„Scania Lietuva“: augimas lustų krizės metais ir dar ambicingesni planai 2022-iesiems

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipisicing elit. Repudiandae velit quae consequuntur vitae, nisi suscipit, est beatae?

„Scania Lietuva“: augimas lustų krizės metais ir dar ambicingesni planai 2022-iesiems Photo caption

Pasaulinė auto pramonė įveikusi Covid-19 krizę ir išmokusi spręsti logistikos trūkusių grandinių bei lustų trūkumo iššūkius po truputi atsigauna. Tą rodo sunkiojo transporto įmonių pardavimai Lietuvoje ir Europoje. Pernai „Scania Lietuva“ pristatė rinkai 200 sunkvežimių daugiau nei prieš metus. Iš viso bendrovės klientus 2021 m. pasiekė 550 automobilių.

2021 m. Lietuvoje iš viso buvo užregistruota beveik 8 tūkst. naujų sunkvežimių, o tai yra beveik dvigubai daugiau nei 2020 m., kuomet šis skaičius siekė 4,2 tūkst. Šis šuolis atrodo ypač įspūdingai Europos kontekste, kur pernai buvo parduota 279 tūkst. vnt. sunkiojo transporto, o tai yra tik 20% daugiau palyginus su ankstesniuoju laikotarpiu.

„Siekiant įvertinti tikrąjį rinkos progresą būtų protingiau atsigręžti į 2019 m., kuomet dar tiekimo grandinės auto pramonės sektoriuje veikė sklandžiai. Lyginant su tais metais, pernai Lietuvą pasiekė beveik 500 vilkikų daugiau. Tad galima sakyti, jog pernai krizės sukrėsta rinka stojo į savo vėžias. Situacija pasikeitė, nes prie jos gana gerai prisitaikė tiek gamintojai, tiek užsakovai, išmokę iš anksto planuoti savo transporto parko atsinaujinimo poreikį ateityje“ – sako „Scania Lietuva“ vadovas Darius Snieška.

Pasak eksperto, realus Lietuvos klientus pernai pasiekusių sunkiojo transporto priemonių skaičius turėtų būti dar didesnis nei matome – dalis vežėjų įsigytas transporto priemones rinkosi registruoti Lenkijoje ar Vokietijoje. „Kiek tokių naujai įsigytų automobilių pernai buvo užregistruota už Lietuvos ribų – sunku pasakyti, tokios oficialios statistikos nėra, tačiau numanome, kad tai gali būti 15-20% bendrų Lietuvos registracijų“ – sako D. Snieška. Tokią situaciją lėmė 2020 m. įsigaliojęs mobilumo paketas, numatantis reikalavimą grąžinti vilkikus kas 8 savaites į vežėjų veiklos centrus.

D.Snieškos vertinimu, Lietuvos sunkiojo transporto rinka ne tik atsigauna, bet ir stengiasi atsigriebti tai, kas prarasta 2020-aisiais. Jis pastebi, kad pozityviai nuteikia ir šių metų pradžia – nemaža dalis pernai metų gale užsakytų automobilių dar tik pakeliui pas užsakovus ir turėtų pasiekti juos šių metų pirmąjį ketvirtį. Anot jo, labai tikėtina, kad šiemet sausio-kovo mėn. Lietuvoje bus įregistruota daugiau nei 1,8 tūkst. naujų sunkvežimių.

Laukti reiškė – prarasti konkurencingumą

D.Snieška sako, jog klientams pernai teko išmokti planuoti investicijas gana iš anksto ir ilgesniam laikui, nes tai buvo daug geresnė išeitis, nei laukti, kol situacija pati išsispręs nedarant nieko. „Laukimas nebuvo geras sprendimas anuomet. Jis nėra geras ir dabar. Trumpuoju laikotarpiu rinka negalės dar pasiūlyti greito automobilių pristatymo, o ilgesniuoju laikotarpiu – gamybos rezervavimo eilė sparčiai pildosi, tad automobilio pristatymo terminas tolsta. Todėl tie, kurie planuoja transporto parko atnaujinimą į priekį turi visas galimybes įgyti konkurencinį pranašumą prieš savo konkurentus. Ir čia turiu galvoje ne tik transporto parko ekonomiją, bet ir naujų automobilių svarbą konkuruojant dėl darbuotojų“ – sako jis.

Nauji sunkvežimiai keliauja po Europą, seni – lieka teršti mūsų panosėje

97% pernai Lietuvoje registruotų sunkvežimių buvo skirti tolimajam susisiekimui, todėl vos 300 iš 8 tūkst. liko darbui Lietuvoje. Kas trečias iš jų pernai buvo pažymėtas „Scania“ ženklu. Pasak bendrovės atstovų – tai nauji, tylesni ir nepalyginamai mažiau CO2 bei smulkiųjų dalelių išmetantys automobiliai, kurie pakeitė senus sunkvežimius.

„Liūdna metai iš metų matyti taip lėtai Lietuvoje atsinaujinantį vietos transporto parką. Palyginimui kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje darbui vietos rinkoje kasmet atitinkamai lieka 25% ir 45% naujai įsigyjamų sunkiojo transporto priemonių. Negalime tam būti abejingi, nes daugybė senų transporto priemonių kasdien yra visai šalia mūsų: mes jas sutinkame prie prekybos centrų, jos surenka atliekas, dirba statybvietėse, važinėja miesto centre ir pan. Jos, deja, nėra nei ekologiškiausios, nei ekonomiškiausios, o jų išmetamosiomis dalelėmis kvėpuojame mes ir mūsų vaikai. Tai vertinu kaip rimtą mūsų rinkos problemą, kuri atrodo dar sudėtingesnė, jei atkreipiame dėmesį į tai, kad beveik visos pernai Lietuvoje registruotos naujos alternatyviu kuru varomos transporto priemonės iškeliavo dirbti į Vakarų Europą“ – pateikia dar draugiau problemą iliustruojančių duomenų bendrovės vadovas. Todėl, pasak jo, akivaizdu, jog norint teigiamų pokyčių šioje srityje, turime kuo greičiau pereiti prie biodujomis, elektra varomų ar hibridinių sunkvežimių kryptingos valstybės skatinimo politikos, kuri turėtų apimti ir finansines paskatas. Vakarų Europoje dauguma šalių jau prieš kurį laiką priėmė atitinkamus sprendimus, todėl būtent ten šiandien važinėja daugiausia draugiškų gamtai transporto priemonių.

Tvarumas ir draugiškumas gamtai yra svarbi „Scania“ inovacijų sritis. Čia pramonės bendrovė yra nuveikusi itin daug. Ji taip pat šiuo klausimu yra sulaukusi ir vietos rinkos pripažinimo. „Scania R 410 LNG“ sunkvežimis pernai pirmą kartą Lietuvoje surengtuose „DKV LIVE Metų sunkvežimio“ rinkimuose pelnė ekologiškiausio sunkvežimio vardą.

„Scania“ gyvena 2023-aisias. Didžioji dauguma 2022 m. užsakymų jau suformuoti

„Scania Lietuva“ jau beveik baigė formuoti 2022 m. užsakymus. Dauguma šiuo metu užsakomų automobilių pasieks klientus Lietuvoje tik 2023 m. „Dar tik vasario pradžia, o mes jau dirbame su 2023 m. užsakymais. Tai tikrai neįprasta mūsų sektoriui situacija, tačiau tokiu ritmu gyvena dabar visi sunkiojo transporto gamintojai. Galiu tik pasidžiaugti mūsų klientų progresyvumu planuojant į ateitį ir ambicingais parko atnaujinimo planais. Vien per pirmuosius du šių metų mėnesius sudarėme sutartis dėl 140 automobilių. Dalis jų klientus pasieks tik 2023 m.“ – pasakoja bendrovės vadovas.

Jis taip pat pastebi, kad trūkinėjanti tiekimo grandinė buvo rimtesnis iššūkis antroje 2021 metų pusėje. Pasak D.Snieškos, dėl to netgi keletą kartų buvo sustabdyta „Scania“ gamyklos veikla Švedijoje. „Esu tikras, kad apie sutrikusį komponentų tiekimą transporto pramonei girdėsime ne kartą dar ir šiemet. Problema bent jau pirmąjį pusmetį, deja, niekur nedings. O kaip viskas klostysis toliau – priklausys nuo Covid-19 situacijos ir kaip ją seksis suvaldyti atskirose pasaulio šalyse. Todėl ilgesniam nei įprasta automobilių pristatymo laikotarpiui turėtume iš anksto nusiteikti“ – sako D.Snieška.

Lietuvoje planuoja augimą ir pirmojo elektrinio sunkvežimio pristatymą

„Scania Lietuva“ 2022 m. tikisi pristatyti apie 700 naujų sunkvežimių. Tai yra ketvirtadaliu daugiau nei pernai. D.Snieška sutinka, jog yra maža rizika, kad dėl įsisenėjusių rinkos problemų dalis šių pristatymų gali nusikelti į 2023 m pradžią.

Pasak bendrovės atstovų, klientus Lietuvoje pirmą kartą šiemet pasieks „Scania Super“ sunkvežimiai, kurie dėl atnaujinto vidaus degimo variklio, pavarų dėžės, reduktoriaus yra 8% ekologiškesni už esamą automobilių kartą ir ženkliai taupo degalus. Visgi labiausiai laukiama naujiena bus – jau greičiausiai šiemet į Lietuvą atkeliausiantis pirmasis „Scania“ elektrinis sunkvežimis.

Tolesnis intensyvus elektrinių sunkvežimių vystymas yra vienas iš svarbesnių gamintojo prioritetų. Švedijos koncernas yra įsipareigojęs išleisti bent po vieną naują elektrinio sunkvežimio modelį kasmet, kad pasiektų tikslą iki 2030 m. elektrifikuoti 50% visos produkcijos.

Augant gamintojo automobilių parkui Lietuvoje pernai „Scania Lietuva“ plėtė ir juos aptarnaujančią mechanikų komandą. Vasaros pabaigoje bendrovė taip pat paskelbė apie naujo techninio centro Kaune statybas. Jis turėtų klientams atverti duris 2023 m.

Error occurred