Atsisakyti iškastinio kuro transporte per dešimtmetį – įmanoma: mokslininkas atskleidė, kokiais būdais to pavyktų pasiekti

Intensyviai didėjantys šiltnamio efektą sukeliančių anglies dioksido (CO2) dujų kiekiai didina poreikį aplinkai mažiau žalingiems degalams. Šios paklausos augimą spartina ir Europos Sąjungos planai iki 2030 m. padidinti atsinaujinančios energijos dalį transporto sektoriuje nuo 14 iki 29 proc.

Atsisakyti iškastinio kuro transporte per dešimtmetį – įmanoma: mokslininkas atskleidė, kokiais būdais to pavyktų pasiekti

„Vilnius Tech“ mokslininkas sako, kad per artimiausią dešimtmetį visi automobiliai turės būti varomi alternatyviais degalais, pagamintais iš atsinaujinančių, aplinkai mažiau taršių energijos išteklių. Jo teigimu, rinkoje esti sprendimų, kurie platesniu mastu gali būti pritaikomi jau dabar.

Tipai ir privalumai

Alternatyvūs degalai yra energijos šaltiniai, transporto sektoriuje pakeičiantys naudojamą iškastinį kurą – paprastai gaminami iš įvairių biožaliavų bei atliekų. Šių degalų gamyboje gali būti naudojama žalia elektra, todėl daugiausia naudojama saulės energija. „Vilnius Tech“ Automobilių inžinerijos katedros doc. dr. Alfredas Rimkus sako, kad atsinaujinantys degalai mažiau taršūs ne tik CO2, bet ir kitomis toksinėmis medžiagomis.

Alternatyvūs atsinaujinantys energijos šaltiniai, transporto sektoriuje pakeičiantys šiuo metu naudojamą iškastinį kurą, gali būti įvairių tipų. Tai gali būti skysti degalai – įvairūs biodyzelinai, maišomi su dyzelinu (rapsų metilo esteris, hidrintas augalinis aliejus), alkoholiai, maišomi su benzinu (etanolis, butanolis, metanolis ir kt.); dujiniai degalai – biodujos, biometanas, amoniakas, vandenilis, ir kt. Elektra taip pat gali būti atsinaujinantis energijos šaltinis.

„Biometanas ir biodujos gali būti naudojamos be papildomų priedų benzininiuose ir dyzeliniuose varikliuose, kai užsidegęs mažas dyzelino kiekis atlieka „kibirkšties darbą“. Deginant šiose dujose esantį metaną ženkliai mažinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, o metanas turi daug didesnį neigiamą poveikį nei CO2“, – sako A. Rimkus.

Elektra elektromobiliams gali būti tiekiama iš saulės, vėjo, potvynių išteklių arba kuro elementų, maitinamų vandeniliu. Tuo tarpu vandenilis gali būti gaminamas naudojant elektrą. Elektromobilio su kuro elementais privalumas yra tas, kad jam reikia daug mažiau akumuliatorių – vandenilyje galima sukaupti energiją ir iš jos pagaminti elektrą. „Vilnius Tech“ profesoriaus teigimu, vandenilio poveikis aplinkai priklauso nuo to, kaip jis yra pagamintas.

„Vandenilis yra labiausiai visatoje paplitęs cheminis elementas, kuris lengvai išgaunamas iš vandens ir vėl pavirsta į vandenį kuro celėje ar vidaus degimo variklyje. Be abejonės, vandenilio poveikis aplinkai didžiąja dalimi priklauso ir nuo to, kokiais būdais jis išgaunamas – ne visais atvejais jį galima traktuoti kaip klimatui neutralų“, – paaiškina mokslininkas.

Dar viena alternatyvių degalų rūšių yra degalai, perdirbti iš atliekų. Kaip sako mokslininkas, egzistuoja įvairių rūšių atliekos – paprastai tai gyvūninės kilmės riebalai, panaudotas augalinis aliejus, žuvų pramonės atliekos ir pan. Iš šių žaliavų galima gaminti pažangesnį naujos kartos biodyzeliną – hidrintą (vandeniliu įsotintą) augalinį aliejų.

Sprendimai transporto rinkai Lietuvoje

Mokslas vystosi ir atsiranda naujų sprendimų atsinaujinantiems degalams gaminti. „Vilnius Tech“ profesorius sako, kad degalų iš augalinio aliejaus ir kitų riebalų gamybos būdas juos hidrinant yra perspektyvus ir nepakankamai išnaudojamas Lietuvoje. Šiuo būdu pagamintus degalus galima naudoti dyzeliniuose automobiliuose grynus – jiems nereikia automobilio konstrukcijos pertvarkymo.

„Žaliavos atsinaujinantiems degalams gaminti gali būti panaudojamos ne tik iš maistui tinkamų produktų, bet ir atliekų, pavyzdžiui, panaudoto aliejaus ir kitų maisto pramonės panaudotų medžiagų (šiaudų, celiuliozės ir komunalinių atliekų). Jeigu šiuo būdu degalus išgautume kur kas didesniais kiekiais nei tai darome dabar, galėtume sumažinti iškastinių degalų gamybą. Kombinuojant visus alternatyvių degalų ir kitų energijos rūšių tipus, Lietuvoje iškastinių degalų transporte galėtume atsisakyti ar bent labai ženkliai sumažinti per artimiausią dešimtmetį“, – apie ateities perspektyvas užsimena mokslininkas.

Augaliniu pagrindu sukurti naujos kartos biodegalai Lietuvoje jau egzistuoja – juos siūlo Suomijos kompanija „Neste“. Dyzelinas „Neste MY Renewable Diesel“ yra hidrintas augalinis aliejus (HVO), gaminamas iš atsinaujinančių žaliavų, pavyzdžiui, panaudoto kepimo aliejaus ir gyvūninių maisto pramonės atliekų.

Pažengusiųjų pavyzdys

Mokslininko teigimu, šiuo metu atsinaujinančių degalų rinkoje pažangiausios yra Skandinavų šalys, ypač Suomija, Švedija ir Danija. Šiose šalyse išvystyta ne tik elektromobilių infrastruktūra, bet ir plačiai paplitęs alternatyvių degalų naudojimas.

Pasak bendrovės „Neste Lietuva“, atstovaujančios didžiausią dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų gamintoją „Neste“, vadovės Julijos Matisonės, skaičiuojama, kad degalų iš atsinaujinančių žaliavų rinka augs beveik trigubai ir 2030 m. pasieks 30 mln. tonų per metus. Be to, įmonės skaičiavimais, jau 2040 m. šių degalų gamyboje būtų galima panaudoti 21 proc. pasaulio atliekų ir taip prisidėti prie jų kiekio sąvartynuose mažinimo.

„Transporto sektorius kartu su aviacija ir laivyba išskiria beveik 22 proc. anglies dioksido emisijų, tad būdami šių pramonės šakų dalyviais jaučiame pareigą prisiimti atsakomybę už jos ateitį. Šiuo metu „Neste“ gamina mažiau taršius degalus aviacijai, kelių transportui – lengviesiems ir sunkiasvoriams automobiliams. Jų paklausa kiekvienais metais auga ir panašu, kad naudojimo pikas šiuo metu dar nėra pasiektas. Didžiausias jų privalumas – platus pritaikymas dabartinėje transporto pramonėje, tačiau kartu laikomės požiūrio, kad tik integruodami visas mažiau taršias alternatyvas galėsime svariai prisidėti stabdant mums patiems įtaką darančius klimato kaitos veiksnius“, – teigia J. Matisonė.

Aplinkai mažiau žalingus sprendimus transporto, laivybos, aviacijos pramonėje bendrovė „Neste“ diegia jau daugiau nei dešimtmetį. Korporacija yra užsibrėžusi iki 2030 m. padėti savo klientams sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bent po 20 mln. tonų kasmet bei iki 2035 metų siekia užtikrinti klimatui neutralią gamybą.

0 komentarų

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas