Štai Baltijos šalyse 2022 metais naujų dyzelinu varomų automobilių parduota 17 proc. mažiau nei 2021-aisiais, o jų rinkos dalis susitraukė nuo 29 iki 26 proc. Benzinu varomų naujų automobilių prekyba atitinkamu laikotarpiu smuko 12 proc., o rinkos dalis traukėsi nuo 46 iki 45 proc. Tuo metu įvairių hibridinių naujų transporto priemonių pernai parduota 1 proc. daugiau (rinkos dalis ūgtelėjo nuo 21 iki 23 proc.), o elektromobilių augimas siekė net 40 proc. (rinkos dalis išaugo nuo 3 iki 5 proc.).

Visa Lietuvos, Latvijos ir Estijos naujų M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių rinka 2022 metais susiaurėjo 9 proc., iki 71 972 vnt. parduotų automobilių.

Kur link pučia vėjas, parodė korėjiečiai

Kad ir kokią pavarą turintį automobilį pasirinktų Baltijos šalių pirkėjai, kas antras iš jų bus SUV modelis. Statistikos skaičiai rodo, kad pernai tokio tipo kėbulo transporto priemonių pardavimo apimtys ir toliau augo. Jos pasistiebė dar 12 proc., palyginti su ankstesniais metais, ir pasiekė 53 proc. bendrą rinkos dalį (43 proc. 2021 m.). Taip pat neslopsta miesto visureigių paklausa – jie apkramto visus kitus segmentus. Pavyzdžiui, antrą vietą užėmusių hečbekų pardavimas smuko net 42 proc., o rinkos dalis nuo 20 proc. sumažėjo iki 13 proc. Panašūs vėjai pučia kone visose Europos šalyse, tad nenuostabu, kad į pirkėjų pasirinkimus gamintojai reaguoja labai greitai. O jų reakcijos vaisiai kartais būna didžiai iškalbingi – tai įrodo Pietų Korėjos gamintojos „Kia“ sprendimas viename populiariausių ir konkurencingiausių B-SUV segmentų.

Savo atstovą – naujos kartos „Niro“ modelį – korėjiečiai iš karto išleido tik trijų elektrifikuotų versijų, be galimybių rinktis vien vidaus degimo varikliais varomų konfigūracijų. Dabar modeliu „Niro“ susidomėję vairuotojai gali rinktis su tradicine hibridine, iš tinklo įkraunama hibridine ar visiškai elektrine pavara komplektuojamas versijas, o visa kita įranga modeliuojama vienodai, nepriklausomai nuo pavaros tipo. Panašia kryptimi juda ir daugiau gamintojų šiame segmente, nors ne visi. Pavyzdžiui „Toyota Yaris Cross“ ar „Renault Captur“ modeliai siūlomi su hibridinėmis pavaromis, o „Volkswagen T-Roc“ Lietuvoje galima įsigyti tik su benzininiais ar dyzeliniais varikliais.

Kas renkasi hibridus?

Asociacijos „Association of Automotive Intelligence“ (AAI) prezidentas Matas Buzelis pažymi, kad hibridinius automobilius (angl. Hybrid electric vehicle, HEV) renkasi gana platus spektras žmonių. Šis reiškinys susijęs ir su išaugusia tokių modelių pasiūla. Specialisto teigimu, hibridus pasirinkusius vairuotojus vienija siekis sutaupyti.

„Manau, jie būna girdėję, jog hibridai taupo degalus ir yra gera alternatyva dyzeliui, kurį kitados žmonės rinkosi, kad taip pat sumažintų sąnaudas“, – mano pašnekovas.

Anot jo, kitas bendras hibridinių automobilių pirkėjų bruožas yra jų siekis neprisirišti prie baterijų krovimo ir galimybė nekeisti savo nusistovėjusių įpročių. Dėl savitos konstrukcijos tradicinis hibridinis automobilis pats įsikrauna nedidelės apimties bateriją, naudodamas energijos rekuperacijos sistemą, kai stabdo ar tiesiog rieda.

Vėliau ta sukaupta energija panaudojama, kai labiausiai reikia – startuojant ar įsibėgėjant, ir taip sutaupoma dalis degalų. Pavyzdžiui, hibridiniame „Kia Niro“ tam įdiegta 1,32 kWh talpos baterija, o automobilio sąnaudos 100 km nuvažiuoti siekia nuo 4,4 litro benzino. Nuo 4,4 litro prasideda ir hibridinio „Toyota Yaris Cross“ sąnaudos. „Nereikia stotelių namie, nereikia krautis viešosiose miesto stotelėse. Tiesiog pili degalus kaip anksčiau ir dalį atstumų įveiki naudodamas tik elektros energiją ar jai padedant. Tai turbūt – vienas esminių tradicinių hibridinių automobilių pranašumų“, – paaiškina M. Buzelis.

Įkraunamasis hibridas – norintiems abiejų pasaulių privalumų

Kitas elektrifikacijos lygis – iš tinklo įkraunami hibridai (angl. Plug-in hybrid electric vehicle, PHEV). AAI prezidento pastebėjimu, šios transporto priemonės masina vairuotojus, kurie nusiteikę solidžiai nurėžti degalų išlaidas, nes kasdienius maršrutus po miestą didžiuma tokių modelių jau gali įveikti vien elektros energija. Telieka prižiūrėti, kad baterija būtų laiku įkrauta. Štai minėto „Kia Niro“ įkraunamoji hibridinė versija turi 11,1 kWh ličio jonų polimerų bateriją, kuri gali būti pilnai įkrauta greičiau nei per tris valandas, o vien elektros režimu automobilis gali įveikti iki 53 km. Bendra benzininio variklio ir elektros motoro galia siekia 180 AG ir sukuria iki 265 Nm sukimo momentą, tad tokiam modeliui nestinga ir žvitrumo.

„Šį automobilį renkiesi labiau iš išskaičiavimo. Čia jau galbūt atsiranda poreikis namų ūkyje įrengti kokį nors įkrovimo tašką, o gyvenančius nuosavame name gal net ir skatina galvoti apie saulės baterijas, kad galėtų naudotis pigia elektros energija“, – dėsto M. Buzelis.

Anot pašnekovo, kita svarbi detalė – vairuojant įkraunamąjį hibridą, nereikia prisirišti prie įkrovimo stotelių, nes visuomet kelionę galima tęsti naudojant vien degalus. Šios labai universalios transporto priemonės turi vienintelį ryškesnį trūkumą.

„Tokio hibrido, ko gero, nesirenka žmonės, kuriems nuolat reikia važinėti ilgas distancijas. Nes hibridinė sistema iš esmės efektyviai veikia tik miestuose arba tik tada, kai baterijoje nuolat yra energijos. Važiuojant greitai ir toli, papildomas elektros komponentų svoris kaip tik veikia prieš taupumą“, – paaiškina specialistas.

Naujos kartos automobiliai

Grynuosius elektromobilius (angl. Battery electric vehicle, BEV), M. Buzelio teigimu, renkasi labiausiai naujų technologijų ir elektros energijos teikiamų privalumų ištroškę vairuotojai.

„Didžiausi privalumai jiems – važiavimo malonumas, patogumas, paprastumas. Pats automobilis yra viskuo modernesnis, lyg visai kitos kartos transporto priemonė“, – elektromobilių patrauklumą paaiškina pašnekovas.

Elektromobilių populiarėjimą lemia ir tai, kad gamintojai per pastarąjį dešimtmetį itin smarkiai išplėtė jų galimybes. 2013 metais iki 150 km viena įkrova nuvažiuojanti elektrinė transporto priemonė buvo savaime suprantama, o dabar kartelė pakelta gerokai aukščiau visų klasių elektromobiliams. Štai mažesnį automobilio svorį dėl mažesnės talpos baterijos išsauganti „Mazda MX-30“ gali viena įkrova sukarti iki 200, „Lexus UX 300e“ – iki 300, „Peugeot 2008“ įveikia iki 345, o minėtojo „Niro“ elektrinė versija vienu ypu gali nuriedėti ir iki 460 kilometrų. „e-Niro“ turi 64,8 kWh talpos bateriją, kurią sparčiuoju įkrovimu nuo 10 iki 80 proc. energijos lygio galima įkrauti per 43 minutes, o ši savybė leidžia efektyviai išnaudoti automobilį ir ganėtinai ilgose kelionėse.

guest
0 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas