Tarp elektromobilių pirkėjų tvyro „įkrovimo nerimas“ - kaip jį įveikti?

Elektromobilių rinka dar sąlyginai jauna, bet žengia jau į trečią fazę: jei anksčiau būgštauta dėl kainų ir akumuliatorių, tai dabar didžiausią nerimą potencialiems EV pirkėjams kelia mažas viešųjų įkrovimo stotelių tinklas.

Tarp elektromobilių pirkėjų tvyro „įkrovimo nerimas“ - kaip jį įveikti?

Tam apibūdinti net sukurtas specialus terminas – „įkrovimo nerimas“ (angl. charging anxiety). Ši pasaulinė tendencija nesvetima ir Lietuvai.

Kaip pastebi viešųjų elektromobilių įkrovimo tinklų vystytojo „Eleport“ vadovas Lietuvoje ir Baltijos šalyse Kazys Pupinis, elektromobilių plėtrą stabdančių veiksnių visada buvo ir bus, tik keičiasi jų svarba, įtaka.

„Iš pradžių pagrindiniu stabdžiu buvo įvardijamos ženkliai didesnės elektra varomų automobilių kainos, vėliau tai pakeitė „atstumo nerimas“ – baimė, kad elektromobiliu nepavyks pasiekti kelionės tikslo. Išaugusi konkurencija ir didžiųjų žaidėjų atėjimas į rinką sprendžia tiek kainų, tiek akumuliatorių talpos klausimus, jų aktualumas mažėja. Dabar naujausi tyrimai jau rodo, kad vartotojus nuo persėdimo į elektromobilius pirmiausia pristabdo „įkrovimo nerimas“, kurį lemia viešosios infrastruktūros trūkumas“, – sako K. Pupinis.

Lietuva – ne išimtis

Konsultavimo paslaugų bendrovė EY savo 2022 m. tyrime „įkrovimo nerimą“ sieja su ribota prieiga prie viešųjų įkrovimo stotelių ir jų įkrovimo sparta. Paprasčiau sakant, nors šiuolaikiniai elektromobiliai vienu įkrovimu gali nuvažiuoti kelis šimtus kilometrų, vairuotojai nesijaučia saugūs, kad ilgesnėje kelionėje turės galimybę greitai įkrauti akumuliatorių, arba jam išsikraunant tiesiog neras laisvos ir veikiančios stotelės.

Ši problematika aktuali daugeliui Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą. Nors būtų tiksliau sakyti – ypač Lietuvai. Mūsų šalyje užregistruota per 7 tūkst. vien elektra varomų lengvųjų automobilių, o viešų ir pusiau viešų įkrovimo stotelių tėra apie 600. Paprasta matematika rodo, kad vienai stotelei tenka vidutiniškai 11,6 elektromobilio. Savaime suprantama, stotelių koncentracija gerokai didesnė didmiesčiuose ir jų apylinkėse, mažesni rajonai gyvena kukliau, o yra ir tokių, kuriuose stotelė vos viena ar jų nėra visai.

„Įkrovimo infrastruktūros pilnai nėra išvysčiusi nei viena Lietuvos savivaldybė. Vienur situacija geresnė nei kitur, yra aktyviai komunikuojančių ir sprendimų ieškančių savivaldybių, kurias reikia už tai pasveikinti. Tačiau šiai dienai realybė tokia, kad iki pageidautino rezultato dar reikia stiebtis visiems. Tas rezultatas paprastas: kad ir įkrovimo taškų kiekis būtų pakankamas, ir vartotojams nereikėtų laukti eilėje prie užimto įkroviklio, ieškoti kito, jei vienas neveikia, ar jaudintis, kur, kada ir kaip reikės įkrauti elektromobilį“, – sako K. Pupinis.

Būtina nuolatinė plėtra

„Eleport“ vadovas taip pat pabrėžia, kad elektromobilių pardavimai Lietuvoje sparčiai auga ir šis augimas įgyja vis didesnį pagreitį, todėl klaidinga į įkrovimo infrastruktūros vystymą žiūrėti kaip į baigtinį darbą. Tai tiksliau vadinti procesu, kurį būtina nuolat plėsti, prižiūrėti ir tobulinti, atsižvelgiant į situaciją, poreikius bei tendencijas.

„Šį procesą galima palyginti su miestų raida: pažangūs, augantys didmiesčiai niekada nestovi vietoje, juose nuolat vyksta statybos, plėtra, modernizavimas. Panašiai ir su įkrovimo infrastruktūra. Šiandien paprasčiausiai neįmanoma nuspėti, kiek ir kokių įkrovimo stotelių reikės ateityje, žinome tik tai, kad jų dabar ir artimiausiu metu itin trūksta ir net vienai savivaldybei įsirengus palyginus neįtikėtinai daug – 200 – įkrovimo taškų jų po poros metų tikrai bus per mažai, jau nekalbant apie inovacijas, technologijų pokyčius“, – papildo K. Pupinis.

Ir nors Lietuva į elektrinio mobilumo traukinį suskubo kiek vėliau, dar tikrai nepavėlavome, o kitų šalių pavyzdžiai ir gerosios praktikos leidžia mums mokytis bei rezultatų pasiekti greičiau, efektyviau. Kompensacijos ir lengvatos įsigyjant elektromobilius, įkrovimo infrastruktūros subsidijavimas namų ūkiams, ruošiamas subsidijų paketas įkrovimo infrastruktūrai tarp miestų ir kitos priemonės neabejotinai turės teigiamą poveikį ir padės išlaikyti augimo tempą.

Turi ambicingų užmojų

Viešųjų elektromobilių įkrovimo tinklų vystytojai taip pat nesnaudžia. Pernai Lietuvoje veiklą pradėjusi „Eleport“ šiemet planuoja pasirašyti sutartis dėl mažiausiai 300 stočių diegimo ir (arba) operavimo. Jos darbą turėtų pradėti per artimiausius 1–3 metus.

Esant poreikiui, bendrovė yra pasiryžusi vien savo pajėgumais pasiekti Susisiekimo ministerijos iškeltą tikslą – iki 2030 m. šalyje turėti apie 6 tūkst. viešųjų įkrovimo taškų.

„Esame priėmę strateginį sprendimą investuoti į elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą, sukurdami plačiausią ir patogiausią tinklą regione. Tam turime ne tik visas reikiamas žinias, patirtį, mūsų pačių kuriamą programinės įrangos sprendimą ir geriausią rinkoje įkrovimo stotelių infrastruktūrą, bet ir partnerius, tokius kaip „Bolt“, bei stiprų finansinį užnugarį iš vieno didžiausių pasaulyje infrastruktūros fondų „Partners Group“. Tai mums leidžia vykdyti aktyvią ir greitą plėtrą Baltijos šalyse, Lenkijoje, kitose CEE šalyse, į kurias planuojame žengti artimiausiu metu“, – užsimena K. Pupinis.

0 komentarų

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas