Dviračių taką Kuršių nerijoje įrengiančiai tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovei „YIT Lietuva“ aplinkosauga yra svarbiausias prioritetas, todėl rekonstrukcijai taikomos išskirtinės priemonės – nuo jūrinio erelio gyvenimo ritmo stebėjimo ir gyvūnų buveinių analizės iki specialios organinės dangos bei vienintelio Lietuvoje naudojamo pilkojo asfalto.
Taikomi išskirtiniai sprendimai
Beveik 22 km ilgio dviračių tako atkarpa pro Juodkrantę link Pervalkos, Preilos ir Baltijos jūros rekonstruojama laikantis griežtų aplinkosauginių reikalavimų.
„Žvelgiant per aplinkosaugos prizmę, tai turbūt pats sudėtingiausias infrastruktūros projektas, kurio mums yra tekę imtis. Kuršių nerijos gamta yra unikali ir trapi, todėl stengiamės užtikrinti, kad vykdomų darbų poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis. Tam naudojame sprendimus, kurie Lietuvoje iki šiol, turbūt, dar nėra naudoti. Pavyzdžiui, Naglių gamtinio rezervato teritorijoje dviračio takui bus naudojama unikali pilko smėlio spalvos asfalto danga, kuri turi kuo labiau derėti prie gamtinės aplinkos. Tokios spalvos asfalto mums dar nėra tekę kloti ir tikėtina, kad Lietuvoje daugiau niekur ir nėra įrengtas tokios spalvos asfaltas“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.
Specialūs technologiniai sprendimai taikomi ir poilsio aikštelių dangai. Ji yra paruošiama iš organinio rišiklio, gaminamo iš gysločio sėklų luobelių ir granito skaldos mišinių. Norint apsaugoti gamtą ir gyvūnų buveines, prie dviračių tako bus įrengta medinė tvora – poilsiautojai galės grožėtis aplinka, tačiau patekimas į saugomą teritoriją – ribotas.
Darbai derinami prie gamtos ritmo
Įgyvendinat išskirtinį projektą nuolat konsultuojamasi su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Be to, darbus prižiūri ir rekomendacijas teikia Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimų instituto ekologas Robertas Staponkus, kuris teigia, kad Kuršių nerijos ekosistema, ypač gamtinio rezervato teritorijoje, yra labai subtili. Svarbu, kad bet kokia žmonių intervencija būtų minimali. Ekologui patikėta užduotis vykdyti gyvūnų buveinių stebėseną ir padėti jas apsaugoti.
„Dviračių tako prieigose vykdomos gyvūnų, paukščių ir augalų rūšių inventorizacijos bei buveinių vertinimas siekiant užtikrinti, kad dėl rekonstruojamo dviračių tako gamtai būtų daroma kuo mažesnė žala. Toks ekologinis vertinimas padeda parinkti tinkamiausias vietas poilsio aikštelėms – ten, kur jos mažiausiai trukdytų augmenijai ir gyvūnams“, – sako R. Staponkus.
Ekologo teigimu, vykdant dviračio tako rekonstrukciją buvo siekiama užtikrinti, kad nebūtų drumsčiama teritorijoje pastebėto jūrinio erelio ramybė. Tikrinta, ar šio paukščio lizde yra mažylių, ir pagal tai derinamas darbų grafikas.
„Deja, ne visos anksčiau identifikuotos buveinės yra išlikusios. Kai kurios jau sunykusios. Tačiau dviračių takas per Kuršių neriją ėjo ir anksčiau, čia lankosi nemažai poilsiautojų, net ir į atokesnes vietas užklysta žmonių, to išvengti neįmanoma. Visgi modernaus dviračių tako įrengimas, laikantis aplinkosaugos reikalavimų, yra teigiamas reiškinys. Tai gali sumažinti automobilių srautus Kuršių nerijoje paskatinti daugiau žmonių rinktis susisiekimą dviračiais“, – sako R. Staponkus.
Pagrindiniai iššūkiai – ne tik aplinkosauga, bet ir logistika
Rekonstruojamo dviračių ir pėsčiųjų tako nuo Smiltynės iki Nidos plotis sieks nuo 2,5 m iki 3,5 m. Naglių gamtiniame rezervate takas bus siauriausias, siekiant apsaugoti gamtos vertybes. Kai kuriose vietose tako plotis sieks 3,5 m, o ties Juodkrante bus įrengta 5,5 m pločio dviračių gatvė su 2 m pločio šaligatviais pėstiesiems. Palei Juodkrantės paplūdimio zoną taip pat bus įrengtas apšvietimas. Visame dviračių tako ruože, išskyrus Naglių gamtinį rezervatą, bus įrengtos poilsio aikštelės su suoliukais ir dviračių stovais.
Anot K. Vanago, dirbant nacionalinio parko teritorijoje iššūkių nestinga. Darbų tempas – didelis, o ankštoje erdvėje vienu metu tenka dirbti nemažam kiekiui statybinės technikos. Darbų vykdytojai nuolat informuojami ir instruktuojami dėl teritorijoje taikomų aplinkosaugos reikalavimų.
„Kadangi takas driekiasi toli nuo pagrindinio automobilių kelio, o iki jo privažiuoti galima tik keliomis gatvelėmis bei miško keliukais, kyla logistinių iššūkių pristatant medžiagas ir dirbant su sunkiąja technika. Tačiau visi iššūkiai yra įveikiami, o sudėtingų projektų esame įgyvendinę ne vieną, tad ir šio sėkme neabejojame. Tikiu, kad naujasis dviračių takas suteiks galimybę daugeliui gyventojų ir turistų pažinti šią Lietuvos vietą, suprasti jos unikalumą ir skatins tokią vietovę dar labiau branginti“, – sako K. Vanagas.
Pernai „YIT Lietuva“ užbaigė ir poilsiautojams atvėrė dviračių tako atkarpą nuo Smiltynės iki Juodkrantės. Antrąjį Kuršių nerijos dviračių tako rekonstrukcijos etapą – atkarpą iki Pervalkos – planuojama užbaigti iki šių metų rugsėjo vidurio. „YIT Lietuva“ taip pat patikėtas ir vienintelio Neringos savivaldybėje krašto kelio Nr. 167 Smiltynė–Nida 10 km ilgio atkarpos nuo Alksnynės iki Juodkrantės remontas.