„Turbodyzelis“, mažiausiai 2 litrai: atskleidė, ar rinkdamiesi automobilį vis dar vaikomės senų stereotipų

Nors automobilių technologijos tobulėja, o mažo darbinio tūrio varikliai tampa vis efektyvesni, nemaža dalis pirkėjų vis dar ieško bent 2 litrų dyzelinio variklio. Anot naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ vadovo Pauliaus Valiukėno, tokie pasirinkimai ypač dažni tarp gyvenančių regionuose ar užmiestyje.

„Dažniausiai šiuos automobilius renkasi klientai, gyvenantys ten, kur svarbi trauka, patikimumas ir galimybė vilkti priekabą. Be to, senesni „turbodyzeliai“ dažnai kainuoja pigiau, o dalis pirkėjų tebemano, kad didesnis variklis reiškia ilgaamžiškumą ir galios garantiją“, – aiškina jis.

Nepaisant to, pirkėjų požiūris po truputį kinta. Pasak eksperto, vis daugiau žmonių pradeda suprasti, kad mažesnio tūrio varikliai – tai ne silpnumo ženklas, o naujos kartos technologijos, kurios leidžia važiuoti efektyviai ir ekologiškai.

„Vis dar yra žmonių, įsitikinusių, kad mažesnio tūrio variklis bus per silpnas. Tačiau ši nuomonė dažnai pasikeičia pabandžius naujos kartos automobilius – jie važiuoja pakankamai dinamiškai, o kartu pasižymi mažesnėmis sąnaudomis“, – pastebi P. Valiukėnas.

Keičiasi prioritetai: nebe litrai, o efektyvumas

Jei anksčiau variklio tūris buvo esminis rodiklis, dabar dauguma pirkėjų vertina visumą – automobilio ekonomiškumą, priežiūros kaštus, patikimumą ir tinkamumą kasdieniam naudojimui.

„Mitas „kuo daugiau litrų – tuo geriau“ vis dar gajus tarp vyresnės kartos, tačiau jaunesni pirkėjai ar miestų gyventojai vis dažniau ieško ekonomiškų, mažesnio tūrio automobilių. Svarbūs tampa praktiškumas ir finansinis racionalumas“, – sako bendrovės vadovas.

Prie tokio pokyčio prisideda ir modernios technologijos – nuo turbokompresorių iki tiesioginio įpurškimo, kurios leidžia „išspausti“ didesnę galią iš mažesnio tūrio.

„Mažesni varikliai su naujausiomis technologijomis generuoja pakankamai galios, bet kartu naudoja mažiau degalų ir mažiau teršia aplinką. Tai ypač svarbu ilguoju laikotarpiu“, – priduria P. Valiukėnas.

Rinkos tendencijos rodo, kad mažesnio tūrio benzininiai varikliai, ekonomiški dyzeliai ir hibridiniai modeliai pamažu užima vis didesnę naudotų automobilių rinkos dalį.

„Matome aiškią kryptį – vis daugiau žmonių renkasi ne pagal stereotipus, o pagal tai, kas iš tiesų racionalu. Todėl ir mes plečiame ekonomiškų bei mažiau taršių automobilių pasiūlą, o senesnių, galingų dyzelių – mažiname“, – patikina pašnekovas.

Taršos mokestis – ar keis rinką?

Nors mažesnio taršumo automobiliai tampa vis patrauklesni, šis faktorius kol kas dar nėra pagrindinis argumentas renkantis transporto priemonę. Pasak eksperto, tai susiję su esama mokestine sistema.

„Šiuo metu Lietuvoje taršos mokestis taikomas tik vieną kartą – perkant automobilį. Tad net jei jis teršia daugiau, tai dažnai nėra esminė kliūtis pirkėjui. Padėtis gali keistis tik tuomet, kai bus įvestas metinis taršos mokestis – taip, kaip jau padaryta daugelyje Europos šalių“, – aiškina P. Valiukėnas.

Ilguoju laikotarpiu tai reikštų didesnį spaudimą rinktis mažiau taršius modelius – tiek dėl finansinių paskatų, tiek dėl augančio sąmoningumo.

Rizikos – ne tik mokesčiai, bet ir vertės kritimas

Pasak eksperto, renkantis galingą senesnį dyzelinį automobilį, pirkėjai turėtų įsivertinti ir su tuo susijusias rizikas. Tokių automobilių priežiūra gali kainuoti daugiau – ypač kai kalbama apie turbinos ar kuro įpurškimo sistemos remontą. Be to, ateityje gali tekti susidurti su draudimais įvažiuoti į tam tikras zonas ar papildomais mokesčiais.

„Didelio tūrio dyzeliniai automobiliai greičiau praranda vertę – ypač artėjant prie taršos ribojimų įvedimo. Taip pat jų degalų sąnaudos didesnės, tad ir eksploatacija – brangesnė“, – įspėja jis.

Tuo metu modernesni automobiliai, atitinkantys „Euro 6“ standartą, su „AdBlue“ sistemomis ir kietųjų dalelių filtrais – tampa protingu kompromisu.

„Jie išlaiko gerą trauką ir ekonomiškumą, bet tuo pačiu teršia gerokai mažiau. Tai tinkamas pasirinkimas tiems, kurie nori vairavimo malonumo ir kartu nori elgtis atsakingai aplinkos požiūriu“, – užbaigia P. Valiukėnas.