Tiesa, tuo pasigirti gali ne visi gamintojai, o problemų turi ir lyderiai. Tuo metu, kai tokie gamintojai kaip „Kia“ skaičiavo naujus rekordus, elektromobilių pirmūnės „Tesla“ rezultatai smuko žemyn, o „Volkswagen Group“ nepavyko pasiekti progreso.
„Manau, kad, nepaisant visų kalbų, elektromobilių pardavimas lėčiau augs, bet vargu ar trauksis. Tikrai niekas jų nelaidoja – infrastruktūra plečiasi, gamintojai juos tobulina, žmonės įsirenginėja saulės elektrines bei įkrovimo stoteles namuose. Tiesiog artimiausiu metu nematysime jokių greitų proveržių“, – prognozuoja automobilių apžvalgininkas Justas Lengvinas.
Stabdo Vokietija
Lietuvoje, „Regitros“ duomenimis, per pirmąjį 2024 metų pusmetį iš viso užregistruota 14 743 nauji lengvieji (M1) automobiliai, iš jų 840 – grynieji elektromobiliai (arba 5,7 proc.). Tuo pačiu laikotarpiu 2023-aisiais šie skaičiai buvo 14 680 ir 1 009, arba atitinkamai fiksavus 0,43 proc. mažiau naujų modelių registracijų elektromobilių dalis buvo penktadaliu didesnė, o bendras rinkos pyrago gabalas siekė 6,87 proc.
Tuo metu visoje Europos Sąjungoje per pirmąjį 2024 m. pusmetį naujų elektromobilių rinka ūgtelėjo 1,3 proc. Smarkiausiai plėtros stabdį užtraukė Vokietija. Šios šalies politikai, derindami 2024 m. biudžetą, paskutinę akimirką, 2023-ųjų gruodžio mėnesį, netikėtai sustabdė visas finansines paskatas elektrinių automobilių pirkėjams.
Natūralu, kad nemaža dalis potencialių elektromobilių vairuotojų nusprendė luktelėti, kol dėl didesnės pasiūlos gamintojai ims patys mažinti kainas. „Viliamasi, kad tai galėtų sutapti su naujomis subsidijomis, kurios veikiausiai atsiras nuo 2025 m., kai įsigalios nauji ES transporto emisijos tikslai“, – vasaros pradžioje komentavo Senojo žemyno žaliųjų lobistų organizacijos „Transport & Environment“ atstovai.
O kol kas dėl pauzės didžiausioje ES automobilių rinkoje, Vokietijoje, naujų elektromobilių prekyba susitraukė 16,4 proc. Dėl panašių priežasčių kone penktadaliu sumenko pardavimo mastas ir Švedijoje. Vis dėlto, atėmus Vokietijos rezultatus, likusioje ES elektra varomų naujų modelių pardavimas 2024 metų pirmąjį pusmetį paaugo 9,4 proc. Pastebimas augimas fiksuotas Belgijoje (+48 proc.), Prancūzijoje (+14,9 proc.) ar Italijoje (+7 proc.).
Išlaiko aukštesnį tempą
Tačiau, kol ES fiksuoja pauzę, kituose regionuose elektromobilių plėtra nemažina apsukų. Elektrinių transporto priemonių rinkos tyrimų bendrovės „Rho Motion“ skaičiavimu, per pirmąjį 2024 m. pusmetį pasaulyje parduota apie 7 mln. elektrinių automobilių, o tai yra penktadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Sparčiausią plėtros tempą išlaikė Kinija (4,1 mln. vnt. ir +30 proc., palyginus su 2023 pirmuoju pusmečiu), o JAV ir Kanados rinkoje augimas atitinkamai padidėjo 10 proc. (0,8 mln. vnt.).
Kinijoje, JAV ir Europoje parduodama apie 95 proc. visų elektromobilių. Pavyzdžiui, bendrovė „Kia“ per pirmąjį pusmetį JAV pardavė 29 392 elektra varomų automobilių (+112 proc.) ir pasiekė visų laikų rekordą. Iš jų – beveik 10 tūkst. buvo vos debiutavusio EV9 modelio vienetų.
Tuo metu JAV įmonė „Tesla“ suskaičiavo, kad 2024-ųjų pirmąjį ketvirtį pardavė kone 387 tūkst. automobilių (–8,6 proc., palyginti su 2023 I ketv.), o antrąjį – beveik 444 tūkst. (–5 proc.). Amerikiečių gamintojui vis dažniau skrieja kritikos strėlės dėl per lėtai atnaujinamų modelių bei siauros gamos. Atitinkamais laikotarpiais bendrovė „Volkswagen Group“ pardavė 136 tūkst. (–3,3 proc.) ir beveik 181 tūkst. (+0,1 proc.) elektromobilių.
„Kia“ elektromobilių gamą jau dabar sudaro EV9 ir EV6, taip pat „Soul“, „Niro“, o netrukus į gatves išriedės dar ir EV5, EV4 ir EV3 modeliai. Su pastarojo pasirodymu gamintojas sieja planus apie naują plėtros etapą, o per pirmąjį pusmetį prekyba korėjiečių markės elektromobiliais pasaulyje jau priartėjo prie 100 tūkst. vienetų. Per visus 2023-uosius jiems pavyko parduoti 132 tūkst. elektra varomų modelių.
Vien gegužę bendrovė globaliai pardavė 19 407 elektra varomų modelių – daugiau nei bet kurį kitą mėnesį per visą įmonės istoriją. Šis rodiklis taip pat 93 proc. pranoko atitinkamo 2023-ųjų mėnesio rezultatą.
Reikia daugiau infrastruktūros
Vertindamas elektrinio transporto perspektyvas, automobilių žurnalistas Vytenis Kudarauskas sako nemanąs, kad artimiausiu metu Baltijos šalyse išvysime kažkokių siurprizų. Specialisto vertinimu, ir dabar dalis sąlygų yra palankios vairuotojams pirkti elektromobilius.
„Nes viena įkrova elektromobiliai be problemų nuvažiuoja kelis šimtus kilometrų, modelių pasirinkimas apima nuo kompaktiškų miesto hečbekų iki prabangių SUV. Kaina taip pat nėra ypač atstumiantis veiksnys, nes yra tiek pigesnių, tiek vidutiniškai kainuojančių, tiek ir brangių modelių. Pasiūla šiandien – pagal kiekvieno skonį ir galimybes“, – dėsto pašnekovas.
Anot jo, šios priežastys iš esmės lemia elektromobilių rinkos tendencijas visame pasaulyje, nes jie vis geriau patenkinta vis didesnės pirkėjų dalies poreikius.
„Tačiau kol kas mūsų regione trūksta dar vieno labai svarbaus elemento – įkrovimo infrastruktūros. Įkrovimo kainos irgi nedžiugina. Jei infrastruktūra nebus plečiama, įkrauti elektromobilius bus finansiškai nepatrauklu, abejojančių ar skeptikų paskatinti pirkti elektra varomus automobilius tikrai nepavyks. Problemas išsprendus, galima tikėtis tolesnio augimo“, – svarsto V. Kudarauskas.
Su juo sutinka ir J. Lengvinas. Žurnalistas išskiria du svarbius aspektus: jo teigimu, reikia nuolatinės infrastruktūros plėtros ir pačių elektromobilių tobulėjimo.
„Taip pat reikia žmonių galvose panaikinti daugelį mitų apie elektromobilius. Taip, per dieną nuvažiuoti 500 ar 1000 kilometrų vis dar patogiau su dyzeliniu automobiliu, tačiau kasdien mieste elektra varomi modeliai gali būti patogesni. Jie tylesni, važiuoja tolygiau ir dinamiškiau“, – pastebi pašnekovas.