Vandenilio kuro elementų transporto priemonės suteikia vairavimo patirtį panašią į tradicinius vidaus degimo variklius, todėl vartotojams jos geriau pažįstamos. Tačiau vandeniliniai automobiliai susiduria su iššūkiais, įskaitant ribotą vandenilio kuro infrastruktūros prieinamumą, didesnes gamybos ir saugojimo išlaidas ir daug energijos sunaudojančios vandenilio gamybos poreikį.
Automobilių pramonei stengiantis sumažinti išmetamų teršalų kiekį, 2023 metų 24 valandų Le Mano lenktynių išvakarėse „Toyota“ pristatė naujausią inovaciją. Koncepcinis „Toyota GR H2 Racing“, Le Mano lenktyninio automobilio prototipas, varomas vandeniliu, sufleruoja apie vandeniliu varomos ateities lenktynių trasoje galimybes. Panagrinėkime šią koncepciją ir jos galimą poveikį lenktynių pasauliui.
Nuo 2021 metų „Toyota“ Japonijos „Super Taikyu“ serijoje varžosi su „Corolla“ pagrindu pagamintu lenktyniniu automobiliu su vandeniliniu varikliu. Nors deginant vandenilį išmetama nulinė CO2 emisija, azoto oksido emisijos klausimas tebėra sudėtingas. „Toyota“ planuoja išspręsti šią problemą naudodama karbamido pagrindu pagamintą selektyvaus katalizatoriaus technologiją, panašią į tai, kas naudojama šiuolaikiniuose dyzeliniuose varikliuose.
Be to, ribotas vandenilio degalinių prieinamumas yra didžiulė kliūtis, tačiau panašu, kad pramonė aktyviai dirba plėsdama infrastruktūrą.
Nors konkrečios detalės apie variklį, naudojamą „GR H2 Racing“ koncepcijoje, nebuvo atskleistos, „Toyota“ bendradarbiauja su „Yamaha“ kurdama V-8 vandenilio variklį. „Yamaha“ patirtis, kuri anksčiau buvo demonstruota „Lexus LFA“ superautomobilio V-10 variklyje, dar labiau padidina šio drąsaus siekio patikimumą.
„Toyota“ atstovai pabrėžia, kad „GR H2 Racing“ koncepcija apima ne tik stilių. Pasaulio ištvermės čempionate, garsėjančiame ikoniškomis Le Mano lenktynėmis, 2026 m. planuojama pristatyti vandeniliu varomą klasę. Įgyvendinant „Balance of Performance“ taisykles, čempionatas siekia užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp vandenilinių ir įprasto kuro varomų automobilių.