Akivaizdu, kad tolimesnė elektromobilių ateitis labiausiai priklausys nuo tų, kurie neketina sustoti bei yra atsidavę naujų idėjų paieškoms.
Didžiulį automobilių gamybos paveldą sukaupusios bendrovės, kaip antai „Opel“, kurdamos ir formuodamos elektromobilių akumuliatorių technologijų ateitį, tradicijas derina su inovacijomis. Jų indėlis, ypač į ličio jonų akumuliatorių technologijų sritį, keičia nusistovėjusį pramonės suvokimą.
„Tai nuolatinės investicijos į sudėtingas akumuliatorių technologijas, cheminių bei fizikinių procesų tobulinimą ir inžineriją, kurios veda pramonę į priekį ir griauna ją supančius klaidingus įsitikinimus“, – taip šį procesą apibūdina įmonės „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Pašnekovas pabrėžia, kad technologinė pažanga keičia suvokimą apie elektromobilių akumuliatorius. Dėl didelio energijos tankio ir ilgo gyvavimo ciklo plačiai paplitusios ličio jonų baterijos yra nuolat tobulinamos, siekiant dar labiau padidinti jų efektyvumą ir ilgaamžiškumą. Todėl nuosekliai į naujoves investuojantys automobilių gamintojai nuolat kelia naujus iššūkius ir taip sklaido tarp vartotojų populiarius mitus apie šio tipo akumuliatorius.
Pirmas mitas: trumpas elektromobilių akumuliatorių tarnavimo laikas
Vyrauja nuomonė, jog elektromobilių akumuliatoriai greitai praranda savo darbines savybes, tad po kelerių metų elektra varomi automobiliai tampa netinkami naudoti arba gerokai sumenksta jų galimybės. Tačiau daugelis šiuolaikinių elektrinių susisiekimo priemonių yra smarkiai ištobulintos.
Pavyzdžiui, „Opel“ gamintojai yra įsitikinę savo elektromobilių akumuliatorių ilgaamžiškumu, todėl suteikia jiems aštuonerių metų arba 160 000 km garantiją, užtikrinančią, kad po tokio laikotarpio arba nuvažiuotos ridos akumuliatoriaus talpa bus ne mažesnė kaip 70 proc. Tai pasiekti galima dėl automobiliuose naudojamų pažangių energijos valdymo sistemų, kurios palaiko optimalias akumuliatorių veikimo sąlygas.
Kruopščiai stebint ir valdant tokius parametrus kaip temperatūra ir įkrovos lygis, ne tik pailginamas akumuliatorių tarnavimo laikas, bet ir užtikrinamas tinkamas jų veikimas kasdienėse kelionėse. O tokia garantija yra akivaizdus ilgalaikio patikimumo įrodymas. Tiesa, daugumoje šiuolaikinių elektromobilių montuojami ličio jonų akumuliatoriai pagaminti taip gerai, kad gali tarnauti bent dešimtmetį, iki juos reikės pakeisti.
Antras mitas: ribotas nuvažiuojamas atstumas
Potencialius pirkėjus gali atbaidyti nerimas dėl viena įkrova nuvažiuojamo atstumo (angl. „range anxiety“). Tačiau M. Buzelis mano, jog inovacijos keičia ir šį požiūrį.
Gamintojai nuolatos daug dėmesio skiria elektromobilių deklaruojamų rodiklių gerinimui ir realaus nuvažiuojamo atstumo didinimui. Kai kurie modeliai įrodo, kad dėl efektyvaus akumuliatorių naudojimo ir modernių energijos valdymo technologijų kompaktiški elektromobiliai viena įkrova gali įveikti išties solidų atstumą bei netgi varžytis su tradiciniais vidaus degimo varikliais varomais automobiliais nuvažiuojamu atstumu.
Pavyzdžiui, „Opel Mokka-e“ realiomis sąlygomis įveikia iki 406 km (pagal WLTP metodiką). Tai įspūdingas skaičius kompaktiškam elektra varomam automobiliui. Jis rodo gamintojų pažangą, pasiektą tobulinant akumuliatorių ir energijos valdymo sistemų technologijas.
Palyginkime: „Nissan Leaf“ nuvažiuojamas atstumas pagal WLTP siekia iki 398 km, o „Toyota bZ4X“ – 516 km. Tačiau, „EV-Database“ duomenimis, dėl prasto efektyvumo reali pastarojo modelio rida siekia 340 km.
Svarbu pažymėti, kad nors deklaruojami skaičiai yra svarbūs, realus nuvažiuojamas atstumas gali skirtis dėl vairavimo stiliaus, oro sąlygų ir maršruto.
Trečias mitas: žalingas akumuliatorių gamybos poveikis aplinkai
Skeptikai dažnai pabrėžia, jog gaminant elektromobilių akumuliatorius išmetama daug anglies dvideginio. Tačiau vertinant elektromobilio poveikį aplinkai svarbu atsižvelgti į visą jo gyvavimo ciklą.
Taip, akumuliatorių gamybai reikia energijos, tačiau, pradėjus eksploatuoti elektromobilius, per visą jų naudojimo laikotarpį šis pradinis pėdsakas kompensuojamas, o išmetamų teršalų kiekis yra gerokai mažesnis nei benzinu varomų analogiškų automobilių.
„Vos tik elektra varomas automobilis išvažiuoja į kelią, jo bendras išmetamų teršalų kiekis yra gerokai mažesnis, palyginti su vidaus degimo varikliais varomais analogais“, – aiškina M. Buzelis.
Remiantis „BloombergNEF“ ataskaita, į kurią įtrauktos penkios šalys, 2020 m. pagamintų vidutinio segmento elektromobilių, nuvažiavusių po 250 000 km, gyvavimo ciklo metu išmetamas CO₂ kiekis būtų 18–87 proc. mažesnis nei analogiškų vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių.
Prancūzijoje lūžio taškas pasiekiamas daug anksčiau – po 25 000 km, palyginti su 153 000 km Kinijoje. Šis rodiklis priklauso nuo elektros energijos gamybos šaltinių. Iki 2030 m. visose šalyse išmetamų teršalų kiekio lūžio taškas bus pasiektas daug anksčiau.
Tarptautinės švaraus transporto tarybos tyrimas leido nustatyti, kad jau šiandien JAV rinkoje vidutinio dydžio elektromobilių eksploatavimo metu išmetamo anglies dvideginio kiekis yra 60–68 proc. mažesnis nei panašaus automobilio su vidaus degimo varikliu. Ir šis skirtumas tik didės, nes bus naudojama daugiau elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių.
Ateityje – visapusiško supratimo ir pažangių naujovių puoselėjimas
Elektromobilių technologijų inovacijos neapsiriboja vien transporto priemonių gamyba. Jų vaidmuo gerokai platesnis: jis apima esminių šio tipo pavaros sudedamųjų dalių tobulinimą, klaidingų įsitikinimų sklaidymą ir aiškesnio, gilesnio supratimo apie elektromobilius puoselėjimą. Automobilių gamintojų atliekamas pionieriškas darbas tobulinant akumuliatorių technologijas čia yra labai svarbus.
„Inovacijos praplečia elektromobilių technologijų ribas ir paneigia kadaise sklandžiusius mitus“, – patikina M. Buzelis.
Užbaigdamas pašnekovas akcentuoja, kad elektromobilių ateitis priklauso naujų idėjų paieškoms atsidavusioms ir pokyčius įkvepiančioms įmonėms. Akumuliatorių technologijų įvairovė ir evoliucija griauna išankstinius įsitikinimus ir kartu užtikrina šią ateitį.