Nuo 2023-07-01 įsigalioję Kelių transporto kodekso pakeitimai sudarė formaliąsias sąlygas vežėjams laisvai ateiti į rinką, tačiau tai jų konkurencijos nepadidino, geresnės susisiekimo paslaugų kokybės keleiviams neužtikrino ir įtakos keleivių srautų didėjimui neturėjo.
Valstybės kompensacijos vežėjams už lengvatas siekia 9,8 mln. Eur, tačiau trūksta objektyvių priemonių, leidžiančių patikrinti vežėjų pateikiamus duomenis, kurių pagrindu išmokamos kompensacijos.
„Siekiant užtikrinti vežėjų konkurenciją ir gerinti keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais kokybę, priimti Kelių transporto kodekso pakeitimai, tačiau nebuvo atlikta analizė, kokie tinkamiausi ir ekonomiškai naudingiausi sprendimai galėtų būti pritaikyti šalyje“, – teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas pristatydamas Valstybės kontrolės atlikto vertinimo „Viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų kokybė“ rezultatus.
Nepaisant valstybės pastangų teisinio reguliavimo priemonėmis gerinti viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų kokybę, stinga konkurencijos tarp vežėjų, kuri galėtų paskatinti aukštesnę paslaugų kokybę ar mažesnes kainas. Gyventojų, besinaudojančių šiomis paslaugomis, skaičius neauga, kompensacijų už lengvatas vežėjams sistema neturi objektyvių priemonių vežėjų pateikiamiems duomenims patikrinti, o kokybės standartas, apibrėžiantis kokios paslaugų kokybės siekiama, – nenustatytas.
Konkurencijos tarybai 2020 m. nustačius, kad sutartys su tolimojo susisiekimo vežėjais sudaromos nusižengiant konkurencingumą užtikrinančioms procedūroms, buvo inicijuoti tolimojo susisiekimo sistemos pokyčiai. 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Kelių transporto kodekso pakeitimais buvo siekiama padidinti tolimojo susisiekimo maršrutais keleivius vežančių vežėjų konkurenciją, pagerinti paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Vertinimas atskleidė, kad tolimojo susisiekimo sistemos pokyčiai didesnės vežėjų konkurencijos ir geresnio paslaugų prieinamumo neužtikrino – rinkoje vyrauja du stambūs vežėjai, kuriems tenkanti rinkos dalis išaugo nuo 43 proc. (2019 m.) iki 57 proc. (2023 m.).
Nors Kelių transporto kodekso pakeitimais siekta padidinti keliaujančiųjų viešuoju transportu skaičių iki 6 milijonų per metus, šis skaičius 2023 m. tesiekė 4,8 mln., kaip ir metais anksčiau. Lietuvoje tik 5,7 proc. gyventojų kelionėms po šalį renkasi viešąjį transportą, o tai yra vienas žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje (ES vidurkis – 7,4 proc.), tačiau pirmauja pagal keliaujančiųjų automobiliais dalį (88 proc., o ES vidurkis – 72 proc.).
Valstybė kompensuoja vežėjams negautas pajamas dėl įvairioms socialinėms grupėms taikomų tolimojo reguliaraus susisiekimo lengvatų. Tai atliekama neįsitikinus duomenų tikslumu. Dėl šių lengvatų vežėjams iš valstybės biudžeto buvo kompensuojama nuo 4,6 mln. (2021 m.) iki 9,8 mln. eurų (2023 m.). 2023 m. kompensacijų suma viršijo priešpandeminį lygį, nors lengvatinių bilietų buvo parduota milijonu mažiau (2023 m. parduota 2,1 mln. bilietų, 2019 m. – 3,1 mln., o kompensacijoms skirta 9,5 mln. Eur).
Per šį laikotarpį vidutinė vieno keleivio pervežimo kaina išaugo daugiau nei 50 proc. Svarbu pabrėžti, kad augančių išlaidų priežastimi laikomos didėjančios bilietų kainos, tačiau nuo 2009 m. nei viena valstybės institucija nedalyvauja nustatant ar keičiant maksimalius vežimo paslaugų tarifus, nors nuo jų priklauso iš valstybės biudžeto kompensuojama važiavimo bilieto kaina.
Viešosios keleivių vežimo paslaugos svarbios regionų plėtrai – jos užtikrina gyventojams prieigą prie kitų svarbių paslaugų, tokių kaip švietimas ar sveikatos apsauga, ir suteikia galimybes pasiekti miestuose sutelktas darbo vietas. Trečdalis apklaustų savivaldybių teigia, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. jų gyventojams viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų prieinamumas pablogėjo, dalis šio susisiekimo maršrutų nėra aptarnaujami. Taip pat, nepasiruošta teikti viešąsias tolimojo susisiekimo paslaugas, kurios galėtų būti teikiamos ten, kur neteikiamos paslaugos komerciniais pagrindais.