„Svečius reikia tinkamai pasitikti. Šeimininkai turi pabaigti remontus, kad galėtume laisviau judėti. Studentai turėtų pasižiūrėti, kur jie keliaus į darbus, mokslus“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Labas rytas, Lietuva“ aiškina G. Pivoriūnas.
Svarbu įvertinti būtinybę vykti automobiliu
Vairavimo instruktorius pabrėžia, kad studentai iš mažesnių miestų dažnai nebūna pratę prie intensyvaus didmiesčių eismo.
„Prieš kelerius metus sulaukiau atsakingo tėčio skambučio. Tėtis sakė, kad jo sūnus Rokiškyje gyveno, ten išsilaikė vairavimo egzaminą, o dabar išvažiuoja į Vilnių. Tai jis pasamdė mus, kad keletą valandų su jo sūnumi pavažinėtume [Vilniuje]. Buvo keletas momentų, kai jis sutriko, jam buvo nejauku rikiuotis“, – teigia pašnekovas.
Anot G. Pivoriūno, reikia įvertinti būtinybę vykti automobiliu, jei mokslo įstaiga ar darbo vieta yra tame pačiame rajone.
„Ne tik su automobiliu galima susisiekti. Vilnius yra puikiai išvystęs viešojo transporto sistemą. <…> Jeigu gyveni tame pačiame kvartale, kur yra tavo mokslai ar darbas, tai automobilis yra visiškai nereikalingas. Visi skaičiuojame, kad automobiliu nuvyksime greičiau iki Saulėtekio, bet autobusai turi savo juostas ir jie dar greičiau nuvyksta. Žmonės pamiršta, kad atvykus dar reikės pasistatyti automobilį“, – dėsto jis.
Trūksta empatijos
Vairavimo instruktorius sako, kad eismo dalyviams trūksta empatijos, pagalvojimo ne tik apie save, bet ir apie kitus. Rudeniui atėjus skubama į paskaitas, vėluojama, susikoncentruojama tik į savo poreikius, o galiausiai nutinka eismo įvykis.
„Tas mąstymas tik apie save: aš vėluoju, aš skubu. Ir tada avarija. Buvo trys eismo juostos, avarija įvyksta per dvi. Tada ramiai su kaltininku ir nukentėjusiuoju stovime ir pildome deklaraciją. Bet mes ją pildome užtvėrę dvi eismo juostas. Galima užfiksuoti eismo įvykį, pasitraukti į kelkraštį ir toliau atlaisvinti judėjimą. Ta juosta judama lėtai, rikiuojamasi, kol dar vienas eismo įvykis atsitinka. Reikėtų daugiau empatiškumo, kaip galėtume atlaisvinti juostą ir lengviau judėti tais keliais“, – aiškina G. Pivoriūnas.
Pirmokų tėvams pašnekovas pataria paaiškinti savo vaikams, kad žengti į kelią saugu tik įsitikinus, kad automobiliai pėsčiąjį praleidžia.
„Pėsčiųjų perėja ar stovėjimo aikštelė negali virsti žaidimų aikštele. Pirmokams informaciją perteikia ne tik tėvai, bet ir į mokyklas, į darželius atvykstantis Patrulis Amsis. Pirmokams turėtume įdiegti, [kad reikia pasitikrinti,] ar tikrai mus praleidžia, ar išlipę iš daugiabučių aikštelėje esančio automobilio būsime matomi. Turėtume daugiau dėmesio skirti tam, ar aš būsiu matomas kitiems“, – dėsto G. Pivoriūnas.