Motociklas be degalų ir laidų: šis futuristinis motociklas įsikrauna vien saulėje, be jokių įkroviklių

Saulės energija varomų transporto priemonių idėja nėra nauja. Universitetų komandos jau dešimtmečius lenktyniauja itin lengvais saulės automobiliais, o keli startuoliai pardavinėja motorolerius su integruotais moduliais. 

Vis dėlto tokie sprendimai dažniausiai būna arba eksperimentiniai, arba nepraktiški kasdienai, nes panelėms reikia daug vietos. Būtent todėl tiek dėmesio sulaukė itališko ir turkiško architektūros studijos sumanytas motociklas, kuris teoriškai gali važiuoti be jokio ryšio su elektros tinklu.

Motociklas „Solaris“ ir jo idėja

Projektas vadinasi „Solaris“ ir jį sukūrė ne žinoma motociklų gamykla, o studija „MASK Architects“. Ši kompanija anksčiau garsėjo koncepcijomis, kur atsinaujinanti energija įmontuojama į pastatus, o „Solaris“ tarsi perkelia tą pačią filosofiją į judėjimą. Motociklas žadamas kaip visiškai saulės maitinamas ir savarankiškai įsikraunantis.

Idėja paprasta. Kur tik yra saulė, ten motociklas gali lėtai papildyti akumuliatorių, stovėdamas aikštelėje, stovyklavietėje ar net dykumoje. Taip poilsio laikas virsta papildomu nuotoliu, o vairuotojas nepriklauso nuo įkroviklių ar degalų.

Kaip veikia sulankstomi saulės sparnai?

Važiuodamas „Solaris“ atrodo kaip gana lieknas elektrinis motociklas su atvira aliuminio ir anglies pluošto konstrukcija bei integruotu LED apšvietimu. Didžiausia staigmena pasirodo tik sustojus. Tuomet iš šonų išsiskleidžia apvalūs fotovoltiniai sparnai, kurie pakyla į viršų tarsi mechaniniai lapai.

Išskleisti sparnai sudaro savotišką saulės pergolę virš motociklo ir maitina akumuliatorių, įmontuotą rėme. Energijos valdymo sistema stebi, kiek jos surenkama ir kaip ji naudojama, o visa informacija rodoma skaitmeniniame skydelyje ir programėlėje. Studija teigia, kad tokia forma gali padidinti aktyvų saulės surinkimo plotą net pusantro karto, palyginti su įprastais plokščiais paneliais ant kėbulo.

Kur toks motociklas būtų naudingas?

Tikslių techninių skaičių studija kol kas nepateikia, tik mini elektrinį variklį, rekuperaciją ir lengvą rėmą. Tačiau projekto logika aiški. Tokia transporto priemonė turėtų daugiausia prasmės regionuose, kur motociklai yra pagrindinis transportas, o elektros tinklas silpnas ar retas. Afrikoje, Azijoje ar Pietų Amerikoje savarankiškai įsikraunantis dviratis galėtų tapti itin praktišku įrankiu.

„MASK Architects“ iš esmės taip ir mato „Solaris“. Jis skirtas atokioms bendruomenėms, gamtos turizmo bazėms ar ekspedicijoms, kur įkrovos stotelių įrengimas brangus arba žalingas aplinkai. Mieste išskleisti sparnai užimtų per daug vietos, bet atvirose erdvėse tai ne problema, o saulė ten beveik garantuota.

Ar fizika leidžia važiuoti vien iš saulės?

Svarbiausias klausimas yra paprastas. Ar tokio dydžio motociklas realiai gali gyventi tik iš saulės energijos. Net ir modernūs aukšto efektyvumo moduliai duoda ribotą galią. Jei „Solaris“ panelių plotas būtų keli kvadratiniai metrai, saulė per dieną galėtų sukaupti tik tiek energijos, kad nuvažiuoti palyginti trumpą atstumą.

Tad kai kuriems scenarijams tai būtų idealu. Pavyzdžiui kaimo medikui, mokytojui ar apsaugos darbuotojui, važinėjančiam trumpais maršrutais su ilgomis pertraukomis. Tačiau žmogui, kuris kasdien įveikia ilgus nuotolius, saulė greičiau būtų pagalbinis šaltinis, o ne vienintelė įkrova.

Ką verta išsinešti iš šios idėjos?

Šiuo metu „Solaris“ tebėra vizija, o ne produktas, kurį rytoj būtų galima nusipirkti salone. Neaišku, ar jis kada nors taps komerciniu motociklu. Vis dėlto pati kryptis atrodo prasminga. Maži elektriniai transporto įrenginiai galėtų rinkti dalį energijos iš aplinkos visur, kur tik tai įmanoma.

Realybėje saulė veikiausiai prailgins nuotolį, bet visiškai nepakeis tradicinio įkrovimo. Tačiau jei tokios idėjos bus toliau vystomos, ateities mobilumas gali tapti lankstesnis, pigesnis ir labiau nepriklausomas nuo infrastruktūros.