Psichologė: „Neatsargų vairavimą lemia jaunesnis amžius ir į ekstremalias situacijas linkusios asmenybės“

Šiltajam metų sezonui artėjant prie pabaigos, galima konstatuoti, kad didžiųjų miestų gyventojai ir vėl neišvengė pagausėjusio elektrinių paspirtukų vairuotojų srauto. Deja, kasmet daugėja ir su jais susijusių nelaimingų atsitikimų, traumų ir eismo įvykių. Psichologė Sonata Vizgaudienė sako, jog neatsargiau vairuoja jaunesnio amžiaus ir į ekstremalias patirtis linkę žmonės.

Greiti ir nesubrendę

„Dalis žmonių paprasčiausiai labai mėgsta greitį ir jiems tiesiog pernelyg sudėtinga važiuoti lėtai – nesvarbu, ką vairuotų. Nuo jų neatsilieka ir vadinamieji adrenalino fanatikai: žmonės, nuolat ieškantys ekstremalių situacijų ir potyrių tam, kad jaustųsi gyvesni. Jie ir elektrinius paspirtukus vairuoja greičiau ir ne visuomet atsargiai“, – pasakoja psichologė.

Kalbant apie jaunimą, ypač paauglius, specialistė sako, kad šiuo jų gyvenimo laikotarpiu vis dar tebebręsta labai reikšminga galvos smegenų sritis – prefrontalinė smegenų žievė, atsakinga už emocijų ir aistrų valdymą, svarbių sprendimų priėmimą, atsakingumo jausmą bei adekvatų situacijų vertinimą.

„Kol smegenys nėra pilnai subrendusios, jauniems žmonėms sunku adekvačiai įvertinti riziką. Jų baimės jausmas ekstremaliose situacijose yra mažesnis ir gana dažnai jie tiesiog jaučiasi nemirtingi. Paaugliams atrodo, kad nelaimės gali ištikti kitus, tik ne juos. Jauni žmonės taip pat labiau mėgsta save stimuliuoti greičiu, tad jiems įsibėgėti su el. paspirtuku gana paprasta“, – psichologines greičio priežastis vardija S. Vizgaudienė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad jaunystėje įprastas ir normalus nemirtingumo pojūtis kartais neišnyksta ir bėgant metams. Pasak jos, tie tėvai, kurie el. paspirtukais veža vaikus (dažnai be apsaugos priemonių), labai dažnai patys nėra išaugę iš paauglystės.

„Jie arba apie tai negalvoja, arba mano, kad jiems ir jų vaikams tiesiog negali nutikti nieko blogo. Tai – žmonės, kurie itin pasitiki savimi, bet nenumato ir netgi nepagalvoja, kad kelyje bet kada gali susidaryti netinkamos aplinkybės ir įvykti nelaimė. Žvelgiant iš psichologinės pusės, galima daryti prielaidą, kad jų atsakomybės jausmas ir galimybių matymas į priekį, išties, nėra labai išsivystęs“, – konstatuoja S. Vizgaudienė.

El. paspirtukas – ne žaislas

Kadangi el. paspirtukas yra gana lengvai valdoma transporto priemonė, kuria naudotis nereikia specialaus mokymo, dažnai susidaro įspūdis, kad juo važiuoti yra nepavojinga ir tiesiog smagu. Negana to, žmonės labai greitai adaptuojasi prie tolygaus greičio didėjimo ir tuomet jaučia tik ženklesnius greičio didėjimo šuolius. Pamažu didindami greitį, el. paspirtukų vairuotojai galiausiai ima jo nejausti ir važinėti itin greitai, to net nesuprasdami. Tokiais atvejais labai lengva įsibėgėti ir patekti į pavojingas situacijas.

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktorius Genius Lukošius pabrėžia, kad itin svarbu laikytis KET numatyto greičio, vis tik saugoti save ir kitus reikia visuomet. „Nuo nelaimių geriausiai galima apsisaugoti prevencija – šalmas ir kitos apsaugos priemonės, labiausiai padeda sumažinti tragiškų pasekmių tikimybę. Šalmas turi būti vienu svarbiausių paspirtukininko atributų“, – sako  G. Lukošius.

Psichologė savo ruožtu perspėja, jog asmeninė patirtis sukuria jausmą, kad važinėtis elektriniu paspirtuku yra paprasta, nes pusiausvyros įgūdžius galima perkelti tiesiai iš dviračio į el. paspirtuką. „Tačiau, pavyzdžiui, avarinėje situacijoje, kai esame priversti netikėtai stabdyti, staiga suvokiame, kad el. paspirtukas reaguoja visiškai kitaip nei dviratis. Pervertintos el. paspirtuko stabdymo galimybės gali turėti pražūtingų pasekmių“, – sako S. Vizgaudienė.

Svarstydama, ar gali prie neatsargaus vairavimo prisidėti faktas, kad dažnai važiuojama nuomotu, o ne nuosavu paspirtuku, pašnekovė nusiteikusi skeptiškai ir nemano, kad tai galėtų turėti didelės įtakos. Pasak psichologės, reikėtų remtis tyrimais, kurių kol kas nėra.

Iš vienos pusės, ji atkreipia dėmesį, kad žmonės labiau linkę saugoti ir atsargiau elgtis su nuosavais daiktais. Iš kitos – vairuojant išsinuomotą el. paspirtuką vis vien jaučiama atsakomybė jo nesugadinti, nes padarytą žalą tektų atlyginti.

Skaudi patirties kaina

Ne paslaptis, kad žmonės palyginti retai mokosi iš kitų daromų klaidų ir savo elgesį keičia tik tada, kai kas nors blogo nutinka jiems patiems. Deja, yra sričių, kuriose asmeninė patirtis gali kainuoti labai brangiai, tarp jų – netinkamas elgesys kelyje ir neatsargus vairavimas.

S. Vizgaudienė savo ruožtu konstatuoja, kad evoliuciškai skausmas mums duotas tam, kad išvengtumėm žalos ir išgyventume. „Natūralu, kad didžiausią poveikį turi mums patiems nutikusios nelaimės. Kartais mus paveikia ir kitiems nutikę skaudūs įvykiai, tačiau jie gana greitai užmirštami“, – sako ji, pridurdama, jog siekiant sumažinti neatsargų vairavimą ir nutrūktgalvišką paspirtukininkų elgesį, reikalingi kompleksiški veiksmai ir priemonės.

„Padeda prevencinė edukacija, ypač gerai veikianti paauglius ir jaunuolius. Iš kitos pusės, žmonėms būtina ir kontrolė keliuose, nes priešingu atveju greitai turėtume chaosą. Tad el. paspirtuką vairuoti galinčių žmonių amžiaus ribojimas, apsauginių priemonių dėvėjimas ir, kaip bebūtų gaila, baudos taip pat pristabdo bent kiek sąmoningesnius greičio ir betvarkės mėgėjus“, – apibendrina psichologė.