Pavyzdžiui, naujo automobilio ieškantiems vartotojams suteikiamos didesnės nei kada nors anksčiau galimybės išsirinkti geriausiai jų poreikius atitinkančią jėgainę. Be to, priklausomai nuo keliavimo įpročių, ilgainiui netgi galima sutaupyti.
Europoje nuo 2035-ųjų planuojama uždrausti naujų vidaus degimo varikliais varomų automobilių prekybą, tačiau kol šis ribojimas įsigalios, ieškantys naujo ir kuo pigesnio automobilio vartotojai vis dar gali rinktis, pavyzdžiui, mažiau nei 14 tūkst. eurų kainuojantį „Dacia Sandero“ su benzininiu trijų cilindrų varikliu.
Už maždaug 22 tūkst. eurų galima įsigyti miesto krosoverį, tarkime, „Ford Puma“, kuriame 1 litro benzininio variklio darbą palengvina švelniojo hibrido sistema. Maždaug tiek pat atsieitų ir bazinės komplektacijos „Toyota Yaris“ įsikraunantis hibridas.
Iš esmės automobilio pasirinkimo laisvę dabar gali riboti tik naujų technologijų baimė. 47 tūkst. kainuojantis „Hyundai Tucson“ įkraunamasis hibridas tiks tolimesnėms išvykoms, tačiau vairuojant kasdien visiškai pakaks ir vien elektros režimu nuvažiuojamo iki 70 km atstumo.
Permainoms jau pasirengę vartotojai gali rinktis ir tokius naujos kartos elektromobilius, kaip 61 tūkst. eurų kainuojantis „Kia EV6“. Erdvus salonas, sportiškas automobilio charakteris ir didesnis nei 500 km viena įkrova įveikiamas atstumas paneigia ilgai vyravusią nuostatą, esą elektromobilis negali būti vienintelis šeimos automobilis.
Modelis tas pats, bet elektrinės jėgainės – skirtingos
Šiuolaikinė transporto rinka intriguoja dar ir tuo, kad vartotojams vis dažniau suteikiama galimybė komplektuoti tą patį modelį su skirtingomis elektrifikuotomis jėgainėmis. Geras tokios strategijos pavyzdys – 2016-aisiais debiutavęs „Hyundai Ioniq“ modelis, kuris buvo siūlomas kaip įsikraunantis, įkraunamasis hibridas arba elektromobilis.
Analogiškai įvairiapusiškas dabar, pavyzdžiui, yra ir kito Pietų Korėjos prekės ženklo „Kia“ siūlomo naujos kartos „Niro“ modelio jėgainių pasirinkimas. Tai patogus būdas vidutiniam pirkėjui palyginti skirtingų elektrifikuotų pavarų kainas ir planuoti išlaidas.
Ekspertų vertinimu, kalbant apie laikotarpį, per kurį atsiperka papildoma baterija ir elektros motoras, įsikraunantys hibridai atrodo kukliausiai. Pagrindinis tokių modelių privalumas yra efektyvi regeneracijos sistema, tik ją ne visuomet pavyks vienodai veiksmingai išnaudoti. Tiesa, šiokią tokią naudą įžvelgti visgi galima.
Pavyzdžiui, naujojo „Kia Niro“ įsikraunančio hibrido degalų sąnaudos yra beveik 20 proc. menkesnės nei to paties segmento „Mazda MX-30“ modelio su švelniojo hibrido sistema. Per mėnesį nuriedant 15 tūkst. km, dėl šio skirtumo išlaidos degalams sumažėja maždaug 300 eurų.
Elektromobilis atsiperka per lizingo laikotarpį
Vaizdo kanalo OEV.LT įkūrėjas Tadas Ratkevičius atkreipia dėmesį, kad, vertinant elektromobilių poveikį aplinkai arba jų eksploatacijos išlaidas, reikėtų apimti šiek tiek tolimesnį nei pirmųjų metų laikotarpį. Anot eksperto, elektrifikacijos skeptikų dažnai pateikiami argumentai apie baterijų gamybai būtinus brangiuosius metalus ir juos kasant aplinkai daromą neigiamą poveikį netenka svorio, žvelgiant į visą eksploatacijos trukmę.
„Viskas priklauso nuo to, kaip intensyviai elektromobilis yra naudojamas. Tyrimai rodo, kad per metus nuvažiuojant maždaug 15 tūkst. km, užtenka ir lizingo laikotarpio tam, kad būtų pasiektas lūžio taškas, t. y. bendras elektromobilio poveikis aplinkai tampa mažesnis nei automobilio su įprastu vidaus degimo varikliu“, – komentuoja elektromobilių specialistas.
Anot jo, tas pats galioja ir eksploatacijos išlaidoms: kuo daugiau yra naudojamas elektromobilis, tuo greičiau jis atsipirks. Pradinė vien baterijoje sukaupta energija varomos transporto priemonės įsigijimo kaina vis dar ganėtinai aukšta ir, lyginant su įprastu automobiliu, šis skirtumas gali siekti netgi 50 proc. Tiesa, pučiantis naujų automobilių su vidaus degimo varikliais kainoms ir pingant baterijoms, šis skirtumas palaipsniui turėtų mažėti.
Pigesnė techninė priežiūra ir valstybės parama
Prabangių automobilių segmente jau pasitaiko atvejų, kuomet elektromobiliai yra pigesni už tos pačios klasės vidaus degimo varikliais varomus modelius. Geriausias to pavyzdys yra 90 tūkst. eurų Lietuvos rinkoje kainuojantis „Porsche Taycan“ – jo kaina 10 tūkst. eurų mažesnė už bazinės komplektacijos to paties gamintojo modelį „Panamera“.
T. Ratkevičius priduria, kad išlaidas planuoti bandantys vartotojai žino, jog elektromobilio eksploatacija atsieina pigiau, bet dažnai vis tiek tinkamai to neįvertina. Dėl gerokai mažesnio judančių detalių skaičiaus paprastesnė techninė priežiūra ir ilgesni apžiūrų intervalai, o ilgalaikėje perspektyvoje susidaro didžiulis skirtumas.
„Mano skaičiavimais, elektromobilio techninė priežiūra lizingo laikotarpiu yra nuo dviejų iki penkių kartų pigesnė nei vidaus degimo variklį turinčio automobilio. Taip, eksploatacijos išlaidos labiausiai priklauso nuo to, kiek konkretus vartotojas moka už elektrą arba kiek dabartiniu metu kainuoja degalai, tačiau garantiniu laikotarpiu privalomų apsilankymų servise kainą taip pat reikėtų tinkamai įvertinti“, – kalba elektromobilių žinovas.
Lietuvoje jau ne vienerius metus galioja ir valstybės taikomos skatinimo priemonės. Užpildę Aplinkos projektų valdymo agentūrai skirtą paraišką, naujus elektromobilius įsigyjantys fiziniai asmenys gali gauti 5 tūkst. eurų kompensaciją.
Pasak T. Ratkevičiaus, toks subsidijavimas taip pat padeda šiek tiek sutrumpinti laikotarpį, per kurį elektromobilio išlaikymo išlaidos susilygina su įprasto automobilio. Pavyzdžiui, atėmus išmokos sumą, 100 proc. elektrinio modelio „Kia Niro“ kaina susitraukia iki 44 tūkst. eurų. Įvertinus gausią bazinę įrangą, šis modelis tuomet jau gali konkuruoti su įkraunamaisiais hibridiniais krosoveriais, kaip antai 40 tūkst. eurų kainuojančiu „Ford Kuga“.
Sudėtinga, bet pasiteisinusi konstrukcija
T. Ratkevičius jau ilgiau nei penkerius metus pats važinėja įkraunamuoju „Volkswagen Passat GTE“ hibridu. Kitados ši versija buvo 30 proc. brangesnė už modelius su benzininiais ar dyzeliniais varikliais, tačiau vyras tiksliai įvertino, kad kasdien įkraunant bateriją šis skirtumas dėl pigesnės eksploatacijos greitai išsilygins.
„Turiu galimybę įkrauti bateriją tiek namuose, tiek ir darbe, todėl nuvažiuoti vieną kilometrą man kainuoja apie 2–3 eurus. Daugiausia vairuoju mieste, tad jei visą tą laikotarpį būčiau pylęs į baką benziną, išlaidos būtų buvusios kokius penkiskart didesnės. Įkraunamasis hibridas man jau seniai atsipirko, be to, galėjau naudotis visais elektros režimo privalumais – važiuoju tyliai ir neteršdamas aplinkos“, – įvertina pašnekovas.