Gruodžio 2 dieną devynių „Volkswagen Group“ automobilių ir komponentų gamyklų Vokietijoje darbuotojai kelias valandas streikavo, dėl to buvo sustabdytos surinkimo linijos, nes darbuotojai ir vadovybė susipriešino dėl automobilių gamintojo veiklos Vokietijoje ateities.
Vadinamieji įspėjamieji streikai – laikini streikai, kuriais siekiama daryti spaudimą vadovybei, kai derybos atsidūrė aklavietėje – vyko visose, išskyrus vieną, VW Vokietijos gamyklose, pradedant pagrindine bendrovės elektrinių transporto priemonių gamykla Cvikau.
Pagrindinėje VW gamykloje Volfsburge darbuotojai paliko savo darbo vietas ir dalyvavo mitinge, kuriame darbo tarybos vadovė Daniela Kavalo peikė vadovybę už tai, kad ji atsisakė atsisakyti gamyklos uždarymo grėsmės ir nepritarė dividendų mažinimui, kuris yra taupymo plano dalis.
„Šis įspėjamasis streikas rengiamas siekiant pabrėžti mūsų teisėtus reikalavimus. Valdyba turėtų žinoti, kad VW krizę galima išspręsti tik kartu su darbuotojais, o ne prieš juos “, – sakė D. Kavalo darbuotojams, susirinkusiems prie daugiaaukščio pastato, kuriame įsikūrę VW vykdomieji biurai.
Darbo tarybos vadovė nusitaikė į bendrovės vadovus, įskaitant generalinį direktorių Oliverį Blumą, kuris iš esmės atidėjo svarbų vaidmenį derybose prekės ženklo vadovui Thomasui Schaeferiui ir personalo vadovui Gunarui Kilianui.
„O. Blumas užima poziciją, kai jam patogu, ir sako, kad neturi nieko bendra su vardinio prekės ženklo problemomis. Nenorime sutikti su gamyklų uždarymu, masiniais atleidimais iš darbo ir galiojančių kolektyvinių darbo užmokesčio sutarčių mažinimu“, – pridūrė D. Kavalo.
Dėl streikų nukentėjo „Golf“ gamyba Volfsburge
Dviejų valandų streikas Volfsburge reiškia, kad keli šimtai automobilių, įskaitant „Golf“, negali būti pagaminti, sakė profsąjungos šaltiniai. VW atstovas spaudai teigė, kad automobilių gamintojas ėmėsi veiksmų, kad sumažintų streiko poveikį ir užtikrintų pagrindinį klientų aprūpinimo lygį. Streikų taip pat tikėtasi Hanoverio gamykloje, kurioje dirba apie 14 tūkst. žmonių, ir kitose komponentų ir automobilių gamyklose, įskaitant Emdeną, Salzgiterį ir Brunsviką.
VW pareikalavo, kad darbuotojai 10 proc. sumažintų darbo užmokestį, teigdama, kad jai reikia mažinti išlaidas ir didinti pelną, kad apgintų rinkos dalį dėl pigios Kinijos konkurencijos ir sumažėjusios Europos automobilių paklausos. Vadovybė taip pat teigė, kad bendrovė turi uždaryti tris Vokietijos gamyklas ir atleisti tūkstančius darbuotojų, kad padidintų automobilių gamintojo konkurencingumą.
Jei per kitą derybų dėl darbo užmokesčio raundą nebus pasiektas susitarimas, protesto akcija gali peraugti į 24 valandų arba neribotus streikus. „Kiek ilgai ir kaip intensyviai ši konfrontacija turi trukti, priklauso nuo „Volkswagen“, sėdinčios prie derybų stalo“, – sakė deryboms vadovaujantis „IG Metall“ atstovas Torstenas Groegeris.
Įspėjamieji streikai surengti po to, kai VW atmetė „IG Metall“ pasiūlymus dėl išlaidų taupymo, kad būtų išvengta atleidimų ir gamyklų uždarymo. Profsąjunga siūlė sutaupyti 1,5 mlrd. eurų, įskaitant darbo valandų sutrumpinimą ir premijų atsisakymą.
VW teigė, kad profsąjungos pasiūlymai turės teigiamą poveikį trumpuoju laikotarpiu, tačiau artimiausiais metais nepadės automobilių gamintojui tvariai finansiškai atsipalaiduoti. VW šaltinis teigė, kad profsąjungos pasiūlymais siekiama laimėti laiko, kurio bendrovė neturi didėjant spaudimui dėl didelių sąnaudų ir Kinijos konkurencijos.
VW įmonės struktūra suteikia darbuotojams svarų balsą priimant svarbiausius sprendimus, todėl vadovybei sunku vienašališkai mažinti išlaidas. Darbuotojų atstovai užima pusę bendrovės stebėtojų tarybos vietų, o VW gimtojoje Žemutinės Saksonijos žemėje yra dar dvi vietos.
Vadovai teigė, kad nesitiki, jog Europoje vėl atsiras tokia automobilių paklausa, kokia buvo prieš pandemiją, todėl automobilių gamintojas turi perteklinius ir brangius gamybos pajėgumus. Ketvirtasis derybų raundas įvyks gruodžio 9 dieną, o profsąjungos žada priešintis bet kokiems pasiūlymams, kuriuose nebus numatytas ilgalaikis planas kiekvienai VW gamyklai.