Prisijunkite
Kai ant prietaisų skydelio sužimba ryški ir įkyriai žvilgsnį traukianti „Check Engine“ lemputė, dažnas vairuotojas akimirksniu pajunta nerimą. Mintyse iškart iškyla galimų gedimų sąrašas – brangūs remonto darbai, galimas variklio gedimas, grėsmė piniginei. Tačiau tikrovė neretai paprastesnė, o kaltininkas – visai nedidelis, į akis nekrintantis, bet savo reikšme ypač svarbus komponentas: lambda zondas. Tai jutiklis, matuojantis deguonies kiekį išmetamosiose dujose ir perduodantis informaciją variklio valdymo kompiuteriui. Vos jam sugedus, griūva kaskada procesų: automobilis ima ryti daugiau kuro, kyla pavojus katalizatoriui, o techninė apžiūra gali baigtis nesėkmingai. Būtent todėl ši nedidelė detalė kartais tampa netikėtu biudžeto priešų – tyliai, pamažu ir labai brangiai.
Lambda zondas – tai išmetimo sistemoje įsuktas jutiklis, fiksuojantis deguonies kiekį dujose ir perduodantis informaciją variklio valdymo blokui. Pagal jo duomenis nustatoma, ar degalų ir oro mišinys w variklyje yra tinkamas: per liesas, per riebus ar idealus. Tobulu atveju koeficientas turėtų būti artimas 1, tuomet sudeginamas visas kuras, o variklis dirba švariai ir efektyviai. Kai jutiklis veikia be priekaištų, automobilis važiuoja tolygiai, katalizatorius dirba maksimaliai, o išmetamos dujos atitinka normas. Tačiau užtenka nedidelio nukrypimo – ir sistema ima siųsti nenuilstančius perspėjimus. Pirmasis jų – būtent geltona lemputė prietaisų skydelyje.
Vairuotojai neretai tikisi, kad problema praeis savaime. Automobilis juk dar važiuoja, trauka gal tik nežymiai kinta, o mieste vis tiek stovime kamščiuose. Tačiau ignoruoti lambda zondo siunčiamų ženklų – pavojingas žaidimas. Nesutvarkius defekto variklis gali pradėti tiekti per daug degalų, katalizatorius nustoja dirbti optimaliai, išmetamos dujos užteršiamos, o degalų sąnaudos ima lipti aukštyn lyg ant mielių.
Pirmas ir akivaizdžiausias ženklas – žymiai išaugusios kuro sąnaudos. Tas pats maršrutas, tos pačios spūstys, toks pats vairavimo stilius – bet 1–2 litrai papildomai kiekvienam 100 kilometrų. Tai ne mitas, o reali kasdienybė, kai lambda zondas pradeda siųsti klaidingus signalus ir variklis gauna degalų daugiau nei reikia. Prie to prisideda ir netolygus laisvasis sūkis, variklio „dūsavimas“, vangus pagreitėjimas, juntamas trūkčiojimas. Kai kuriems vairuotojams atrodo, kad automobilis tarsi nenori važiuoti, tampa inertiškas, lėtesnis, tarsi slopinamas nematomos rankos. Ir bene labiausiai varginantis simptomas – aitrus nesudegusio kuro kvapas iš išmetimo. Naujesni automobiliai tokiose situacijose kartais automatiškai pereina į avarinį režimą, ribodami galingumą tam, kad apsaugotų katalizatorių nuo pažeidimų. Kitaip tariant, automobilis sąmoningai nusilpnina save, jog išgyventų ilgiau.
Lambda zondas dirba ekstremaliomis sąlygomis – jį nuolat talžo karštos dujos, vibracijos, staigūs temperatūros pokyčiai. Kiekvienas šaltas užvedimas, kiekviena nesušilusi išmetimo sistema palieka pėdsaką. Per trumpus atstumus važiuojantys automobiliai kenčia labiausiai: jutiklis nespėja įkaisti iki darbinės temperatūros, todėl greičiau apsineša suodžiais. Jei variklis degina alyvą, ant zondo susikaupia alyvos likučiai, o degalų priedai ilgainiui gali jį visai užkimšti. Verta prisiminti ir kitą scenarijų: kartais kaltas ne pats zondas, o sistemos gedimai. Oro paėmimo nesandarumas, išmetimo nuotėkis prieš zondą, netvarkingi purkštukai – viskas gali iškraipyti duomenis ir privesti prie klaidingų išvadų. Todėl vien pakeisti detalę ne visada pakanka – svarbiausia teisingai diagnozuoti šaltinį.
Kelias prasideda nuo klaidų nuskaitymo. Jei matomas per liesas ar pernelyg riebus mišinys, jei sistema fiksuoja prieš arba po katalizatoriaus esančio zondo veikimo sutrikimus – meistras ima analizuoti gyvus parametrus. Stebima jutiklio įtampa, kuro korekcijos, variklio temperatūra. Sveikas prieškatalizatorinis zondas aktyviai keičia įtampos rodmenis apie 0,1–0,9 V diapazone. Kai kreivė sustingusi, vangiai reaguoja arba jos apskritai nėra – metas ruoštis keitimui. Patyręs specialistas neapsiriboja vien grafiku – jis tikrina laidus, kištukus, įsiurbimo ar išmetimo sistemos sandarumą. Tik įsitikinus, kad kaltas būtent zondas, priimamas sprendimas jį pakeisti.
Teoriškai automobilis su sugedusiu lambda zondu gali važiuoti dar ilgai. Elektronika įjungia avarinį režimą ir vadovaujasi gamykliniais nustatymais. Praktikoje tai reiškia brangesnes degalines keliones, menkesnę galią, neefektyvų katalizatoriaus darbą ir itin prastas emisijas. Tokia būsena – tiesus kelias į brangų remontą. Katalizatorius – viena iš brangiausių išmetimo sistemos dalių, o blogiausiu atveju jo keitimas kainuoja kelis kartus brangiau nei naujas zondas. Todėl taupyti čia – klaida.
Naujo lambda zondo kaina priklauso nuo automobilio tipo ir technologijos sudėtingumo. Paprastesniems, senesniems benzininiams varikliams tinkami pigesni variantai gali kainuoti apie 20–50 eurų. Modernių automobilių jutikliai, ypač su tiesioginiu įpurškimu, turbina ar sudėtingesnėmis emisijų sistemomis, gali kainuoti apie 80–150 eurų ar daugiau. Prie kainos svarbu pridėti ir darbą – jei zondas lengvai pasiekiamas, keitimas užtrunka neilgai. Tačiau jeigu jis prisikepęs prie išmetimo vamzdžio ir sunkiai atsisuka, meistrui prireiks specialių įrankių, kaitinimo ir žiupsnelio kantrybės.
Tačiau net jeigu remontas kainuoja kelias dešimtis ar šimtą eurų, tai vis tiek yra ženkliai pigiau nei važinėti dvigubomis sąnaudomis ar rizikuoti katalizatoriaus keitimu už kelis šimtus. Esmė paprasta – kuo greičiau reaguosite į lemputę prietaisų skydelyje, tuo mažesnė tikimybė, kad ji virs didesniais skaičiais sąskaitoje.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.