Dabar veiksmų imamasi ir Europoje. Po to, kai Turkija prieš porą dienų paskelbė apie naują 40 proc. tarifą importuojamiems kiniškiems automobiliams, Europos Komisija taip pat priėmė preliminarų sprendimą.
Europos Komisija dar praėjusių metų spalio mėnesį pradėjo tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar Kinijos elektromobilių gamintojai nesinaudoja nesąžiningomis pastarosios šalies vyriausybės subsidijomis. Ir, kaip ir tikėtasi, komisija nustatė, kad elektromobilių gamintojų gaunamos subsidijos iškreipia konkurencines sąlygas ir pamažu žlugdo vietos elektromobilių gamybą.
Todėl komisija sieks derėtis su Kinijos valdžios institucijomis ir įtikinti jas nutraukti, jos nuomone, nesąžiningą praktiką. Jei šios derybos nepavyktų, ji siūlo įvesti papildomus tarifus. Abi šalys stengsis tai išspręsti su Pasaulio prekybos organizacija suderinamu būdu. Klausimas turėtų būti išspręstas iki liepos 4 dienos, o jei ne, bus įvesti nauji muitai.
BYD bus taikomas 17,4 proc. mokestis, „Geely“ – 20 proc., o SAIC – 38,1 proc. Kitiems Kinijos gamintojams taip pat bus taikomi didesni tarifai. Tiems, kurie padėjo ES Komisijos tyrimui, bet nebuvo atrinkti, bus taikomas 21 proc. svertinis vidurkis, o atsisakiusiems bendradarbiauti – didžiausias 38,1 proc. mokestis.
Su tokiais Europos Sąjungos planais nesutinka vokiečiai. Vokietijos verslo rūmai Kinijoje pareiškė, kad Europos Sąjunga turėtų investuoti, kad taptų konkurencingesnė, užuot didinusi tarifus Kinijoje pagamintoms elektra varomoms transporto priemonėms.
„Tarifai, kuriuos dabar siūlo ES, nepadidins automobilių pramonės konkurencingumo“, – sakė Vokietijos prekybos rūmų Rytų Kinijoje vykdomasis direktorius Maximilianas Butekas.
Vokietijos vyriausybė siekia, kad nauji ES muitai Kinijoje pagamintiems elektriniams automobiliams neįsigaliotų arba bent jau būtų sušvelninti, jeigu jų įvedimo nepavyktų sustabdyti.
Priminsime, jog į tai sureagavo ir Pekinas. Kinai pagrasino imtis atsakomųjų priemonių žemės ūkio, aviacijos ir automobilių su dideliais varikliais srityse. Bet kokios atsakomosios priemonės gali pakenkti Vokietijos gamintojams, įskaitant „Volkswagen“, „Mercedes-Benz“ ir BMW, kurie labai priklauso nuo pardavimų didžiausioje pasaulyje automobilių rinkoje.