvins policijos darbą.
- Dviračius ir paspirtukus palikite apšviestose, apsaugos stebėjimo kameromis ir kitomis saugumo priemonėmis apsaugotose vietose, pavyzdžiui, specialiose dviračių saugyklose.
- Dviračio rėmą pažymėkite ir užregistruokite. Dviratį galima registruoti internetinėje svetainėje „pazymetas.lt“ arba Lietuvos dviračių registro tinklapyje, kur ir bus suteiktas specialus kodas. Taip ilgapirščiams jį bus sunkiau parduoti, o policijai – lengviau surasti.
„Peržiūrint prekybos centro kameras, buvo pastebėta, kad ilgapirštis priėjo prie stovo, kur buvo prirakintas dviratis – vienu judesiu atidaro spyną, vėl ją uždeda ant stovo, atsisėda ant dviračio ir išvažiuoja“, – prisimena pareigūnė.
Ir priduria, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai ilgapirščiai tiesiog nuima priekinį ar galinį ratą – priklausomai nuo to, kuris buvo prirakintas – jį palieka, o dviratį nusitempia.