Už aplinkos ministro Simono Gentvilo ir Seimo nario Luko Savicko įregistruotas įstatymo pataisas balsavo 93 Seimo nariai iš 95 dalyvavusių. Įstatymo projektą toliau svarstys Seimo Ekonomikos komitetas. Galutinis pataisų priėmimas numatomas pavasario sesijoje.
„Lietuva, kaip ir kitos šalys, turi iškeltus klimato kaitos stabdymo tikslus, tačiau kol kas labai smarkiai nuo jų atsilieka. Transporto sektoriuje anglies dvideginio išmetimai pastaraisiais metais ne tik kad nemažėjo, bet ir labai reikšmingai augo. Todėl reikia pasidžiaugti, kad Seimas atsižvelgė į jau daugiau nei šimto šalies įmonių norą prisidėti prie naftos degalų vartojimo mažinimo“, – sako Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas.
Įstatyme numatyti reikalavimai įpareigotų Vyriausybę parengti konkretų priemonių planą, kuris leistų pasiekti numatytus tikslus ir įvykdyti taršos mažinimo įpareigojimus Europos Sąjungai.
Seimo priimtas Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisas palaiko daugiau nei 100 Lietuvos verslo asociacijų, mokslo ir tyrimo institucijų, organizacijų ir verslo įmonių, kurios susivienijo į bendrą iniciatyvą „41 proc. mažiau naftos“. Iniciatyva siekiama įpareigoti Seimą nustatyti konkretų naftos degalų vartojimo mažinimo tikslą: iki 2030 m. Lietuvoje sumažinti naftos degalų vartojimą 41 proc., lyginant su 2021 metų lygiu.
Pasak M. Nagevičiaus, nustatytą 41 proc. naftos mažinimo tikslą iki 2030 m. pasiekti yra realu – tam reikia iškastinį kurą transporte keisti atsinaujinančiais energijos ištekliais – biometanu, pažangiaisiais biodegalais, elektra, o ateityje – sintetiniais degalais ar žaliuoju vandeniliu. Be to, siekiant dekarbonizacijos tikslų svarbu propaguoti mažiau aplinką teršiančias transporto priemones, miestuose skatinti darnaus judumo iniciatyvas.
Jeigu šalyje nuo 2021 m. iki 2030 m. degalų vartojimas sumažėtų 41%, tai leistų 2005–2030 m. laikotarpiu pasiekti 14% sumažėjimo rodiklį ir išlaikyti taršos mažinimo įsipareigojimus ES.
„Eurostat“ duomenimis, atsinaujinančių energijos išteklių dalis šalies transporto sektoriuje šiuo metu siekia vos 6,5 proc. ir yra viena mažiausių ES.