Vis dėlto naujos įžvalgos rodo, kad plyšimas tik sulėtėjo, o ne išnyko, kaip buvo manyta. Naujausia analizė atskleidė, kad įlanka vis dar plečiasi, nors ir labai nežymiu greičiu. Tai iš esmės keičia supratimą apie tektoninių plokščių raidą ir seniai galiojusį teorinį modelį.

Senasis supratimas apie regioną

Sueco įlanka laikyta klasikinio nepavykusio plyšio pavyzdžiu, kuris visiškai prarado aktyvumą. Daugelį metų manyta, kad būtent čia procesai nutrūko ir nebeturėjo jokios įtakos žemės paviršiui. Šis požiūris padėjo formuoti teoriją, kad plyšiai arba sėkmingai virsta vandenynais, arba visiškai sustoja.

Tačiau mokslininkai pastebėjo tam tikrus ženklus, prieštaraujančius šiai versijai. Retkarčiais regione fiksuojami nedideli žemės drebėjimai, o kai kuriuose ruožuose žemės paviršius pakilęs. Net senoviniai koraliniai rifai iškilę aukščiau jūros lygio, kas rodo judėjimą, o ne visišką ramybę.

Nauji tyrimų metodai

Naujame tyrime analizuota trijų šimtų kilometrų ilgio plyšio zona, lyginant reljefą ir upių vagų formas. Upių profiliai atskleidė neatitikimų, kurių negalima paaiškinti vien natūralia erozija. Tai rodė, kad regione vis dar vyksta lėti tektoniniai pokyčiai, veikiantys žemės paviršių.

Koraliniai rifai taip pat pateikė svarbių įrodymų. Dalis jų, susiformavusių ties jūros lygiu, šiandien pakilę iki aštuoniolikos metrų aukščio. Toks pakilimas įmanomas tik tuomet, kai žemė juda ilgą laiką, nors ir labai lėtai.

Kodėl plyšimas nesustojo?

Tyrėjai mano, kad procesas sulėtėjo tuomet, kai tektoninė veikla persikėlė į Negyvosios jūros regioną. Ten pradėjo formuotis nauja plokščių riba, todėl dalis jėgų pasiskirstė kita kryptimi. Vis dėlto Sueco įlanka išliko aktyvi ir toliau juda kelių dešimtųjų milimetro per metus greičiu.

Šis tempas panašus į lėtą plėtimąsi vakariniuose Jungtinių Valstijų regionuose.
Tokios zonos formuoja kalnų ir slėnių ruožus, vadinamus plokščių tempimo struktūromis. Tai rodo, kad lėtas judėjimas gali tęstis milijonus metų net be ryškaus plokščių atsiskyrimo.

Platesnė reikšmė mokslui

Tyrimo rezultatai kelia klausimų dėl kitų pasaulio plyšių, laikytų nebeaktyviais. Mokslininkai siūlo iš naujo juos peržiūrėti naudojant modernesnius tyrimo metodus. Gali paaiškėti, kad daugelis tokių zonų vis dar juda, nors ir labai nežymiai.

Tai taip pat turi reikšmės regiono saugumui. Net lėtas plokščių judėjimas gali didinti žemės drebėjimų tikimybę, todėl būtina atnaujinti vertinimus. Atradimai atskleidžia, kad Žemės tektoninės sistemos yra kur kas dinamiškesnės nei manyta.

Sacharos dykuma jau daugelį metų garsėja kaip viena palankiausių vietų meteoritams išlikti. Čia jų ieško tiek entuziastai, tiek profesionalūs prekiautojai, o vietos gyventojams tokie radiniai dažnai tampa vienintele galimybe gauti didesnę pinigų sumą. 

Pasak Italijos šaltinių, „NWA 16788“ buvo parduotas vietos gyventojų tarpininkui iš užsienio, vėliau pateko į privačią galeriją Areco mieste Italijoje, po to trumpam atsidūrė Romos kosmoso agentūroje. Per tą laiką Florencijos universiteto mokslininkai iškirpo du mažus fragmentus tyrimams, o likusi dalis netrukus iškeliavo į Niujorką.

Teisinės spragos ir ginčai dėl nuosavybės

Situaciją apsunkina teisiniai klausimai. Nuo 1997 metų Nigeris deklaruoja, kad tokie radiniai yra šalies kultūros paveldo dalis, tačiau šalis neturi atskiro įstatymo, tiesiogiai reglamentuojančio meteoritų nuosavybę ir prekybą jais. 

Aukcionų namai Sotheby’s remiasi šia teisinės bazės spraga ir tvirtina, kad eksportas buvo atliktas teisėtai, gavus visus reikiamus dokumentus. 

Nigerio vyriausybė savo ruožtu pradėjo tyrimą ir teigia nesanti tikra, ar išvežimas buvo teisėtas. Ši istorija atskleidžia platesnį klausimą, ar tokie radiniai turėtų būti laikomi kultūros ir nacionaliniu turtu, ar vis dėlto jie yra tik prekinė vertybė.

Tarptautinės konvencijos ir teisinės spragos 

Tarptautinės sutartys, įskaitant ir UNESCO konvencijas, bando reguliuoti prekybą kultūros vertybėmis, tačiau meteoritai vis dar patenka į teisinę spragą. Galutinis sprendimas priklauso nuo konkrečios šalies požiūrio, ar ji laiko tokį objektą savo paveldo dalimi, ar ne. 

Šiuo atveju interesai skiriasi kardinaliai, Nigeris siekia susigrąžinti radinį, o pardavėjai bei pirkėjas gina savo teises į nuosavybę. Meteoritų rinka savo veikimo principais primena meno kūrinių prekybą, tai čia svarbi jų retenybė, išvaizda ir radinio istorija. Iš daugiau nei 50 tūkstančių Žemėje rastų meteoritų mažiau nei 400 yra kilę iš Marso, todėl kiekvienas toks radinys yra itin vertingas tiek mokslininkams, tiek kolekcionieriams. 

Kainos kyla įspūdingai greitai, o didžiausi pavyzdžiai vertinami milijonais. NWA 16788 išsiskiria ne tik savo dydžiu, bet ir didžiuliu žiniasklaidos dėmesiu, kuris dar labiau didina jo vertę.

Pamokos iš Maroko patirties 

Panašias problemas yra patyrusi ir Maroko valdžia, kuri devintajame dešimtmetyje išgyveno tikrą meteoritų paieškų bumą. Tūkstančiai fragmentų iškeliavo į užsienį, ir šis procesas, tikėtina, ateityje dar labiau intensyvės. Nigerio vyriausybė pabrėžia, kad toks radinys galėtų tapti traukos centru planuojamame muziejuje šalies sostinėje Niamejuje. 

Tai galėtų suteikti ilgalaikę ekonominę naudą, pritraukti turistų, kurti darbo vietas ir pagerinti vietos gyventojų gyvenimo sąlygas. Vietoj to, šis unikalus akmuo tapo privataus asmens nuosavybe, kurią galima laikyti tik uždarose kolekcijose.

„NWA 16788“ galėjo tapti šalies simboliu, ypač turint omenyje, kad Nigeris yra viena skurdžiausių pasaulio valstybių. Tačiau dabar jis tapo rekordinės vertės sandorio dalimi, atspindinčia globalią tendenciją, kai beveik viskas gali būti parduodama. 

Būtent todėl daugelis ragina sugrąžinti šį meteoritą ten, kur jis nukrito. Jie argumentuoja, kad toks radinys turėtų priklausyti visiems žmonėms vienodai ir geriausiai pasitarnautų būdamas viešai prieinamas muziejuje, kur jo vertė būtų ne tik piniginė, bet ir kultūrinė bei mokslinė.

Šis kadras gimė tik po šešių nesėkmingų bandymų, o įgyvendinti viziją pavyko 2025 metų lapkričio aštuntąją, devintą valandą ryto. Parašiutininkas ir muzikantas Gabriel Brown šoko iš nedidelio propelerinio lėktuvo daugiau nei tūkstančio metrų aukštyje. Būtent šis šuolis sudarė sąlygas pasiekti tobulą kadrą.

Tikslumo reikalaujantis projektas

Tiek fotografui, tiek parašiutininkui teko ieškoti tobulo laiko ir vietos, kad viskas sutaptų akimirkos tikslumu. Reikėjo pasirinkti tinkamą šuolio vietą, lėktuvą, distanciją iki Saulės krypties ir įvertinti skrydžio trajektoriją. Tik tada buvo galima pasiekti idealų silueto išsidėstymą prieš Saulę.

G. Brown pripažino, kad buvo būtina derinti ir lėktuvo sklandymo ypatybes, ir tiksliai apskaičiuoti išėjimo aukštį. Komandos nariai bendravo trijų kanalų ryšiu, kad šuolio momentas įvyktų sekundės tikslumu. Tokia koordinacija leido sukurti išskirtinį vaizdą, kurį sunku būtų pakartoti.

Astrofotografijos meistro talentas

A. McCarthy yra gerai žinomas dėl savo įspūdingų dangaus kūnų kadrų, kuriems būdinga nepaprasta raiška. 2022 metais jis užfiksavo milžinišką koroninės masės išsiveržimą, kurio ilgis siekė apie milijoną mylių. Tokie darbai atskleidžia Saulės aktyvumą stulbinančiai aiškiai.

Fotografas taip pat dirbo su planetologu Connor Matherne, kartu sukūrę detalų Mėnulio žemėlapį. Tam prireikė dviejų šimtų tūkstančių kadrų ir beveik dvejų metų darbo. Tokie projektai atskleidžia, kiek daug kruopštumo ir laiko įdedama į galutinį rezultatą.

Naujausias kūrinys ir akimirka prieš Saulę

Šių metų pradžioje A. McCarthy pavyko užfiksuoti Saulės pliūpsnį tuo metu, kai pro jį praskriejo Tarptautinė kosminė stotis. Tokie kadrai reikalauja ypatingo tikslumo, nes objektai juda skirtingais atstumais nuo Žemės ir Saulės. Vis dėlto fotografas sugeba suderinti milžiniškus nuotolius viename kadre.

Naujoji nuotrauka su parašiutininku tapo dar sudėtingesniu iššūkiu, nes tarp objekto ir fotoaparato buvo tik du kilometrai. Tai suteikė vos kelias akimirkas įamžinti šuolio siluetą prieš ryškų Saulės diską. Šis rezultatas dar kartą įrodo A. McCarthy gebėjimą sujungti meną ir mokslą viename nepamirštamame kadre.

Lūkesčiai ateičiai

Tiek fotografijos entuziastai, tiek astronomijos gerbėjai su nekantrumu laukia, kokį projektą A. McCarthy pristatys kitą kartą. Jo kūryboje nuolat atsiranda drąsių, techniškai sudėtingų idėjų, kurios įkvepia ir žavi. Akivaizdu, kad ribos tarp žemės ir kosmoso jis dar tik pradeda peržengti.

Tokie darbai rodo, kiek daug gali pasiekti tikslumas, kantrybė ir kūrybiškumas. Kiekviena A. McCarthy nuotrauka tampa priminimu, kad net kasdieniame danguje slypi neįtikėtinų reginių. Ateityje galime tikėtis dar daugiau ambicingų projektų ir unikalių dangaus akimirkų.

Tai lemia ir padidėjęs žmonių skaičius parduotuvėse, ir augantys logistikos kaštai. Todėl apgalvotas apsipirkimas leidžia išvengti streso ir pasiruošti šventėms ramiai, be didelių išlaidų. Šventiniam stalui reikalingų produktų įvairovė plati, tad verta suprasti, kurios kategorijos reikalauja ankstesnio dėmesio, o ką galima palikti paskutinei savaitei.

Alkoholiniai gėrimai: geriausias metas – lapkričio vidurys

Šventiniam stalui dažnai būtini putojantys vynai, importuoti gėrimai ir kitos alkoholinės prekės. Jų pirkimą patartina pradėti lapkričio viduryje arba pabaigoje. Būtent tuo metu pardavėjai jau būna gavę pagrindines prekių partijas, tačiau pirkėjų antplūdis dar neprasidėjęs. Tai reiškia, kad kainos išlieka stabilios ir galima rasti daugiau pasirinkimo.

Gruodžio mėnesį importuotas alkoholis tampa brangesnis, nes įtakos turi valiutų kursai ir logistikos išlaidos. Tinkamai laikomi alkoholiniai gėrimai nepraranda kokybės net po ilgo laiko, tad jų įsigijimas iš anksto yra visiškai saugus sprendimas.

Konservai ir įvairi bakalėja: geriausia pirkti iki gruodžio vidurio

Žirneliai, kukurūzai, konservuotos daržovės, alyvuogės, aliejus, miltai ir prieskoniai – visiems šiems produktams būdingas ilgas galiojimo laikas, todėl juos verta pirkti pirmoje gruodžio pusėje. Tuo metu parduotuvėse dar gausu prekių, o kainos nėra pakilusios.

Po gruodžio dvidešimtos dienos šie gaminiai tradiciškai brangsta, o kai kurių populiarių prekių nebebūna. Norėdami išvengti ieškojimų po kelias parduotuves, naudinga pasidairyti internetu, kur galima patogiai palyginti kainas.

Delikatesai: pasirūpinkite iš anksto

Ikrai, vytinti kumpiai, brandinti sūriai ar aukštos kokybės šaldyti jūros gėrybių gaminiai – visa tai kainuoja brangiau, kai artėja šventinė karštinė. Šie produktai ypač jautrūs logistiniems pokyčiams, todėl gruodžio mėnesį jų kainos šokteli ženkliai.

Dauguma tokių produktų puikiai tinka laikyti ilgesnį laiką. Ikrai gali būti saugiai užšaldyti, sūriai brandinami šaldytuve nepraranda savybių, o šaldyti jūros produktai išlaiko savo kokybę. Todėl šios kategorijos gaminius verta įsigyti anksčiau, kad vėliau netektų permokėti.

Švieži produktai: paskutinei savaitei

Šviežia mėsa, daržovės, žalumynai ir pieno gaminiai geriausiai perkami tik prieš pat šventes. Nors šiuo metu kainos būna aukščiausios, šiuos produktus sudėtinga nusipirkti iš anksto neprarandant kokybės.

Svarbu pirkti tik tiek, kiek tikrai reikia, kad išvengtumėte išlaidų ir galimo produktų sugedimo. Švieži ingredientai yra būtini, jei norite, kad šventinis stalas būtų gardus ir estetiškas.

Šaldyti žuvies ir mėsos gaminiai: įsigykite anksčiau

Šaldyta mėsa, paukštiena ar žuvys yra tie produktai, kuriuos verta nusipirkti dar lapkritį ar ankstyvą gruodį. Teisingai užšaldyti gaminiai nepraranda skonio ir kokybės. 

Be to, prieš šventes jų kainos gali išaugti net iki ketvirtadalio. Taip pat verta turėti omenyje, kad artėjant šventėms daugelis prekių tiesiog išnyksta iš parduotuvių lentynų dėl didžiulio pirkėjų srauto.

Prieskoniai ir kepinių ingredientai: pirkite be streso

Prieš pat Kalėdas itin greitai nuperkamos cinamono lazdelės, vanilė, kardamonas, muskato riešutas, gvazdikėliai ir įvairūs specifiniai padažai. Kainos šioje kategorijoje dažniausiai išlieka panašios, tačiau parduotuvių lentynos ištuštėja.

Norėdami išvengti situacijų, kai trūksta vieno vienintelio prieskonio, kurio reikia jūsų tradiciniam šventiniam receptui, šiuos ingredientus vertėtų įsigyti iš anksto. Taip išvengsite ieškojimų po perkrautas parduotuves.

Tarp jų žinomas Harvardo astrofizikas, kuris jau anksčiau garsėjo mintimis apie ateivių technologijas. Kartu su kolegomis iš Jungtinės Karalystės tyrimų organizacijos jis atkreipė dėmesį į keistą objekto trajektoriją ir neįprastą judėjimo modelį.

Pasak tyrėjų, objektas skrieja pro Jupiterį, Marsą ir Venerą. Toks maršrutas teoriškai sudaro galimybę išmesti stebėjimui skirtus zondus ar prietaisus, kurie galėtų stebėti planetas arba netgi Žemę. Lapkritį šis objektas pasieks perihelių, tai artimiausią tašką prie Saulės ir taps nematomas mūsų teleskopams. 

Tai sukėlė spėliones, jog galbūt tai ne tik gamtinis kūnas, o tyčinis įsiskverbimas į Saulės sistemą su tikslu išlikti nepastebėtam. Tiesa, mokslininkai nepamiršta paminėti, kad grėsmė Žemei yra labai minimali. Net jei tai būtų dirbtinis aparatas, tikimybė, kad jis kelia pavojų, lieka labai maža. 

Vis dėlto, dėl tokio neįprasto objekto elgesio jie ragina jį stebėti atidžiau ir nenumoti ranka į bet kokias galimas rizikas. Kol kas dauguma specialistų linkę manyti, kad tai visgi natūralus kosminis kūnas, tačiau situacija toli gražu nėra vienareikšmė.

Ne visi mokslininkai pritaria egzotiškoms teorijoms. Pavyzdžiui, astronomė iš Kanados kategoriškai atmeta bet kokius kalbėjimus apie ateivių kilmę. Pasak jos, tai dar viena kometa iš milijardų egzistuojančių visatoje. Ji pabrėžia, kad tokie spėliojimai žemina tikrąjį mokslinį darbą ir atitraukia dėmesį nuo realių tyrimų. 

Tam pritaria ir kitas mokslininkas iš Oksfordo, kuris tokias hipotezes vadina absurdiškomis. Įdomu tai, kad kai kurie žmonės prisimena ir senas pranašystes. Anot populiarios mistikės iš Bulgarijos, būtent 2025 metais pasaulis turėtų pirmą kartą kontaktuoti su nežemiškomis civilizacijomis, ir tai neva turėtų įvykti didelio sportinio renginio metu. 

Ar tai tik atsitiktinumas, ar užuomina, vertinti kol kas anksti, tačiau „3I ATLAS“ fenomenas tikrai nepraslysta pro akis nei mokslininkams, nei paprastiems žmonėms.

Kol pasaulis laukia daugiau duomenų ir stebi objekto judėjimą, lieka tikėtis, kad šis tarpžvaigždinis svečias atskleis mums naujų žinių apie tolimąsias visatos sritis. Nesvarbu, ar tai kometa, ar kažkas daugiau, tokie įvykiai primena, kokia vis dar paslaptinga yra mūsų kosminė kaimynystė. O tai, ką mes laikome fantastika šiandien, rytoj gali tapti realybe.

Nors virtuvė spindėte spindi, o atidarius šaldytuvą – nei vieno pasenusio produkto ar trupinėlio, tokia namų idilė gali būti apgaulinga. Net supakuotų produktų drėgmė ir su jais atsinešti nešvarumai dažnai tampa idealia terpe bakterijoms daugintis. Tuo pačiu – nemaloniems kvapams atsirasti.

Todėl šaldytuvo vidų, nors jis ir atrodo švarus, reikia laikas nuo laiko – bent kas 4-5 savaites – išvalyti. Geriausia – natūraliomis priemonėmis kaip sodos ir vandens mišinys. Eglė Tamelytė, „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje, priduria, kad būtinybę pasiraitoti rankoves šiais laikais primena ir su šiuolaikiniais šaldytuvais susieta programinė įranga.

„Tokios programėlės kaip „Samsung SmartThings“ leidžia valdyti savo šaldytuvą išmaniuoju telefonu, net sekti produktų galiojimo datas ir pasiūlyti receptą vakarienei. Prie didesnės švaros prisideda ir gamintojų inovacijos. Pavyzdžiui, „Samsung Bespoke AI“ šaldytuvai suprojektuoti ne tik su lengvai išimamomis lentynomis ir stalčiais, bet ir išmania, drėgmę ir galimybę atsirasti kvapams mažinančia oro cirkuliacija“, – teigia technologijų ekspertė.

Mitas nr. 2. Šaldytuvo durų tarpinės nereikalauja papildomos priežiūros

Itin svarbi, bet dažnai pamirštama šaldytuvo dalis – durų tarpinės. Jos užtikrina sandarumą ir apsaugo šaldytuve esantį maistą nuo temperatūros svyravimų. Todėl tarpines patariama reguliariai valyti drėgna šluoste ir taip pašalinti trupinius bei purvą. Jei tarpinės įtrūkusios ar sukietėjusios, tai akivaizdus signalas, kad būtinas jas pakeisti.

„Temperatūros svyravimas šaldytuve, net ir mažiausias durelių atidarymas, kurio metu iš šaldytuvo išeina šaltas oras, lemia papildomas energijos sąnaudas. O esant nešvarioms ar pažeistoms tarpinėms, šaldytuvas tokioje būsenoje yra nuolat. Problemas identifikuoti gali jau minėta „SmartThings“ programėlė, kuri siunčia pranešimus apie atidarytas šaldytuvo duris ir identifikuoja padidėjusias energijos sąnaudas“, – pasakoja „Samsung“ atstovė.

Ji priduria, kad technologijos žengia dar toliau – nuo per dažno durelių atidarymo apsaugo kai kuriuose šaldytuvų modeliuose įmontuotos kameros ir galimybė matyti šaldytuvo turinį neatidarant durų.

Mitas nr. 3. Šaldiklio nereikia valyti, jei jame nėra ledo

Net jei šaldiklyje nesusidaro didžiuliai ledo sluoksniai, per kuriuos sunku rasti vietos šaldymui paruoštos uogoms ir daržovėms, vis tiek jį valyti būtina. Ant šaldiklio sienelių ir jame laikomų maisto produktų dažniausiai kaupiasi drėgmė bei plonas ledo sluoksnis. Taip mažėja šaldiklio efektyvumas.

Šiuolaikiškesni šaldikliai ir šaldytuvai su integruotu šaldikliu seka temperatūros ir drėgmės lygius, turi pažangią „No Frost“ funkciją, kuri automatiškai pašalina drėgmę ir neleidžia susidaryti ledui. Tačiau, kaip ir minėta, net ir moderniausius šaldiklius reikia išjungti bei išvalyti.

Mitas nr. 4. Šaldytuve būtina palaikyti kuo žemesnę temperatūrą

Drėgmės lygį reguliuoja ir modernesni šaldytuvai. Teisingai pasirinktas drėgmės lygis ir temperatūra leidžia net dukart ilgiau išlaikyti produktų šviežumą. Tuo metu per žema temperatūra gali pažeisti vaisius ir daržoves, šie praranda skonį. Be to, intensyvesnis šaldymas reikalauja daugiau energijos.

Optimali šaldytuvo temperatūra yra apie +2°C iki +4°C, o šaldiklio – apie -18°C. Visgi, kaip akcentuoja E. Tamelytė, moderniuose šaldytuvuose kaip „Samsung Bespoke AI“, galima nustatyti skirtingas temperatūras skirtingose šaldytuvo zonose, pritaikant jas konkretiems produktams. Šiuos nustatymus įmanoma stebėti ir reguliuoti nuotoliu – per minėtą „SmartThings“ programėlę.

Mitas nr. 5. Naujam šaldytuvui nereikia reguliaraus patikrinimo ar aptarnavimo

Paprastai priežiūros ir remonto reikalauja senesni, gyvenimo matę šaldytuvų modeliai. Tačiau, nors ir yra gerokai patikimesni (kai kurioms dalims, tokioms kaip kompresorius suteikiama net ir 20 metų garantija), modernius šaldytuvus taip pat reikia prižiūrėti ir reguliariai aptarnauti. Kartais gali prireikti patikrinti aušinimo rites, vandens filtrus (jei tokie yra) ar kitus komponentus.

Tiesa, modernesniuose modeliuose yra pritaikyta nemažai inovacijų, kurios prižiūrėti įrenginius leidžia gerokai paprasčiau. „Samsung SmartThings“ programėlė gali ne tik priminti apie tam tikrų filtrų pakeitimą, bet ir atlikti išmaniąją šaldytuvo diagnostiką, nustatyti galimas problemas ir net pasiūlyti sprendimus ar nukreipti į techninės priežiūros specialistus.

„Technologijos tobulėja tiesiog dienomis, koja kojon žengia ir dizaino sprendimai. Ateityje, panašu, dirbtinis intelektas taps vis labiau išmanesniu. Jis gali mokytis iš mūsų įpročių, dar labiau optimizuoti energijos sąnaudas ir daryti kasdienybę paprastesne“, – apibendrina „Samsung“ atstovė.

Šiuos duomenis rinko įvairūs teleskopai ir kosminės misijos, todėl laukiama itin detalių kadrų. Tai pirmasis kartas, kai galėsime pamatyti, kas nutiko kometai būtent perihelio metu. Renginį galima bus stebėti per NASA transliacijas skirtingose platformose.

NASA pasirengimas didžiausiam vaizdų pristatymui

NASA neatskleidžia visų naudotų instrumentų, tačiau tikimasi, kad į darbą buvo įtraukti „Hubble“, „JWST“ ir Marso orbiteriai. Taip pat vaizdus galėjo fiksuoti tokie žemės teleskopai kaip „ATLAS“ ir „Gemini“. Šios priemonės leidžia pažvelgti į tarpžvaigždinį objektą iš daugybės skirtingų kampų.

Kometai 3I ATLAS tai itin svarbus metas, nes būtent perihelio metu prasideda aktyviausi procesai. Priartėjusi prie Saulės ji ima skleisti dujų ir dulkių debesį, formuodama uodegas. Šią fazę mokslininkai laiko unikalia galimybe stebėti jos cheminius pokyčius.

Paslaptinga kelionė už Saulės

Kadangi kometa buvo už Saulės, planetos gyventojai negalėjo matyti aktyvumo piko. Vis dėlto tuo metu ji buvo arti Marso, todėl orbitoje esantys instrumentai turėjo puikias sąlygas stebėti reiškinį. Europos kosmoso agentūra jau patvirtino, kad tokie stebėjimai buvo atlikti.

NASA teigia, kad jų misijos suteikia retą galimybę sekti kometą beveik visos kelionės metu. Skirtingi prietaisai leidžia matyti ją iš įvairių trajektorijų ir fiksuoti sudėtingus pokyčius. Tai suteikia mokslininkams galimybę analizuoti jos elgesį itin detaliai.

Artėjantis geriausias stebėjimų laikas

Dangaus tyrinėtojai dar neišnaudojo visų galimybių pamatyti šį tarpžvaigždinį objektą. Geriausias metas stebėti kometą iš Žemės teleskopų bus gruodžio devynioliktąją. Tą dieną ji pasieks artimiausią distanciją nuo Žemės ir bus maždaug dviejų šimtų septyniasdešimties milijonų kilometrų atstumu.

Nors tai nėra mažas nuotolis, modernus astronominis inventorius leis tikėtis puikių kadrų. Kometos švytėjimas ir aktyvumas tuo metu turėtų būti pakankamai ryškūs, kad suteiktų vertingų duomenų. Tai paskutinė galimybė iš Žemės išsamiai stebėti kometos kelionę.

Transliacija ir ko tikėtis toliau

NASA transliacija bus prieinama NASA interneto svetainėse, NASA programėlėje ir „YouTube“ platformoje. Žiūrovai išvys dar nematytus kometos vaizdus ir išgirsti ekspertų komentarus. Tai bus vienas laukiamiausių metų įvykių astronomijos bendruomenei.

Kol kometa vis dar keliauja per mūsų sistemą, mokslininkai sieks pasinaudoti kiekviena akimirka. Šis objektas suteikia galimybę tyrinėti medžiagą, kuri susiformavo už mūsų žvaigždės ribų. Likusi kelionės dalis gali parodyti dar daugiau įspūdingų reiškinių.

Astrologai pabrėžia, kad paskutinės lapkričio dienos atneš itin daug pozityvaus emocinio krūvio. Tai metas, kai tam tikri ženklai pajus didesnį pasitikėjimą savimi, aiškesnį gyvenimo krypties suvokimą ir nuoširdų vidinį palengvėjimą. Jei priklausote vienam iš šių ženklų, būkite pasirengę priimti geras naujienas.

Žuvys – meilė tampa prioritetu

Paskutinėmis lapkričio dienomis Žuvims ypač seksis širdies reikaluose. Nuo 28 iki 30 dienos šioms jautrioms asmenybėms atsivers nauji emociniai horizontai. Vieniši Žuvų ženklo atstovai susipažins su žmogumi, kuris nuo pirmųjų akimirkų sukels ypatingą ryšį. 

Iš pradžių tai gali atrodyti kaip paprastas pokalbis ar bendra veikla, tačiau labai greitai išaugs į gilesnį artumą. Tai bus santykiai, galintys pakeisti iki tol turėtą požiūrį į partnerystę.

Žuvys, kurios jau yra santykiuose, taip pat pajus didžiulę meilės energiją. Jūsų laukia jauki romantiška kelionė, ypatinga vakarienė ar širdinga staigmena, sustiprinanti ryšį. Jei pastaruoju metu jautėte įtampą ar nesusipratimų, šiuo laikotarpiu viskas išsispręs. Senoji aistra atgims, o tarpusavio supratimas taps žymiai gilesnis.

Astrologai ragina Žuvis leisti sau pasiduoti jausmams ir nebijoti atvirumo. Šis etapas bus palankus tiek naujai meilei, tiek esamų santykių atgaivinimui.

Vėžys – karjeros ir finansų pakilimas

Vėžiams šis mėnuo bus tikras proveržis. Tiesą sakant, jiems sėkmė lydėjo visą lapkritį, tačiau paskutinėmis jo dienomis fortūna įžengs dar ryškiau. 

Šiuo laikotarpiu Vėžiai gali tikėtis finansinės sėkmės, pavyzdžiui, baigtųsi ilgai trukę piniginiai rūpesčiai, atsirastų papildomų pajamų šaltinių ar pavyktų priimti pelningą sprendimą.

Kai kuriems šio ženklo atstovams bus pasiūlytas naujas darbas, kuris leis pasiekti didesnį stabilumą ir profesinį augimą. Kiti Vėžiai gali sulaukti paaukštinimo, kuris ne tik pagerins finansinį statusą, bet ir suteiks ilgai siektą pripažinimą. 

Tai taip pat metas, kai jūsų pastangos bus pastebėtos vadovų. Tai laikas parodyti savo sugebėjimus ir žengti pirmyn be dvejonių. Astrologai pabrėžia, kad šiuo metu verta priimti drąsesnius sprendimus, nes žvaigždės palaiko visus Vėžių profesinius tikslus.

Mergelė – finansinės galimybės atsiveria netikėtai

Mergelėms, kurios garsėja atsargiu ir kruopščiu požiūriu į pinigus, lapkričio pabaiga paruošė itin malonią staigmeną. Jūsų gyvenime atsiras galimybė padidinti santaupas ar gauti finansinę naudą iš praeities įvykių.

Astrologai nurodo, kad yra tikimybė sulaukti pajamų iš netikėtų šaltinių, pvz., paveldėjimas ar dovana, kuri teisiškai nepriklauso niekam kitam. Tai nebus rizikingos investicijos ar pažadai be pagrindo. Tai bus realūs pinigai, kuriuos galėsite panaudoti savo stabilumui sustiprinti.

Kadangi Mergelės yra linkusios daug analizuoti, šis periodas leis joms atsipalaiduoti ir pasidžiaugti pelnytu saugumu. Tai metas, kai galite drąsiai planuoti ateitį ir priimti finansiškai naudingus sprendimus.

„Sudėtingos oro sąlygos ir prastas matomumas kelyje akimirksniu gali tapti pavojingu išbandymu, o klaidos – kainuoti gyvybę. Vairuotojai turi jaustis saugiai bet kokiomis sąlygomis, todėl diegiame inovatyvius sprendimus, kurie sustiprina vairuotojų orientavimąsi pavojinguose ruožuose, sumažina avarijų riziką ir padeda kiekvienam saugiai pasiekti kelionės tikslą“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„Mūsų tikslas – kad ir sudėtingiausiose kelio vietose matomumas būtų pakankamas saugiai pasirinkti trajektoriją. Paprasti, bet efektyvūs ir inovatyvūs sprendimai prisideda prie eismo saugos. Šis pilotinis projektas padės įvertinti, ar tokia inovacija galėtų būti taikoma plačiau“, – sako Martynas Gedaminskas, „Via Lietuva“ generalinis direktorius.

Rugsėjo mėnesį įgyvendintam bandomajam projektui pasirinkti du autostrados A1 ruožai ties Gynios tiltu ir Babtų viaduku, kuriuose dėl kelio geometrijos ir oro sąlygų vairuotojai dažnai susiduria su prastesniu matomumu. Ties Gynios tiltu atspindinčia danga padengti viduriniai ir dešinieji atitvarai 121,117–120,861 km ruože (iš viso 508 m), kur matomumą blogina siaurėjantis tilto segmentas, nuolydžiai ir drėgnomis sąlygomis prastėjantis atšvaitų veiksmingumas. Už Babtų viaduko danga padengtas vidurinis atitvaras 120,10–118,805 km ruože (iš viso 1295 m) – šiame neapšviestame posūkyje eismo įvykiai dažnai siejami su tamsiuoju paros metu sumažėjusiu kelio kontūrų matomumu.

Inovacijai įgyvendinti panaudota prancūzų įmonės „Solosar“ sukurta medžiaga – specialūs šviesą atspindintys dažai su stiklo mikrorutuliukais. Ši danga automobilių žibintų šviesą nukreipia atgal į vairuotojo matymo lauką, todėl kelio kontūrai tampa aiškesni net esant lietui, rūkui ar blogam apšvietimui. Technologija skirta sustiprinti vizualinius orientyrus tose vietose, kur tradiciniai atšvaitai ar ženklinimas praranda efektyvumą – vingiuose, siaurėjančiuose ruožuose ar ties tiltais.

Dažant atitvarus buvo naudojami specialūs „Solosar“ įmonės darbuotojų iš Prancūzijos atgabenti įrenginiai, dažymo darbus Lietuvoje atliko prancūzų įmonės darbuotojai, darbo vietų sauga pasirūpino vietos partneriai UAB „Gatas“.

„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie sprendimo, kuris realiai pagerina matomumą sudėtinguose ruožuose. Tai priemonė, leidžianti vairuotojams aiškiau matyti kelią ten, kur įprastas ženklinimas praranda efektyvumą“, – sako UAB „Gatas“ Horizontalaus ženklinimo padalinio vadovas Šarūnas Sartanavičius.

Prancūzijos įmonės sukurta atspindinti danga naudojama daugiau nei 15-oje šalių, įskaitant Prancūziją, Belgiją ir Šveicariją, taip pat kai kuriuose Artimųjų Rytų regionuose, pavyzdžiui, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Bahreine. Šiose vietose danga taikoma panašiuose ruožuose kaip ir Lietuvoje – vingiuose, tiltuose, siaurėjančiuose segmentuose ar kitose prastą matomumą turinčiose vietose. Užsienio praktika rodo, kad tokie sprendimai padeda vairuotojams geriau atpažinti kelio trajektoriją, ypač naktį ar esant sudėtingoms oro sąlygoms.

Inovacija jau įdiegta A1 automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, todėl vairuotojai yra kviečiami užpildyti apklausą ir pasidalinti savo pastebėjimais apie šių ruožų matomumo pokyčius bei kelio trajektorijos aiškumą. Gauti duomenys bus naudojami dangos efektyvumui vertinti realiomis sąlygomis.

„Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.     

„Dongfeng“ tvirtina, kad nauja baterija išspręs daugelį iki šiol buvusių ribojimų ir leis elektromobiliams tapti labiau konkurencingiems už vidaus degimo variklius. Tai žingsnis link tikros rinkos revoliucijos, kur vairuotojai nejaus ribojimų net ir ekstremaliomis sąlygomis. Šios technologijos masinė gamyba planuojama jau artimiausiais metais.

Naujos kartos kietojo elektrolito baterija

Kietojo elektrolito technologija yra pagrindinis „Dongfeng“ projekto elementas ir pakeičia skystą elektrolitą tvirta medžiaga. Tokia konstrukcija leidžia pagerinti saugumą ir padidinti energijos tankį, todėl vienu įkrovimu galima nuvažiuoti žymiai didesnį atstumą. Įmonė jau sėkmingai eksploatuoja bandomąją gamybos liniją, kurios pajėgumas siekia 0.2 GWh.

Masinė gamyba planuojama 2026 metų rugsėjį, o energijos tankis sieks 350 Wh/kg, kas yra įspūdingas rodiklis. Skaičiuojama, kad tokia baterija automobiliui suteiks iki 1 000 kilometrų nuotolio, išlaikant palyginti mažą svorį. Vairuotojams tai reiškia realų patogumą ir mažiau rūpesčių kelionėse.

Veikimas šaltyje ir aukštesnis saugumo lygis

Dauguma šiuolaikinių baterijų šaltyje praranda didelę dalį savo talpos, bet „Dongfeng“ naujasis sprendimas čia žengia didelį žingsnį į priekį. Naudojami pažangūs katodai, silikoninė anglies anodo struktūra ir specialus oksidų bei polimerų elektrolitas pagerina veikimą žemoje temperatūroje. Net esant minus trisdešimties laipsnių šalčiui baterija išlaiko daugiau kaip septyniasdešimt procentų talpos.

Svarbus ir saugumo aspektas, nes kietojo elektrolito konstrukcija yra daug atsparesnė šilumos poveikiui nei įprastos baterijos. Testuose elementai atlaikė šimto septyniasdešimties laipsnių kaitinimą, gerokai viršydami nacionalinius standartus. Tai suteikia didesnį užtikrintumą ekstremalių situacijų metu.

Naujoji platforma „Mach Ultra kV“

Kartu su baterija pristatyta ir nauja elektromobilių platforma, kuri paremta itin aukštos įtampos architektūra. Ji pasiekia 1 200 voltų lygį ir naudoja viduje kurtą puslaidininkinį modulį, leidžiantį efektyviai valdyti dideles apkrovas. Ši technologija mažina energijos nuostolius ir užtikrina geresnę įkrovimo spartą.

Platformoje integruota greitaeigė varančioji sistema su varikliu, pasiekiančiu trisdešimt tūkstančių apsukų per minutę. Toks derinys leidžia realiomis sąlygomis viršyti tūkstančio kilometrų nuotolio ribą. Tai vienas ryškiausių žingsnių link naujos elektromobilių kartos.

Įkrovimas, saugumas ir ateities vizija

Svarbiausia naujos platformos dalis, tai įspūdingas įkrovimo greitis, kurį užtikrina 12C elementai ir iki dviejų megavatų galia. Teigiama, kad viena sekundė įkrovimo suteikia du su puse kilometro nuotolio. Dar įspūdingesnis faktas, kad per penkias minutes galima papildyti keturis šimtus penkiasdešimt kilometrų nuotolio.

Saugumui skiriamas ypatingas dėmesys, integruota smūgiams atspari baterijos struktūra ir ankstyvo perspėjimo sistema. Ateityje planuojama kurti dar pažangesnę bateriją, kurios energijos tankis siektų penkis šimtus Wh/kg. Tai rodo, kad elektromobilių technologijos vystymasis tik spartėja ir netolima ateitis žada dar didesnių permainų.

Todėl verta susipažinti su pagrindinėmis taisyklėmis, padedančiomis išvengti žalos. Atsakingas daiktų valymas prasideda nuo supratimo, kokios medžiagos yra jautrios drėgmei ir kaip joms tinkamai parinkti prižiūros metodus. Ši informacija leis jums išvengti nereikalingų rūpesčių, o namų aplinka visuomet atrodys tvarkinga ir išsaugos savo vertę.

Elektronika

Elektroniniai prietaisai yra viena jautriausių kategorijų. Šviestuvai, kompiuterio klaviatūros, garsiakalbiai ir kiti įrenginiai negali būti valomi vandeniu. Net nedidelė drėgmės dalis gali patekti į vidinius komponentus ir sukelti gedimą, o taisymas neretai brangiai kainuoja.

Jeigu ant įrenginio susikaupė dulkės ar nešvarumai, saugiausias pasirinkimas yra mikropluošto šluostė. Jei reikia pašalinti įsisenėjusį purvą, mikropluoštą galite vos vos sudrėkinti izopropilo alkoholiu, kurio koncentracija siekia nuo 70 iki 90 procentų. 

Svarbu, kad šluostė būtų tik lengvai drėgna ir kad jokiu būdu nenaudotumėte purškiamų priemonių tiesiai ant įrenginio. Taip išvengsite nepageidaujamų gedimų ar trumpojo jungimo.

Medinės grindys ir baldai

Mediena reaguoja itin jautriai į drėgmę. Per didelis vandens kiekis gali lemti išbrinkimą, patamsėjimą, sluoksniavimąsi ar net ilgalaikius struktūrinius pažeidimus. Mediniai paviršiai dažnai padengti apsauginėmis dangomis, tokiomis kaip lakas ar vaškas, tačiau jos nepadaro medienos atsparios vandeniui.

Kasdieniam valymui tinkamiausia sausa arba vos vos drėgna mikropluošto šluostė. Svarbu gerai išgręžti bet kokią naudojamą šluostę, kad joje nebūtų perteklinės drėgmės. 

Norint užtikrinti ilgaamžiškumą, rekomenduojama naudoti tik specialias priemones, skirtas medienos priežiūrai. Reikėtų vengti garinių valytuvų, abrazyvinių medžiagų ir itin karštų valymo tirpalų, kurie gali sugadinti medinį paviršių.

Zomša ir veliūras

Zomša bei veliūras yra ypatingai jautrūs drėgmei. Susilietę su vandeniu, šie audiniai gali prarasti formą, patamsėti, susitraukti arba tapti šiurkštūs. Po netinkamo valymo ant jų susidaro dėmės, o audinys gali pradėti veltis.

Saugi priežiūra apima tik sausą valymą. Zomšai prižiūrėti geriausiai tinka specialios šepetėlio tipo priemonės, padedančios pašalinti purvą ir atkurti audinio tekstūrą. 

Baldų veliūrą galima valyti taškiniais metodais, o smulkias šiukšleles ar plaukus lengvai pašalinsite lipniu voleliu ar siurbliu su minkštu antgaliu. Vandens reikėtų vengti, kad audinys neprarastų estetinės išvaizdos.

Natūralūs akmenys

Natūralūs mineralai ir dekoratyviniai akmens gaminiai taip pat negali būti valomi įprastu būdu. Dėl porėtos struktūros kai kurie akmenys gali sugerti drėgmę, dėl to prarasti blizgesį, suskilti ar oksiduotis. Ypač reikėtų vengti šių akmenų kontaktų su vandeniu:

• selenitas – labai greitai drėksta, praranda žvilgesį
• malachitas – reaguoja į chemines medžiagas ir gali matytis dėmės
• opalas – jautrus temperatūrų svyravimams, gali sutrūkinėti
• piritas – gali oksiduotis ir tapti trapus

Norėdami saugiai prižiūrėti natūralius akmenis, rinkitės sausą arba labai lengvai drėgną minkštą šluostę. Reikėtų vengti bet kokių ploviklių ir užtikrinti, kad akmuo nesusilietų su vandeniu ilgesniam laikui. Staigūs temperatūros pokyčiai taip pat gali pakenkti jų struktūrai.

Astrologė pabrėžia, kad tam tikros gyvenimo sritys šiuo laikotarpiu suaktyvės: romantika, hobiai, kūrybiniai projektai, santykiai su vaikais, taip pat veiklos, susijusios su kelionėmis, mokslu, teisės sritimi ar tarptautiniais reikalais. Šis periodas jums suteiks impulsą siekti daugiau ir drąsiau pasitikti pokyčius.

Avinas

Avinai pajus tiek vidinį pakilimą, tiek naujų idėjų bangą. Šaulio energija jus paskatins veikti ryžtingiau. Gali atsirasti naujų planų, susijusių su kelionėmis, mokymusi ar kūrybinėmis veiklomis. 

Avinai pastebės, kad ilgai užstrigusios sritys pradeda judėti į priekį, o pasitikėjimas savimi stiprėja. Jūs jausitės tarsi atgavę prarastą tikėjimą. Šis periodas dovanoja jums naują motyvaciją daryti tai, kas ilgą laiką atrodė sunkiau pasiekiama.

Liūtas

Liūtams prasideda kūrybiškai turtingas metas. Jūsų vidinė šviesa šiuo laikotarpiu spindės ryškiau, o aplinkiniai tai pastebės. Galite jausti norą imtis projektų, kurie ilgai laukė savo eilės. Sustiprėjęs žavesys leis užmegzti naujus ryšius arba pagyvinti esamus. 

Liūtai atras naujo įkvėpimo ir pajus, kad jų emocinėje erdvėje atsiranda daugiau vietos džiaugsmui. Tai puikus metas tiek romantikai, tiek kūrybai, tiek saviraiškai, nes viskas, prie ko prisiliečiate, įgauna gyvybingumo.

Šaulys

Šauliams šis laikotarpis neabejotinai ypatingas, nes būtent jūsų ženkle Saulė atgimsta visu pajėgumu. Jūs vėl jausitės stiprūs, energingi ir pasiruošę naujam etapui. Tai metas, kai vidinės abejonės slopsta, o džiaugsmas grįžta į kasdienybę. 

Jums lengviau atsirinkti, kas iš tiesų svarbu. Gali stiprėti jūsų intuicija, noras keliauti, pažinti kitus žmones, imtis veiklų, kurios jus įkvepia. Atrodys, kad gyvenimas pagaliau juda jus palaikančia kryptimi.

Svarstyklės

Svarstyklėms šis laikotarpis leis iš naujo atrasti lengvumą ir vidinę pusiausvyrą. Jūs pastebėsite, kad santykiai tampa švelnesni, žmonės jus labiau supranta, o kasdienybė įgauna harmoningesnį ritmą. 

Tai puikus metas pabendrauti, atkurti ryšius, susipažinti su naujais žmonėmis. Gali stiprėti jūsų kūrybinis mąstymas, gebėjimas įžvelgti grožį net paprastose situacijose. Jums grįš tikėjimas, kad pasaulis gali atsiverti ir pasiūlyti daugiau nei iki šiol tikėjote.

Vandenis

Vandeniai įžengs į įkvėpimo ir praplėstų horizontų etapą. Šaulio energija jums padeda išeiti iš rutinos, atrasti naujas kryptis. Galite susidomėti naujomis idėjomis, projektais, kelionėmis ar studijomis. 

Jausite, kad jūsų mintys lengviau juda į priekį, o vidinis nerimas mažėja. Tai metas, kai galite susitikti žmones, kurie jus motyvuos arba padės suprasti ilgai ieškotą tiesą. Jūsų dvasinis pasaulis taps turtingesnis, o planai aiškesni.

Technologijos veikimo principas pasirodė esąs ne tik veiksmingas, bet ir itin paprastas. Palydovas nusilenkė pirmyn, kad nufotografuotų 500 kilometrų į priekį nuo savo orbitos, atliko preliminarų vaizdą, kurį iškart analizavo dirbtinis intelektas. Jei danguje nebuvo debesų, palydovas atlikdavo aukštos kokybės paviršiaus fotografiją. Jei dangus buvo apsiniaukęs, tiesiog praleisdavo tą tašką ir taupydavo resursus.

Išmanus fotografavimas vietoje beprasmių kadrų

Kaip teigia vienas iš projekto vadovų Benas Smithas iš JPL, ši technologija leidžia fotografuoti tik reikšmingus vaizdus ir išvengti bereikalingų debesuotų kadrų. Tokiu būdu žymiai padidėja naudingų duomenų dalis, o tai yra itin svarbu mokslo tyrimams.

Iki šiol palydovai veikė pasyviai fiksuodavo viską, kas pasitaikydavo jų kelyje, nesvarbu, ar tai buvo naudinga, ar ne. Visi duomenys būdavo siunčiami į Žemę, o mokslininkams reikėdavo praleisti daug laiko peržiūrint didžiulius kiekius nuotraukų, ieškant tarp jų vertingos informacijos.

Reali pagalba ekstremalių reiškinių stebėsenai

Pasak „Ubotica“ strategijos vadovo Briano Quinn’o, ši sistema galės padėti daug greičiau nustatyti miškų gaisrus, kenksmingų dumblių žydėjimą ar net vulkanų išsiveržimus. Tai svarbus žingsnis link efektyvesnio ir operatyvesnio gamtinių grėsmių stebėjimo.

Steve’as Chienas, pagrindinis JPL tyrėjas, pažymi, kad tikslas yra, jog palydovai ne tik stebėtų aplinką, bet ir suprastų, ką mato. Dirbtinis intelektas turėtų veikti tarsi žmogus, mąstyti apie matomus reiškinius ir reaguoti pagal situaciją.

Nauji eksperimentai palydovai ieškos debesų ir šiluminių anomalijų

Kitas eksperimentinis etapas bus priešingas dabartiniam, tai sistema bus mokoma ne vengti debesų, o juos aptikti. Tai padės realiuoju laiku fiksuoti audras, ciklonus ir kitus ekstremalius orų reiškinius. Be to, kuriami specialūs algoritmai, leidžiantys aptikti šilumines anomalijas, tokias kaip gaisrai ar ugnikalnių aktyvumas.

NASA nėra vienintelė organizacija, kuri dirba su šia technologija. 2024 metų rugpjūtį Europos kosmoso agentūra paleido „Φsat-2“ palydovą, kuris taip pat naudoja dirbtinį intelektą Žemės stebėjimui. Jį sukūrė ta pati „Open Cosmos“ bendrovė, o palydove veikia šešios AI programos.

Tai ne pirmas bendras „Ubotica“ ir JPL pasiekimas. Dar 2021 metais jie demonstravo dirbtinio intelekto veikimą Tarptautinėje kosminėje stotyje. Vėliau, 2022 metais, jie paleido palydovą su hiperspektrine kamera, kuris 2024 metų liepą per kelias minutes užfiksavo 142 laivus JAE Khor Fakkan uoste, nufotografavęs 1000 kvadratinių kilometrų plotą.

Ateities vizija, tai palydovų tinklas, mąstantis kaip viena sistema

NASA jau planuoja dar ambicingesnį projektą „Federated Autonomous Measurement“, kurio metu vienas pagrindinis palydovas galėtų apdoroti informaciją ir perduoti kitiems palydovams nurodymus, ką stebėti toliau. Tai leistų kurti „mąstančią“ palydovų konstelaciją, veikiančią kaip vienas organizmas.

Naujausi bandymai rodo, kad ateities Žemės stebėjimas iš kosmoso bus ne tik išmanus, bet ir savarankiškas. Užuot siunčiant terabaitus atsitiktinių duomenų, palydovai pradės mąstyti ir rinkti tik tai, kas iš tiesų svarbu. Atrodo, kad „kosminio triukšmo“ era artėja prie pabaigos. Kosmosas tampa ne tik prieinamesnis, bet ir protingesnis.

TVF vykdo nuolatinę šalių priežiūrą ir teikia rekomendacijas šalies finansiniam stabilumui pasiekti ar išlaikyti. Lietuva intensyviai bendradarbiauja su Fondu visose jo kompetencijos srityse. Vizito metu TVF atstovai taip pat susitiks su Prezidentūros, Lietuvos banko, Valstybės kontrolės, nacionalinio plėtros banko ILTE bei kitų valstybės institucijų, socialinių partnerių bei privataus sektoriaus atstovais.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įkurtas 1944 metais Breton Vudse (JAV) vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje. 
Fondo įkūrimo tikslas – skatinti tarptautinį bendradarbiavimą pinigų ir valiutų kursų politikoje, stiprinti pasaulio ekonomikos augimą, didinti užimtumą bei suteikti laikiną finansinę pagalbą šalių narių mokėjimų balanso problemoms spręsti.

Lietuva tapo TVF nare 1992 m. TVF steigimo sutarties IV straipsnis įpareigoja TVF šalis nares siekti vykdyti tokią ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrintų šalies ir tarptautinį finansinį ir ekonominį stabilumą.
Šiuo metu TVF priklauso 191 pasaulio valstybė.

Oro filtravimas – viena svarbiausių priemonių, užtikrinančių gerą patalpų oro kokybę ir žmonių sveikatą. Vis dėlto ši technologija turi būti vertinama viso gyvavimo ciklo požiūriu – nuo žaliavų gavybos iki atliekų tvarkymo. Dauguma tradicinių filtrų gaminami iš naftos kilmės polimerų, tokių kaip polipropilenas (PP) ir polietileno tereftalatas (PET). Jų gamyba ne tik naudoja iškastinius išteklius, bet ir didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Kas yra biopolimerai?

Biopolimerai – tai plati polimerų grupė, kuriai priklauso polimerinės medžiagos, gaunamos iš atsinaujinančių biologinės kilmės šaltinių. Šie šaltiniai gali būti įvairios augalinės kilmės žaliavos (kukurūzai, cukranendrės, augaliniai aliejai), mikroorganizmai ar biologinės atliekos.

„Biopolimerai paprastai skirstomi į tris pagrindines grupes. Pirmoji grupė – natūralūs polimerai, gaunami tiesiogiai iš gamtoje esančių medžiagų, pavyzdžiui, krakmolo ar celiuliozės. Antrajai grupei priskiriami mikroorganizmų biosintetinami polimerai, tokie kaip polihidroksialkanoatai (PHA) ir polilaktinė rūgštis (PLA)“, – pasakoja KTU CTF mokslininkė Goda Masionė.

Trečioji grupė – cheminės sintezės biopolimerai, kurių cheminė struktūra identiška iš naftos išgautiems polimerams, tačiau jie gaminami naudojant biologinės kilmės monomerus (pvz., bio-poliamidas, bio-propilenas, bio-polietilenas).

„Kiekviena iš šių kategorijų turi savitų savybių ir panaudojimo galimybių įvairiose srityse, tačiau antroji ir trečioji grupės pasižymi didžiausiu potencialu, nes jų savybės artimos įprastiniams plastikams“, – pažymi ji.

Gali pranokti sintetinius oro filtrus

KTU mokslininkai atliko išsamius tyrimus, kad įvertintų biopolimerų tinkamumą oro filtravimui. Rezultatai parodė, jog didžiausią potencialą turi polibutileno sukcinatas (PBS), polilaktinė rūgštis (PLA) ir poliamidas 1010 (PA1010). Šios medžiagos išsiskiria palankiomis fizikinėmis savybėmis – tinkamu pluošto skersmeniu, dideliu hidrofobiškumu ir lengvu apdorojimu.

„Šių biopolimerų naudojimas suteikia reikšmingų aplinkosauginių privalumų, palyginti su tradicinėmis medžiagomis – jie mažina poveikį aplinkai, ypač šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, ir mažina priklausomybę nuo iškastinių žaliavų. Tai sudaro sąlygas kurti tvaresnes filtravimo sistemas ir mažinti jų ekologinį pėdsaką“, – pabrėžia KTU CTF profesorius dr. Dainius Martuzevičius.

Tyrimo metu sukurtos filtrinės medžiagos parodė labai skirtingą filtravimo efektyvumą – nuo maždaug 50 iki daugiau kaip 99 proc., priklausomai nuo biopolimero tipo ir struktūros.

„Tarp jų didžiausią efektyvumą demonstravo PLA ir PA1010 pagrindu sukurti filtrai – atitinkamai 99,91 ir 99,85 proc. dalelėms, mažesnėms nei 1 mikrometras. Šie rezultatai rodo, kad filtrai, pagaminti iš biopolimerų, savo veiksmingumu gali prilygti ar net pranokti įprastas sintetines filtravimo medžiagas“, – dalijasi jis.

Būtinybė ieškoti tvaresnių alternatyvų

G. Masionė teigia, kad biopolimerų pagrindu kuriami filtrai gali būti taikomi srityse, kur reikalingas itin aukštas filtravimo efektyvumas. COVID-19 pandemija parodė, kokie reikšmingi yra tokie sprendimai – smarkiai išaugęs apsauginių kaukių, respiratorių ir kitų filtrų naudojimas atskleidė didelį šių produktų mastą ir jų poveikį aplinkai.

„2020–2022 m. pasaulyje buvo sunaudota apie 900 mlrd. vienkartinių apsauginių kaukių, o jų gamyba sukėlė beveik 18 mln. tonų CO₂ emisijų. Ši situacija aiškiai parodė būtinybę ieškoti tvaresnių alternatyvų“, – pabrėžia ji.

Dar viena perspektyvi sritis – pastatų oro filtravimas, ypač viešuosiuose ir komerciniuose objektuose, kur vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui ir pastatų sertifikavimui (pvz., BREEAM, LEED). Tokiuose projektuose biopolimerų naudojimas ne tik techniškai įmanomas, bet ir aktualus aplinkosauginiu požiūriu, nes padeda sumažinti poveikį aplinkai per visą produkto gyvavimo ciklą.

„Vartotojas čia yra labai svarbi grandis, galinti paskatinti pokyčius rinkoje ir gamyboje. Kaskart rinkdamiesi produktą ir atkreipdami dėmesį į jo sudėtį bei poveikį aplinkai, siunčiame aiškų signalą gamintojams ir prekybininkams. Kai vartotojai teikia pirmenybę tvaresniems sprendimams, gamintojai priversti ieškoti naujų technologijų, investuoti į inovatyvias medžiagas ir diegti tvaresnius gamybos metodus“, – pažymi KTU mokslininkė.

Didėjant vartotojų sąmoningumui – spaudimas gamintojams

D. Martuzevičius pastebi, kad nauji ES reikalavimai, įgyvendinami pagal Tvarių produktų ekologinio projektavimo reglamentą, žymi sisteminį posūkį link didesnio produktų skaidrumo ir gamintojų atsakomybės. Tikėtina, kad artimiausiu metu šie principai bus taikomi ir filtrų sektoriui, įpareigojant gamintojus pateikti išsamią informaciją apie produktų sudėtį, tvarumo rodiklius ir poveikį aplinkai.

„Šie pokyčiai siekia sustiprinti gaminių ekologinį projektavimą (angl. ecodesign) ir užtikrinti didesnį aiškumą, pasitelkiant tokias priemones kaip aplinkosauginės gaminio deklaracijos (angl. Environmental Product Declaration, EPD). Tai reiškia, kad filtrų gamintojams teks ne tik atsakingiau rinktis žaliavas, bet ir atidžiau vertinti gamybos procesų poveikį visam būvio ciklui“, – aiškina jis.

Gamintojams tai taps ir iššūkiu, ir galimybe: reikės investuoti į tvaresnes technologijas ir procesus, tačiau kartu atsiras galimybė išsiskirti rinkoje kaip socialiai atsakingiems ir tvariems tiekėjams.

„Vartotojams šie pokyčiai suteiks daugiau skaidrumo, leidžiant rinktis produktus, pagrįstus aiškia ir objektyvia informacija apie jų poveikį aplinkai. Tai, savo ruožtu, gali paskatinti bendrą rinkos transformaciją, nes didėjantis vartotojų sąmoningumas darys spaudimą gamintojams kurti vis tvaresnius produktus“, – svarsto jis.

Kyla etinių iššūkių

G. Masionė atkreipia dėmesį, kad biologinis skaidumas dažnai suvokiamas kaip tvarumo rodiklis, tačiau oro filtrų atveju tai ne visuomet reiškia mažesnį poveikį aplinkai. Naudoti filtrai gali būti užteršti, todėl jų kompostavimas ar biodegradavimas tampa sudėtingas ir kartais net pavojingas, nes kyla teršalų patekimo į aplinką rizika. Netinkamai sutvarkyti jie gali tapti mikroplastikų šaltiniu.

„Teoriškai filtrus būtų galima perdirbti, tačiau užterštų filtrų regeneravimas ir valymas yra sudėtingi ir reikalauja daug energijos. Todėl praktikoje jie dažniausiai deginami arba patenka į sąvartynus“, – aiškina KTU mokslininkė.

Pasak jos, nors biopolimerų taikymas filtrų gamyboje gali atrodyti kaip žingsnis tvarumo link, jų gamybai gali reikėti daug žemės, vandens ir kitų resursų. Be to, kai kurie biopolimerai gaminami iš pirmosios kartos žaliavų, t. y. maistinių kultūrų, todėl kyla etinių diskusijų dėl konkurencijos su maisto gamyba. Reikšminga dalį poveikio gali sudaryti ir žaliavų transportavimas bei logistika.

„Dėl šių aplinkybių vis daugiau dėmesio skiriama antrosios ir trečiosios kartos biomasės šaltiniams, pavyzdžiui, maisto ir žemės ūkio atliekoms ar dumbliams. Tokios žaliavos nekonkuruoja su maistu ir leidžia panaudoti antrines biologines medžiagas, taip stiprinant žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimą“, – priduria ji.

Šio proceso priežastys yra tiek ekonominės, tiek strateginės, nes tarifų svyravimai ir politinė įtampa tiesiogiai veikia automobilių gamybos kaštus. Kainų nestabilumas apsunkina planavimą ir kelia grėsmę gamybos tempams. Todėl JAV gamintojai imasi plataus masto pokyčių, kurių tikslas užtikrinti patikimesnę, labiau diversifikuotą tiekimo sistemą.

„Tesla“ siekis atsiriboti nuo Kinijos

„Tesla“ ryžtingai žengia pirmyn ir aktyviausiai keičia savo tiekimo modelį, orientuotą į JAV rinką. Įmonė nurodė tiekėjams atsisakyti Kinijoje pagamintų detalių automobiliais, kurie bus gaminami Amerikoje. Dalis gamintojų jau rado alternatyvius šaltinius ir pakeitė jautriausius komponentus kitų regionų produkcija.

„Tesla“ tikslai dar platesni, nes per ateinančius vienerius ar dvejus metus planuojama visiškai pašalinti Kinijos tiekėjus iš JAV gamybos. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis kruopštaus suderinimo tarp dešimčių tiekėjų. Vis dėlto įmonė įsitikinusi, kad ilguoju laikotarpiu toks sprendimas padidins stabilumą ir sumažins rizikas.

Gamyba Kinijoje išlieka itin svarbi

Nors „Tesla“ JAV rinkai taiko griežtas taisykles, Kinijoje bendrovė veikia priešinga kryptimi. Šanchajaus gamykla yra vienas svarbiausių „Tesla“ gamybos centrų, beveik visi komponentai ten gaunami iš vietinių tiekėjų. Tai leidžia įgyti greitą gamybos tempą ir sumažinti logistikos kaštus.

„Tesla“ bendradarbiauja su daugiau nei keturiais šimtais Kinijos tiekėjų, o kelios dešimtys jų integruotos į globalią tiekimo sistemą. Kinijos rinka įmonei išlieka itin pelninga ir strategiškai svarbi. Todėl „Tesla“ kuria dvi atskiras tiekimo grandines, pritaikytas skirtingoms rinkoms.

„General Motors“ keičia savo strategiją

„General Motors“ taip pat pradeda sistemingai atsitraukti nuo Kinijos tiekėjų. Įmonės vadovai nurodė partneriams ieškoti naujų žaliavų ir komponentų šaltinių kitose šalyse. GM siekia iki nustatyto termino visiškai pakeisti Kinijos tiekėjus produktams, skirtiems JAV rinkai.

Kai kuriems tiekėjams jau nustatyta aiški 2027 metų data, iki kurios turi būti nutraukti visi ryšiai su Kinija. Ši direktyva sustiprėjo didėjant prekybos įtampai ir brangstant importui. GM vadovybė mano, kad toks sprendimas sumažins rizikas ir leis geriau valdyti gamybos išlaidas.

Naujos rizikos skatina spartesnius pokyčius

Didžiausią nerimą kelia galimos staigios detalių tiekimo krizės, galinčios sustabdyti gamybą. „Tesla“ ypač susirūpino po ginčo tarp Kinijos ir Nyderlandų, kuris kėlė grėsmę automobilių lustų tiekimui. Tokie pavyzdžiai rodo, kaip greitai gali sutrikti globali tiekimo sistema.

Tiek „Tesla“, tiek „General Motors“ sutinka, kad šie pokyčiai nėra politinė akcija, o būtinas žingsnis siekiant stabilios gamybos. Elektromobilių rinkoje konkurencija didėja, todėl patikimumas tampa svarbiausia sąlyga. Dėl to tiekimo diversifikavimas tampa natūralia ir neišvengiama kryptimi.

Paaiškėjo, kad prietaisų pateikiami streso rodmenys dažnai prasilenkia su realiais jausmais. Ketvirtadaliui dalyvių laikrodžiai rodė priešingus duomenis nei jie jautė, pavyzdžiui, ramybę stresinėse situacijose arba stresą tada, kai žmogus jautėsi atsipalaidavęs. Šiuos neatitikimus padėjo atskleisti ekologinės momentinės analizės metodas, leidęs palyginti faktinę savijautą su jutiklių fiksuojamais duomenimis.

Dauguma išmaniųjų laikrodžių stresą vertina pagal širdies ritmo ir jo variacijos analizę. Nors šie rodikliai iš tiesų kinta patiriant stresą, jie taip pat reaguoja į kitus veiksnius, tai fizinį krūvį, emocinį pakilimą ar net malonų susijaudinimą. Prietaisas negali atskirti įtampos prieš egzaminą nuo džiaugsmo klausantis mėgstamos muzikos.

Be to, tam įtakos turi ir pačių jutiklių techniniai apribojimai. Fiziologinis sujaudinimas gali būti interpretuojamas skirtingai, vienam žmogui tai mobilizuojanti energija, kitam nerimą keliantis signalas.

Nors streso matavimo rezultatai nuvylė, ne visos išmaniųjų laikrodžių funkcijos pasirodė vienodai netikslios. Miego trukmės rodikliai dažniau sutapo su dalyvių pastebėjimais, nors vertinant miego kokybę ir atsigavimo jausmą po nakties pasitaikė netikslumų. Taip pat geriau nei streso matavimas veikė vadinamoji „kūno baterijos“ funkcija, kuri nuovargio lygį nustato pagal širdies ritmo ir fizinio aktyvumo duomenis.

Tyrimas parodė, kad tam tikri duomenys, pavyzdžiui, miego analizė, gali turėti praktinę naudą. Projekto „WARN-D“ rėmuose siekiama sukurti sistemą, galinčią prognozuoti depresijos epizodus studentams pagal jų miego ciklų pokyčius. Tai rodo, kad net jei dabartinė technologija neatitinka visų reklamuojamų pažadų, ji gali būti pritaikyta psichikos sveikatos srityje.

Svarbu suprasti, kad išmanieji laikrodžiai yra gyvenimo būdo aksesuarai, o ne tikslūs medicininiai prietaisai. Ekspertai įspėja nepasikliauti jų rodmenimis priimant sprendimus, susijusius su sveikata. Tokie prietaisai gali būti naudingi kaip papildomas savijautos stebėjimo įrankis, tačiau jų pateikiami duomenys neturėtų būti laikomi galutine tiesa.

Nors tyrimo išvados kai kuriuos gali nuvilti, jos padeda realistiškai įvertinti dabartinį technologijos lygį. Kol gamintojai nesukurs sistemų, galinčių atskirti fizinį krūvį nuo emocinio streso, streso matavimo funkciją reikėtų vertinti atsargiai. Ji gali būti įdomi ir naudinga kaip smalsumo patenkinimo priemonė, bet ne kaip patikimas sveikatos rodiklis.

Būtent šiuo laiku atsiranda daugiausia netikrų svetainių, kurių tikslas yra pasipelnyti iš žmonių noro sutaupyti. Tiesa tokia, kad patraukli kaina nėra argumentas pasitikėti pardavėju, o noras įsigyti brangų prekės ženklą pigiau gali tapti brangiai kainuojančia klaida. Todėl būtina žinoti, kaip saugotis ir kur kreiptis, jei jus apgavo.

Kodėl žmonės taip lengvai patiki sukčiais

Pasak Pinigų plovimo prevencijos ekspertų, noras įsigyti žinomą prekės ženklą už itin žemą kainą daro žmones pažeidžiamus. Nesvarbu, ar pirkėjas turi gerą finansinę padėtį, ar stengiasi taupyti, mažos kainos suveikia kaip kabliukas. Sukčiai tai žino ir kuria tinklalapius, kurie atrodo profesionaliai, turi logotipus, prekių nuotraukas, netgi atsiliepimus.

Didžiausia problema ta, kad daugelis vartotojų net nepastebi signalų, rodančių apgaulę. Labai maža kaina, neaiškios arba visai nepateiktos grąžinimo sąlygos, keistos sąskaitos iš užsienio ir naujai sukurtos svetainės yra ryškūs požymiai, kad parduotuvė gali būti netikra. Jei parduotuvė pradėjo veikti prieš savaitę ir siūlo keliagubai pigesnes prekes, tai akivaizdus ženklas, jog rizika didžiulė.

Dar viena sukčių taktika yra tariami išpardavimai, skelbiami su emociniu spaudimu. Internetas pilnas svetainių, kurios žada paskutinį šansą įsigyti prekes prieš „uždarymą“. Tokios kampanijos sukurtos tam, kad jūs nesvarstytumėte logiškai, o pirktumėte spontaniškai.

Kaip atskirti tikrą el. parduotuvę nuo fiktyvios

Vartotojų teisių specialistai pabrėžia, kad patikima parduotuvė visuomet turi aiškias grąžinimo taisykles, lietuvišką arba oficialią ES įmonės sąskaitą ir veiklos istoriją, kurią galima pasitikrinti. Jei parduotuvė neturi kontaktų ar jų informacija miglota, tai didžiulė rizika.

Jūs visada turėtumėte tikrinti: svetainės amžių, interneto vartotojų atsiliepimus, įmonės registracijos duomenis, mokėjimo būdus ar įmanoma atsiskaityti prekių atsiėmimo metu. Jei vienintelis atsiskaitymo būdas yra išankstinis mokėjimas į neaiškią sąskaitą, tai ženklas, kad reikia nutraukti pirkimą.

Kai prekė gaunama brokuota – kaip elgtis

Specialistai nurodo, kad pirmiausia visada reikia kreiptis tiesiai į pardavėją. Tam yra suteikiamas 14 dienų terminas, o daugelis didelių prekės ženklų siūlo net 30 dienų grąžinimo galimybę. Jei prekė jums netinka, nes netinkama spalva ar modelis, galite prašyti pakeitimo ar pinigų grąžinimo.

Tačiau jei pardavėjas atsisako bendradarbiauti, tuomet būtina kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Tam svarbu turėti pirkimo dokumentus ir įrodymus, kad pardavėjas atsisakė padėti. Tinka elektroniniai laiškai, sąskaitos ir bet kokia komunikacija. Jei vartotojas prarado kvitą, kartais įrodymu gali būti banko pavedimas, kuriame aiškiai matomas pardavėjo pavadinimas ir pirkimo suma.

Kodėl trečiųjų šalių platformose pirkti pavojinga

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad prekės iš trečiųjų šalių, tokių kaip „Temu“ ar „Shein“, dažnai yra prastos kokybės ir neatitinka ES saugos reikalavimų. Lietuva negali apginti vartotojo, kai ginčas vyksta su įmone, registruota už ES ribų.

Didžiausias pavojus slypi ne pinigų praradime, o sveikatoje.

Daugelyje tokių prekių randama: kancerogeninių medžiagų, nuodingų cheminių elementų plastike, pavojingų dažų, kenksmingų metalų bižuterijoje.

Pirkėjai dažnai džiaugiasi mažomis kainomis ir dovanomis, tačiau nesusimąsto, kad prekės gali būti pavojingos naudoti ant kūno arba arti jo.

Kaip apsaugoti save ir artimuosius

Ekspertai ragina visada pirkti tik iš patikimų parduotuvių ir vengti prekių, kurios susiduria su oda arba yra naudojamos kūnui, jei jos kilusios iš trečiųjų šalių. Kosmetika, bižuterija, vaikų žaislai, kremai ir dezodorantai yra ypač rizikingi produktai.

Verta prisiminti, kad sukčių taikinys yra ne tik jūsų pinigai, bet ir jūsų sveikata. Todėl niekada nederėtų aukoti saugumo dėl mažos kainos.

„Skolų atostogų“ programa prasidėjo 2024 m. gruodžio 1 d. Ja gali pasinaudoti šešis mėnesius ir ilgiau nedirbę ir Užimtumo tarnyboje registruoti asmenys, turintys antstolių išieškomų skolų. Įsidarbinus, šių asmenų skolos pusę metų nėra išieškomos iš darbo užmokesčio. Taip skolininkai skatinami grįžti į darbo rinką, joje įsitvirtinti ir ieškoti pagalbos. „Skolų atostogomis“ iš viso galima pasinaudoti ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus, nepriklausomai nuo skolos tipo.

Duomenys rodo, kad Lietuvoje yra apie 197 tūkst. žmonių, kurie turi aktyvių skolų, perduotų antstoliams. Tai beveik kas dešimtas asmuo nuo 18 metų.

Net 8 iš 10 skolininkų, oficialiais duomenimis, nedirba ir deklaruotų pajamų neturi. Dėl to absoliuti dauguma visų skolų niekada neišieškomos. Nukenčia visi: valstybė patiria papildomų išlaidų socialinei paramai teikti, biudžete mažėja pajamų, kreditoriai negauna savo pinigų, o skolininkai lieka užribyje – jie dažnai dirba nesaugiomis sąlygomis šešėlinėje rinkoje, dažniau kenčia nuo psichologinių problemų bei priklausomybių.

Skaičiuojama, kad jei bent 1 proc. skolininkų (t. y. apie 2 tūkst. žmonių) pradėtų dirbti už 1 minimalią mėnesinę algą, tai leistų surinkti apie 6,5 mln. eurų mokesčių ir įmokų kasmet, tačiau netiesioginė nauda būtų dar didesnė – sumažėtų socialinės paramos mastas, didėtų darbu sukuriama nauda.

Svarbu pripažinti, jog praėjo dar per mažai laiko, jog būtų galima įvertinti realų „skolų atostogų“ programos poveikį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenų analitikai parengė skolų duomenų švieslentę, kurios pagalba galima stebėti situaciją. Su duomenimis galima susipažinti čia: Skolų statistika - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Daugiau informacijos apie „skolų atostogas“ galima rasti čia: SkolaNeNuosprendis.lt - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Išskaitų pakeitimai

Nuo 2024 m. liepos 1 d. veikia išskaitų iš skolininkų atlyginimo pakeitimai, kuriais sumažintos antstolių išieškomos dalys, taip siekiant skatinti legalų darbą.

Antstolių išieškoma dalis nuo minimalios algos sumažinta net du-tris kartus – iki 10 proc., nepriklausomai nuo to, kiek skolų turi žmogus. Iš pajamų, viršijančių minimalią algą, išskaičiuojama 30 proc., o iš pajamų, didesnių nei dvi minimalios algos – 50 proc., kaip ir buvo anksčiau.

Svarbu tai, kad iki pakeitimų galiojusi išskaitų išieškojimo tvarka ir toliau liko nepakitusi socialiai jautriems kreditoriams – vaikų ir kitų asmenų išlaikymui, žalos, padarytos sveikatai ar gyvybei, atlyginimui.

Pastaruoju metu kriminaliniai tinklai vis dažniau naudoja vadinamąsias „lagaminų“ („suitcase“) ar „Game Boy“ technikas – prietaisus, kurie per porą sekundžių sugeba nukopijuoti automobilio raktų signalą. Jokių išlaužtų durelių, jokių triukšmingų bandymų – sustojai prie namų, o ryte mašinos neberandi. Nusikaltėliai dirba tyliai, greitai, profesionaliai.

Būtent todėl kyla paradoksas: technologiškai pažangios apsaugos sistemos darosi vis brangesnės, o vagys – vis sumanesni, todėl investicija į sudėtingas sistemas nebūtinai garantuoja saugumą. Modernios signalizacijos ar GPS sekimo įranga veikia puikiai, tačiau jų kaina neretai siekia kelis šimtus ar net virš tūkstančio eurų, o ne kiekvienas vairuotojas nebūtinai gali sau tai leisti.

Mechaninės apsaugos atgimimas: paprasta, pigiau ir veiksminga

Kartu su elektroninių vagysčių bumu vairuotojai vis dažniau atsigręžia į seną, fizinę automobilio apsaugą. Kadaise beveik pamiršti vairaračio, pavarų svirties ar pedalų užraktai šiandien tampa tikru renesanso simboliu. Kodėl? Nes nusikaltėliai, įpratę prie elektroninių spragų išnaudojimo, paprasčiausiai neturi laiko ar įgūdžių atsilaužti masyvų, metalinį mechanizmą.

Šiuolaikiniai vagys dirba greitai: jei per 20–30 sekundžių automobilio neįmanoma pajudinti, jie rizikuoja būti pastebėti. Todėl, susidūrę su elementaria, bet efektyvia kliūtimi – pavyzdžiui, storu mechaniniu vairaračio užraktu – jie dažnai tiesiog pasitraukia.

Puikus tokų priemonių veiksmingumo įrodymas – istorija, apie kurią prieš kelerius metus buvo plačiai rašoma internete. Iš šiuolaikinio daugiabučio kiemo per akimirką buvo pavogtas visiškai naujas „Mercedes AMG“. Viskas vyko tyliai ir greitai – įtariama, kad automobilis pagrobtas „lagamino“ metodu. Tačiau šalia kieme stovėjo ir kitas prabangus automobilis – „Porsche 911“. Jis buvo taikiniu ne vieną kartą, tačiau nė karto nepavyko jo pavogti. Savininkai sako, kad po „Mercedes“ vagystės nusprendė pasikliauti senomis, patikrintomis priemonėmis – ant „Porsche“ nuolat naudotas paprastasis mechaninis vairaračio užraktas. Ir tai vagis sustabdė.

Du raktai ir maža pakabinama spynelė – genialu savo paprastumu

Dar vienas fenomenalus pavyzdys, socialiniuose tinkluose išplito tarsi virusas. Vyras parodė triuką, kurio įgyvendinimui reikia vos dviejų raktų ir nedidelės pakabinamos spynelės iš parduotuvės. Principas paprastas: raktai panaudojami kaip savotiška svirtis, užblokuojanti stabdžio arba akseleratoriaus pedalą, o spynelė viską sutvirtina. Pedalas tampa visiškai nejudrus, automobilis nepajuda iš vietos, o vagis palieka automobilį neslėpdamas įniršio.

Komentatoriai tvirtino, kad triukas veikia 100 procentų atvejų. Taip, tai ne moderni apsaugos sistema, ne išmani elektronika, bet realybėje būtent tokia primityvi kliūtis dažnai pasirodo esanti veiksmingesnė už brangią signalizaciją.

Mechaninės apsaugos priemonės pinga ir tampa vis įvairesnės

Atgimęs susidomėjimas fizinėmis automobilio apsaugomis paskatino ir gamintojus. Interneto parduotuvėse šiandien galima rasti visko – nuo masyvių, sunkiai nupjaunamų vairaračio užraktų iki tvirtų pedalų blokatorių ar plieninių grandinių. Lietuvoje tokios priemonės kainuoja maždaug tiek, kiek anksčiau kainuodavo mažiausi signalizacijos komponentai: paprastesni modeliai atsieina apie 25–45 eurus, o sustiprintos konstrukcijos gali kainuoti 90–230 eurų.

Toks kainų prieinamumas ir veiksmingumas skatina daugybę vairuotojų rinktis būtent mechanines priemones. Jų nereikia programuoti, nereikia montuoti servisui, nereikia papildomų prenumeratų – užteks pakabinti, užfiksuoti ir tiek.

Kodėl paprasta dažnai yra geriausia?

Didžiausia tokios apsaugos vertė – laikas. Vagys, kurie dirba su elektronika, paprastai nemoka greitai įveikti fizinių kliūčių. Be to, metaliniai užraktai sukelia triukšmą, reikalauja įrankių ir rizikos, kad kas nors praeidamas pastebės jų veiksmus. O nusikaltėliai rizikos nemėgsta.

Todėl šiandien vis dažniau girdime paprastą, bet logišką patarimą: jei nori apsaugoti automobilį, ne visada reikia brangiausių technologijų. Kartais pakanka dviejų raktų, spynelės ar paprasto plieninio vairaračio užrakto, kad vagis apsisuktų ant kulno ir praeitų pro šalį.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
 

Žolelių ir net įprastos arbatos sudėtyje yra daug biologiškai aktyvių medžiagų, tokių kaip flavonoidai, raugai ar eteriniai aliejai. Šie junginiai gali paveikti vaisto įsisavinimą virškinimo trakte, pagreitinti arba sulėtinti jo skaidymą kepenyse, susilpninti ar sustiprinti veikliąją medžiagą. 

Kai kuriais atvejais jie gali net sukelti organizmui pavojingą šalutinį poveikį. Nors dažnai galvojame, kad natūralu reiškia saugu, iš tikrųjų būtent natūralūs junginiai dažnai sąveikauja su vaistais.Tiek juodojoje, tiek žaliojoje arbatoje yra raugų, kurie gali susijungti su kai kuriomis vaistų medžiagomis ir trukdyti jų įsisavinimui. 

Tai ypač pasakytina apie vaistus, kurių sudėtyje yra geležies, kalcio ar magnio, taip pat kai kuriuos antibiotikus ir vaistus, skirtus širdies ligoms gydyti. Jei tokius preparatus užsigersime juoda ar žalia arbata, organizmas gali pasisavinti ženkliai mažiau veikliosios medžiagos nei reikėtų.

Todėl nerekomenduojama vaistų užsigerti šiomis arbatomis, ypač jei vartojami preparatai nuo osteoporozės, širdies ligų ar kai kurie antibiotikai. Tokios sąveikos gali būti svarbios net ir tada, kai arbata geriama ne tuo pačiu metu, todėl būtina būti atidiems.

Jonažolės arbata mažina vaistų veiksmingumą

Jonažolė viena iš populiariausių žolelių arbatų, tačiau ji aktyviai veikia kepenų fermentus. Dėl to organizmas greičiau skaido kai kuriuos vaistus, todėl jie greitai pašalinami ir neturi pakankamo poveikio. Tai ypač pavojinga vartojant hormoninę kontracepciją, kai rizikuojama jos neveiksmingumu. 

Panaši situacija gali nutikti vartojant kraują skystinančius vaistus, antidepresantus ar priešvirusinius preparatus. Tokiais atvejais gydymas gali būti neefektyvus arba net pavojingas.

Lukrecijos arbata taip pat gali būti kenksminga vartojant tam tikrus vaistus. Ji daro įtaką organizmo elektrolitų pusiausvyrai ir gali sustiprinti kai kurių diuretikų ar kraujospūdį mažinančių vaistų poveikį. Ilgainiui tai gali sukelti širdies ritmo sutrikimus ar padidinti kraujospūdį. Nors dažnai laikoma švelniu augalu, mėtų arbata keičia skrandžio rūgštingumą, o tai gali turėti įtakos vaistams, vartojamiems nuo refliukso ar padidėjusio rūgštingumo. Ramunėlių arbata gali sustiprinti kraują skystinančių ir raminamųjų vaistų poveikį, dėl to padidėja kraujavimo ar sedacijos rizika.

Ką rinktis vietoj arbatos?

Saugiausias ir patikimiausias gėrimas vaistams užsigerti yra paprastas vanduo. Geriausia, kad jis būtų negazuotas, kambario temperatūros ir be jokių priedų. Vengtina ne tik arbata, bet ir vaisių sultys, ypač greipfrutų, kava ar gazuoti gėrimai. Net ir tie gėrimai, kurie atrodo nekenksmingi, gali smarkiai keisti vaistų veikimą.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į laiką tarp vaisto vartojimo ir gėrimo ar maisto. Rekomenduojama ne tik užsigerti vandeniu, bet ir bent valandą po to vengti bet kokių kitų skysčių, kad būtų išvengta nereikalingos sąveikos.

Saugus vaistų vartojimas, tai ir atsakomybė

Norint išvengti nepageidaujamų sąveikų, būtina skaityti vaistų informacinius lapelius ir tiksliai laikytis nurodymų. Jei kyla abejonių, visuomet galima pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Žinodami, kurios arbatos gali būti pavojingos, apsaugome save nuo gydymo nesėkmių ar net rimtų sveikatos komplikacijų. Sąmoningas vaistų vartojimas yra neatsiejama atsakingo požiūrio į savo sveikatą dalis.

„Matome, kad mūsų pirkėjai Kalėdas sutinka labai atsakingai ir mėgsta viską planuoti iš anksto, o toks ankstyvas planavimas tampa viena svarbiausių strategijų siekiant išvengti prieššventinio šurmulio ir streso. Žmonės nori ramiai mėgautis šventėmis, o ne paskutinę minutę blaškytis tarp lentynų. Be to, toks pasiruošimas leidžia pasinaudoti geriausiais pasiūlymais ir nuolaidomis, kai jos tik pasirodo prekybos vietose. Todėl ir mes stengiamės šventinę produkciją ir šventėms reikalingus produktus pasiūlyti kuo anksčiau“, – sako „Iki“ prekybos tinklo komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.

Pasak jos, tai, kad pirkėjai šventėms ruošiasi protingai bei pragmatiškai, rodo ir faktas, jog net 8 iš 10 lojalių klientų teigia, kad perkant maistą Kalėdų šventėms jiems yra labai svarbios nuolaidos bei specialūs pasiūlymai, o 9 iš 10 visuomet naudojasi lojalumo programomis. Be to, 65 proc. apklaustųjų lygina kainas skirtingose parduotuvėse, kad rastų geriausius pasiūlymus.

Prie puodų nori stovėti vis mažiau

Lojalių „Iki“ prekybos tinklo pirkėjų apklausa taip pat atskleidė, kad gyventojai prieš šventes nori taupyti ne tik pinigus, bet ir savo laiką. Todėl užuot sukiojęsi po virtuvę, didesnę ar mažesnę dalį šventinių patiekalų jie ketina įsigyti parduotuvėse jau pagamintus.

„Įdomu, kad pirkėjų, kurie visus patiekalus ketina gaminti patys, palyginti su praėjusiais metais pastebimai sumažėjo. Jei pernai tokių buvo 40 proc., tai šiemet – 32 proc. Akivaizdu, kad nuolat skubančiame šiandienos pasaulyje žmonės per šventes nori sustoti ir daugiau laiko skirti savo artimiesiems, o ne viryklėms ir puodams“, – komentuoja G. Kitovė.

Apklausti „Iki“ prekybos tinklo klientai dažniausiai jau paruoštus planuoja pirkti kūčiukus (54 proc.), pyragus ir desertus (43 proc.) ir įvairias silkes (33 proc.). Taip pat nemažai pirkėjų šventėms ruošiasi įsigyti jau pagamintų mišrainių, salotų, apdorotų mėsos produktų.

„Apklausos metu taip pat uždavėme ir atvirą klausimą, prašydami įvardyti patiekalus, be kurių žmonės neįsivaizduoja Kūčių ir Kalėdų stalo. Būtent tortai, kūčiukai ir silkė, kuriuos daugelis pirkėjų ketina įsigyti parduotuvėse, tokioje apklausoje buvo nepralenkiami favoritai. Tai reiškia, kad klientai vertina gaunamą kokybę, todėl nebevargsta ieškodami receptų, o renkasi kulinarijos šefų sukurtus ir iš anksto paruoštus patiekalus“, – pažymi „Iki“ prekybos tinklo atstovė.

IBM „Loon“ procesorius padės išbandyti naują architektūrą būsimoms didelio masto kvantinio skaičiavimo platformoms ir pritaikyti komponentus, būtinus praktiniam ir labai efektyviam kvantinių klaidų taisymui.

IBM anksčiau pademonstravo kai kurias revoliucines funkcijas, kurias, anot jos, įdiegs šiame procesoriuje, pvz., kelių, aukštos kokybės, mažo nuostolio maršrutizavimo sluoksnių įdiegimą, kad būtų galima sukurti ilgesnius lustų sujungimus (arba C ryšius), kurie tęsiasi už artimiausių kaimynų jungčių ribų ir fiziškai sujungia nuotolinius kubitus tame pačiame luste, taip pat kubitų atstatymo technologijas tarp skaičiavimų.

Perėjimas nuo artimiausio kaimyno kubitų jungčių prie nuotolinių, be kita ko, palengvins paviršutiniškų klaidų taisymo kodų atsisakymą kvantinėms sistemoms, pirmenybę teikiant kvantiniam mažo tankio pariteto patikrinimui (qLDPC). „Teigiama, kad naudojant šią schemą vietoj paviršutiniško algoritmo, fizinių kubitų, reikalingų vienam loginiam kubitui įgyvendinti, skaičius sumažės maždaug eilės dydžiu.“ Tai yra rezervas, kuris galėtų suteikti IBM pranašumą siekiant taip giriamo kvantinio pranašumo.

„Loon“ architektūros galimybių sujungimas su klasikinių kompiuterių kvantiniu klaidų taisymu bus žingsnis, kuris greičiausiai priartins IBM superlaidžias kvantines platformas prie praktinės vertės. Beje, IBM taip pat įrodė, kad klasikinė skaičiavimo įranga gali būti naudojama tiksliai dekoduoti klaidas realiuoju laiku naudojant qLDPC kodus (per mažiau nei 480 ns). Ir šis techninis proveržis buvo pasiektas metais anksčiau nei planuota.

Norėdama išleisti lustus su „Loon QPU“ architektūra, bendrovė pradėjo naudoti 300 mm gamybos linijas Albany NanoTech gamykloje Niujorke. Ši gamykla kažkada buvo praktiškai pačios IBM, tačiau nuo 2000-ųjų vidurio verslo optimizavimas privertė bendrovę atsisakyti šio našta apkrauto turto. Tuo pačiu metu IBM išlieka pagrindine centro kliente ir dabar perkėlė ten savo kvantinių procesorių kūrimą.

Centro pažangiausia puslaidininkių įranga ir nepertraukiamo veikimo galimybės jau paspartino darbuotojų mokymą, tobulinimą ir IBM kvantinių procesorių galimybių plėtrą, leisdamos bendrovei padidinti prijungtų kubitų skaičių, jų tankį ir našumą.

Iki šiol IBM padvigubino savo tyrimų ir plėtros greitį, bent perpus sumažindama kiekvieno naujo procesoriaus sukūrimo laiką; dešimteriopai padidino kvantinių lustų fizinį sudėtingumą ir įgijo galimybę vienu metu tirti ir studijuoti kelis projektus. „Kozodoy“ ir „Gagara“ procesoriai tapo realybe daugiausia dėl perėjimo prie 300 mm plokštelių gamybos, kuri suteiks IBM dar vieną pranašumą lenktynėse dėl kvantinės viršenybės.

Visi šie pokyčiai verčia kelti esminį klausimą – ar tikrai būsime visiškai priklausomi nuo technologijų? Tiesa ta, kad grynųjų pinigų atsisakymas turi tiek šalininkų, tiek kritikų. Kai kuriems tai patogumo viršūnė, kiti jaučia nerimą dėl kontrolės, privatumo ir pažeidžiamumo krizės atveju. 

Tad kas iš tikrųjų laukia mūsų finansinių įpročių?

Kodėl pasaulis suka skaitmenizacijos keliu?

Pagrindinė priežastis, kodėl dauguma šalių palaipsniui atsisako grynųjų pinigų, yra paprasta – efektyvumas. Skaitmeniniai atsiskaitymai taupo laiką, mažina administracines išlaidas ir užtikrina patogumą tiek vartotojams, tiek verslui. 

Pridėkime dar didėjantį norą kovoti su šešėline ekonomika – ir turime stiprią motyvaciją viską perkelti į elektroninę erdvę. Šalys kaip Švedija ar Norvegija jau seniai žengia šiuo keliu. Švedijoje beveik 95 proc. atsiskaitymų vyksta negrynaisiais.

Panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje. Net ir nedideliuose miesteliuose dauguma gyventojų naudojasi mobiliosiomis piniginėmis ar kortelėmis. Skaitmeniniai sprendimai jau tapo kasdienybe.

Ar įmanoma visiškai atsisakyti grynųjų?

Nors technologijų šalininkai tikina, kad fizinių pinigų nebuvimas nėra problema, praktika rodo kitaip. Vienas didžiausių pavojų yra sistemų sutrikimai. Pakanka kelių valandų be elektros ar interneto, ir skaitmeninė ekonomika nustoja veikusi. Tokiose situacijose grynieji tampa tarsi gelbėjimosi ratas.

Kitas svarbus aspektas yra socialinis teisingumas. Ne visi turi vienodą prieigą prie išmaniųjų įrenginių ar interneto. Vyresnio amžiaus žmonės, žemesnes pajamas gaunantys asmenys ar kaimo vietovių gyventojai gali likti nuošalyje, jei nebus užtikrintas alternatyvus būdas atsiskaityti ar gauti pinigus.

Be to, privatumo klausimas vis dar išlieka aktualus. Skaitmeniniai mokėjimai palieka pėdsaką - kas, kada ir kur ką pirko. Kai kurie jau dabar kalba apie „socialinį kreditą“ ar visišką kontrolę, jei pinigai taps tik skaitmeniniu duomenų srautu.

Technologijos – įrankis ar spąstai?

Technologijų pažanga neabejotinai palengvino gyvenimą, bet tuo pat metu iškėlė ir naujų pavojų. Skaitmeninė priklausomybė kelia grėsmių ne tik privatumo, bet ir nacionalinio saugumo kontekste. 

Skaitmeniniai mokėjimai taip pat yra ir potencialus taikinys kibernetinėms atakoms. Nereikia daug vaizduotės įsivaizduoti, kas nutiktų, jei didžiausios šalies bankinės sistemos būtų paralyžiuotos.

Tiesa, yra ir pozityvi pusė. Kriptovaliutų technologijos, „blockchain“ sprendimai bei skaitmeninių tapatybių įrankiai kuria potencialą naujam pasitikėjimo lygiui finansų pasaulyje. Vis dėlto, tai dar tik pradžia, ir aiškumo dėl ilgalaikių pasekmių – mažai.

Ar galima surasti balansą?

Ateitis be grynųjų pinigų yra realus scenarijus, tačiau nebūtinai neišvengiamas. Tikėtina, kad ilgainiui turėsime mišrų modelį, kuriame egzistuos tiek skaitmeniniai, tiek fiziniai pinigai. Tokia sistema užtikrins ne tik patogumą, bet ir atsparumą įvairiems trikdžiams.

Svarbiausia neužmiršti žmogaus faktoriaus. Technologijos yra įrankis, ne savitikslis tikslas. Jei jomis nebus piktnaudžiaujama, jos gali padėti kurti labiau įtraukią ir saugią ekonomiką. Kitaip rizikuojame atsidurti sistemoje, kur kiekvienas veiksmas yra fiksuojamas, vertinamas ir potencialiai kontroliuojamas.

Anot Ukrainos sausumos pajėgų, tai yra būdas sustiprinti kariuomenę ten, kur labiausiai reikia specifinių įgūdžių. Ypač daug dėmesio skiriama patirčiai, ankstesniam mokymui ir savanorio gebėjimams, kurie bus pritaikomi tikslinėse srityse.

Ukrainos ginkluotosiose pajėgose jau tarnauja žmonės iš 72 valstybių, o savanorių skaičius tik didėja. Statistikos duomenimis, maždaug 40 proc. naujų užsieniečių, prisijungusių 2025 metais, atvyko iš Pietų Amerikos, o tai – nauja tendencija, kurios ankstesniais karo metais nebuvo. Palyginus su 2022 metais, kai per mėnesį užsiregistruodavo apie 150 savanorių, dabar šis skaičius siekia apie 600.

Naujoji sistema

Ukrainos sausumos pajėgos nurodo, kad ankstesnė savanorių priėmimo sistema buvo kurta karo pradžios sąlygoms, kai reikėjo itin greitai papildyti dalinius. Dėl to daug savanorių buvo paskirstomi į pirmą pasitaikiusią vietą, kur reikėjo žmonių. Ši tvarka veikė efektyviai ankstyvuoju karo laikotarpiu, tačiau šiuo metu situacija fronte pasikeitė.

Dabar kariuomenė pereina prie kryptingesnio savanorių panaudojimo. Užsieniečiai, pasirašę tarnybos sutartį, galės pasirinkti tarnybos sritį, kuri atitinka jų įgūdžius, o brigados vadus pasieks labiau motyvuoti ir konkrečioms užduotims tinkamiausi žmonės.

Tarnybos organizavimo procesus prižiūrintis Kostantinas Milevskis patvirtino, kad užsieniečių indėlis tampa vis reikšmingesnis. Šiuo metu Ukrainos kariuomenės padaliniuose tarnauja tiek kovinių, tiek logistikos, medicinos, inžinerijos ir dronų valdymo specialistų.

Savanorių skaičius išaugo

Oficiali vyriausybinė platforma „United24 Media“ teigia, kad 2025 metais Ukrainos sausumos pajėgose tarnavo apie 8 tūkstančiai užsieniečių, o visose kariuomenės šakose jų skaičius siekė apie 24 tūkstančius. Tai rodo nuolatinį augimą ir didėjantį pasaulio dėmesį Ukrainos kovai.

Toks pokytis svarbus ir dėl to, kad kai kuriuose daliniuose pastebimas karių trūkumas bei nuovargis. Savanoriai iš užsienio, ypač tie, kurie turi specifinių karinių žinių, gali tapti reikšmingu pastiprinimu.

Skaidrumo ir efektyvumo stiprinimas

Ukrainos sausumos pajėgos atkreipė dėmesį, kad savanorių pasišventimas ir motyvacija turi didelę reikšmę. Todėl siekiama garantuoti aiškią, suprantamą ir skaidrią savanorių pritraukimo tvarką. Naujas modelis numato ne tik laisvę rinktis tarnybos vietą, bet ir lygesnes galimybes kovinius veiksmus atliekantiems kariams, nepaisant jų pilietybės.

Ši sistema padeda greičiau integruoti savanorius į konkrečius dalinius, kurie labiausiai stokoja personalo. Tai itin svarbu tokiose srityse kaip dronų operatorių parengimas, artilerijos valdymas, karo inžinerija ar medicininė pagalba priekinėje linijoje.

Ukrainos kariuomenės sprendimas pertvarkyti savanorių iš užsienio priėmimo sistemą atspindi dabartinius karo poreikius ir strategiškai stiprina gynybą.

Laisvė savanoriams rinktis tarnybos vietą leidžia panaudoti jų patirtį ten, kur jos reikia labiausiai. Tai padeda optimizuoti kariuomenės veiksmus ir sustiprinti fronto pajėgumus, o kartu pasižymi pagarba žmonėms, kurie nusprendė ginti Ukrainą.

„Žemės sklypo paskirties ar būdo keitimas nėra automatinis procesas. Kiekvienoje teritorijoje galioja skirtingi planavimo sprendiniai, todėl pirmiausia būtina kreiptis į savivaldybę, kuri gali tiksliai įvertinti visas aplinkybes ir galimybes“, – sako NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vadovė Gabrielė Valentaitė.

Sprendimai dėl žemės sklypo paskirties keitimo priimami tada, kai tvirtinami detalieji planai, specialieji teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai. Teritorijose, kuriose neparengti detalieji planai, sprendimą keisti sklypo paskirtį gali priimti savivaldybės meras arba jo įgaliotas administracijos direktorius, atsižvelgdamas į savivaldybės lygmens bendrąjį planą.

NŽT pažymi, kad dauguma žemės sklypų paskirties keitimų įvyksta rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Tokiais atvejais paskirtis gali būti keičiama, kai, pavyzdžiui, padalijami žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties sklypai, formuojami atskiri sklypai prie pastatų ar sprendžiamos situacijos, susijusios su bendraturčių turtu.

NŽT ragina gyventojus, planuojančius vykdyti kitokią veiklą nei numatyta pagal esamą žemės sklypo paskirtį ar būdą  ar sklypo pertvarkymą, iš anksto pasidomėti galiojančiais savivaldybės teritorijoje planavimo dokumentais ir prireikus konsultuotis su specialistais.

Teritorijų planavimo dokumentai yra skelbiami viešai interneto svetainėje www.planuojustatau.lt.

Kadangi daugybė svetainių visame pasaulyje naudoja „Cloudflare“ kaip apsaugos, greitesnio turinio pateikimo bei srauto valdymo įrankį, incidento poveikis itin platus. Tai apima tiek informacinius puslapius, tiek e. prekybos svetaines.

Šiuo metu neveikia arba sunkiai pasiekiami ir didieji Lietuvos naujienų portalai – DELFI, lrytas.lt, 15min.lt, taip pat elektros tiekėjų „Ignitis“, „Enefit“ ir ESO puslapiai.

Kol kas nėra aišku, kada paslaugų veikimas bus visiškai atkurtas, tačiau „Cloudflare“ žada pateikti naujausią informaciją artimiausiu metu. Naudotojams rekomenduojama palaukti – gedimas sprendžiamas, o priežastys tiriamos.

Taškelis sukurtas pagal „Material You“ dizaino principus, tad prisitaiko prie sistemos temos ir neerzina akies. Ši funkcija įjungiama palaipsniui serverio pusėje, tad ne visi ją pamatys vienu metu, kas yra įprasta „Google“ taktika.

Verta pastebėti, kad tai dalis platesnių „Gmail“ išvaizdos atnaujinimų, prasidėjusių nuo „Material 3 Expressive“ įvedimo. Laiškai dabar pateikiami aiškesniuose „konteineriuose“, animacijos labiau pritaikytos prisilietimui, o skaitytų ir neskaitytų laiškų skirtumai tampa dar aiškesni. 

Naujas taškelis tampa greitu orientyru ilguose sąrašuose – nedidelis pakeitimas, kuris gali smarkiai padėti peržiūrint šimtus laiškų per dieną.

Tačiau tai dar ne visos naujienos. „Google Tasks“ pagaliau gavo funkciją, kurios laukė daugelis – galimybę nustatyti užduoties pabaigos terminą (angl. deadline). Ši nauja parinktis atsiranda virš jau pažįstamos „priminimo datos ir laiko“ funkcijos. 

Tai leidžia aiškiai atskirti, kada reikia būti primintam apie užduotį, ir kada yra galutinis jos įvykdymo terminas. Tiesa, kol kas terminai dar nėra matomi „Google“ kalendoriaus programėlėje ar pagrindiniame „Tasks“ lange telefone, tačiau jau veikia naršyklės versijoje. 

Žinoma, ši funkcija dar tik diegiama. Šiuo metu taip pat negalima nustatyti tikslaus valandos laiko, taigi tai labiau simbolinis terminas, o ne tiksli priminimo žinutė.

Abi naujovės, tiek „Gmail“, tiek „Google Tasks“, įjungiamos be programėlės atnaujinimo, automatiškai serverio pusėje. Užduočių terminus jau galima pridėti tiek iš „Tasks“, tiek iš „Google“ kalendoriaus užduočių kūrimo lango, nors kol kas be pilno atvaizdavimo mobiliojoje programėlėje.

Pirmas ir svarbiausias dalykas, kurį valant automobilio interjerą naudoja profesionalai, yra suspaustas oras. Su juo išpučiamos dulkės iš visų tarpelių, kurių neįmanoma pasiekti naudojant šluostes. Tuomet, kai visus tarpus prapučiame, leidžiama dulkėms nusėsti ir tik tada pradedame valyti iš eilės, nuo viršaus, su šluostėmis valome dulkes ir kietas apnašas, iki apačios, kurią išsiurbiame, paaiškina automobilių švaros centrų „Hocus“ specialistai.

Jeigu norite kokybiškai surinkti dulkes, neskubėkite, šluoste per paviršių braukite iš lėto, kad savo judesiais vėl jų nesukeltumėte. Taip pat tinkamai šluostę sudrėkinkite, suraskite optimalų balansą, kad ji nebūtų per sausa, bet ir ne per daug drėgna. Nepamirškite, kad jei naudojate purškiamus valiklius, juos reikia purkšti ne ant valomo paviršiaus, bet ant šluostės. Tokiu būdu išvengsite valiklio patekimo ant paviršių, kurių valyti nenorite arba kuriems jis nėra tinkamas.

Nesibaigiantys pirštų antspaudai

Kiekvieno šiuolaikinio automobilio atributas yra lietimui jautrus ekranas. Tačiau suteikdami funkcionalumą, tokie ekranai neužtikrina nepriekaištingos švaros, nes ant jų lieka pirštų antspaudai. Kai kurie šią problemą bando spręsti klijuodami papildomas plėveles, tačiau tokiu būdu sumažėja ekrano jautrumas bei ryškumas, todėl geriau tiesiog naudoti tinkamas valymo priemones ir ekraną reguliariai valyti.

Ekranų valymui naudojama trumpo plaušo, mikroplaušo šluostė, su kuria reikia valyti ne atskiras dėmes, bet visą paviršių, nenaudojant spaudimo. Tas pats galioja valant ir skaitmeninius prietaisų skydelius. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į naudojamų valiklių sudėtį, kad jie nebūtų agresyvūs, nes ekranai, ypač prietaisų skydelių, būna padengti papildomu apsauginiu sluoksniu. Agresyvūs valikliai gali šį sluoksnį sugadinti.

Ypač daug pirštų antspaudų galima pastebėti ant blizgių, lakuotų plastikinių interjero apdailos detalių. Pavyzdžiui, juodos spalvos blizganti „Piano black“ apdaila yra jau kelerius metus itin dažnai yra naudojama automobilių interjeruose, tačiau yra tikras pedantų košmaras. Visgi, jokio kito būdo, kaip atsikratyti pirštų antspaudais, tik nuolat juos valyti, šiuo atveju nėra.

Vienas dalykas, ko reikėtų vengti valant blizgius paviršius, tai popieriniai rankšluosčiai ar servetėlės. Nuo popieriaus ant paviršių lieka atplaišos, o jei jis per kietas, gali palikti įrėžimus, todėl visais atvejais, nepriklausomai nuo valomo paviršiaus, rekomenduojama naudoti mikroplaušo šluostes, kurios puikiai surenka nešvarumus ir nebraižo paviršių.

Jei išvalyti dulkes ir blizgius paviršius automobilio viduje, jums atrodo misija neįmanoma, galbūt iki šiol naudojote netinkamas priemones arba nesilaikėte eiliškumo. Tačiau žinant nuo ko pradėt ir kaip pabaigti, galima pasiekti rezultatą, kuris galiausiai džiugins.

Net ir moderniausi automobiliai turi bendrą trūkumą – salonas nėra akustiškai tobulas. Garsiakalbiai natūraliai skleidžia garsą kryptingai, tad didžioji dalis garso bangų keliauja pirmyn arba į šalis, o ne tolygiai visomis kryptimis. Prie to prisideda ir saloną formuojančios detalės: sėdynės, prietaisų skydelis, centrinė konsolė, stogo atramos, net keleivių kūnai. Šios kliūtys atspindi, išsklaido ar susilpnina garso bangas. Labiausiai nukenčia aukšti dažniai, kurie yra jautresni interferencijai ir turi trumpesnį bangos ilgį.

Tai paaiškina, kodėl kartais vairuotojas girdi skaidriai ir aiškiai, o gale sėdintis žmogus – tarsi klausytų muzikos per sieną. Anksčiau šią problemą bandyta spręsti tiesiog diegiant daugiau garsiakalbių arba naudojant pažangius elektroninius derinimo algoritmus. Tai veikia, bet smarkiai išbrangina visą garso sistemą. Todėl svarbiausias klausimas išlieka tas pats: ar įmanoma kokybę pagerinti nebranginant pačios įrangos?

Fraktalai – naujas garsinės akustikos ginklas

Kinijos mokslininkai į šį klausimą pažvelgė visiškai naujai. Vietoj tradicinių sprendimų jie panaudojo fraktalines struktūras, o tiksliau – Koch snaigės formą. Ši unikali geometrinė figūra turi stulbinančią savybę: jos perimetras ilgėja su kiekviena iteracija, nors plotas lieka toks pats. Tai reiškia, kad ji gali turėti labai daug „kraštų“ neprarasdama kompaktiškumo.

Pritaikyta akustikoje, ši fraktalinė struktūra veikia kaip protingas garso bangų sklaidytuvas. Ji natūraliai didina difrakciją – kai garso bangos lūžta ir tarsi „apsivynioja“ aplink objektą. Tokiu būdu garsas pasklinda daug tolygiau ir pasiekia erdves, kuriose anksčiau jo trūkdavo. Ir visa tai – nepridedant jokio papildomo dydžio ar masės. Tai ypač svarbu automobiliuose, kur kiekvienas centimetras brangus.

Nuo laboratorijos iki realaus automobilio

Šios naujos technologijos prototipas buvo išbandytas dviejų etapų tyrimu: pirmiausia laboratorijoje, o vėliau – realiame automobilyje. Fraktalinis metamaterialas buvo pritvirtintas tiesiai prie automobilio garsiakalbio, o tyrėjai matavo garso slėgio lygius skirtingose sėdynėse.

Rezultatai buvo įspūdingi. Skirtumai tarp sėdynių gerokai sumažėjo, ypač aukštųjų dažnių diapazone, kuris paprastai yra sunkiausias vienodai paskirstyti. Dar svarbiau tai, kad automobilio bandymų rezultatai praktiškai sutapo su laboratoriniais. Tai patvirtina, jog fraktalinė struktūra išlieka stabili ir efektyvi net esant vibracijoms, temperatūrų pokyčiams ar keleivių judėjimui.

Mokslininkai taip pat pažymėjo, kad technologija yra lengvai modifikuojama. Šiuo metu jau vyksta darbas siekiant išplėsti metamaterialo dažnių diapazoną, kad jis darytų įtaką ne tik aukštiems, bet ir vidutiniams ar žemiems dažniams. Tokiu atveju garso atkūrimas automobilyje galėtų pakilti į visiškai naują lygį.

Pramonė susidomėjo: fraktalinė akustika gali pasiekti gamybą

Ypač svarbus signalas rinkai – prasidėjusios mokslininkų diskusijos su vienu didžiausių Kinijos automobilių gamintojų „Chery Automobile“. Ši kompanija jau domisi galimybe komercinti fraktalinį metamaterialą. Jei bendradarbiavimas pavyks, naujoji technologija gali pasirodyti masinėje automobilių gamyboje per artimiausius keletą metų.

Tai reikštų, kad ateityje net ir vidutinės klasės automobiliai galėtų pasiūlyti tokį garso lygį, kokį šiandien girdime tik prabangiuose modeliuose su aukštos klasės garso sistemomis. Lietuvoje tai būtų ypač aktualu, nes premium klasės audio paketai dažnai kainuoja šimtus ar net tūkstančius eurų – ir ne visi pirkėjai gali ar nori už tai mokėti. Jei fraktaliniai metamaterialai taps pigesne alternatyva, jų nauda būtų juntama visuose kainų segmentuose.

Ar tai ateities standartas?

Akivaizdu, kad fraktalinė akustika gali tapti vienu reikšmingiausių garso technologijų proveržių per pastarąjį dešimtmetį. Jei ši technologija bus pritaikyta plačiai, automobilio salone pagaliau nebeliks „blogiausios vietos“, o garso kokybė taps vienodai gera visur – nuo vairuotojo iki galinės eilės.

Vairuotojai žino, kiek emocijų suteikia mėgstamos muzikos klausymas kelyje. Jei ši inovacija bus įgyvendinta, kelionės taps ne tik tyliau, bet ir harmoningiau skambančios. O galbūt net atsiras nauja garso kokybės karta, kuri taps pramonės standartu.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
 

Inksto vėžys paskatino tirtis

Pirmą kartą į gydytojo urologo kabinetą 64-erių metų šiaulietis Kęstutis Doveika atėjo prieš dvejus metus. 2023-iaisiais metais jam buvo pašalintas vienas inkstas. Prieš tai šeimos gydytoja, įtarusi kažką negero, pacientą atsiuntė gydytojo urologo konsultacijai, kuris, atlikęs echoskopijos ir kompiuterinės tomografijos tyrimą, patvirtino šeimos gydytojos įtarimą. Atlikus inkste nustatyto darinio biopsiją, diagnozuotas piktybinis auglys.

Pacientą operavęs ir juo rūpinęsis Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus gydytojas urologas Darius Domanaitis konsultacijų metu ne kartą pacientui atliko ir PSA tyrimą, bet rezultatai būdavo geri.

Šeimos gydytojas pacientui K. Doveikai nuo 50 metų taip pat skirdavo PSA tyrimą pagal Prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinę programą. Pagal aprašą pacientas patenka į amžiaus ribą nuo 50 iki 69 metų (imtinai), kuriam priklauso valstybės finansuojama prostatos vėžio diagnostikos programa. Jos dėka galima diagnozuoti ankstyvos stadijos prostatos vėžį. 

Šios programos metu atsitiktinai buvo nustatytas padidėjęs PSA rodiklis. Pacientas vėl atvyko į gydytojo urologo D. Domanaičio konsultaciją ne tik su dideliu nerimu, bet ir pasitikėdamas gydytojo profesionalumu ir žinodamas, kad ir kas būtų, bendromis jėgomis pavyks įveikti ligą.

Pirmos konsultacijos metu buvo atliktas klinikinis prostatos ištyrimas, vėliau, detalesniam ištyrimui pacientas buvo nusiųstas atlikti prostatos magnetinio rezonanso tyrimą. Tyrimo rezultatai nenudžiugino – buvo stebėti pakitimai prostatoje, tad pacientas vėl atvyko į gydytojo urologo kabinetą, tik šį kartą prostatos biopsijos atlikimui.

Viltis – ankstyva stadija

Tai, kad pacientas sulaukė daugiau dėmesio dėl galimų prostatos pakitimų, suteikia vilties, kad pakitimai nebus pavojingi. Pasak gydytojo urologo, nors prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas, kurio padidėjimas leidžia įtarti, kad prostatoje gali būti vėžys, nebūtinai pasitvirtina. Tai tik viena iš priežasčių, bet ne vienintelė. Prostatos specifinio antigeno padidėjimas gali būti ir dėl šlapimo takų ar prostatos infekcijos.

Bet kai kraujo tyrimas parodo padidėjusį PSA, šeimos gydytojas pagal Prostatos vėžio (priešinės liaukos) profilaktikos programą pacientui skiria gydytojo urologo konsultaciją, ištyrimui pagal ankstyvosios profilaktikos vėžio diagnostikos programą.

„Mes pacientą ištiriame kliniškai, atlikdami digitalinį-rektalinį prostatos tyrimą, kurio metu apčiuopiama prostata ir nustatoma, ar joje yra kokių nors nelygumų, mazgų, sukietėjimų, kas gali sukelti vėžio įtarimą“, - sako gydytojas D. Domanaitis. Bet net ir tuo atveju, jei gydytojas nieko įtartino prostatoje neapčiuopia, skiriamas magnetinio rezonanso tyrimas. Taip yra todėl, kad pakitimai prostatoje apčiuopiami retai, nes pradinėje ligos stadijoje būna labai mažas židinukas. Tik magnetinis rezonansas tokiu atveju gali identifikuoti įtartiną židinį, nurodyti, kurioje vietoje jis yra, kokio dydžio, ar liga neišplitusi už prostatos ribų. Jei magnetinis rezonansas rodo pakitimus, tada planuojama ir atliekama prostatos biopsija.

Tad šiandien pacientui K. Doveikai ir bus atliekama programinė prostatos biopsija – tyrimas, kurio metu paimama prostatos audinio ląstelių histologiniam ištyrimui. Biopsijos metu, turėdamas magnetinio rezonanso tyrimo rezultatus, gydytojas urologas, talkinant slaugytojai, iš to židinio paima prostatos audinio ląstelių, kurių ištyrimas ir atsakys į klausimą, ar yra vėžinių pakitimų.

Biopsija atliekama echoskopo kontrolėje specialiu biopsiniu šautuvu. Paimta medžiaga perduodama ligoninės Patologinės anatomijos skyriui, kur histologinį ištyrimą atlieka patanatomai. Dviejų savaičių bėgyje gaunamas rezultatas, nuo kurio priklauso tolesnio gydymo taktika.

Jei diagnozuotas prostatos vėžys ir nusprendžiama pacientą operuoti, jį toliau gydo ir stebi gydytojas urologas. Jei nusprendžiama skirti spindulinį gydymą ar chemoterapiją, gydymą atlieka onkologai radioterapeutai arba chemoterapeutai.

Statistikos duomenimis prostatos vėžys Lietuvoje vis dar išlieka trečia pagal dažnumą 55–74 metų vyrų mirties priežastimi. Nuo 2006 metų mūsų šalyje pradėta vykdyti Prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programa, paremta PSA tyrimu, labai pagerino rezultatus, nes, diagnozavus ankstyvos stadijos vėžį, liga įveikiama ir pacientas gyvena visavertį gyvenimą.

Naujasis „Oppo Reno15“ pasiūlys 6,3 colių įstrižainės AMOLED ekraną su 1.5K raiška ir 120 Hz atsinaujinimo dažniu. Čia naudojama 3 600 nitų maksimaliu ryškumu pasižyminti panelė, o po ja įmontuotas ir pirštų antspaudų jutiklis.

Išmaniojo telefono nugarėlėje rasime 200 MP raiškos vaizdo jutiklį naudojančią pagrindinę kamerą su optiniu vaizdo stabilizavimu (OIS), o taip pat ir 50 MP periskopinį teleobjektyvą su 3,5x optiniu priartinimu. Trečioji kamera – 50 MP plataus kampo.

„Reno15“ modelio veikimą palaikys 6 200 mAh talpos baterija su 80W greituoju įkrovimu. Šis įrenginys pasižymi IP66, IP68 ir IP69 atsparumo savybėmis, turi stereo garsiakalbius, o priekinėje dalyje įmontuota 50 MP asmenukių kamera.

Kalbant apie „Reno15 Pro“ modelį, šis variantas pasiūlys 6,78 colių įstrižainės AMOLED ekraną su analogiškomis savybėmis kaip ir standartinis šios „Oppo“ linijos modelis. Priekinėje dalyje rasime ir 50 MP asmenukių kamerą.

Pranešama, jog įrenginio veikimą palaikys 6 500 mAh talpos baterija su 80W greituoju įkrovimu. Likusios specifikacijos yra identiškos kaip ir „Reno15“ modelio. Abu išmanieji telefonai veiks su „MediaTek Dimensity 8450“ mikroschemų rinkiniais.

Pigiausias „Reno15“ modelio variantas kainuos nuo maždaug 400 eurų, o pirkėjai galės rinktis mėlynos, rudos ir sidabrinės spalvos opcijas. „Oppo Reno15 Pro“ modelis bus parduodamas tų pačių spalvų, o jo kaina prasidės nuo maždaug 500 eurų.

Šis faktas kelia klausimą - kodėl vietiniai produktai kartais kainuoja daugiau nei importuoti? Norint suprasti šią situaciją, būtina pažvelgti į įvairius veiksnius, įskaitant mokesčių politiką, tiekimo grandinę, darbo sąnaudas ir kitus ekonominius aspektus, kurie gali turėti įtakos galutinei produkto kainai.

Mokesčių politika ir jos įtaka kainoms

Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių maisto kainų skirtumus tarp šalių, yra pridėtinės vertės mokestis (PVM). Vokietijoje maisto produktams taikomas sumažintas 7 proc. PVM tarifas, o Lietuvoje – standartinis 21 proc. tarifas. Šis skirtumas tiesiogiai veikia galutinę produkto kainą vartotojui.

Nors kai kurie politikai siūlo mažinti PVM maisto produktams Lietuvoje, siekiant sumažinti kainas, skeptikai teigia, kad tai nebūtinai garantuos kainų mažėjimą. 

Pavyzdžiui, Vokietijoje, nepaisant mažesnio PVM, kai kurie produktai vis tiek kainuoja panašiai ar net daugiau nei Lietuvoje. Tai rodo, kad PVM yra tik vienas iš daugelio veiksnių, lemiančių kainas.

Tiekimo grandinė ir logistikos išlaidos

Kitas svarbus aspektas yra tiekimo grandinės efektyvumas ir logistikos išlaidos. Vokietijoje veikia didelės apimties tiekimo grandinės, kurios leidžia sumažinti vieneto kainą dėl masto ekonomijos. Be to, gerai išvystyta infrastruktūra ir efektyvios logistikos sistemos padeda sumažinti transportavimo išlaidas.

Lietuvoje, nors ir turime vietinę žemės ūkio produkciją, dažnai trūksta efektyvių tiekimo grandinių, ypač mažesniuose regionuose. Tai gali lemti didesnes logistikos išlaidas, kurios galiausiai atsispindi galutinėje produkto kainoje.

Darbo sąnaudos ir jų įtaka kainoms

Darbo sąnaudos taip pat vaidina svarbų vaidmenį formuojant maisto produktų kainas. Nors Vokietijoje vidutiniai atlyginimai yra aukštesni nei Lietuvoje, darbo našumas taip pat yra didesnis. Tai reiškia, kad vienam pagamintam produktui tenka mažiau darbo sąnaudų, palyginti su Lietuva.

Mūsų šalyje, kur darbo našumas yra mažesnis, gamybos sąnaudos gali būti didesnės, nepaisant mažesnių atlyginimų. Tai gali lemti didesnes galutines kainas vartotojams.

Prekybos tinklų strategijos ir jų įtaka kainoms

Prekybos tinklų kainodaros strategijos taip pat gali turėti įtakos maisto produktų kainoms. Vokietijoje veikia daug didelių prekybos tinklų, kurie konkuruoja tarpusavyje, siekdami pritraukti kuo daugiau klientų. Ši konkurencija dažnai lemia mažesnes kainas vartotojams.

Lietuvoje prekybos tinklų rinka yra mažesnė, o konkurencija ne tokia intensyvi. Tai gali suteikti prekybos tinklams daugiau galimybių nustatyti aukštesnes kainas, ypač jei nėra stiprios konkurencijos tam tikruose regionuose.

Vartotojų elgsena ir jos įtaka kainoms

Vartotojų elgsena taip pat gali turėti įtakos maisto produktų kainoms. Jei vartotojai yra linkę mokėti daugiau už tam tikrus produktus, prekybininkai gali tai išnaudoti nustatydami aukštesnes kainas. Be to, lojalumas tam tikriems prekės ženklams ar produktams gali sumažinti kainų jautrumą.

Vokietijoje vartotojai dažnai yra labiau kainų jautrūs ir linkę ieškoti geriausių pasiūlymų, o tai skatina prekybininkus siūlyti konkurencingas kainas. Lietuvoje vartotojų elgsena gali būti skirtinga, priklausomai nuo regiono ar demografinės grupės.

Maisto produktų kainų skirtumai tarp Lietuvos ir Vokietijos yra daugelio veiksnių rezultatas. Nors kai kurios prekės pas mus kainuoja daugiau nei Vokietijoje, tai nereiškia, kad visos kainos yra aukštesnės.

Bloomberg šaltiniai teigia, kad Apple 2026 metais visiškai pakeis savo išmaniųjų telefonų išleidimo grafiką. Pirmasis ciklas prasidės rudenį, kaip ir įprasta. Rugsėjį laukiama trijų aukščiausios klasės modelių: iPhone 18 Pro, iPhone 18 Pro Max ir ilgai aptarinėjamo sulenkiamo iPhone. Sulenkiamas Apple telefonas jau kelerius metus buvo apipintas gandais, o 2026-ieji gali tapti momentu, kai jis pagaliau išvys dienos šviesą ir pradės naują Apple produktų kategoriją.

Po maždaug šešių mėnesių, tikėtina 2027 m. pradžioje, Apple pristatys likusias iPhone 18 serijos versijas: standartinį iPhone 18, ekonomiškesnį iPhone 18e ir galbūt atnaujintą iPhone Air. Toks ritmas reiškia, kad visą kalendorinių metų laikotarpį iPhone naujienų srautas nebus nutrūkęs – vartotojams tai primins nuolatinę technologinę šventę.

Gurmano teigimu, jei šis modelis pasiteisins, Apple gali kasmet išleisti net penkis ar šešis iPhone verslus, taip kurdama lankstesnę, metų laikams nepririštą ekosistemą.

Kodėl Apple keičia daugelį metų galiojusią tvarką?

Sprendimas pereiti prie dviejų iPhone pristatymo etapų nėra atsitiktinis. Viena priežasčių – nuolatinė įtampa, kurią patirdavo Apple inžinerinės, rinkodaros ir tiekimo komandos. Rugpjūtis ir rugsėjis jiems būdavo vieni intensyviausių mėnesių, nes vienu metu tekdavo derinti naujų modelių gamybą, programinę įrangą, kampanijas ir tiekimo grandinės planavimą visame pasaulyje.

Naujasis modelis padėtų tolygiau paskirstyti darbų krūvį. Apple tiekėjai, tarp jų ir gamyklos Azijoje, gautų aiškesnį bei labiau subalansuotą gamybos grafiką. Kalbama, kad toks pokytis ilgainiui mažintų ir gamybos trikdžių riziką, kuri ypač išryškėjo pandemijos metu.

Dar viena priežastis – verslo logika. Šiuo metu didžioji iPhone pardavimų dalis koncentruojasi ketvirtame ketvirtyje, ypač prieš Kalėdas. Įvedus biannual – dviejų kartų per metus – pristatymų modelį, „pajamų kalnas“ taptų labiau išlygintas. Tai leis Apple pasiūlyti šviežių naujienų ir pavasario sezonui, kai technologijų rinka paprastai nurimsta.

Konkurencinis spaudimas: Samsung modelis veikia

Gurmanas akcentuoja, kad Apple žengia keliu, kurį jau seniai mina Samsung. Pastaroji kiekvienų metų pradžioje pristato Galaxy S seriją, o vasarą – sulenkiamus Fold ir Flip telefonus. Šis dviejų bangų modelis Samsung leido išsaugoti nuolatinį matomumą rinkoje. Apple ilgą laiką galėjo sau leisti ignoruoti konkurentų ritmą, tačiau sulenkiamų telefonų segmentas sparčiai auga.

Štai kodėl numatoma, kad Apple 2026 m. sulankstomas iPhone taps viena ryškiausių naujovių. Tai leis tiesiogiai stoti į konkurencinę kovą su Samsung Fold serija, kuri dominuoja šiame segmente.

Ką dar planuoja Apple 2026 metais?

2026-ieji žada būti ne tik iPhone pokyčių, bet ir itin intensyvus visos Apple ekosistemos plėtros laikotarpis. Tarp planuojamų produktų:

– iPhone 17e – pigesnė, paprastesnė iPhone versija, kuri taps visos dviejų etapų strategijos pradžia.
– Naujas bazinis iPad su A18 lustu – pabrėžia, kad Apple nori daugiau galios net įėjimo lygio įrenginiuose.
– iPad Air su M4 procesoriumi – tai didelis šuolis Air linijai, kuri iki šiol buvo laikoma „per vidurį“ tarp bazinio iPad ir iPad Pro.
– Atnaujinti MacBook modeliai – su naujos kartos lustais, kurie dar labiau atskirs Apple nuo PC rinkos konkurentų.
– Išmanusis ekranas – galimai HomePod ir iPad hibridas, kurio Apple gerbėjai laukia jau kelerius metus.

Tai rodo, kad Apple 2026 metais ne tik koreguos tradicijas, bet ir bandys užimti daugiau rinkos nišų.

Ką tai reiškia vartotojams Lietuvoje?

Lietuviams toks pokytis gali būti itin palankus. Iki šiol naujų iPhone modelių atėjimas į Lietuvos rinką dažnai vėlavo, nes didžioji paklausa sutelkdavo telefonus didžiosioms šalims. Jei modelių pristatymas išsiskirstys per du laikotarpius, didės tikimybė, kad ir Lietuva gaus daugiau įrenginių greičiau ir tolygiau. Be to, platesnis modelių pasirinkimas leis vartotojams lanksčiau planuoti pirkimus: vieniems patiks aukščiausios klasės rudens modeliai, kiti lauks pavasarinių ekonominių versijų.

Apple keičiasi, nes keičiasi ir technologijų vartojimas. 2026-ieji gali tapti metais, kai iPhone ne tik įgaus naują formą, bet ir naują ritmą, kuris nubrėš kryptį visai pramonei.

Nuotraukos asociatyvinės © Unsplash ir © Canva.
 

„Didžiausias pavojaus signalas – kai jūsų svetainė prašo mokėti tik pavedimu. Jei tinklapis nesuteikia galimybės atsiskaityti kortele ir reikalauja tik banko pavedimo – tai beveik garantuota sukčių apgaulė. Nusikaltėliai ypač mėgsta pavedimus, nes tai vienos krypties kelias: kartą pervedus pinigus, jų susigrąžinti praktiškai nebeįmanoma“, – įspėja Darius Povilaitis,  „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas.

„Amaz0n“ ar „Amazon“?

Anot D. Povilaičio, apgaulingus pasiūlymus žmogus dažnai gauna el. paštu arba pamato socialiniuose tinkluose. Pirmas įspėjamasis ženklas – nerealiai mažos kainos, kurios akivaizdžiai skiriasi nuo kitų svetainių pasiūlymų. Kai žmogus paspaudžia nuorodą, jis neretai patenka į svetainę, kuri atrodo atmestinai sukurta. Joje dažnai nėra įprastų skilčių, pavyzdžiui, privatumo politikos, kontaktinių duomenų ar puslapio „apie mus“.

„Žmones šiuo metu užvaldo azartas gauti nuolaidą, kuris gali virsti net baime –  jei nenusipirksi dabar, prarasi progą, nesutaupysi. Tai ypač aktualu ir lietuviams, nes dauguma pirkėjų priima sprendimą įsigyti prekę būtent tada, kai jai taikoma nuolaida. Sukčiai puikiai šią psichologiją supranta. Jie žino, kad kai žmonės skuba, racionalus mąstymas, atidumas detalėms, pavyzdžiui, patikrinti svetainės URL adresą,  tiesiog išsijungia. Žmogus veikia impulsyviai, ir būtent to vieno impulso sukčiams tereikia“, – teigia Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas.

Nors netikros svetainės vizualiai gali atrodyti identiškos tikriems prekių ženklams, jas išduoda techninė detalė – suklastotas svetainės adresas. Tokia technika yra žinoma kaip sukčiavimas, pasinaudojant rašybos klaidomis (angl. typo-squatting). Pasak D. Povilaičio, ji remiasi keliais metodais. Pirmasis – tai simbolių keitimas, kai raidės pakeičiamos vizualiai panašiais skaičiais ar simboliais, pavyzdžiui, raidė o keičiama nuliu 0 arba raidė l (L) keičiama vienetu 1.

Kitas metodas – internetiniai puslapiai su tyčia praleistomis arba sukeistomis raidėmis. Taip pat apgaulingai atrodo suklastotos svetainių pavadinimų pabaigos (angl. subdomain). Tokiu atveju tikrasis prekės ženklo pavadinimas įrašomas į adreso pradžią, nors tikroji svetainė yra visai kita. Pavyzdžiui, pasibaigia ne įprastai .lt ar .com, o .shop, .online ir panašiai. Taip sukčiai tikisi, kad pirkėjas, apakintas nuolaidos, nepastebės skirtumo.

„Praktiškai tai reiškia, kad žmogus, kuris ieško „Amazon“, gali atsidurti „Amaz0n“ svetainėje, kur raidė „o“ pakeista nuliu. Ieškantys „Microsoft“ produktų gali netyčia patekti į „Microsfot“ svetainę, kur raidės sukeistos vietomis“, – pavyzdžiais dalijasi kibernetinio saugumo ekspertas.

Sprendimai skubantiems

„Per išpardavimus visi skuba ir dairosi pasiūlymų. Akivaizdu, kad vien žmogiško budrumo savo saugumu rūpinantis jau nebeužtenka – tam reikia ir techninių sprendimų. Geriausia apsauga yra ta, kurios kasdien žmogus pat net nejaustų. Ji turi veikti fone: automatiškai blokuoti pavojingas svetaines, padėti saugiau atlikti bankinius pavedimus ir saugoti asmeninius duomenis. Renkantis tokį sprendimą, svarbiausia žiūrėti, kad jis būtų iš patikimo tiekėjo ir apimtų kelias skirtingas sritis vienu metu. Pavyzdžiui, turėtų ne tik antivirusinę programą, bet ir naršymo apsaugą, stebėtų, ar nenuteka jūsų duomenys“, – pataria D. Povilaitis.

Pavyzdžiui, naujoji „Telia Safe“ programėlė kaip tik ir sukurta spręsti iššūkį, kai žmonėms trūksta laiko ar įgūdžių patiems rūpintis savo saugumu. Ši programėlė vienoje vietoje apjungia 20 skirtingų saugumo įrankių, o naršant ryškiai atskiria svetaines pagal saugumo lygį. Raudona spalva žymi pavojingas svetaines, geltona – įtartinas, o žalia – tas, kuriose apsipirkti saugu.

„Jei nenaudojate techninių sprendimų, bent jau pasaugokite pačius pinigus. Apsiperkant tokiu metu geriau nenaudoti tos kortelės, į kurią gaunate algą ar kurioje laikote savo santaupas. Tam reikalui daug geriau tinka kredito kortelė, nes ji suteikia daugiau apsaugos ir galimybę susigrąžinti pinigus. O pats idealiausias variantas – vienkartinė, virtuali kortelė. Net jei pakliūtumėte sukčiams į nagus, jie neprieitų prie jūsų pagrindinės sąskaitos“, – pataria kibernetinio saugumo ekspertas.

Juodasis penktadienis šiemet yra lapkričio 28 d., tačiau nuolaidos ir pasiūlymai internete sukasi jau keletą savaičių. Būtent todėl Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ragina žmones išlikti budriems, akylesniems, neskubėti ir kelis kartus peržiūrėti svetainę, prieš patvirtinant mokėjimus. Apie kibernetinius incidentus, kaip netikros svetainės, melagingos žinutės ar įtartini skambučiai, NKSC ragina pranešti jų oficialiame puslapyje čia.

Tačiau tuo pat metu gausu mitų ir klaidingų nuogirdų apie tai, kaip lengvai galima pavogti pinigus, priglaudus skaitytuvą prie neatsargaus vartotojo telefono ar net kišenės. Šie neramumai išlieka, nors realūs sukčiavimo atvejai yra reti. Tad verta pasižiūrėti giliau – kas yra tiesa, o kas tik baimės šešėlis?

Šiame straipsnyje atsakysime į klausimą, ar bekontakčiai mokėjimai telefonu išties yra saugūs. Panagrinėsime, kaip veikia šios technologijos, kokie yra pagrindiniai saugumo elementai, kokias grėsmes vertėtų žinoti ir ką kiekvienas gali padaryti, kad mokėjimas būtų ne tik greitas, bet ir ramus.

Kaip veikia bekontakčiai mokėjimai telefonu?

Bekontaktis mokėjimas telefonu – tai technologija, leidžianti atsiskaityti už prekes ar paslaugas priglaudus telefoną prie terminalo, naudojant NFC (angl. Near Field Communication). Veikimo principas panašus į bekontaktes korteles, tačiau papildomai įtraukiami dar keli apsaugos sluoksniai.

Norint naudotis šia funkcija, vartotojas turi įdiegti mobiliąją piniginę – tai gali būti „Apple Pay“, „Google Wallet“, „Samsung Pay“ ar kitas sprendimas. Į ją įvedami mokėjimo kortelės duomenys, tačiau svarbu pabrėžti: realūs kortelės numeriai dažniausiai neišsaugomi telefone. 

Vietoje jų sugeneruojami unikalūs žetonai (angl. tokenai), kurie atlieka mokėjimo funkciją. Todėl net jei kas nors įsilaužtų į telefoną, prie realių duomenų jis neprieitų.

Kiekvieną kartą, kai atliekamas mokėjimas, sugeneruojamas naujas, unikalus kodas, kuris galioja tik tą vieną kartą. Tai reiškia, kad net ir pagavus šį kodą, jo pakartotinai panaudoti nepavyktų.

Kokie yra saugumo elementai?

Telefonuose integruoti saugumo mechanizmai paprastai yra aukštesnio lygio nei plastikinių kortelių. Pirmiausia, norint atlikti mokėjimą, būtina identifikuoti vartotoją – tai dažniausiai atliekama naudojant piršto atspaudą, veido atpažinimą ar slaptažodį. 

Kitaip tariant, nepakanka tik priglausti telefoną – be autentifikacijos veiksmo mokėjimas tiesiog nebus įvykdytas. Be to, pati informacija apie mokėjimą nėra perduodama atviru tekstu. Ji yra užkoduota, o papildomas saugumo elementas, unikalus „tokenas“, apsaugo net nuo bandymų klonuoti signalą. 

Technologijos gamintojai nuolat atnaujina savo saugumo protokolus, reaguodami į bet kokias galimas spragas.

Nemažai bankų ir programėlių taip pat leidžia matyti kiekvieną atliktą mokėjimą, taigi bet koks netikėtas veiksmas gali būti iš karto pastebėtas ir sustabdytas. Dauguma atvejų taip pat galima iš karto nuotoliniu būdu užblokuoti tiek pačią kortelę, tiek visą įrenginį.

Kur slypi tikrosios grėsmės?

Nors teorinių pavojų yra, praktikoje jie pasitaiko retai. Dažniausios grėsmės susijusios ne tiek su technologija, kiek su pačiu vartotoju ir jo neatsargumu, silpnais slaptažodžiais, neatnaujinta programine įranga ar nesaugiu „Wi-Fi“ tinklu. Pavyzdžiui, prisijungus prie atviro tinklo oro uoste ir nesinaudojant VPN, atsiranda rizika, kad duomenys gali būti perimti.

Be to, pavojus didėja, jei vartotojas pameta telefoną, kuris nėra apsaugotas biometriniu užraktu ar PIN kodu. Tokiu atveju įsilaužėlis gali gauti prieigą prie mokėjimo programėlių, nors net ir tada sistemos dažniausiai reikalauja pakartotinės tapatybės patvirtinimo prieš vykdant didesnius mokėjimus.

Kita rizika – netikros programėlės ar sukčiavimo atvejai (angl. phishing). Jeigu atsisiunčiate programėlę ne iš oficialių šaltinių ar spaudžiate ant įtartinų nuorodų, galite patekti į spąstus. Tačiau šios rizikos nėra unikalios bekontakčiams mokėjimams – jos gresia visai skaitmeninei veiklai.

Kaip dar galite apsisaugoti?

Pirmas žingsnis – naudokite stiprią autentifikaciją. Nepalikite telefono be apsaugos, įjunkite dviejų žingsnių patvirtinimą, reguliariai keiskite slaptažodžius. Naudokitės tik oficialiomis programėlėmis ir nesuteikite joms daugiau leidimų nei būtina.

Antra – stebėkite savo išlaidas. Dauguma bankinių programėlių leidžia įjungti momentinius pranešimus apie kiekvieną mokėjimą. Taip galite akimirksniu pastebėti įtartiną veiklą.

Galiausiai – mokėkite tik ten, kur pasitikite. Jei terminalas atrodo pažeistas arba jei kažkas prašo atlikti mokėjimą neįprastu būdu, verčiau pasilikite galimybę atsisakyti.

Saugumas priklauso ir nuo technologijos, ir nuo tavęs

Bekontakčiai mokėjimai telefonu šiandien yra viena saugiausių mokėjimo formų. Technologijos vystosi greičiau nei jų išnaudojimo būdai, tačiau visiškai saugios sistemos nėra, nes visada išlieka žmogiškasis faktorius.

Tad ar bekontakčiai mokėjimai saugūs? Taip, jei naudojami protingai. Ir kol vartotojas elgiasi atsakingai, šios technologijos gali būti ne tik patogios, bet ir patikimos.

Nors šventės dažniausiai nėra įsivaizduojamos be tradicinių patiekalų, pastaraisiais metais Lietuvos gyventojai vis dažniau išbando modernias laiko patikrintų patiekalų interpretacijas. Spalio mėnesį „Lidl Lietuva“ užsakymu „Norstat“ atlikta apklausa parodė, kad kas trečias žmogus teigiamai vertina naujoves ant šventinio stalo.

Pasak įmonės viešųjų ryšių vadovės Linos Skersytės, žmonės kasmet vis laisviau eksperimentuoja su naujais ingredientais, lengvesniais padažais ar įdomesnėmis pamėgtų produktų derinimo idėjomis, taip išlaikydami pažįstamą skonį, bet suteikdami jam ypatingą, savitą akcentą. Tai prekybininkai pastebi ir pirkėjų krepšeliuose.

„Šventiniu laikotarpiu pirkėjų krepšeliai neapsieina be tokių produktų kaip konservuotų žirnelių ar kitų konservuotų daržovių, majonezo, morkų, bulvių, iš ko dažniausiai būna gaminamos įvairios mišrainės ar salotos. Tačiau pastebime, kad žmonės kasmet ieško įkvėpimo, kaip pažįstamus skonius paversti išskirtiniais, nenutolstant nuo lietuviškų šventinių tradicijų. Tai – visiškai natūralu: keičiantis kasdieniams žmonių įpročiams, kinta ir šventiniai lūkesčiai. Kiekvienais metais stengiamės pirkėjams pasiūlyti kuo įvairesnį asortimentą už žemą kainą, kad pirkėjai galėtų lengvai pasiruošti šventinį meniu“, – sako L. Skersytė.

Ji pažymi, kad vis daugiau gyventojų Lietuvoje šventinį meniu ruošia iš anksto – kalėdinį stalą repetuoja jau rudenį, kad atėjus šventėms nebereikėtų sukti galvos dėl mėgstamiausių derinių.

„Taip daroma ne tik dėl noro sutaupyti, išdėliojant išlaidas ilgesniu laikotarpiu, bet ir įsigyjant reikalingus produktus nelaukiant paskutinės akimirkos. Be to, iš anksto suplanuotas šventinis meniu suteiks daugiau laiko pasimėgauti buvimu su artimiausiais“, – teigia L. Skersytė.

Netikėti tradicijų akcentai: balta mišrainė su tunu

Balta mišrainė – tikra šventinio stalo klasika, kurią verta pamėginti atrasti iš naujo. „Lidl“ kviečia pagardinti baltą mišrainę netradiciniu, bet skaniu, sočiu ir nebrangiu ingredientu – tunu. Nors ši idėja Lietuvoje gali skambėti neįprastai, švenčiantieji Ispanijoje patvirtins, jog tai – tikras atradimas!

4 porcijoms reikės:

• 2 skardinių tuno „Nixe“ savo sultyse
• 3–4 virtų bulvių
• 3 virtų morkų
• 3 virtų kiaušinių
• 4–5 marinuotų agurkų
• 1 mažo svogūno (nebūtina)
• 150–200 g konservuotų žirnelių
• 4–5 šaukštų majonezo
• 1 šaukštelio garstyčių (nebūtina)
• druskos, pipirų pagal skonį
• krapų ar svogūnų laiškų papuošimui.

Gaminimas:

Supjaustykite virtas bulves, morkas ir kiaušinius kubeliais. Smulkiai supjaustykite marinuotus agurkus, svogūną.

Nusausinkite tuną ir lengvai išsklaidykite šakute. Sumaišykite visus ingredientus dubenyje, sudėkite žirnelius. Įmaišykite majonezą, jei norite – ir garstyčias, pagardinkite druska ir pipirais. Papuoškite kapotais krapais ar svogūnų laiškais.

Ir sotu, ir netradiciška: balta mišrainė su saldžiomis bulvėmis

Puiki idėja, jei norisi įdomesnio baltos mišrainės varianto, saldžios bulvės – puikus pasirinkimas. Patiekalui jos suteiks švelnaus saldumo ir sotumo pojūtį.

4 porcijoms reikės:

• 2 vidutinio dydžio saldžių bulvių
• 3 virtų morkų
• 3 virtų kiaušinių
• 4–5 marinuotų agurkų
• 150 g konservuotų žirnelių
• 3–4 šaukštų majonezo arba „Pilos“ jogurto
• 1 arbatinio šaukštelio citrinų sulčių
• druskos, pipirų pagal skonį
• šviežių petražolių ar krapų papuošimui

Gaminimas:

Nulupkite saldžias bulves, supjaustykite kubeliais ir išvirkite garuose arba vandenyje, kad išlaikytų formą.

Supjaustykite morkas, kiaušinius ir marinuotus agurkus kubeliais. Sudėkite žirnelius ir sumaišykite.

Padažui sumaišykite majonezą arba jogurtą su citrinų sultimis, druska ir pipirais. Lengvai įmaišykite padažą į mišrainę ir papuoškite žalumynais.

Skanaus!

Visų baltai mišrainei ir kitiems jos variantams reikalingų ingredientų bei įvairiausių jų priedų galite įsigyti visose 82 „Lidl“ parduotuvėse 29 šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Nemenčinėje, Gargžduose, Molėtuose ir Jurbarke.

Mulčiavimas naudingas ne tik žiemą. Jis išlieka aktualus ir šiltuoju sezonu, nes padeda išlaikyti drėgmę bei riboti piktžolių plitimą. Tačiau žiemai ruošiamas mulčias turi būti dedamas būtent lapkričio mėnesį, kol dirva dar neužšalusi.

Mulčiavimas – svarbiausias rožių pasiruošimas žiemai

Mulčias aplink rožių krūmus veikia kaip natūrali izoliacija. Šaltuoju sezonu jis saugo šaknis nuo staigių temperatūros pokyčių, o tai sumažina riziką, kad krūmai pradės nykti nuo žemės paviršiaus. Šaknis veikiantis šaltis gali pristabdyti gyvybinius procesus ir pakenkti krūmo atsinaujinimui pavasarį.

Dėl tinkamai paskirstyto mulčio pavasarį galima tikėtis daugiau žiedpumpurių ir intensyvesnio žydėjimo laikotarpio. Rožės atsigauna greičiau, vystosi tolygiai ir tampa atsparesnės ligoms. Be to, mulčias saugo žemę nuo per didelio temperatūrų svyravimo. Tai svarbu tiek žiemą, tiek vasarą.

Šiltuoju metų laiku mulčias padeda išvengti drėgmės praradimo, kuris itin pavojingas sausringais laikotarpiais. Taip pat suformuojamas natūralus barjeras piktžolėms, kurios konkuruoja dėl maistinių medžiagų. Todėl visus metus palaikomas sveikesnis dirvos mikroklimatas.

Kuo mulčiuoti rožes lapkritį

Šaltis dažniausiai pažeidžia rožių šaknų kaklelius, todėl svarbu suformuoti apsauginį sluoksnį iš tinkamų medžiagų. Geriausiai tinka lengvai praleidžiantys orą, purūs ir natūralūs komponentai, kurie padeda palaikyti drėgmę ir saugo nuo šalčio.

Tinka šios priemonės:

• kompostas – gerina dirvos struktūrą ir suteikia augalams papildomų maistinių medžiagų;
• žievės gabaliukai – apsaugo dirvą tiek nuo šalčio, tiek nuo per didelio įšilimo šiltuoju metu;
• sodo žemės ir durpių mišinys – išlaiko drėgmę ir pagerina šaknų zonos aeraciją;
• nukritę lapai – natūrali, lengvai prieinama medžiaga, kuri ilgainiui virsta humusu ir papildomai tręšia dirvą.

Mulčias turėtų sudaryti maždaug dvidešimties ar trisdešimties centimetrų aukščio apsauginį kauburėlį. Toks sluoksnis padeda išvengti šaknų sušalimo net esant žemesnei temperatūrai ir sumažina stipraus vėjo poveikį.

Kaip dar sustiprinti rožių apsaugą prieš žiemą

Vien mulčiavimas neužtikrina pilnos apsaugos. Vėlyvą rudenį svarbu pasirūpinti ir krūmo viršutine dalimi. Jei stiebai nebus apsaugoti, pavasarį gali išryškėti nudžiūvusios vietos. Todėl prireikia papildomų priemonių.

Pirmiausia rekomenduojama švelniai surišti stiebus. Tai daroma tam, kad žiemos metu jie nepažeistų vienas kito ir būtų lengviau uždengti. Tuomet krūmai dengiami agroplėvele, kuri turi būti uždėta laisvai, kad aplink stiebus cirkuliuotų oras. Per stipriai prigludęs uždengimas gali skatinti drėgmės kaupimąsi.

Papildomai galima uždėti eglišakių arba kitų natūralių medžiagų, kurios saugo nuo vėjo ir suteikia papildomą atramą. Taip sukuriama vientisa, bet kvėpuojanti apsauga.

Lankantis sode žiemą, verta kartkartėmis patikrinti krūmų būklę. Vasarį, kai prasideda pirmosios atlydžio dienos, reikia šiek tiek praverti uždengimus, kad būtų išvengta pelėsio. Ši procedūra svarbi, nes per didelė drėgmė gali pakenkti augalams labiau nei šaltis.

„OnePlus“ jau anonsuoja naująjį „Ace 6T“ modelį. Ir nors oficiali išleidimo data dar nėra paskelbta, gamintojas paskelbė apie kai kurias išmaniojo telefono specifikacijas. Šis įrenginys išlaikys tas pačias dizaino linijas.

Naujasis „OnePlus Ace 6T“ turės panašų kamerų iškilimą kaip ir kiti šiais metais išleisti bendrovės išmanieji telefonai. Taip pat patvirtinta, kad ekranas pasiūlys įspūdingą 165 Hz atnaujinimo dažnį.

Neoficialiais duomenimis, šis įrenginys turėtų veikti su naujuoju „Qualcomm Snapdragon 8 Gen 5“ mikroschemų rinkiniu. Deja, tačiau daugiau techninių duomenų šiuo metu nėra atskleidžiama. Kaip bebūtų, tai turėtų paaiškėti jau artimiausiu metu.

Įdomu tai, kad tai būtų pirmasis „T“ serijos modelis „Ace“ linijoje, todėl dar neaišku, ko galime tikėtis. Ar jis bus kompaktiškas, kaip „OnePlus 13T“, ar artimesnis galingiems flagmanams, tokiems kaip „OnePlus 10T“? O gal iš tiesų taps tuo pačiu „OnePlus 15R“ modeliu, tik kitu pavadinimu?

Internete jau kuris laikas kalbama ir apie „Honor 500“ seriją. Dabar paaiškėjo, jog oficialus jo debiutas įvyks jau lapkričio 24 dieną. Pristatymas bus surengtas Kinijoje, o visą naujausią informaciją, kaip ir įprasta rasite mūsų portale.

Priminsime, jog neseniai pasirodė ir galimos „Honor 500 Pro“ išmaniojo telefono techninės savybės. Įrenginys bus aprūpintas 6,55 colių įstrižainės ekranu su 1.5K raiška ir 120 Hz atsinaujinimo dažniu.

„500 Pro“ modelis veiks su „Qualcomm Snapdragon 8 Elite“ mikroschemų rinkiniu bei turės 16 GB operatyviosios (RAM) bei 1 TB vidinės atminties. Pigiausias modelis turės atitinkamai 12 GB ir 256 GB atmintines.

Šios „Honor“ naujienos veikimą palaikys 8 000 mAh talpos baterija su 80W greitojo įkrovimo galimybe. Išmanusis telefonas pirkėjus pasieks su „Android 16“ operacinės sistemos versija ir „MagicOS 10“ vartotojo sąsaja.

Šio savaitgalio kelininkų duomenys rodo intensyvią valstybinės reikšmės kelių priežiūros eigą. Slidumui šalinti mechanizmai nuvažiavo daugiau kaip 26 tūkst. kilometrų, o kelių dangai barstyti panaudotos 1 386 tonos druskos – tai prilygsta maždaug 35 standartinių geležinkelio vagonų kroviniui. Be to, panaudota ir 661 tona specialaus tirpalo. Darbus visoje Lietuvoje vykdė 289 kelių priežiūros mechanizmai – tai suminė per kelias pastarąsias dienas dirbusių specialiosios technikos priemonių apimtis.

Artimiausiomis dienomis išlieka pavojingo reiškinio – plikledžio – tikimybė. Todėl nepaisant dedamų pastangų ir sutelktų „Kelių priežiūros“ pajėgumų, vairuotojams rekomenduojama išlikti itin budriems, stebėti eismo sąlygas, kitus eismo dalyvius, visada rinktis saugų greitį. Be to, nuo lapkričio 10 d. privalomos žieminės padangos.  

„Kelių priežiūros“ mechanizmų atliktus ir suplanuotus darbus bei panaudotus slidumą mažinančių medžiagų kiekius kviečiama stebėti specialiame interaktyviame žemėlapyje:darbai.keliuprieziura.lt

Primenama, kad apie pavojingas pažaidas, kliūtis ar plikledį valstybinės reikšmės keliuose vairuotojai ir gyventojai kviečiami pranešti trumpuoju tel. nr. 1871 (trumpojo tel. nr. kaina Telia, Tele2 tinkluose - 0,12 Eur/min., Bitė - 0,15 Eur/min.) arba +370 5 232 9600 (kaina pagal mob. operatoriaus planą). Gyventojų patogumui bendrovė „Kelių priežiūra“ taip pat suteikia galimybę nemokamai užpildyti pranešimo formą internetinėje svetainėje www.keliuprieziura.lt arba minėtas kliūtis pažymėti navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikta informacija pateks į kelininkų informacinę sistemą.

Dažnai ryžius renkatės pagal skonį ir įprastus receptus, tačiau maistinė vertė turėtų tapti dar vienu svarbiu pasirinkimo kriterijumi. Yra ryžių rūšių, kurios pasižymi itin naudinga sudėtimi, stipriu poveikiu sveikatai ir didele mitybine verte. Žinodami, kuo jos skiriasi ir kokią naudą teikia, galite lengviau apsispręsti, kuriuos ryžius verta dažniau įtraukti į savo kasdienį racioną.

Rudieji ryžiai

Ši rūšis turi tvirtą riešutinį skonį, o vertingiausia tai, kad juose išlieka natūralūs lukštai. Dėl šios priežasties koriciniai ryžiai turi kur kas daugiau skaidulų ir suteikia ilgiau trunkantį sotumo pojūtį.

Jūs gaunate apie 215 kilokalorijų, 45 gramus angliavandenių ir 3,5 gramo skaidulų iš 200 gramų virtų ryžių porcijos. Toks derinys padeda stabilizuoti cukraus lygį ir lėčiau išlaisvinti energiją.

Ši rūšis itin tinka žmonėms, kurie nori subalansuoti mitybą ir pagerinti virškinimą. Didesnis magnio kiekis padeda palaikyti normalią nervų sistemą ir raumenų veiklą, todėl tai geras pasirinkimas kasdienai.

Juodieji ryžiai

Juodieji ryžiai išsiskiria tamsia spalva, kuri atsiranda dėl antocianinų ir suteikia didelę antioksidacinę naudą. Jie laikomi viena vertingiausių rūšių dėl stipraus poveikio organizmo ląstelių apsaugai.

180 gramų virtų juodųjų ryžių suteikia apie 200 kilokalorijų, 43 gramus angliavandenių ir 3 gramus skaidulų. Kartu gaunate daugiau magnio, cinko ir fosforo. Tai naudingas rinkinys, padedantis kovoti su uždegiminiais procesais.

Šie ryžiai rekomenduojami žmonėms, kurie nori pagerinti širdies sveikatą. Juos dažnai renkasi tie, kurie susiduria su cholesterolio svyravimais ir stengiasi išlaikyti subalansuotą mitybą.

Laukiniai ryžiai

Nors vadinami ryžiais, jie iš tikrųjų yra vandens augalų sėklos. Ši rūšis pasižymi išskirtinai mažu kaloringumu ir dideliu baltymų kiekiu. Tai itin tinka žmonėms, prižiūrintiems kūno formas.

Stiklinėje virtų laukinių ryžių yra apie 166 kilokalorijos, 35 gramai angliavandenių ir net 6,5 gramo baltymų. Jūs gaunate daug skaidulų ir mažai riebalų.

Laukiniai ryžiai itin tinka sriuboms, salotoms ir garnyrams. Jie suteikia sotumo, neužkraudami organizmo perteklinėmis kalorijomis.

Raudonieji ryžiai

Raudonieji ryžiai turi natūralų pigmentą, kuris taip pat priskiriamas antioksidantams. Jie puikiai tinka žmonėms, siekiantiems pagerinti medžiagų apykaitą ir palaikyti gerą kaulų būklę.

Vienoje stiklinėje virtų ryžių gaunate apie 215 kilokalorijų, 45 gramus angliavandenių ir 3 gramus skaidulų. Magnio kiekis siekia apie 78 miligramus, todėl ši rūšis gali padėti sumažinti nuovargį.

Raudonieji ryžiai puikiai dera su daržovėmis, paukštiena ir žuvimi. Dėl lėtesnio cukraus pasisavinimo jie tampa geru pasirinkimu vakarienei.

Praturtinti balti ryžiai

Baltieji ryžiai dažnai kritikuojami dėl mažesnio maistinių medžiagų kiekio, tačiau praturtinta jų versija gali būti puikus sprendimas. Į šiuos ryžius dirbtinai papildomai dedama B grupės vitaminų ir geležies.

Vienoje stiklinėje virtų ryžių yra apie 205 kilokalorijos, 45 gramai angliavandenių ir beveik 2 miligramai geležies. Jie tinka žmonėms, kuriems reikia greitai atkurti energijos atsargas.

Praturtinti balti ryžiai naudingi ir tiems, kurie turi jautrų virškinimą, kadangi yra lengviau įsisavinami ir tinka tais atvejais, kai rekomenduojama tausojanti mityba.

Kad būtų lengviau susiorientuoti, verta pažvelgti, ką iš tikrųjų reiškia dažniausiai girdimi mitai. Ši žiema yra tinkamas metas permąstyti tai, ką laikėte savaime suprantamu dalyku. Toliau pateikiamos išsamios įžvalgos, kurios padės pažvelgti į papildų vartojimą ramiau ir sąmoningiau.

Ar papildai reikalingi tik tada, kai jaučiatės prastai

Gana dažnas įsitikinimas, kad papildai tėra priemonė, skirta silpnumo akimirkoms. Tačiau net ir gerai besijaučiančio žmogaus organizmas gali stokoti tam tikrų medžiagų. Rudens ir žiemos sezonu sumažėjęs saulės kiekis, pakitęs mitybos ritmas ir dažnesnis nuovargis dažnai lemia, kad kūnas pasigamina mažiau vienų medžiagų ir naudoja daugiau kitų.

Gera savijauta nėra vienintelis rodiklis, leidžiantis nustatyti, ar organizmui nieko netrūksta. Trūkumas gali vystytis ilgai ir tyliai, o aiškūs simptomai pasirodo tik tada, kai organizmo atsargos jau smarkiai sumažėjusios. Papildai šiuo atveju veikia kaip parama, padedanti išlaikyti stabilų balansą tais mėnesiais, kai mityba tampa paprastesnė, o saulės šviesos tenka mažiau.

Kodėl vitaminas C nėra vien tik peršalimo palydovas

Daug žmonių įsitikinę, kad vitaminas C naudingas tik tada, kai jau prasidėjo sloga ar gerklės skausmas. Iš tiesų šis vitaminas yra vienas svarbiausių kasdienės savijautos palaikymo elementų. Jis dalyvauja ląstelių atsinaujinimo procesuose, padeda įsisavinti geležį, mažina nuovargį ir palaiko normalų imuninės sistemos aktyvumą.

Vartojant jį reguliariai organizmas geba greičiau reaguoti į iššūkius, todėl virusai ar peršalimo simptomai nebėra tokie sudėtingi. Tai paprastas pavyzdys, kaip nuoseklumas gali kurti aiškų rezultatą. Neatsiejamas faktas – visas žiemos sezonas reikalauja daugiau vidinės energijos, todėl tęstinė parama yra žymiai veiksmingesnė.

Kodėl „daugiau“ nereiškia „geriau“

Kai kurie žmonės įsitikinę, kad didesnės vitaminų dozės duos stipresnį poveikį. Tačiau organizmas turi aiškias ribas, kiek tam tikrų medžiagų jis gali panaudoti. Yra vitaminų grupių, kurios tirpsta riebaluose, todėl jų perteklius gali kauptis ir trikdyti įvairias organizmo funkcijas.

Svarbiausia – atrasti tinkamą balansą. Vartojant subalansuotai, kūnas gauna tiek, kiek jam reikia, ir naudoja tai efektyviausiai. Per didelis kiekis dažnai sukuria priešingą rezultatą nei tikėtasi: žmogus jaučiasi apsunkęs arba pastebi, kad nauda visai ne tokia, kokios tikėjosi. Todėl specialistai ragina rinktis priemones, kurių sudėtis aiški, o vartojimas pagrįstas poreikiu, o ne skubotu noru greitai pasijusti geriau.

Kodėl papildai nėra greito poveikio priemonė

Papildų veiksmingumas matomas palaipsniui. Organizmui reikia laiko atstatyti atsargas ir sugrąžinti vidinį balansą. Kelių savaičių nuoseklus vartojimas leidžia pasiekti natūralų rezultatą, nes kūnas reaguoja savo tempu.

Greito poveikio sprendimai dažniausiai sukuria trumpalaikį jausmą, tačiau nekeičia gilesnių procesų. Papildai nėra skirti momentiniam pagyvėjimui – jie padeda išlaikyti ilgesnį stabilumą. Todėl tikėjimasis matyti pokyčius po vienos ar dviejų dienų gali sukelti nusivylimą, nors iš tikrųjų viskas vyksta taip, kaip turėtų.

Ar guminukai yra tik vaikams

Nors daugelis juos sieja su vaikystės įpročiais, guminukų formos papildai puikiai tinka ir suaugusiesiems. Jeigu jų sudėtis subalansuota, poveikis bus toks pat kaip ir kitų formų papildų. Ši alternatyva tampa patogi tiems, kuriems sunku prisiminti vartojimą arba kurių kasdienybė įtempta.

Guminukų forma dažnai padeda sukurti reguliarų vartojimo ritmą, o tai yra vienas svarbiausių veiksmingumo veiksnių. Todėl šiuolaikiniai papildai suteikia daugiau pasirinkimų, leidžiančių pritaikyti rutiną individualiai.

Pensijų sistema Lietuvoje paremta trimis pakopomis. Pirmoji yra valstybinė socialinio draudimo pensija, kurią administruoja „Sodra“. Tai pagrindinė pensijos dalis, tačiau dėl demografinių pokyčių ji gali nebepakakti oriam gyvenimui senatvėje. 

Todėl egzistuoja papildomos, antroji ir trečioji, pakopos. Antroji pakopa veikia kaip valstybės remiamas kaupimo būdas, kai prie gyventojo įmokų prisideda valstybė, o trečioji pakopa yra savanoriška ir leidžia kaupti papildomai, savarankiškai ar su darbdavio pagalba.

Antrosios pakopos pensijų fondus valdo licencijuotos bendrovės, kurios investuoja sukauptas lėšas pagal gyvenimo ciklo principą. 

Tai reiškia, kad žmogui parinktas fondas pagal gimimo metus prisitaiko prie amžiaus: jaunystėje investuojama rizikingiau, bet potencialiai pelningiau, o artėjant prie pensijos rizika palaipsniui mažinama, siekiant apsaugoti sukauptą turtą. 

Visa pensijų fonde esanti suma yra žmogaus nuosavybė, ji atskirta nuo bendrovės turto, todėl net ir pastarajai bankrutavus, sukaupti pinigai lieka apsaugoti. Šios lėšos yra ir paveldimos.

Įmokos į pensijų fondą priklauso nuo to, ar asmuo tuo metu dirba ir moka socialinio draudimo įmokas. Standartinė įmoka siekia tris procentus nuo darbuotojo bruto atlyginimo. Prie jos prisideda ir valstybė, kuri kas mėnesį perveda pusantro procento nuo praėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. 

Pavyzdžiui, jei darbuotojo alga „ant popieriaus“ yra du tūkstančiai eurų, jis kiekvieną mėnesį fondui perveda 60 eurų, o valstybė – dar apie 30 eurų. Iš viso į sąskaitą patenka daugiau nei 90 eurų per mėnesį. 

Svarbu žinoti, kad šios įmokos mokamos tik tuo metu, kai asmuo dirba – jų nereikia mokėti, jei žmogus yra nedarbingas, gauna motinystės ar tėvystės išmoką, nedarbo pašalpą ar kitas socialines išmokas. 

Tokiais atvejais valstybė skatinamąsias įmokas perveda už asmenį. Jei motina nekaupia, įmoka gali būti pervesta tėvui, tačiau tam reikia pateikti prašymą „Sodrai“.

Gyventojai, norintys kaupti daugiau nei numatytus tris procentus, gali tai daryti savarankiškai, papildomai pervesdami lėšas į savo pensijų sąskaitą. Toks sprendimas suteikia mokestinę lengvatą, galima susigrąžinti iki 300 eurų gyventojų pajamų mokesčio per metus.

Darbdaviai taip pat gali papildomai prisidėti prie darbuotojo kaupimo – jiems taikomos pelno mokesčio lengvatos.

Nuo 2026 metų keičiasi ir įmokų stabdymo taisyklės. Iki šiol įmokas buvo galima sustabdyti vieną kartą iki metų laikotarpiui. Nuo sausio šis apribojimas bus panaikintas, įmokas bus galima stabdyti neribotai daug kartų, kiekvieną kartą ne ilgiau nei dvylikai mėnesių. 

Po to jos automatiškai atsinaujins, nebent žmogus paprašys stabdymą pratęsti. Tačiau svarbu suprasti, kad įmokų stabdymo laikotarpiu valstybė taip pat nustoja pervesti savo skatinamąją dalį.

Dar vienas esminis pokytis laukia nuo 2026 metų – dalinis arba visiškas sukauptų lėšų atsiėmimas. Jeigu dalyvis nuspręs nelaukti pensijos ir norės pasinaudoti savo sukauptomis lėšomis, jis galės atsiimti iki ketvirtadalio sukaupto turto, tačiau tik tuo atveju, jei tai bus jo pačių įmokėtos standartinės trys procentai. 

Tokiu atveju, lėšos bus pervestos per mėnesį, tačiau taikomas trijų procentų atskaitymas. Jei žmogus nori visiškai pasitraukti iš kaupimo, jis galės tai padaryti tik esant tam tikroms sąlygoms: jei jau paskirta senatvės ar išankstinė pensija, jei asmuo serga sunkia liga, jei nustatytas didelis darbingumo netekimas, jei iki pensijos liko mažiau nei penkeri metai ir sukaupta suma yra labai maža, arba jei asmuo buvo automatiškai įtrauktas į kaupimą 2025 metais. 

Šiuo atveju atsisakyti galima iki metų pabaigos. Norint nutraukti sutartį, reikia kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę, o automatiškai įtrauktiems į „Sodrą“.

Nors pensijų kaupimas dažnai laikomas sudėtinga tema, iš tiesų jis remiasi paprastu principu – kuo ilgiau ir nuosekliau kaupi, tuo daugiau turėsi ateityje. 

Antros pakopos pensijų sistema leidžia derinti asmeninę atsakomybę su valstybės parama, tačiau tik nuo informuoto sprendimo priklausys, ar ši galimybė taps ilgalaike nauda. Atsakingas požiūris šiandien gali reikšmingai prisidėti prie finansinio saugumo rytoj.

Tokiu atveju automobilis gali pradėti riedėti savaime. Jei ratai palikti tiesūs, automobilis netrukdomas judės tiesiai, galimai įvažiuos į važiuojamąją kelio dalį arba atsitrenks į kitą transporto priemonę. Kur kas saugiau, jei ratai pasukti į šaligatvio pusę, tuomet automobilis atsiremtų į bortelį, kuris fiziškai sustabdytų jo judėjimą.

Toks veiksmas ne tik apsaugo aplinkinius nuo galimos nelaimės, bet ir gali padėti pačiam vairuotojui išvengti nuostolių. Juk net menkas automobilio kontaktas su kita transporto priemone gali baigtis brangiais remonto darbais ar draudimo išmokomis. Todėl pasukti ratai tampa ne tik rekomenduojamu, bet ir praktišku sprendimu.

Stovint kalvotame reljefe svarbu žinoti, į kurią pusę reikėtų sukti ratus. Jei automobilis paliekamas įkalnėje, ratus patariama sukti nuo šaligatvio taip, net pradėjus riedėti atgal, automobilis nekliudys šaligatvio krašto. Tuo tarpu nuokalnėje ratus reikia sukti į šaligatvį, kad automobilis, jei ims judėti, kuo greičiau sustotų. Toks mąstymas rodo vairuotojo sąmoningumą ir atsakomybę.

Ar tai gali pakenkti automobilio mechanizmui?

Neretai pasigirsta abejonių ar ilgalaikis stovėjimas su pasuktais ratais nekenkia pakabai ar vairo sistemai? Nors kai kurie vairuotojai teigia, kad toks įprotis ilgainiui paveikia vairo stiprintuvą ar pakabos elementus, specialistai nuramina: nėra jokio pagrindo manyti, kad ratas stovėjimo metu neturėtų būti pasuktas. Visi šiuolaikiniai automobiliai sukurti taip, kad važiuoklės komponentai atlaikytų apkrovas įvairiomis padėtimis, o pats vairo stiprintuvas veikia tik tada, kai veikia variklis.

Svarbiau atkreipti dėmesį ne į pačią padėtį stovint, bet į tai, kaip vairuotojas pradeda judėti. Jei automobilis dar nepasiekęs darbinės temperatūros, o vairuotojas staigiai pajuda su jau pasuktais ratais, tam tikri važiuoklės mazgai gali patirti didesnę apkrovą. Todėl prieš išvažiuojant visada verta išlyginti ratus, tai užtikrina sklandesnį startą ir mažina komponentų dėvėjimąsi.

Praktiniai privalumai ir svarbūs įspėjimai

Be saugumo, pasukti ratai gali palengvinti ir vairavimo procesą. Ypač tai naudinga stovint siaurose stovėjimo vietose ar šalia sienų. Pasukti ratai leidžia greičiau ir tiksliau pradėti judėjimą, kai situacija reikalauja staigaus manevro. Tačiau čia būtinas atsargumas, jei vairuotojas pamiršta, kad ratai pasukti, pajudėjus gali būti pažeistas šaligatvis arba kliudytas šalia stovintis automobilis. Todėl kiekvieną kartą įsėdus į automobilį svarbu įsitikinti, kokioje padėtyje yra ratai.

Parkuoti su pasuktais ratais yra ne tik saugu, bet ir praktiška, ypač tuomet, kai automobilis paliekamas ant nuolydžio ar vietose, kur rankinis stabdis gali būti nepakankamai veiksmingas. Tinkamai naudojant šią techniką, nei važiuoklės komponentai, nei vairo sistema nenukentės. Atvirkščiai, tai ženklas, kad vairuotojas supranta savo atsakomybę kelyje ir geba užkirsti kelią nelaimei dar jai neįvykus.

Todėl kitą kartą, kai pastebėsite automobilį su pasuktais ratais, verčiau įvertinkite, o ne kritikuokite, tai gali būti vienas paprasčiausių, bet veiksmingiausių saugumo veiksmų kasdienėse vairavimo situacijose.

„Nors realiai prašymus stabdyti II pakopos pensijų kaupimą bus galima pateikti tik nuo 2026 metų sausio 1-osios, pastebime, kad sukčiai jau dabar aktyviai tam ruošiasi. Jie sistemingai renka žmonių duomenis, išnaudoja informacinį triukšmą apie reformą ir bando iš anksto užsitikrinti galimybę pavogti lėšas vos tik tai taps techniškai įmanoma“, – sako dr. D. Kolmatsui.

Pasak jos, nors sukčiavimo schemos gali atrodyti įvairiai, jų esmė ta pati – nukreipti sukauptas lėšas į sukčių kontroliuojamą sąskaitą. Tam reikia išgauti asmens kodą arba prisijungimo prie interneto banko duomenis.

„Vienas kelias – socialiniuose tinkluose pasirodantys fiktyvūs puslapiai ar apklausos, siūlančios, pavyzdžiui, „pasitikrinti, kiek pinigų galite atgauti“. Jų tikslas – apsimetant pensijų fondų valdymo bendrovės ar banko puslapiu išgauti asmeninius duomenis – kontaktą, kuriuo galėtų paskambinti arba dar blogiau – mokėjimo kortelės ar interneto banko prisijungimo duomenis. Kitas dažnas scenarijus – skambutis iš tariamo konsultanto, neretai kalbančio rusų kalba. Prisidengdamas pensijų fondų valdymo bendrovės ar banko vardu, jis informuoja, esą žmogus sukaupė didelę sumą ir siūlo padėti juos atsiimti“, – vardija dr. D. Kolmatsui.

Kaip suprasti, kad jus bando apgauti

Yra keli aiškūs požymiai, pagal kuriuos galima suprasti, kad bendraujate ne su oficialia institucija, o su sukčiumi, aiškina D. Kolmatsui.

„Pirmiausia – nei bankai, nei pensijų fondų valdymo bendrovės niekada patys nesiūlo klientams nutraukti kaupimo ar „padėti atsiimti“ pinigus. Tokios iniciatyvos visada turi ateiti iš paties žmogaus. Jei tokio prašymo neteikėte ar nesikreipėte dėl konsultacijos, su jumis šiuo klausimu neturėtų niekas susisiekti – tai galioja ir skambučiams, ir žinutėms, ir el. laiškams“, – vardija ekspertė.

Dar vienas svarbus signalas – skambutis rusų kalba. Tai dažna sukčių taktika, nukreipta ypač į vyresnio amžiaus ar rusakalbius gyventojus, tvirtina D. Kolmatsui. Jei susisiekti ir bendrauti rusų kalba neprašėte pats, oficiali finansų įstaiga su jumis taip nebendraus.

„Taip pat jokiu būdu nereikėtų niekam diktuoti savo asmens kodo ar prisijungimo prie banko duomenų. Sukčiai dažnai prašo tik vieno kodo ar vieno patvirtinimo, tačiau to visiškai pakanka rizikingiems veiksmams inicijuoti“, – perspėja D. Kolmatsui.

Be to, kaip primena ekspertė, pateikus prašymą nutraukti kaupimą, jo patvirtinimas vyks asmens naudojamu būdu („Smart-ID“, „Mobile-ID“, kodų generatoriumi, SMS žinute). Todėl būtina atidžiai sekti, koks veiksmas yra tvirtinimas, nes inicijuoti pensijų nutraukimą sukčiai, atėjus laikui, gali bandyti ir patiems gyventojams nežinant.

Po susidūrimo su sukčiais – greita reakcija

Jeigu įtariate, kad susidūrėte su sukčiumi, svarbu reaguoti iškart. Jeigu tai supratote dar prieš pateikdami jam bet kokius duomenis, svarbiausia – nutraukti komunikaciją ir nieko jam neatskleisti.

„Tačiau jei jau spėjote pasidalyti tam tikra informacija – pavyzdžiui, asmens kodu ar prisijungimo duomenimis – būtina kuo greičiau susisiekti su savo banku. Bankas galės patikrinti, ar nebuvo atlikti įtartini veiksmai jūsų sąskaitoje ar pensijų paskyroje, ir, jei reikia, pakeis prisijungimo duomenis“, – pataria D. Kolmatsui.

Taip pat, jei pastebėjote įtartiną svetainę, apklausą ar socialinių tinklų profilį, apie tai verta pranešti tiek savo bankui, tiek Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Tokiu atveju turinys gali būti pašalintas, o kiti žmonės apsaugoti nuo galimos apgaulės. Kaip pabrėžia D. Kolmatsui, ne visi geba atskirti, kas yra apgaulė – todėl kiekvienas pranešimas padeda užkirsti kelią sukčiams veikti toliau.

Skeptiškumas suprantamas: kaip kišenės dydžio akumuliatorius gali prikelti automobilį, kuriam reikalinga stipri srovė? Vis dėlto bandymai įrodo, kad tai įmanoma. Kai kuriuos modelius išbandžius šaltesniais kovo ir balandžio orais, pasirodė, jog jie sėkmingai „paduoda gyvybės“ tiek senesniems benziniams varikliams, tiek moderniems automobiliams, kuriuose akumuliatoriai vis dažniau slepiami giliai konstrukcijoje.

Žinoma, šie įrenginiai nėra stebukladariai. Jei vairuotojas bando prikelti didelį dyzelinį variklį, o akumuliatorius visiškai miręs, net ir geriausios išorinės baterijos gali nepadėti. Tai ypač pasimato seniems automobiliams, kurių akumuliatoriai jau seniai turėjo keliauti į utilizavimo punktą. Tačiau daugeliu kasdienių atvejų – ypač kai baterija tiesiog nusilpusi – jie gali išgelbėti nuo brangios pagalbos kelyje.

Kaip teisingai naudoti automobilinę išorinę bateriją?

Pirmiausia jį būtina įkrauti iki 100 %. Gamintojai aiškiai įspėja: kai įkrovimas nukrenta žemiau 50 %, starto funkcija ne visuomet veikia. Kai prie įrenginio prijungiamos krokodilinės gnybtų žnyplės, paprastai užsidega žalias indikatorius – tai ženklas, kad galima mėginti užvesti. Bandymų leidžiama vos keli, tad nereikėtų kankinti akumuliatoriaus ilga serija nesėkmingų startų. Jei nepavyko – išorinę bateriją būtina vėl pilnai įkrauti ir tik tada bandyti iš naujo.

Kita svarbi detalė – skirtingų automobilių konstrukcijos. Senesnėse mašinose įrenginys jungiamas tiesiai prie akumuliatoriaus gnybtų. Tačiau naujesni modeliai, ypač su daug elektronikos, turi specialius užvedimo taškus po kapotu. Gamintojai specialiai draudžia jungtis prie pačio akumuliatoriaus, tad vairuotojai, kurie to nežino, rizikuoja padaryti daugiau žalos nei naudos. Todėl iš anksto verta pasitikrinti savo automobilio vadove, kur yra minimi kontaktai.

Kodėl vienus variklius užveda lengvai, o kitų – ne?

Fizika paprasta: kuo didesnis variklis ir kuo labiau nusilpęs akumuliatorius, tuo daugiau srovės reikia. Testai parodė, kad galingesni benzininiai varikliai (pavyzdžiui, 1,6 l Renault Megane) net šaltu oru buvo užvedami be problemų. Tuo tarpu senesnis, 2 litrų dyzelis su visiškai pavargusiu akumuliatoriumi pasidavė tik profesionaliam, dideliam startavimo įrenginiui.

Tai logiška – dyzeliniams varikliams reikia daugiau srovės, ypač šalčiui kaustant Lietuvą. Tačiau net ir čia maža išorinė baterija nėra bevertis: jei akumuliatorius tik šiek tiek nusilpęs, šis įrenginys gali pagelbėti ir dyzeliui.

Keturi populiarūs modeliai: kuo jie skiriasi?

Baseus Car Jump Starter Pro (apie 95–110 €)

Kompaktiškas, 12 000 mAh talpos, turintis tvirtas žnyples, aiškų įkrovimo indikatorių ir LED žibintuvėlį. Gali tiekti iki 1000 A srovę. Svoris – vos 470 g. Trūkumas – komplekte nėra dėklo.

Greencell PowerBoost Air (apie 90–105 €)

Tai trys įrenginiai viename: išorinė baterija, užvedimo įranga ir kompresorius. Turi patogų dėklą ir galingą prožektorių. Talpa – 8000 mAh, maksimali srovė – 1000 A. Svoris – 700 g. Didelis privalumas – galima įkrauti automobilio 12 V lizdu.

Osram OBSL200 (apie 75–85 €)

Kompaktiškas modelis su 6000 mAh talpa ir USB-A jungtimi. Skirtas varikliams iki 3 l. Kraunamas per senesnį microUSB, todėl įkrovimas lėtesnis. Svoris – 470 g. Komplekte yra patogus dėklas.

Xblitz EnergyBoost Pro (apie 100–105 €)

Galingiausias iš visų. 20 000 mAh talpos akumuliatorius, iki 2500 A srovė, įmontuotas kompresorius, ilgiausi laidai ir gausi komplektacija. Gali užvesti iki 6,5 l benzininį ir iki 3 l dyzelinį variklį. Svoris – 930 g.

Ką iš to turėtų suprasti Lietuvos vairuotojas?

Šaltos žiemos ir ilgos stovėjimo savaitės be važiavimo – įprastas Lietuvos automobilių kasdienybės scenarijus. Dėl to net ir naujesni automobiliai neretai nebeužsiveda tada, kai labiausiai reikia. Turėti automobilinę išorinę bateriją šiandien reiškia turėti greitą, paprastą ir nebrangų sprendimą, kuris gali sutaupyti šimtus eurų ir valandas nervų.

Be to, tokie įrenginiai dažniausiai pasižymi papildomomis funkcijomis – kompresoriumi padangoms, LED žibintuvėliu ar galimybe įkrauti telefoną. Kitaip tariant, jie praverčia ne tik kritinėje situacijoje.

Geriausia dalis – šiuolaikinės išorinės baterijos kainuoja tiek, kiek vidutinė šeimos išvyka į restoraną, o gali išgelbėti daug brangesnę situaciją. Todėl ši technologija Lietuvoje po truputį tampa ne egzotika, o būtinybe.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Norint, kad oda išliktų komfortiška per visą žiemos sezoną, neužtenka pasirūpinti ja tik iš išorės. Organizmo būsena šiuo laikotarpiu turi tiesioginį poveikį tam, kaip oda atrodo ir jaučiasi kasdien. Būtent todėl specialistai rekomenduoja žiūrėti plačiau ir stiprinti odos funkcijas iš vidaus – natūraliai, palaipsniui ir nuosekliai.

Kodėl oda tampa sausesnė prasidėjus šalčiams

Atvėsus orui drėgmės lygis ore tampa žymiai mažesnis. Tai vienas svarbiausių veiksnių, kuris lemia spartesnį odos vandens netekimą. Šildymo sezonas situaciją tik apsunkina, nes sausas patalpų oras dar labiau silpnina natūralų barjerą. Oda nebetenka gebėjimo išlaikyti komfortišką drėgmės kiekį ir pradeda reaguoti jautrumu.

Nemažai žmonių reaguoja panašiai: kai tik pastebi nemalonų tempimą, griebiasi riebesnių kremų. Iš pirmo žvilgsnio tai logiška, tačiau išorinis sluoksnis gali suteikti tik trumpalaikį rezultatą. Tikrieji procesai vyksta gilesniuose sluoksniuose, o jei jų disbalansas neištaisomas, problema greitai sugrįžta.

Dermatologai pabrėžia, kad žiemą oda ne tik praranda drėgmę, bet ir lėčiau atsinaujina. Ląstelės tampa vangios, paviršiuje kaupiasi sausos dalelės, todėl atsiranda šiurkštumo pojūtis. Norint pagerinti situaciją, būtina palaikyti tinkamą vidinę organizmo būseną, nes būtent tai nulemia odos stiprumą ir atsparumą.

Vanduo – svarbiausia odos komforto dalis

Žiemą troškulys dažniausiai jaučiamas silpniau, tačiau organizmas vandens reikalauja taip pat, kaip ir bet kuriuo kitu sezonu. Skysčių trūkumas atsispindi ne tik bendroje savijautoje, bet ir pačioje odoje. Ji tampa neelastinga, lengviau dirginama ir praranda skaistumą.

Geriant kavą ar arbatą, kurie turi lengvą skysčius šalinantį poveikį, vandens poreikis dar labiau padidėja. Todėl dermatologai primena, kad žiemą būtina sąmoningai stebėti suvartojamą kiekį. Tai vienas paprasčiausių būdų pagerinti odos būklę be papildomų priemonių.

Pakankamas vandens kiekis padeda odai natūraliai išlaikyti drėgmės balansą, o tai sumažina šerpetojimą. Organizmui gavus pakankamai skysčių, pagerėja ląstelių atsinaujinimas ir odos paviršius tampa lygesnis bei švelnesnis.

Žarnyno sveikata ir skaidulos – pamirštas odos gerovės pagrindas

Daug žmonių nė nesusimąsto, kad žarnyno veikla gali tiesiogiai paveikti odos išvaizdą. Kai virškinimas lėtesnis arba trūksta skaidulų, organizmas sunkiau įsisavina vitaminus ir mineralus. Rezultatas – oda tampa pilkštesnė, jautresnė ir mažiau geba atsistatyti.

Subalansuota mityba, turtinga daržovėmis, vaisiais ir grūdiniais produktais, padeda organizmui efektyviau apdoroti maistines medžiagas. Kai virškinimas funkcionuoja sklandžiai, odos ląstelės gauna daugiau reikalingų mikroelementų, todėl natūraliai stiprėja ir atsistato greičiau.

Šaltuoju sezonu verta įtraukti papildomų skaidulų turinčių produktų, nes organizmas tuo metu būna linkęs į lėtesnę medžiagų apykaitą. Toks paprastas pokytis duoda didelę naudą – oda atrodo ramesnė, tolygios spalvos ir ne tokia linkusi į išsausėjimą.

Kolagenas ir vitaminas C – derinys, stiprinantis odos struktūrą

Kolageno kiekis organizme natūraliai mažėja su metais, todėl oda praranda stangrumą ir atsparumą aplinkos veiksniams. Vitaminas C padeda organizmui jį panaudoti efektyviau. Todėl žiemą šių elementų derinys tampa itin vertingas.

Papildai gali pagerinti odos elastingumą ir sumažinti diskomfortą, atsirandantį dėl sausumo. Jie taip pat skatina natūralų atsinaujinimą, todėl paviršius tampa glotnesnis. Tokia parama ypač svarbi, kai išorės sąlygos nuolat silpnina odos barjerą.

Nors papildai nėra stebuklinga priemonė, jų teikiama nauda ypač pastebima, kai žmogus rūpinasi tiek mityba, tiek skysčiais. Tai sprendimas, kuris padeda odai išlikti stipresnei per visą žiemą.

Britų gydytojas ir televizijos laidų vedėjas Aleksanderis van Tullekenas pabrėžia, kad daugelio namų ūkių skalbimo įpročiai yra klaidingi. Jis aiškina, kad du populiariausi pasirinkimai, 40 ir 90 laipsnių – dažnai neduoda nei švaros, nei ekonominės naudos. Dėl to daugelis be reikalo išleidžia daugiau pinigų, o drabužiai greičiau dėvisi.

Kurios skalbimo programos neveiksmingos

Specialistas aiškiai įvardija, kad 40 laipsnių režimas nėra pakankamai šiltas, kad sunaikintų bakterijas. Nors atrodo, kad tokia temperatūra optimaliai pašalina nešvarumus, realybėje ant audinių lieka nemažai mikroorganizmų. Tai aktualu, jei skalbiniuose yra sporto drabužių, rankšluosčių ar vaikų rūbų.

90 laipsnių skalbimas turi kitą problemą. Tokiame režime vanduo įkaitinamas itin stipriai, todėl sunaudojama daug energijos. Tai reiškia papildomas išlaidas, kurios kaupiasi kiekvieną mėnesį. Be to, tiek aukšta temperatūra sparčiai naikina jautresnius audinius, todėl jie greičiau praranda formą ar spalvą.

Ekspertas pabrėžia, kad šių abiejų programų derėtų vengti kaip kasdienio pasirinkimo. Jos gali būti naudojamos tik tada, kai būtina – pavyzdžiui, skalbiant itin nešvarius ar specialios paskirties drabužius.

Optimalus pasirinkimas kasdieniam skalbimui

Daugeliui situacijų tinkamiausias pasirinkimas yra 30 laipsnių programa. Tai pakankama temperatūra daugumai įprastų nešvarumų, tokių kaip prakaito dėmės ar lengvesni nešvarumai, kuriuos susiduriame kasdien. Energetiniu požiūriu toks režimas yra aiškiai naudingesnis, nes nereikalauja intensyvaus vandens kaitinimo.

Šiuolaikinės skalbimo priemonės taip pat sukurtos taip, kad efektyviai veiktų žemesnėje temperatūroje. Todėl 30 laipsnių skalbimas dažnai yra ir ekonomiškas, ir pakankamas.

Vis dėlto kartkartėmis, kas dvi ar tris savaites, verta įjungti 60 laipsnių skalbimą. Tai padeda palaikyti prietaiso higieną, pašalina kvapus ir neleidžia kauptis nešvarumams būgno viduje. Ši temperatūra taip pat tinkama sudėtingesnėms dėmėms, kur reikalingas stipresnis poveikis.

Kita dažna klaida – netinkamas skalbimo priemonių naudojimas

Skalbimo priemonės yra svarbios, tačiau daugelis vartotojų jas naudoja neatsakingai. Per didelis detergentų kiekis ne tik nepadaro skalbimo švaresnio, bet ir gali sukelti papildomų problemų. Ant audinių lieka baltų pėdsakų, prietaiso viduje kaupiasi nuosėdos, kurios ilgainiui gali sukelti techninius gedimus.

Svarbiausia taisyklė – naudoti tiek priemonės, kiek rekomenduoja gamintojas. Perteklinis kiekis nepagerina rezultato, o tik apkrauna skalbimo mašinos sistemas ir palieka švaros trūkumų.

Nepamirškite pasirinkti tinkamo būgno užpildymo

Kita dažna problema – per didelis būgno užkrovimas. Jei drabužių per daug, vanduo neturi galimybės cirkuliuoti, todėl skalbimas tampa neefektyvus. Be to, prietaiso mechaninės dalys dirba patiriant didesnę apkrovą, o tai gali paskatinti gedimų riziką.

Yra paprastas būdas įvertinti teisingą kiekį: turėtų likti vietos bent vienai rankai virš skalbinių. Tai užtikrina laisvesnį judėjimą skalbimo metu.

Kodėl verta atkreipti dėmesį į programas

Skalbimo mašinos siūlo daug režimų, tačiau žmonės dažnai pasirenka vieną ir jį kartoja nuolat. Tai klaida. Gamintojai kuria programas pagal skirtingus poreikius, todėl derėtų išnaudoti šią įvairovę. Yra režimai jautriems audiniams, mišriems pluoštams, sportinei aprangai, greitam skalbimui ar stipresniam valymui.

Pasirinkę tinkamą režimą tausosite ne tik drabužius, bet ir savo piniginę. Optimalus skalbimo laikas ir temperatūra reiškia mažesnes išlaidas ir ilgesnį drabužių tarnavimo laiką.

Nuo 1971 metų mokslinėje bendruomenėje vyravo įsitikinimas, kad geležies junginiai Mėnulio paviršiuje negali būti stabilūs. Bet kokie oksidacijos pėdsakai, pastebėti „Apollo“ misijų metu, būdavo priskiriami Žemės kilmės taršai. 

Šis įsitikinimas dešimtmečius formavo Mėnulio, kaip geologiškai „negyvo“ kūno, įvaizdį. Pirmieji įtrūkimai šioje teorijoje pasirodė tik 2020 metais, kai „Moon Mineralogy Mapper“ prietaiso duomenys parodė hematito buvimą poliariniuose regionuose. 

O 2022 m. „Chang’e-5“ misijos mėginių analizė atskleidė nanofazinio magnetito pėdsakus. Tai buvo tik užuominos, kurias reikėjo patvirtinti. Ir dabar, bendradarbiaujant Shandong universitetui bei kitiems Kinijos tyrimų centrams, pateikti pirmieji neginčijami įrodymai, mikroskopinės rūdys Mėnulyje yra tikros.

Pagrindinis raktas yra meteoritų smūgiai

Svarbu tai, kad rūdžių pėdsakai rasti specifinėse uolienose, vadinamosiose brekcijose. Jos susidarė iš susilydžiusių ir susicementavusių uolienų fragmentų po galingų meteoritų smūgių. Tuo tarpu nepaliestose vulkaninėse uolienose hematito neaptikta.

Mokslininkų teigimu, tai reiškia, kad rūdys galėjo susiformuoti per kataklizminius įvykius – milžiniškus susidūrimus, tokius kaip tie, kurie sukūrė Pietų ašigalio–Aitkeno baseiną ar Apollo kraterį. 

Tokie smūgiai galėjo laikinai sukurti vietines sąlygas, turinčias daugiau deguonies, leidžiančias geležies jonams oksiduotis.

Ir būtent „Chang’e-6“ nusileidimo vieta – vienas seniausių ir didžiausių smūginių baseinų visoje Saulės sistemoje tapo idealiu poligonu šiai hipotezei patikrinti. 

Kadangi šio baseino paviršius nebuvo užlietas vėlesnių lavos srautų, jis išsaugojo pirmykščius katastrofų pėdsakus beveik nepakitusius net milijardus metų.

Rūdys gali paaiškinti keistas magnetines anomalijas

Be geologinės reikšmės, šis atradimas gali paaiškinti dar vieną seną paslaptį – Mėnulyje fiksuojamas vietines magnetines anomalijas. 

Nors Mėnulis neturi globalaus magnetinio lauko, kai kuriose jo vietose instrumentai fiksuoja aiškius magnetinio lauko pėdsakus.

Rūdžių mineralai, tokie kaip magnetitas ir maghemitas, yra silpnai magnetiniai, bet galėtų veikti kaip šių anomalijų šaltinis. Tai galimai paaiškina, kodėl tam tikrose vietovėse, pavyzdžiui, netoli Pietų ašigalio–Aitkeno baseino, fiksuojami magnetiniai signalai, nors teoriškai jų ten neturėtų būti.

Naujas skyrius Mėnulio istorijoje

Šis atradimas yra pirmasis tiesioginis įrodymas, kad stipriai oksiduojantys mineralai gali egzistuoti net ir Mėnulyje, kuris dažniausiai laikomas redukuojančia aplinka. 

Tai iš esmės keičia mūsų supratimą apie Mėnulio redokso pusiausvyrą, t. y. oksidacijos ir redukcijos santykį, kuris milijardus metų formavo šio dangaus kūno paviršių.

Mažytės rūdžių dalelės – tai ne tik geologinė smulkmena. Tai ženklas, kad Mėnulyje galėjo vykti daug sudėtingesni procesai nei manyta anksčiau. „Chang’e-6“ pargabentos uolienos gali atverti visiškai naują Mėnulio tyrinėjimų etapą, tokį, kuriame dar teks perrašyti ne vieną vadovėlį.

Pradurtą padangą dažniausiai išduoda pasikeitęs automobilio elgesys, jis ima traukti į šoną, vairas pradeda vibruoti arba tampa sunkiau kontroliuoti transporto priemonę. Kai kurie naujesni automobiliai yra aprūpinti padangų slėgio stebėjimo sistema, kuri vairuotoją įspėja apie netolygų ar sumažėjusį slėgį.

Dažniausios priežastys, dėl kurių padanga gali būti pažeista, tai aštrūs objektai, tokie kaip vinys, metalo gabaliukai ar stiklo šukės, gulintys ant kelio. Taip pat riziką padidina netinkamas padangų slėgis ir stipriai nusidėvėjęs protektorius. Todėl svarbu reguliariai tikrinti padangų būklę ir palaikyti tinkamą oro slėgį jose.

Ar galima važiuoti su pradurtą padanga?

Daugeliui vairuotojų gali kilti pagunda važiuoti iki artimiausio autoserviso ar namų, tačiau toks sprendimas gali sukelti daug didesnių problemų. Važiavimas su pradurtą padanga yra pavojingas tiek techniniu, tiek saugumo požiūriu.

Visų pirma, važiuojant su pažeista padanga, sumažėja automobilio stabilumas. Valdymas tampa nenuspėjamas, ypač posūkiuose ir stabdant. Be to, padanga gali visiškai nusileisti, dėl ko automobilis gali slysti ar net apvirsti. Tokiu atveju kyla grėsmė ne tik jums, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Antra, važiuojant toliau, galima rimtai pažeisti ratlankį, kuris dėl minkštos padangos liečiasi su kelio danga. Ilgesnė tokio tipo kelionė taip pat gali neigiamai paveikti važiuoklę, netolygus svorio pasiskirstymas didina apkrovą amortizatoriams, spyruoklėms ir kitiems pakabos elementams.

Ką daryti, kai padanga pradurta?

Jei tik įmanoma, saugiai sustokite šalikelėje ar stovėjimo aikštelėje. Įjunkite avarinius signalus, pastatykite įspėjamąjį trikampį ir įsitikinkite, kad esate matomi kitiems eismo dalyviams. Tuomet apžiūrėkite padangą.

Jeigu turite atsarginį ratą, ratų raktą ir domkratą, galite pabandyti pasikeisti padangą patys:

1. Atlaisvinkite ratų varžtus, kol automobilis dar stovi ant žemės.
2. Pakelkite transporto priemonę domkratu, užtikrinę, kad paviršius būtų stabilus.
3. Nuimkite pažeistą ratą, uždėkite atsarginį, rankomis prisukite varžtus.
4. Nuleiskite automobilį ir galutinai priveržkite varžtus įstrižai.

Jei atsarginio rato neturite, bet automobilyje yra remonto rinkinys, jį galima naudoti kaip laikiną sprendimą. Įprastai jis susideda iš sandariklio ir oro kompresoriaus. Naudojant rinkinį būtina laikytis gamintojo instrukcijų. Visgi tai nėra ilgalaikis sprendimas, todėl vėliau padangą vis tiek reikės taisyti arba keisti.

Jei neturite nei atsarginio rato, nei rinkinio, kvieskite techninę pagalbą arba naudokitės draudimo bendrovės siūlomomis paslaugomis. Daugelis jų siūlo greitą pagalbą kelyje visoje šalyje.

Kada padangą galima taisyti, o kada reikia keisti?

Tai priklauso nuo žalos vietos ir dydžio. Jei pažeidimas yra protektoriaus zonoje ir jo skersmuo neviršija penkių milimetrų, padangą dažnai galima pataisyti. Tačiau jeigu pradurta šoninė padangos dalis ar plyšimas yra gilus, tuomet jau reikalingas keitimas.

Ką svarbu žinoti profilaktikai?

Norėdami sumažinti riziką, nuolat tikrinkite padangų slėgį ir būklę. Nepamirškite, kad padangos, kurių protektorius nudilęs, yra mažiau atsparios pažeidimams. Venkite važiuoti prastais keliais, ypač su aštriais objektais.

Nors Lietuvoje nėra privaloma vežiotis atsarginio rato, rekomenduojama jį turėti, kaip ir nedidelį įrankių komplektą, žibintuvėlį, WD-40 purškiklį ir guminį plaktuką, kurie gali būti naudingi keičiant ratą sudėtingesnėmis sąlygomis.

Remiantis TKA duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį (liepa-rugsėjis) šalies keliuose eismo įvykių užfiksuota 4,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Augo ir kiti rodikliai − žuvusiųjų skaičius išaugo 4,5 proc., o sužeistųjų 8,3 proc.

Iš viso per devynis šių metų mėnesius (sausis-rugsėjis) registruoti 2247 eismo įvykiai, kurių metu buvo sužeisti 2611 asmenų, o 93 žuvo, rodo TKA renkami duomenys.

„Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis pastebi, kad lyginant su praėjusių metų situacija, matyti, kad avaringumas vėl auga, o kartu ir sužeistųjų bei žuvusiųjų skaičiai.

„Šiais metais ryškėja kelios pagrindinės tendencijos. Pirmiausia, po poros metų pertraukos eismo įvykių ir nelaimių skaičius vėl ženkliai auga – tai leidžia daryti prielaidą, kad dabartinės prevencinės priemonės nebeteikia ilgalaikio efekto. Taip pat didžiausias pokytis matomas tarp sužeistųjų, o žuvusiųjų skaičius, nors kinta mažiau, vis dar išlieka aukštas“, – sako A. Juodeikis.

Pasak eksperto, pastarųjų penkerių metų eismo nelaimių dinamika žymi ne stabilų situacijos gerėjimą, o svyravimus, rodančius, kad eismo saugumo situacija Lietuvoje vis dar priklauso nuo kompleksinių veiksnių.

„Eismo įvykių skaičių veikia oro sąlygos, metų laikų kaita, kelio dangos būklė, transporto srautų intensyvumas, neatsargus eismo dalyvių elgesys. Be to, svarbus ir psichologinis aspektas – vairuotojų nuovargis, išsiblaškymas ir pernelyg didelis pasitikėjimas automobilio technologijomis. Vairuotojai neretai pasikliauja pagalbinėmis sistemomis, pamiršdami, kad sprendimus vis dar priima ir transporto priemonę valdo žmogus“, – komentuoja A. Juodeikis.

Nesaugus greitis – pagrindinė nelaimių priežastis

TKA duomenys patvirtina, kad pagrindinė žūčių keliuose priežastis išlieka ta pati – per didelis greitis arba pasirinktas nesaugus konkrečiai situacijai greitis.

Ekspertas pabrėžia, kad tokios nelaimės sudaro net trečdalį visų atvejų, kai keliuose žuvo eismo dalyviai. Antroje vietoje – įvažiavimai į priešpriešinio eismo juostą ir lenkimo taisyklių pažeidimai (19 proc.).

„Greičio viršijimas tebėra viena sunkiausiai išgyvendinamų vairavimo ydų. Dalis vairuotojų mano, kad keli papildomi kilometrai virš leistino greičio limito neturi kritinės reikšmės, tačiau būtent jie dažnai lemia skaudžiausias pasekmes. Praradus automobilio kontrolę, net modernios saugos sistemos nebepadeda suvaldyti situacijos“, – sako A. Juodeikis.

„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas taip pat patvirtina vis dar vyraujančius vairuotojų nusižengimus: net 73 proc. apklaustųjų pripažįsta bent kartą viršiję leistiną greitį, o 34 proc. yra kirtę ištisinę liniją.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad vairuotojai nepraleidžia pėsčiųjų perėjose (27 proc.), atlieka neleistinus manevrus kelyje (22 proc.) bei nepaiso raudono šviesoforo signalo (20 proc.).

„Šie kelių eismo taisyklių pažeidimai, nors dažnai laikomi „smulkiais“, realiai prisideda prie pavojingų situacijų kelyje ir rodo, kad vairavimo kultūra reikalauja daugiau atsakomybės bei eismo dalyvių dėmesingumo“, – pabrėžia ekspertas.

Eismo dalyvių įpročiai keičiasi lėtai

Remiantis TKA duomenimis, šiemet daugiausia aukų keliuose sudaro automobilių vairuotojai (33 proc.), tačiau pėsčiųjų dalis per metus išaugo nuo 18 iki 23 proc. Be to, eismo įvykiuose žuvusių keleivių dalis taip pat padidėjo nuo 17 iki 21 proc.

Pasak A. Juodeikio, nors vairuotojai dažniausiai segasi saugos diržus, keleiviai tai daro ne visada, ypač vykdami trumpų kelionių. Pėstieji eismo dalyviai taip pat dažnai per mažai rūpinasi savo matomumu, tai ypač pasakytina apie judėjimą tamsiuoju paros metu.

„Eismo saugumo kultūra Lietuvoje pamažu gerėja, tačiau ne visose srityse vienodai. Vairuotojai tampa atsargesni, tačiau keleivių ir pėsčiųjų elgesys keičiasi lėčiau. Dažnai manoma, kad kelių minučių kelionė nekelia pavojaus, bet būtent tokiose situacijose neretai nutinka skaudžiausi įvykiai. O pėstieji vis dar nepakankamai rūpinasi savo matomumu, nors būtent tai lemia, ar vairuotojas juos pastebės laiku ir tinkamai sureaguos“, – sako A. Juodeikis.

Ekspertas primena pagrindinius veiksmus, kurie gali padėti išvengti skaudžių eismo nelaimių ir jų pasekmių:

Prieš žengdami į perėją visada įsitikinkite, kad vairuotojas jus mato ir spės sustabdyti, jei kyla abejonių – geriau luktelėti.

Tamsiu paros metu ar esant blogam matomumui dėvėkite atšvaitus abiejose kūno pusėse arba šviesą atspindinčią liemenę – tai kelis kartus padidina jūsų matomumą.

Vairuotojai turėtų laikytis saugaus greičio ir prisitaikyti prie oro bei kelio sąlygų – net keli kilometrai virš leistino greičio gali tapti kritiniai. Tuomet sustabdyti automobilį ar išvengti kliūties tampa daug sunkiau, ypač esant šlapiai ir slidžiai kelio dangai.

Visada išlaikykite didesnį atstumą nuo kitų transporto priemonių – tai suteikia daugiau laiko reaguoti ir gali padėti išvengti susidūrimo.

Keleiviai net trumpose kelionėse turėtų segėti saugos diržus – tai paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo rimtų sužalojimų.

Saulės perėjimas į Šaulio ženklą ženkliai palengvina atmosferą, suteikia daugiau pozityvumo ir vidinės šviesos. Jei savaitės pradžia primena sudėtingą išbandymą, pabaiga tampa pirmu rimtu palengvėjimu po intensyvių emocinių procesų. Trys Zodiako ženklai aiškiai pajus, kaip sunkumas nyksta, o gyvenimo fonas vėl šviesėja.

Skorpionas

Ši savaitė prasideda itin įtemptai. Jaunatis jūsų ženkle aktyvina emocinius procesus ir kartu iškelia senas įtampas. Uranas priešais jūsų ženklą gali sukelti nesutarimų santykiuose. Komunikacijos klaidos, neteisingos interpretacijos, neaiškūs signalai gali pasireikšti tiek romantiškose partnerystėse, tiek bendravime su artimais žmonėmis. 

Merkurijus, grįžęs į jūsų ženklą, sulėtina tempą, bet tuo pačiu didina poreikį išsiaiškinti tiesą. Šią savaitę svarbiausia nepasiduoti momentiniams sprendimams. Jūsų emocijos gali būti intensyvios, tačiau racionalumas padės išvengti rimtų klaidų. Atviras ir nuoširdus bendravimas taps pagrindiniu raktu į stabilumą. 

Jei santykiai iš tikrųjų turi vertę, jie atlaikys laikiną chaosą. Savaitės pabaigoje atmosfera taps žymiai lengvesnė. Saulės perėjimas į Šaulį sumažins spaudimą, o Merkurijaus ryšiai su Saturnu ir Jupiteriu suteiks jums daugiau aiškumo. Tai momentas, kai suprasite, kad net stipriausi sukrėtimai padeda sukurti tvirtesnę vidinę konstrukciją. Jausite, kad gyvenimas vėl įgauna kryptį.

Jautis

Dėl Jaunaties ir Uranui būdingų staigių pokyčių, ši savaitė Jaučiams gali tapti nerami santykių tema. Gali kilti netikėtų ginčų, finansinių klausimų ar nesupratimo, kur link juda partnerystė. Kai kurios situacijos gali atrodyti kaip ultimatumai, tačiau svarbiausia nepasiduoti spaudimui priimti sprendimą čia ir dabar.

Jaučiai, kurie saugo savo emocinį stabilumą, turi būti atidūs — šią savaitę lengva prisiimti atsakomybę už tai, kas jūsų nepriklauso. Jeigu santykiai balansavo ant ribos, gali pasirodyti, kad keliai išsiskirti yra teisingiau nei tęsti. Tačiau jei ryšys tvirtas, šis periodas jį išgrynins.

Savaitės pabaiga padovanos akivaizdų palengvėjimą. Kai Saulė pereina į Šaulį, įtampa atslūgs, aiškinimasis taps lengvesnis. Merkurijaus trikampiai padės išlaikyti racionalumą ir rasti žodžius, kurie ramina, o ne provokuoja. Jausite, kad vėl galite įkvėpti ramiai ir matyti ateitį aiškiau.

Vandenis

Vandeniai visą savaitę jaus, kad yra traukiami į skirtingas puses. Uždaviniai namuose gali susidurti su profesiniais poreikiais, o laikas taps labiausiai trūkstamu resursu. Jaunatis ir Uranas gali atnešti netikėtus pokyčius, kurie privers peržiūrėti planus.

Vandeniai turi būti pasiruošę tam, kad kai kurios situacijos vyks ne pagal planą. Ši savaitė reikalauja kantrybės, struktūros ir aiškaus prioritetų sąrašo. Kad išlaikytumėte balansą, nepersistenkite su naujomis užduotimis ir nesutikite su papildomais įsipareigojimais.

Savaitės pabaigoje situacija pastebimai gerėja. Saulė įslenka į jums palankesnę erdvę, o Merkurijaus trikampiai padeda komunikuoti aiškiai ir konstruktyviai. Jausite, kad pagaliau grįžta stabilumas, o kas atrodė kaip chaosas — tampa tvarkingais, išsprendžiamais klausimais. Tai metas, kai jūsų natūralus gebėjimas racionaliai mąstyti vėl sugrįš į savo vietą.

Visata lapkričio 18 dieną tarsi švelniai parodo, kad jūs einate tinkama kryptimi. Diena praturtėja emociniu aiškumu ir vidine šviesa, o santykiuose ar planuose atsiranda ypatingas stabilumas. Tai metas, kai galite jausti, kad dabartis yra vertinga dovana.

Jautis

Jaučio ženklui ši diena tampa lyg patvirtinimas, kad jo pasirinktas kelias nėra atsitiktinis. Jūs galite pajausti, kad buvote vedami nematomos logikos, kuri iki šiol nebuvo aiški. Net jei kai kurios patirtys anksčiau atrodė sudėtingos, dabar jos tampa prasmingos ir padeda suprasti jūsų tikrąją kryptį.

Lapkričio 18 dieną atsiras aiškus suvokimas, kad viskas įvyko taip, kaip turėjo įvykti. Jūs galite pastebėti, kad intuicija sustiprėjo, o pojūtis, jog einate teisingu keliu, tampa itin ryškus. Tai suteikia drąsos pasitikėti savo sprendimais ir nebijoti vidinių pokyčių.

Šią dieną galima pajausti ir stipresnį ryšį su artimu žmogumi arba su žmogumi, kuris padėjo jums atsiskleisti. Jūs suvoksite, kad meilė, vidinė kryptis ir jūsų pasirinkimai yra susiję tarpusavyje, todėl drąsiai pasitikėsite savo širdies balsu.

Mergelė

Mergelės ženklui ši diena atneša jausmą, kad visas triūsas ir nuoseklus darbas pagaliau pradeda duoti vaisių. Jūs galite ilgai galvoti, ar pastangos buvo prasmingos, tačiau Visata šią dieną parodo aiškų ženklą, kad jūs judate teisinga kryptimi.

Lapkričio 18 dieną tampa paprasčiau suvokti, kodėl tam tikri gyvenimo etapai užtruko. Jūs pamatysite, kad vidinė vizija ir išoriniai rezultatai pagaliau susijungia tarpusavyje. Artimi žmonės ar kolegos taip pat pastebės jūsų progresą, todėl jūsų įdirbis neliks nepastebėtas.

Ši diena suteikia ramybės jausmą. Jūs suprasite, kad niekas nebuvo veltui, o kiekvienas žingsnis padėjo sustiprėti. Tai puikus metas atokvėpiui, savistabai ir supratimui, jog judate link daug šviesesnio etapo.

Svarstyklės

Svarstyklėms ši diena suteikia ypatingą harmonijos pojūtį. Jūs pastebėsite, kad aplinkiniai reaguoja į jūsų gerumą ir švelnumą taip, kaip seniai tikėjotės. Emocinė šiluma aplink jus tampa labiau apčiuopiama, todėl ryšiai su žmonėmis gilėja.

Lapkričio 18 dieną atsiranda jausmas, kad Visata siunčia jums palaikymą. Tai gera diena susitikimams, naujoms pažintims arba galimybei atgaivinti ryšį, kuris yra svarbus. Jūs galite sutikti žmogų, su kuriuo pajusite ypatingą emocinį atpažinimą.

Svarstyklėms ši diena primena, kad viskas turi savo laiką ir kad tai, ko ieškojote, taip pat ieško jūsų. Jūs turite galimybę pajusti, kaip aplinka tampa palankesnė, o ryšiai su žmonėmis įgauna natūralią šilumą.

Skorpionas

Skorpiono ženklui ši diena tampa ypatinga dėl vidinio praregėjimo. Jūs galite pajusti, kad įvykiai klostosi taip, kaip turi klostytis. Lapkričio 18 diena atneša stipresnį ryšį su tiesa ir gilesnį supratimą apie tai, kur einate.

Jūs galite sulaukti patvirtinimo, kuris sustiprina tikėjimą jūsų pasirinkimais. Tai gali būti pokalbis, žinutė ar situacija, kuri parodo, kad einate teisingu keliu. Jūs ilgai siekėte aiškumo ir dabar jis tampa ryškesnis.

Skorpionui ši diena suteikia saugumo jausmą ir vidinę stiprybę. Jūs suprasite, kad silpnumas nėra trūkumas, o gebėjimas pasitikėti kitu žmogumi gali būti vertingas žingsnis. Visata šią dieną leidžia priimti gėrį be baimės.

„Regitros“ statistinės analizės duomenimis, per tris šių metų ketvirčius registruota 34,7 tūkst. naujų automobilių – 42 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.Vien trečiąjį ketvirtį Lietuvoje jų skaičius augo daugiausiai nuo metų pradžios (46 proc.) ir siekė 11,6 tūkst., palyginti su 8 tūkst. naujų automobilių praeitų metų trečiąjį ketvirtį.

Didžiausias augimas buvo stebimas elektromobilių segmente. Grynųjų elektromobilių registracijų skaičius per metus paaugo 67 proc., įkraunamų hibridų šoktelėjo net 170 proc., o hibridinių automobilių – 48 proc. Tokia dinamika rodo, kad Lietuva sparčiai artėja prie Europos Sąjungos vidurkio ir, pasak „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovo Vaidoto Gursko, signalizuoja apie aiškų struktūrinį pokytį vidaus rinkoje.

„Naujų automobilių rinka augo dėl aktyvesnio įmonių ir viešojo sektoriaus transporto atnaujinimo, taip pat dėl sparčiai didėjančios nuomos ir dalijimosi automobiliais paklausos. Šios tendencijos lėmė ir spartų elektromobilių segmento augimą. Vis daugiau gyventojų elektromobilius rinkosi dėl patogesnių įkrovimo sprendimų namuose ir aiškiai juntamos finansinės naudos, palyginti su vidaus degimo varikliais“, – teigia jis.

Lietuvoje nuo 2025 m. pradžios dyzelinu varomų automobilių registracijos padidėjo 57 proc., o benzininių automobilių registracijos mažėjo 3 proc.

Latvijoje elektromobilių registracijų augimas nuo 2025 m. pradžios siekė 35 proc., įkraunamų hibridų – 364 proc., benzinu varomų automobilių registracijos padidėjo 33 proc., o dyzelinių mažėjo 6 proc. Tuo metu Estijoje fiksuotas kritimas beveik visose kategorijose, išskyrus įkraunamus hibridus (+39 proc.): elektromobilių -33 proc., hibridinių -32 proc., benzinu varomų -55 proc., dyzelinių -64 proc.

Populiariausia „Toyota“, premium segmente – netikėti pokyčiai

Per 2025 metų devynis mėnesius populiariausios markės Lietuvoje išliko „Toyota“ (32 proc.), „Volkswagen“ (15 proc.) ir „Škoda“ (13 proc.). Tarp sparčiau populiarėjančių – „Kia“ ir „Nissan“, o premium segmente toliau dominuoja „Audi“.

Įdomus pokytis – „Tesla“ per pirmuosius oficialios veiklos metus Lietuvoje jau lenkia kai kuriuos tradicinius premium ženklus, tokius kaip „Lexus“. Anot V. Gursko, tai rodo, kad Lietuvos klientai laukė „Tesla“ atėjimo į regioną.

Europos automobilių rinka pasiekė „lūžio tašką“

ACEA duomenys rodo, kad per 9 šių metų mėnesius naujų automobilių registracijų skaičius ES padidėjo vos 0,9 proc., tačiau tai – jau trečias iš eilės mėnuo, kai fiksuojamas augimas. Rugsėjis buvo ypač aktyvus – dėl naujų modelių pristatymų registracijų skaičius šoktelėjo 10 proc.

Rinkos struktūra Europoje toliau kinta ir vis labiau dominuoja elektrifikuoti automobiliai: hibridai išlieka populiariausi ir sudaro 34,7 proc. registracijų, grynųjų elektromobilių dalis pasiekė 16,1 proc., o įkraunami hibridai – 9 proc. Tuo pat metu benzinu ir dyzelinu varomų automobilių dalis sumažėjo nuo beveik 47 proc. 2024 m. iki 37 proc.

„Automobilių rinka Europoje iš esmės keičia pusiausvyrą tarp vidaus degimo ir elektrifikuotų modelių. Šį procesą lemia keli veiksniai – griežtėjantys emisijų standartai, technologinis gamintojų pasirengimas bei finansinės paskatos pirkėjams. Tačiau augimo tempas, ypač elektromobilių segmente, dar nėra toks, kuris užtikrintų spartų perėjimą prie nulinės emisijos transporto iki 2030-ųjų“, – komentuoja „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas V. Gurskas.

Pasak jo, dabartinė padėtis rodo, kad Europos automobilių rinka pasiekė „lūžio tašką“ – vartotojai tampa labiau linkę rinktis elektrifikuotus modelius, tačiau jų sprendimus vis dar riboja kainų skirtumai, nepakankamai išvystyta įkrovimo infrastruktūra ir lėtai auganti pasiūla vidutiniame segmente.

Kai kuriuose ūkiuose naudojami preparatai padeda spartinti augimą, bet jų pėdsakai gali likti ant produkcijos paviršiaus. Net jei dalis šalių turi griežtesnius reikalavimus, į rinką patenka įvairios kilmės produktų. Todėl paprastas praskalavimas vandeniu nebūtinai pašalina viską. Mokslininkai daro išvadą, kad vanduo nuplauna tik matomus nešvarumus, bet ne visus junginius.

Kodėl plauti reikia atsakingai

Ant daugelio vaisių ir daržovių gali būti likučių, kurie patenka ant žievelių derliaus auginimo metu. Tokie junginiai gali kelti riziką sveikatai, ypač jei produktai vartojami kasdien. Europos Sąjunga yra apribojusi dalies medžiagų naudojimą, bet į prekybos centrus patenka ir produkcija iš šalių, kur taisyklės nėra tokios griežtos.

Specialistai aiškina, kad vien tik vanduo dažnai nuplauna tik dulkes ar paviršiaus nešvarumus. Jie nurodo, kad kai kurios medžiagos įsigeria į viršutinį sluoksnį ir lieka prisitvirtinusios. Tam reikalingas tinkamesnis plovimo būdas, kad produktai taptų tinkami vartoti. Todėl svarbu pasirinkti papildomas priemones, kurios padeda nuvalyti daugiau likučių.

Moksliniai tyrimai rodo, kad paprastas praskalavimas nėra pakankamas, jei produktai kilę iš vietovių, kur naudojama intensyvi priežiūra. Tokiais atvejais būtina išbandyti kitus būdus, kurie pagerina maisto saugumą ir padeda išvengti nereikalingos rizikos.

Kaip tinkamai nuvalyti vaisius ir daržoves

Norint sumažinti galimų likučių skaičių, reikalinga dviejų etapų priežiūra. Pirma rekomenduojama naudoti rūgštinę aplinką, kuri padeda atlaisvinti dalį junginių nuo paviršiaus. Tam tinka vandens ir obuolių acto mišinys. Vienam litrui vandens pridedama pusė stiklinės acto. Produktai mirkomi kelias minutes. Vietoj acto galima naudoti citrinos rūgšties tirpalą.

Antras žingsnis – mirkymas šarminiame tirpale. Tam tinka nedidelis kiekis sodos sumaišytas su litru vandens. Šis derinys padeda suskaidyti likusius junginius. Po to vaisius ar daržoves būtina nuprausti po tekančiu vandeniu. Taip sumažėja pašalinių medžiagų, o produktai tampa tinkamesni vartoti.

Kai kurie žmonės renkasi natūralių priemonių derinius. Tinka indas vandens, į kurį pilama pusė stiklinės citrinų sulčių arba keli šaukštai druskos. Tai veiksmingas būdas daugeliui minkštesnės žievelės produktų. Šis mišinys tinka ir daržovėms, kurioms nereikia itin ilgo mirkymo.

Galima rinktis ir purškalą, kurį sudaro vanduo, actas, nedidelis kiekis sodos ir greipfrutų sėklų ekstraktas. Šiuo purškalu padengiami vaisiai ar daržovės ir paliekami ilgesniam laikui. Tik po to nuplaunami vandeniu. Šis būdas tinka tiems, kurie perka daugiau produktų vienu kartu.

Ko vengti plaunant

Vengtina tai, kad dalis žmonių plauna produktus tik greitu praskalavimu. Toks būdas tik nuima matomus nešvarumus, bet nepadeda pašalinti junginių, kurie tvirtai laikosi prie odelės. Taip pat nereikėtų naudoti muilo ar indų ploviklių, nes jų sudėtinės dalys gali likti ant žievelės.

Svarbu neplauti produktų labai karštu vandeniu. Tai gali pakeisti vaisių ir daržovių struktūrą. Be to, kaitra neturi įtakos junginiams, kurie prilipę prie paviršiaus. Todėl tinkamiausi yra kambario temperatūros tirpalai.

Iš Žemės žvelgiant atrodo, kad tarp žvaigždžių vyrauja absoliutus juodas fonas. Tačiau astronomai pabrėžia, kad tikroji visiška tamsa Visatoje yra reta. Didžiuliai dulkių kiekiai, pasklidę tarp žvaigždžių ir galaktikų, nuolat sklaido šviesą. Tai reiškia, kad net ten, kur žvaigždžių nesimato, kosminės dulkės sukuria menką švytėjimą, tarsi vos pastebimą uždangą. Visatos fonas nėra visiškai juodas – jis švelniai šviesus, vos gelsvas, o mokslininkai netgi yra suteikę jam pavadinimą – „kosminis latte“.

Tamsos apibrėžimas priklauso ir nuo to, ką laikome šviesa. Matomos šviesos diapazonas yra tik maža elektromagnetinių bangų spektro dalis. Kosmosas nuolat užpildytas gama spinduliais, ultravioletiniais spinduliais ir kitomis bangomis, kurios žmogaus akiai nematomos, tačiau jos apšviečia beveik visą erdvę. Tad jei tamsą vertintume pagal visą elektromagnetinį spektrą, Visata atrodytų kur kas šviesesnė, nei manome.

Saulės sistemos juodosios vietos: kai medžiaga sugeria beveik viską

Jeigu žiūrėtume tik į matomą šviesą, kosmose tikrai yra vietų, kur šviesa beveik neatsispindi. Vienas svarbiausių tamsos veiksnių yra albedas – paviršiaus gebėjimas atspindėti šviesą. Pavyzdžiui, veidrodis turi tobulą albedą, o anglis atspindi tik kelis procentus šviesos. Kai kurie kosminiai objektai šviesą sugeria dar efektyviau.

Vienas tamsiausių visoje Saulės sistemoje laikomas Borelly kometos branduolys. Vos 8 kilometrų ilgio objektas atspindi mažiau nei 3 procentus Saulės šviesos. Šis itin žemas atspindys užfiksuotas dar 2001 metais padarytose nuotraukose. Tokį juodumą sukuria mišrus ledo ir dulkių paviršius, kuris šviesą praryja, o ne atsispindi nuo jo.

Dar tamsesnis objektas rastas už mūsų sistemos ribų – egzoplaneta TrES-2 b. Jos atmosfera, gausi natrio garų ir titano oksido junginių, sugeria daugiau nei 99 procentus visos į ją krintančios šviesos. Palyginimui, Žemė atspindi apie 30 procentų Saulės spindulių, todėl mūsų planeta yra ryškiai šviesi, palyginti su tokiais tamsiais objektais.

Dažnai manoma, kad juodosios skylės yra tamsiausios vietos Visatoje. Jos išties nepraleidžia šviesos – viskas, kas peržengia įvykių horizontą, nebegali ištrūkti. Tačiau paradoksalu tai, kad viduje šviesos gali būti labai daug. Ji tiesiog nėra matoma iš išorės, nes gravitacija neleidžia jai pabėgti.

Tamsa, kurią sukuria šešėlis ir atstumas

Kartais tamsa atsiranda ne todėl, kad objektas sugeria šviesą, o todėl, kad jos apskritai negauna. Tai ypač ryšku Mėnulio poliniuose krateriuose. Yra vietų, kurios milijardus metų nebuvo apšviestos Saule – jų dugnas skendi nuolatiniame šešėlyje. Tai vienos tamsiausių vietų mūsų sistemos paviršiuose. Panaši situacija aptinkama ir Plutone, kur šešėlius sustiprina ir didžiulis atstumas nuo Saulės.

Dar drastiškesni šviesos blokavimo pavyzdžiai matomi tankiuose dulkių debesyse, vadinamuose Bok globulėmis. Tai tarsi juodos skylės danguje, nors procesai juose visai kitokie nei tikrosiose juodosiose skylėse. Dulkės jose tokios tankios, kad visiškai užstoja žvaigždžių šviesą. Iš Žemės žiūrint atrodo, lyg danguje atsivertų tamsi skylė. Viena žinomiausių – Barnard 68 – yra maždaug už 500 šviesmečių nuo mūsų ir tikrai primena šviesą sugeriantį juodą kosminį maišą. Vis dėlto infraraudonųjų spindulių diapazone ji nėra visiškai juoda – šios bangos prasiskverbia kur kas lengviau.

Tolimiausios kosmoso bedugnės: tamsa, kurią lemia atstumas

NASA „New Horizons“ zondas, nukeliavęs toliau nei bet kuris ankstesnis žmogaus sukurtas aparatas, leido pažvelgti į tai, kokia tamsa yra už mūsų sistemos ribų. Atokiose kosmoso vietose dangus net dešimt kartų tamsesnis nei Žemės apylinkėse. Tai ne todėl, kad ten nėra šviesos šaltinių – tiesiog esame neįprastai prastoje vietoje, kur šviesą pasiekia minimaliai. Vis dėlto net ir šios bedugnės nėra visiškai juodos, nes fone vis tiek matomas Visatos švytėjimas, sklindantis iš tolimų galaktikų ir tarpžvaigždinės medžiagos.

Įdomu tai, kad pati Žemė, kaip paaiškina mokslininkai, yra įsikūrusi tam tikrame tamsiame ertmės regione Paukščių Take. Ši natūrali „burbulo“ struktūra suteikia mums galimybę matyti toli į kosmosą beveik be kliūčių. Jei būtume labiau dulkių uždengtame regione, tikėtina, kad astronomija būtų vystęsi kur kas lėčiau, nes didžioji dalis dangaus būtų tiesiog paslėpta.

Tamsa – ne priešininkas, o langas į Visatos istoriją

Tamsiausių Visatos kampelių paieška nėra vien smalsumas. Šios vietos padeda suprasti, kaip formuojasi žvaigždės, kaip juda medžiaga kosmose ir kaip Visata vystėsi per milijardus metų. Tamsa leidžia pamatyti struktūras, kurios kitu atveju būtų nematomos, o šviesos trūkumas atskleidžia procesus, vykstančius milžiniškuose atstumuose.

Visatoje nėra vienos vietos, kuri pelnytų „tamsiausios“ titulą. Juoduma priklauso nuo to, kokią šviesą vertiname, kokie procesai vyrauja aplink objektą ir kaip toli nuo žvaigždžių jis yra. Tačiau kiekvienas tamsos kampelis padeda atskleisti mažą dalį didžiausios paslapties – kaip atrodo Visata tada, kai šviesa pralaimi kovą su kosmine bedugne.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
 

Tai gera diena susitarimams, kontraktams, deryboms, bendradarbiavimo projektams. Vakare jausis poreikis grožiui ir estetikai ,norėsis jaukaus apšvietimo, skanios vakarienės, malonaus pokalbio ar tiesiog laiko su žmogumi, kuris kuria harmoniją. Tai emocinės pusiausvyros diena.

♈ Avinas. Šiandien itin svarbu klausyti ir išgirsti. Gali atsirasti galimybė išspręsti seną santykių nesusipratimą. Vakare pajusi palengvėjimą, kurį duoda nuoširdus pokalbis.

♉ Jautis. Tai harmoningas metas tiek darbams, tiek namams. Gali jaustis labiau įvertintas ar išgirstas. Vakare lauk jaukumo ir švelnios emocinės šilumos.

♊ Dvyniai. Bendravimas šiandien sklandus, įkvepiantis. Gali sulaukti pasiūlymo ar žinutės, kuri atvers naują galimybę. Vakare – lengva, maloni atmosfera.

♋ Vėžys. Emocijos švelnios, aiškios ir atviros. Tai puiki diena kalbėtis apie jausmus, saugumą, santykius. Vakare pajusi, kad širdis tapo lengvesnė.

♌ Liūtas. Šiandien nori šilumos iš kitų ir pats jos daugybę duodi. Gali užmegzti svarbų ryšį arba sustiprinti esamą. Vakare lauk harmonijos ir švelnaus artumo.

♍ Mergelė. Diena palanki bendradarbiavimui ir paprastam žmogiškam kontaktui. Net rimti pokalbiai šiandien bus lengvesni. Vakare jausi jaukumą ir vidinę pusiausvyrą.

♎ Svarstyklės. Mėnulis tavo ženkle suteikia žavesio ir vidinės ramybės. Tai puiki diena santykiams, estetikos sprendimams, kūrybai ir maloniems ritualams. Vakare širdis švies.

♏ Skorpionas. Emocinis intensyvumas šiandien sušvelnėja – gali aiškiai pamatyti, kas santykiuose svarbu. Vakare lauk nuoširdaus, gydančio pokalbio.

♐ Šaulys. Gali atsirasti noras susitikti su žmogumi, kurio pasiilgai. Svarstyklių energija skatina švelnų bendravimą. Vakare – lengvas optimizmas ir vidinė šiluma.

♑ Ožiaragis. Diena palanki darbo santykiams ir deryboms. Tavo nuoseklumas šiandien suderina su kitų švelnumu, todėl randasi bendras vardiklis. Vakare jausi ramybę.

♒ Vandenis. Bendravimas šiandien ypač lengvas – idėjos teka, žmonės nori tave išgirsti. Gali užmegzti svarbų kontaktą. Vakare lauk malonaus aiškumo.

♓ Žuvys. Šiandien jausi didelį poreikį harmonijai, ir ją tikrai rasi. Gali išsispręsti senas emocinis klausimas. Vakare – širdies švelnumas ir vidinė ramybė.

„Prekės kaina yra viena svarbiausių informacijos dalių, kurią pirmiausia mato mūsų pirkėjai. Norime, kad geros kainos būtų ne tik prieinamos, bet ir akivaizdžiai matomos. 

Todėl pristatome oranžinę kainų etiketę – ženklą, padėsiantį greitai atpažinti „Well Done“ produktus, kuriems būdingas geras kainos ir kokybės santykis“, – teigia Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, prekybos tinklo komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė.

Privatus prekės ženklas „Well Done“, pristatytas prieš dvejus metus visose Baltijos šalyse, buvo sukurtas siekiant padėti šeimoms lengviau rūpintis kasdieniu maistu – skaniai gaminti namuose ir neišleisti daugiau nei reikia. 

Platus, apie 750 prekių apimantis asortimentas leidžia patogiai pasirinkti nuo pieno produktų ir kiaušinių iki mėsos, žuvies, daržovių, kepinių ar šaldytų gaminių. Pirkėjai šį ženklą pamėgo ne tik dėl žemų kainų, bet ir dėl kokybės bei patikimumo.

Be oranžinių, „Maximos“ parduotuvėse toliau naudojamos ir kitos etikečių spalvos, kurios padeda pirkėjams orientuotis. Baltos etiketės rodo įprastą prekių kainą, mėlynas fonas nurodo kainą su lojalumo kortele, o raudonos išskiria akcijas ir specialius pasiūlymus, tokius kaip nuolaidos perkant kelis vienetus arba dovanos antrai prekei. 

Kiekvienoje etiketėje nurodomas ir prekės pavadinimas, vieneto ar svorio kaina, brūkšninis kodas, kilmės šalis ir kiti aktualūs duomenys. Kai kuriais atvejais pateikiama ir informacija apie didžiausią leidžiamą prekių kiekį vieno apsipirkimo metu, kai taikoma akcija ar lojalumo nuolaida.

Pasak prekybos tinklo atstovų, šis vizualus atnaujinimas skirtas ne tik patogumui, bet ir tam, kad kiekvienas pirkėjas galėtų priimti informuotus sprendimus dar greičiau.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino šią netektį dar viena skaudžia istorija, kuri palietė žmones, išgyvenusius sovietmečio katastrofas ir vėliau patyrusius kitokias grėsmes. Savo viešame pranešime jis akcentavo, kad tokie įvykiai parodo būtinybę stiprinti oro gynybos priemones ir nuolat prašyti partnerių pagalbos.

Įvykio aplinkybės Kyjive

Russia’s massive attack on Kyiv on November 14 took the life of Nataliia Khodemchuk.

She was the wife of Valerii Khodemchuk, a circulating-pump operator at Reactor 4 of the Chornobyl Nuclear Power Plant, who died on April 26, 1986. He was the only plant worker whose body was… pic.twitter.com/eHk4WuzuC0

— Volodymyr Zelenskyy / Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) November 15, 2025

Pasak oficialių pranešimų, dronas pataikė į daugiabučio šoninę sieną. Sprogimo banga nuplėšė pastato dalį, išdaužė langus ir sukėlė gaisrą. Gyventojai kalbėjo apie didelį triukšmą ir naktį užklupusį chaoso momentą. 

Gelbėtojams teko veržtis į apgadintas patalpas, kuriose kirto liepsnos. Kai kuriuos žmones iš butų teko evakuoti per balkonus, nes koridoriai buvo užblokuoti nuolaužomis.

Nataliia buvo skubiai išgabenta į ligoninę. Medikai kovojo dėl jos gyvybės, tačiau sužalojimai buvo per sunkūs. Jos šeimos istorija, susijusi su Černobylio elektrinės tragedija, tapo dar vienu liudijimu apie aplinkybių grandinę, kuri siekia kelis dešimtmečius. Jos vyras Valerijus Chodemčiukas dirbo elektrinėje ir žuvo iškart po reaktoriaus sprogimo. Jo kūno nepavyko surasti ir palaidoti.

Gyvenimas po Černobylio katastrofos

Po tragedijos Nataliia buvo evakuota kartu su kitais elektrinės darbuotojų šeimų nariais. Jiems buvo suteikti būstai įvairiuose miestuose, tarp jų ir Kyjive. Miesto bendruomenė žinojo Chodemčiuk šeimą, o pati Nataliia per ilgus metus tapo artima daugeliui žmonių, kurie taip pat patyrė Černobylio pasekmes ir turėjo prisitaikyti prie naujo gyvenimo.

Skiriama daug dėmesio tam, kaip šios šeimos istorija simboliškai atspindi didesnę tragediją. Žmonės, kurie jau kartą patyrė didžiulį sukrėtimą, dabar priversti išgyventi naują smūgį, kilusį dėl karo veiksmų. Tokios istorijos dažnai išryškina pažeidžiamumą ir netikrumą, su kuriuo susiduria civiliai.

Valstybinių institucijų reakcija

Ukrainos institucijos pareiškė užuojautą ir priminė, kad Nataliia gyveno oriai, su pagarba aplinkiniams. Jie teigė, kad jos stiprybė ir gebėjimas palaikyti kitus buvo įkvepiantys. Šis netikėtas ir skaudus praradimas bendrai visuomenei įsirėžė kaip dar vienas įrodymas, kokią žalą sukelia nuolatinės atakos prieš miestus.

Valstybės agentūra, atsakinga už Černobylio zonos priežiūrą, taip pat paskelbė pranešimą. Jie pabrėžė, kad Nataliia buvo žmogus, visus metus išlaikęs ramybę, šviesą ir žmogišką šilumą. Agentūra akcentavo, kad jos vardas dabar minimas kartu su kitais civiliais, kuriuos palietė karas.

Prezidento komentaras ir kreipimasis į partnerius

Prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai pakartojo, kad ši tragedija įrodo nuolatinio saugumo poreikį. Jis paragino partnerines valstybes suteikti daugiau priemonių, padedančių apsaugoti gyventojus. Pasak jo, tik veiksmingesnė oro gynybos sistema gali užkirsti kelią tokioms nelaimėms ir suteikti žmonėms elementarų saugumą.

Jo teigimu, žmonės, išgyvenę praeities katastrofas ir prisidėję prie šalies atstatymo, dabar vėl susiduria su pavojumi. Ši situacija kelia didelį nerimą, nes miesto rajonai tampa nuolatinio pavojaus zona. Zelenskis ragino nedelsiant stiprinti gynybą, kad būtų įmanoma sumažinti atakų pasekmes.

Miesto tarnybos tęsia darbus, susijusius su pastatų apžiūra ir gyventojų pagalba. Gyventojai raginami laikytis saugumo nurodymų ir stebėti oficialius pranešimus. Viešosios tarnybos dirba atkakliai, bandydamos sutvarkyti pažeistus pastatus ir pasirūpinti žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba.

Jeigu vartotojas laikosi gamintojo nurodymų ir periodiškai keičia čiužinio padėtį, komfortas išlieka ilgesnį laiką, o pasikeitimai matomi tik po daugelio metų. Tačiau jei čiužinio būklė nepaisoma, net ir brangūs modeliai gali greitai prarasti atramą.

Kaip dažnai reikia vartyti čiužinį

Dviejų pusių čiužiniai turėtų būti verčiami bent du kartus per metus. Toks režimas leidžia banaliai sumažinti susidėvėjimą ir suvienodina spaudimo pasiskirstymą. Be paties apvertimo, kas tris ar šešis mėnesius rekomenduojama pakeisti čiužinio kryptį, sukeisti galvą su kojūgaliu.

Jei čiužinys turi dvi skirtingas puses, vartymas ne visuomet leidžiamas. Apatinė pusė dažnai būna kietesnė, skirta stabilumui, todėl miegoti ant jos būtų nepatogu. Tokiu atveju derėtų keisti tik čiužinio orientaciją, bet ne jo pusę.

Čiužiniai iš specialių putų, įskaitant medžiagas su atminties funkcija, paprastai reikalauja vartymo kas šešis mėnesius. Spyruokliniai modeliai gali būti vartiomi šiek tiek dažniau, pavyzdžiui kartą per sezoną. 

Jeigu pastebimi įdubimai, žymūs formos pokyčiai arba nelygumai, vartyti reikėtų dažniau nei įprasta. Reguliarus čiužinio išvėdinimas taip pat svarbus. Tai mažina drėgmės kaupimąsi ir padeda išvengti nemalonių kvapų. Naudojant apsauginį užvalkalą, sumažėja nešvarumų rizika.

Kada reikia keisti čiužinį

Čiužinio tarnavimo laikas nėra beribis, todėl tam tikri požymiai signalizuoja, kad gaminį reikia keisti. Jei čiužinys įgauna pastebimą įdubimą, atsiranda nelygumų ar deformacijų, akivaizdu, kad atrama sumažėjo. Tokiu atveju miegant gali kilti diskomfortas, skausmas nugaroje, kakle ar sąnariuose.

Kitas svarbus aspektas – higiena. Laikui bėgant čiužinyje gali kauptis dulkės, alergenai ar drėgmė. Jei atsiranda nemalonus kvapas ar matomi pelėsio požymiai, čiužinys nebeatitinka higienos normų.

Ekspertai nurodo vidutinį čiužinių tarnavimo laiką. Spyruokliniai modeliai dažniausiai tarnauja nuo septynerių iki dešimties metų. Čiužiniai iš putų gali išlikti tinkami naudoti aštuonerius ar dešimt metų, priklausomai nuo priežiūros.

Norint prailginti čiužinio tarnavimo laiką, svarbu jį reguliariai apversti ir pakeisti orientaciją. Taisyklinga priežiūra padeda išvengti įdubimų, sumažina drėgmės kaupimąsi ir išlaiko komfortą. O pastebėjus ryškius nusidėvėjimo požymius ar higienos problemų, verta apsvarstyti naujo čiužinio įsigijimą.

Naujas etapas: grupiniai pokalbiai su dirbtiniu intelektu

Naujai testuojama „ChatGPT“ funkcija pristatoma keturiose rinkose – Japonijoje, Pietų Korėjoje, Naujojoje Zelandijoje ir Taivane. Oficialiai tai laikoma pilotiniu projektu, tačiau svarbiausia žinia ta, kad prie jos gali prisijungti visi prisijungę vartotojai, nepriklausomai nuo planų: Free, Go, Plus ar Pro. Tai reiškia, kad jau starto metu funkcija yra realiai prieinama, nors geografiškai apribota.

Grupiniai pokalbiai veikia tiek mobiliųjų programėlėse, tiek naršyklės versijoje. Tačiau svarbiausia – tai nėra paprastas kelių žmonių susirašinėjimas, kuriame „ChatGPT“ pasirodo tarsi robotas su iš anksto nustatytu grafiku. Šioje erdvėje DI įsitraukia kontekstualiai: stebi pokalbį, reaguoja tik tada, kai yra pakviečiamas (pavyzdžiui, paminint „ChatGPT“), gali pridėti emocijų žinutėms, o naudodamasis profilių nuotraukomis kurti personalizuotą turinį pokalbio dalyviams. Jis tampa diskusijos dalimi, o ne tik atskiru pagalbininku.

Kaip veikia ši naujovė ir kuo ji skiriasi nuo įprasto DI naudojimo?

Grupiniai pokalbiai įdiegti kartu su naujuoju GPT-5.1 režimu – tai šviežiausias modelio atnaujinimas, pristatytas tik prieš kelias dienas. Šis režimas pirmą kartą leidžia DI suprasti kelių žmonių dinamiką ir palaikyti vientisą, nenutrūkstamą diskusiją. Įprastos žinučių ribos yra skaičiuojamos tik tada, kai atsakymą pateikia DI, o ne kai kalba pokalbio dalyviai, todėl pokalbis teka natūraliau ir leidžia žmonėms laisvai diskutuoti, kol prireikia pagalbos.

Dar vienas įdomus elementas – „Auto“ mechanizmas. Jis automatiškai parenka geriausią modelį pagal kiekvieno vartotojo planą. Tai leidžia vienoje grupėje dirbti žmonėms su visiškai skirtingomis paskyromis, išnaudojant jų turimus resursus maksimaliai efektyviai.

Kam ši funkcija naudinga jau dabar?

Nors pristatymas apsiriboja keturiomis rinkomis, funkcija yra prieinama visiems prisijungusiems naudotojams tose šalyse. Jai nereikia jokio papildomo apmokėjimo ar „premium“ prenumeratos. Toks modelis rodo, kad „OpenAI“ nori kuo plačiau surinkti įžvalgas apie tai, kaip žmonės naudos grupines diskusijas ir kaip turėtų atrodyti galutinė versija.

Privatumo klausimas, kuris įprastai kelia daugiausia nerimo, šį kartą turi aiškų atsakymą. Grupiniai pokalbiai yra atskirti nuo privačių. Tai reiškia, kad jūsų individuali atmintis, ankstesnės užklausos ir DI žinomos jūsų nuostatos nėra matomos kitiems grupės nariams. Tokia architektūra sumažina riziką, kad asmeninė informacija galėtų būti atskleista, bet vis tiek leidžia DI efektyviai padėti konkrečiame projekto kontekste.

Naujovė iš karto atveria daug kasdienių, praktiškų scenarijų: nuo idėjų generavimo grupėse iki kompleksiškų užduočių planavimo, kai skirtingi dalyviai mato visą procesą ir realiu laiku gauna DI pasiūlymus. Kelionių planavimas, bendri projektai, komandinis problemų sprendimas, darbo paskirstymas, kolektyvinė informacijos paieška, scenarijų ar struktūrų kūrimas – visa tai tampa lengviau, nes DI ne tik konsultuoja, bet ir padeda koordinuoti.

Laukiant pasaulinės plėtros

„OpenAI“ jau komentavo, kad funkcija bus plečiama į daugiau rinkų po tam tikro laiko, kai bus įvertinta vartotojų sąveika, UI patogumas ir moderavimo kokybė. Esminis tikslas – užtikrinti, kad grupiniuose pokalbiuose DI elgtųsi tiksliai, patikimai ir nepakenktų bendravimo kokybei. Kiek laiko prireiks iki pasaulinės plėtros – neaišku. Svarbiausias faktorius yra bandomosios fazės sėkmė ir tai, kaip gerai DI prisitaikys prie daugiaasmenių diskusijų.

Kol kas galime tik stebėti, kaip šios šalys testuoja technologiją, kuri, tikėtina, gana greitai taps nauju standartu. Funkcija atveria galimybę DI paversti ne tik asmeniniu padėjėju, bet ir bendro projekto moderatoriumi, kūrybiniu partneriu ar net virtualiu komandos nariu. Tai pokytis, galintis pakeisti ne tik mūsų bendravimą su technologijomis, bet ir mūsų tarpusavio komunikacijos modelius.

„Lietuvos geologijos tarnybos praeitų metų pateiktoje finansinės būklės ataskaitoje išžvalgytų mineralinių išteklių vertė sudaro 1,44 mlrd. eurų – tačiau tai yra tam tikroje vietoje esantis, dar nepanaudotas turtas, o iškastos žaliavos vertė išaugo keliolika kartų“, – sako geologijos-minerologijos mokslų daktaras, geologinės įmonės „GJ Magma“ steigėjas Ginutis Juozapavičius

Geologas teigia, kad Lietuvoje turime pakankamai svarbiausių ir plačiausiai naudojamų naudingųjų iškasenų. Daugiausia – smėlio ir žvyro. Bendras detaliai išžvalgytų šių iškasenų kiekis siekia 962 mln. kubinių metrų arba 51 proc. visų rūšių prieinamų naudojimui naudingųjų iškasenų.

Vis dėlto yra ir kitų turtų: dolomitas skaldai, o klintis, molis ir opoka – cemento gamybai. Taip pat kasamos ir durpės, kurios pastaruoju metu vis plačiau naudojamos auginimo terpių gamybai.

Kur Lietuvoje plyti didžiausi požeminių turtų klodai?

Naudingų iškasenų telkiniai valstybės teritorijoje išsidėstę netolygiai. Tai lemia Lietuvos žemės gelmių sandara. „Geologų detaliai išžvalgytų visų rūšių nemetalinių naudingų iškasenų kiekis atskirose savivaldybėse kinta nuo 1,8 mln. kubinių metrų Marijampolės rajone iki 321 kubinio metro Akmenės rajone. Turtingiausių žemės gelmių ištekliais savivaldybių dešimtuką sudaro Akmenės, Trakų, Kauno, Jonavos, Pakruojo, Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto, Varėnos, Rokiškio bei Klaipėdos rajonai“, – pasakoja geologas.

Akmenės rajone daugiausia žaliavos cementui ir kalkėms gaminti – čia gausu klinties ir molio. Trakų, Jonavos, Vilniaus rajono bei miesto teritorijose, taip pat Klaipėdos rajone randami gausūs ir detaliai išžvalgyti smėlio bei žvyro telkiniai.

Tuo metu Pakruojo rajone veikia didžiausi dolomito karjerai, o Kauno rajone aptiktas vienintelis Lietuvoje anhidrito klodas, kurį galima išgauti požemine kasykla. Rokiškio rajone yra durpių, žvyro, smėlio ir dolomito išteklių.

„Daugiausia Lietuvoje iškasamo smėlio ir žvyro telkinių yra Trakų, Jonavos, Vilniaus, Klaipėdos rajonuose ir Vilniaus mieste. Čia sukaupta apie 443 mln. kubinių metrų šių žaliavų – tai sudaro 54 proc. visų Lietuvos smėlio ir žvyro išteklių“, – priduria mokslininkas.

Iškasenų gavyba susijusi su gyvenimo lygio augimu

G. Juozapavičius teigia, kad naudingųjų iškasenų gavyba daro tiesioginį poveikį valstybės ekonominio išsivystymo lygiui. Kuo daugiau valstybė sugeba jų panaudoti, tuo geresnės gyvenimo sąlygos sukuriamos visuomenei.

„Lietuvoje šių žaliavų naudojimo kiekis vienam gyventojui 2010 m. sudarė 3,9 tonos, o 2023-iaisiais pasiekė 8,2 tonos. Ir tai atspindi Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygio augimą“, – pabrėžia mokslininkas.

Jis įsitikinęs, kad nei viena šiuolaikinė visuomenė negali egzistuoti nenaudodama naudingų iškasenų.  Nors didesnė dalis Lietuvos gyventojų naudingų iškasenų gavyboje įžvelgia hiperbolizuotą siaubą, G. Juozapavičius tvirtina, kad būtina suvokti, jog naudingų iškasenų eksploatacija sukuria naujas darbo vietas ir padidina regiono patrauklumą investuotojams, stiprina valstybės ekonomiką.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2007 m. surinkti mokesčiai už naudingųjų išteklių naudojimą sudarė 2,75 mln. eurų, o pastaruosius penkerius metus – nuo 24 iki 29 mln. eurų. Tai reiškia, kad per pastaruosius 17 metų įplaukos į biudžetą iš žemės gelmių iškastų išteklių padidėjo apie 10 kartų.

„Tačiau mokestis už išgautus išteklius yra tarsi ledkalnio viršūnė, nes bendras kasybos įmonių indėlis į socialinę aplinką yra daug didesnis. Šios pramonės šakos bruožas yra tai, kad veikla daugiausiai vykdoma kaimiškose teritorijose, nutolusiose nuo pramonės centrų. Kasybos įmonės provincijoje sukuria nemažai gerai apmokamų darbo vietų“, – priduria geologas.

Pasiekti leidžiama tik dalį išteklių

Vis dėlto kasyba išlieka sritimi, vis dar keliančia nemažai nepagrįstų baimių visuomenėje, todėl mokslininkai ir inžinieriai nuolat ieško būdų, kaip išteklius išgauti tvariai – išlaikant pusiausvyrą tarp jų eksploatacijos ir aplinkosaugos interesų.

G. Juozapavičius teigia, kad šiuo metu šalyje naudojimui prieinama tik 62 proc. arba 1,8 mlrd. kubinių metrų visų rūšių detaliai išžvalgytų išteklių. Likusi 1,15 mlrd. kubinių metrų arba 38 proc. dalis yra neprieinama – kasyba ne visur galima dėl įvairių aplinkosauginių reikalavimų.

„Suprantama, kad nauji karjerai negali atsirasti saugomose teritorijose. Pagal galiojančius teisės aktus įmonės gali baigti kasti išteklius kasybos sklypuose, kuriems šis statusas buvo suteiktas iki saugomos teritorijos įsteigimo, tačiau jų plėtra į telkinio dalį, kuri saugomos teritorijos steigimo metu buvo už kasybos sklypo ribų, negalima“, – dėsto G. Juozapavičius.

Kitas svarbus žemės gelmių išteklių prieigos apribojimas susijęs su Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano nuostatomis. Ypač saugomuose kraštovaizdžio plotuose draudžiama keisti reljefą, todėl čia negalima įrengti karjerų, nors leidžiama statyti tam tikrą infrastruktūrą, pavyzdžiui, kelius ar elektros tinklus. Ypač saugomo kraštovaizdžio plotai užima 24,3 proc. Lietuvos teritorijos – daugiau nei visos kitos saugomos teritorijos kartu sudėjus. Šiuose plotuose dažniausiai ir plyti smėlio bei žvyro telkiniai.

„Tačiau detaliai išžvalgytų telkinių, patenkančių į ypač vaizdingo kraštovaizdžio arealo užimamas plotas, yra vos 0,01 proc. O parengtinai išžvalgytų telkinių – 0,5 proc. Pagal užimamų plotų santykį, smėlio ir žvyro telkiniai yra taškiniai objektai. Klausimas – ar gali tokio ploto invazija į ypač vertingą kraštovaizdį kaip nors jį reikšmingai sugadinti? Manau, kad tai yra perteklinis apsidraudimas“, – mano mokslininkas.

Bankomatai šiandien jau nebėra tik pinigų dalinimo aparatai – jie skenuoja, tikrina, vertina kiekvieną įdedamą kupiūrą. Jei įrenginys aptinka kažką įtartino, netaisyklingą atspalvį, struktūrą ar neatitinkančias apsaugos žymes, kupiūra būna sulaikoma. 

Vartotojas dažniausiai apie tai informuojamas automatiškai – gaunamas kvitas, kuriame nurodoma, kad viena iš įneštų kupiūrų buvo nepriimta. Tokia kupiūra vėliau perduodama ekspertams, kurie specialiai ištyrinėja jos autentiškumą. 

Kol vertinimas nebaigtas – negalima tvirtinti, kad pinigas tikrai padirbtas. Visgi tokia situacija visuomet sukelia papildomo streso, nes žmogus lieka be pinigo ir nežinioje – kas toliau?

Kiekvienas bankomatas stebimas

Šiuolaikiniai bankomatai yra nuolat stebimi vaizdo kameromis, tad kiekvienas įnešimas fiksuojamas. Net jei žmogus tą pinigą gavo iš kito asmens ar prekybos vietoje, jis vis tiek laikomas atsakingu už pateiktą kupiūrą. 

Tačiau tai nereiškia, kad visi tokie atvejai baigiasi baudomis ar rimtesnėmis pasekmėmis. Jeigu tai vienkartinis atvejis ir žmogus bendradarbiauja su institucijomis – išsiaiškina, iš kur gavo pinigą, pateikia informaciją, tyrimas vyksta kaip formalumas. 

Problemos prasideda tik tada, kai bandoma platinti netikrus pinigus sąmoningai, arba kai situacija kartojasi. Tokiais atvejais atsakomybė jau būna kur kas rimtesnė.

Nuostoliai – labai realūs, kompensacijos nebūna

Vienas skaudžiausių aspektų šioje situacijoje yra tai, kad net ir sąžiningas žmogus, jei buvo apgautas ir pateikė padirbtą banknotą, praranda pinigą. Kai kupiūra pripažįstama netikra, ji konfiskuojama, o savininkui nėra suteikiama kompensacija. Tokia taisyklė taikoma visoje Europoje.

Tai reiškia, kad kiekvienas vartotojas turi pats rūpintis, jog nepriimtų netikrų pinigų. Net jei atrodo, kad „tik 50 eurų“, rizika prarasti pinigus yra reali – neturint įrodymų, kad pinigas buvo gautas iš kito asmens, atgauti sumą praktiškai neįmanoma.

Vasarą grynieji grįžta – padidėja ir klastočių rizika

Šiltuoju metų laiku atsiskaitoma ne tik dažniau, bet ir ne tokiose įprastose vietose – festivaliuose, turguose, pakelės prekyvietėse. Tokiose vietose dažniau cirkuliuoja grynieji, o kartu su jais – padidėja rizika priimti klastotę. 

Vasaros metu taip pat išauga kelionių skaičius, o kartu su turistais ir didesniu pinigų judėjimu į rinką įsilieja daugiau fizinių kupiūrų. Nors Lietuvoje bendras padirbtų pinigų skaičius nėra didelis, statistika rodo, kad tam tikrais laikotarpiais jų fiksuojama daugiau. 

Europoje vasara yra vienas aktyviausių sezonų ir sukčiams, kurie bando skleisti klastotes.

Dažniausiai klastojami 50 eurų banknotai

Padirbinėtojai dažniausiai renkasi kupiūras, kurios pakankamai dažnos, kad nekeltų įtarimo, bet ir pakankamai vertingos, kad būtų pelningos. Dėl šios priežasties 20 ir 50 eurų nominalo banknotai – populiariausias sukčių taikinys.

Praėjusiais metais Lietuvoje daugiausiai fiksuota būtent 50 eurų klastočių. Netikėtai išaugo ir 100 eurų nominalo padirbtų pinigų skaičius, o tai rodo, kad sukčiai pradeda taikytis ir į didesnio nominalo kupiūras, ypač jei šias lengva realizuoti vietose, kur mažiau kontrolės.

Kaip atpažinti padirbtą banknotą?

Kiekvienas euras turi savo saugumo žymes: hologramas, vandens ženklus, metalo siūleles, reljefą. Tikras pinigas turi specifinį garsą ir tekstūrą, o tam tikri elementai keičia spalvą ar atspindį šviesoje. Nereikia turėti specialios įrangos, užtenka šiek tiek atidumo.

Vertėtų priprasti prie įpročio peržvelgti kiekvieną didesnę kupiūrą prieš ją priimant. Tai ypač svarbu turguose, prekybos vietose, kur nėra kasos aparatų ar grynųjų tikrinimo įrenginių. Net jei tik vieną kartą pastebėsite klastotę, apsaugosite save nuo tiesioginio nuostolio.

Išvada viena. Netikri pinigai yra ne tik bankų ar teisėsaugos reikalas. Jie cirkuliuoja mūsų rankose, todėl kiekvienas žmogus turi galimybę laiku pastebėti ir nepriimti padirbtos kupiūros. O jei jau taip nutiko – žinoti, ko tikėtis ir kaip elgtis, kad nepakliūtum į dar nemalonesnę situaciją.

Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad šis konkretus krovinys yra pirmasis toks fiksuotas atvejis per kelerius metus. Laivo maršrutas atkreipė dėmesį, nes krovinys išplaukė būtent tuo metu, kai Prancūzijos prezidentas ruošėsi susitikti su Ukrainos vadovu. Tai paskatino nemažai svarstymų apie realų politinių sprendimų ir ekonominių ryšių santykį.

Uranas ir jo kelias iš Prancūzijos į Rusiją

„Greenpeace“ atstovai šeštadienį stebėjo, kaip į Panamos vėliava plaukiojančio laivo „Mikhail Dudin“ triumą buvo keliami konteineriai su perdirbtu uranu. Tokia medžiaga gaminama iš panaudoto branduolinio kuro, kuris gali būti apdorojamas dar kartą. Rusija šiuo metu turi vienintelę gamyklą pasaulyje, kurioje šis procesas atliekamas reikiamu mastu.

Perdirbtas uranas gali būti panaudotas pakartotinai, todėl jis laikomas vertinga žaliava. Dėl augančių kainų rinkoje energetikos bendrovės vis dažniau renkasi šį būdą, kad sumažintų išlaidas. Tai paaiškina, kodėl net geopolitinių įtampų laikotarpiu išlaikomas tam tikras bendradarbiavimas – bent jau pramoniniame lygmenyje.

Šis krovinys išsiskiria tuo, kad ankstesni panašūs veiksmai buvo sustabdyti dar dvidešimt 2022 metais. Tuomet Prancūzijos valdžia nurodė valstybinei energetikos bendrovei „EDF“ nutraukti prekybą su Rusijos „Rosatom“. Tačiau dabartiniai duomenys rodo, kad veikla, regis, atnaujinta.

„Greenpeace“ kritika ir politinis kontekstas

Aplinkosaugos organizacija pranešė, kad toks veiksmas yra rimtas signalas apie pramoninių ir geopolitinių santykių pokyčius. Pasak jų, Prancūzija siekia būti aiškia Ukrainos rėmėja, bet tuo pačiu dalyvauja prekyboje su šalimi, kuri vykdo agresiją prieš Ukrainą. Organizacijos atstovė Pauline Boyer teigia, kad tai yra moralinis prieštaravimas.

Boyer nurodė, kad nors tokia prekyba neprieštarauja įstatymams, ji kuria nepalankų precedentą. Pasak jos, „Rosatom“ vaidmuo Zaporižios elektrinėje ir kiti veiksmai susiję su dabartine karo situacija turi būti vertinami atsargiai. Tokie argumentai skirti parodyti, kad pramoniniai sandoriai negali būti visiškai atskirti nuo geopolitinių realijų.

Prancūzijos energetikos ministerija ir „EDF“ situacijos nekomentavo. Toks tylėjimas tik sustiprino klausimus, kodėl krovinys vėl siunčiamas būtent dabar ir kaip tai derinama su Prancūzijos politinėmis pareigomis.

Prancūzijos ir Rusijos branduoliniai ryšiai

Prancūzija yra didžiausia branduolinės energijos vartotoja Europoje. Šalis kasmet pagamina didžiąją dalį elektros iš atominių elektrinių, todėl branduolinio kuro tiekimas yra nuolatinis rūpestis. Būtent dėl šios priežasties ryšiai su Rusijos branduoline pramonės sistema anksčiau buvo glaudūs.

Dar dvidešimt aštuontais metais „EDF“ pasirašė milžinišką kontraktą su „Tenex“ – „Rosatom“ dukterine įmone. Sutartis siekė šešis šimtus milijonų eurų. Tai buvo planai, susiję su panaudoto branduolinio kuro perdirbimu ir pakartotiniu panaudojimu. Pramonėje tokios sutartys keičiamos retai, o jų vykdymas reikalauja ilgalaikio planavimo.

Prancūzijos valdžia prieš metus teigė svarstanti galimybę kurti vietinę perdirbimo gamyklą. Tačiau šiuo metu, panašu, kad tokio projekto įgyvendinimas atidėtas.

Laivo kelias ir jo būsimas tikslas

Tyrimo duomenys rodo, kad laivas „Mikhail Dudin“ pirmadienio rytą buvo netoli Diunkerko. Laivas, kuriame anksčiau buvo fiksuotos techninės problemos, šiuo metu turėtų keliauti į Ust Lugą – vieną iš didžiausių uostų netoli Rusijos ir Estijos sienos.

Šis maršrutas kelia papildomų klausimų, nes krovinio saugumas, turinys ir paskirtis svarbūs tiek saugumo, tiek politiniu požiūriu. Dėl to veiksmai vertinami itin atidžiai.

Ši savaitė siejama su gilesniu emociniu kontaktu, stipresniu supratimu ir didesniu noru kurti. Kiekvienas iš penkių ženklų patirs skirtingas situacijas, tačiau bendra kryptis išlieka aiški – tai tarpsnis, kuriame romantiški sprendimai bus svarbūs ir gali nulemti tolesnę ateitį.

Jautis

Jaučio ženklui ši savaitė suteiks daugiau harmonijos, todėl santykiuose lengviau formuosis atviras dialogas ir bendri planai. Žmonės, kurie jau yra santykiuose, gali sulaukti svarbaus pokalbio apie ateitį. Kai kuriems Jaučiams tai gali tapti žingsniu į įsipareigojimų etapą. Dalis jų išgirs žodžius, kurie sustiprins pasitikėjimą partneriu ir leis rimčiau žvelgti į bendrą gyvenimą.

Jaučiai, kurie dar tik ieško savo žmogaus, gali sutikti asmenį, sukeliantį aiškų emocinį impulsą. Tokia pažintis gali greitai tapti rimta, nes šios savaitės energija skatins atvirumą, švelnumą ir tarpusavio palaikymą. Meilės dinamika keisis kryptingai, todėl verta būti nuoširdžiais ir dėmesingais. Tai momentas, galintis pradėti naują gyvenimo fazę.

Dvyniai

Dvynių ženklui savaitė atneš galimybių sustiprinti ryšius su artimu žmogumi. Astrologai pabrėžia, kad šiuo metu lengviau kalbėti apie jausmus ir suteikti santykiams daugiau stabilumo. Jei buvo abejonių dėl krypties, šios abejonės gali sumažėti. Tai laikas, kai nuoširdumas suteikia realią naudą.

Tie, kurie gyvena poroje, gali sulaukti pasiūlymo, kuris pakeis santykių pobūdį. Švelnesnis bendravimas ir aiškesnė emocinė išraiška leidžia kurti tvirtesnį pagrindą. Vieniši Dvyniai taip pat turi didelę tikimybę susitikti žmogų, kuris sukels susižavėjimą. Tokios situacijos gali paskatinti romantinius sprendimus be didelio delsimo.

Vėžys

Vėžio ženklui artėjanti savaitė yra susijusi su emociniu atvirumu ir didesniu pasitikėjimu partneriu. Jausmų sfera stiprės, todėl poreikis būti nuoširdžiam ir parodyti rūpestį taps ryškesnis. Tai gali atverti duris į naują santykių etapą. Vėžiai, kurie gyvena santykiuose, pajus didesnį šilumos ir artumo lygį.

Tie, kurie šiuo metu yra vieniši, gali sutikti žmogų, su kuriuo emocinis ryšys susiformuos labai greitai. Tai gali būti pažintis, kurią sunku ignoruoti. Astrologai pabrėžia, kad šios savaitės kontekstas palankus tiems, kurie nori atrasti žmogų, su kuriuo jaustųsi saugiai. Tokia kryptis suteiks daug emocinių atramų ir leis kurti natūralų ryšį.

Svarstyklės

Svarstyklių ženklui ši savaitė gali tapti vienu ryškiausių laikotarpių per pastarąjį mėnesį. Jų natūralus žavesys ir gebėjimas kurti harmoningą ryšį šiuo metu bus ypač pastebimi. Santykiuose gali sustiprėti abipusis pasitikėjimas, o aiškesni įsipareigojimai taps natūralūs.

Žmonės, kurie jau kurį laiką laukia svarbaus žingsnio iš partnerio, gali sulaukti žodžių, suteikiančių naują džiaugsmo lygį. Kai kuriems Svarstyklių atstovams tai bus aiški kryptis link ilgalaikių sprendimų. Vienišos Svarstyklės gali atsidurti situacijoje, kurioje simpatija pereina į tvirtesnį ryšį. Ši savaitė suteikia galimybę ryškesnei emocinei patirčiai.

Žuvys

Žuvų ženklui laikotarpis nuo septynioliktos iki dvidešimt trečios lapkričio dienos gali atnešti šiltesnį ryšį tiek su partneriu, tiek su nauja pažintimi. Žuvys jaus intuityvų poreikį atsiverti ir daugiau kalbėti apie jausmus. Tokia emocinė būsena sudarys palankias sąlygas spręsti santykių klausimus.

Pora gyvenančioms Žuvims gali kilti mintis apie rimtesnį žingsnį. Tai susiję su ramybe, kurią suteiks šios savaitės atmosfera. Vienišos Žuvys gali susipažinti su žmogumi, turinčiu ypatingą emocinį poveikį. Toks ryšys gali ilgainiui tapti rimtas, nes šio laikotarpio energija palanki jautriems ir atviriems žmonėms.

„Beveik pusė (46 proc.) Lietuvos gyventojų skolinasi būstui remontuoti ar įrengti, o 40 proc. – transporto priemonei įsigyti ar jos remontui. Taip pat, apie penktadalis gyventojų skolinasi pinigų elektronikai ir buitinei technikai įsigyti (17 proc.). Taigi, iš esmės šalies gyventojai vartojimo paskolą laiko atsakinga priemone spręsti svarbiausius finansinius poreikius, o ne būdu įsigyti prabangos prekių ar pasiduoti impulsyviems apsipirkimams”, – sako R. Mylė.

Skiria medicinos paslaugoms

Duomenys rodo, kad maždaug penktadalis gyventojų bent kartą svarstė galimybę skolintis medicinos paslaugoms. Anot ekspertės, vartojimo paskola tampa ypač aktuali tada, kai gydymo paslaugos nėra kompensuojamos arba jų reikia skubiai.

„Sveikatos išlaidos dažnai užklumpa netikėtai ir dažnai būna nemenkos, todėl kai kuriems gyventojams paskola tampa būdu greitai gauti reikiamą gydymą ir išvengti didesnių išlaidų ateityje. Vis dėlto, visada svarbu įvertinti paskolos sąlygas. Dažnai gydymo įstaigose siūlomas „sveikatos lizingas” yra brangesnis nei banko siūloma paskola”, – pastebi R. Mylė.

Pasak ekspertės, atsakingas požiūris į skolinimąsi sveikatai padeda išvengti spontaniškų sprendimų ir užtikrina, kad paskola iš tiesų padės, o ne taps papildoma finansine našta.

Pajamos nulemia prioritetus

Kaip ir kitose Baltijos šalyse, vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai dažniausiai vartojimo paskolą renkasi būstui pagerinti (52 proc.) arba naujai transporto priemonei įsigyti (47 proc.). Kita vertus, poilsis, hobiai ar išsilavinimas vis dar sudaro žymiai mažesnę paskolų dalį.

„Lietuvos žmonės į skolinimąsi žvelgia atsakingai. Paskola jiems yra ne būdas pasilepinti, o priemonė tvarkingai spręsti svarbiausius kasdienius poreikius, kai to iš tiesų reikia. Toks požiūris rodo finansinę brandą – gebėjimą atskirti norus nuo poreikių ir priimti sprendimus, kurie ilgainiui padeda išlaikyti finansinį stabilumą”, – sako R. Mylė.

Greitesnė naršyklė gali pakeisti kasdienį interneto naudojimą. Kur kas efektyviau dirbti, kai mėgstami puslapiai pasiekiami greitai, o skirtukai neapkrauna sistemos. Todėl pateikiami veiksmai padeda susikurti gerokai spartesnę darbo aplinką tiek kompiuteriuose, tiek mobiliuose įrenginiuose.

Greitesnis naršymas naudojant žymes ir pagrindinį langą

Naršyklės žymės gali tapti tikru pagreitintoju tiems, kurie dažnai lankosi tuose pačiuose puslapiuose. Tai leidžia išvengti rankinio adreso įvedimo kiekvieną kartą. Įrankių juostoje įdedami dažniausiai naudojami puslapiai tampa prieinami vienu paspaudimu, o tai mažina delsą ir padeda greičiau atlikti kasdienius veiksmus.

Naudinga ir pradžios lango funkcija. Pagrindiniame naršyklės ekrane galima patalpinti sparčiuosius nuorodų kvadratus, kurie atveria konkrečius puslapius nedelsiant. Tokia struktūra leidžia iš anksto susikurti patogų lankymo modelį, kai dažniausiai naudojama informacija pasiekiama iš karto po naršyklės įkėlimo.

Žymių galima sukurti daug, tačiau verta jas pasirinkti tikslingai. Pavyzdžiui galima išsaugoti ne bendrą pašto sistemos adresą, bet iškart nuorodą į naudojamą aplanką. Tokia smulki optimizacija padeda paspartinti kasdienius veiksmus.

Aktualūs skirtukai pradiniame įkėlimui

Kai kurie žmonės kasdien atidaro tuos pačius puslapius. Tokiu atveju verta naudoti funkciją, kuri automatiškai įkelia reikiamus skirtukus vos paleidus naršyklę. Tai padeda išvengti kartojamų veiksmų ir leidžia pradėti darbą nedelsiant.

Naršyklė taip pat leidžia atkurti ankstesnę sesiją. Jei vartotojas dirbo su daugybe skirtukų ir norėtų tęsti veiklą vėliau, sistema gali išsaugoti visą jų būseną. Tai ypač naudinga tiems, kurie mėgsta ilgesnes informacijos paieškas arba analizuoja kelis šaltinius iš karto.

Jeigu surandama dešimtys vertingų puslapių, nebūtina jų laikyti atidarytų. Susikūrus atskirą žymių aplanką galima vienu veiksmu išsaugoti visus šiuo metu aktyvius langus. Tokia struktūra neapkrauna naršyklės ir leidžia išlikti organizuotiems.

Skirtukų grupavimas aiškesnei struktūrai

Naršyklė leidžia grupuoti skirtukus pagal temas. Tai ypač naudinga tiems, kurie vienu metu laiko didelį kiekį atidarytų puslapių. Tvarkingai suskirstyti duomenys tampa lengviau valdomi, o naršyklė dirba greičiau, nes išnyksta chaotiškas langų atidarinėjimas.

Skirtukus galima pažymėti spalvomis. Vienai grupei galima priskirti darbo puslapius, kitai tyrimų medžiagą, o trečiai pramoginį turinį. Tokia tvarka leidžia per kelias sekundes rasti reikiamą temą be bereikalingų paieškų. Sistema taip pat leidžia sutraukti grupes ir taip pagerinti bendrą naršyklės išdėstymą.

Svarbu ir tai, kad tokia struktūra prieinama kituose įrenginiuose, jei naršyklės duomenys sinchronizuojami. Tai suteikia patogumo tiems, kurie dirba ir kompiuteriu, ir mobiliuoju telefonu.

Atskiri profiliai greitesniam darbui

Profilmų funkcija leidžia susikurti atskiras darbo aplinkas. Tai ypač naudinga tiems, kurie naršyklę naudoja tiek darbo, tiek asmeninėms užduotims. Atskiruose profiliuose saugomi skirtingi plėtiniai, žymės ir nuorodos. Tokia struktūra mažina apkrovą ir užtikrina geresnę spartą.

Pavyzdžiui į darbo profilį galima įdiegti tik būtinus plėtinius, kurie reikalingi profesinei veiklai. Asmeniniame profilyje gali būti kita informacija. Ši atskirtis padeda išvengti situacijos, kai viename lange veikia daug nereikalingų įrankių.

Kiekvienas profilis atsidaro greitai ir turi savo nustatymus. Tai gerina naršymo našumą ir leidžia išvengti bereikalingo duomenų kaupimo.

Klaviatūros derinių pritaikymas kasdieniam naudojimui

Naršyklės valdymas klaviatūra yra itin greitas. Klavišų deriniai leidžia atlikti veiksmus keliais paspaudimais. Tokiu būdu sumažėja laiko sąnaudos, kurios atsiranda naudojantis pele. Žmonės dažnai nustemba, kiek daug veiksnių galima atlikti per kelias sekundes.

Naršyklės klavišai leidžia atidaryti naują skirtuką, užverti esamą langą, surasti tekstą puslapyje arba akimirksniu pereiti prie adreso eilutės. Įvaldžius tokius derinius galima dirbti be didelių pauzių, o tai aiškiai padidina spartą.

Savojos kopūstas į Europą atkeliavo iš pietinių regionų, tačiau dėl savo atsparumo ir universalių savybių šiandien sėkmingai auga ir Lietuvos ūkiuose. Jis lengvai atpažįstamas iš garbanotų, raukšlėtų, minkštų lapų, kurie yra švelnesni nei baltagūžio kopūsto ir turi subtilų, šiek tiek salstelėjusį skonį. Dėl šių savybių Savojos kopūstas vis dažniau sulaukia virtuvės entuziastų dėmesio. Tai – daržovė, kuri vienodai tinka ir tradicinei lietuviškai virtuvei, ir moderniems patiekalams, o jos maistinė vertė nusipelno atskiro dėmesio.

Vitaminų ir mineralų šaltinis: ką slepia Savojos kopūstas?

Savojos kopūstas – tikras maistinės vertės čempionas. Labai didelis vitamino C kiekis suteikia jam stiprių antioksidacinių savybių. Vitaminas C padeda stiprinti imunitetą, gerina odos būklę, skatina kolageno gamybą, mažina lėtinių ligų riziką ir padeda kovoti su oksidaciniu stresu. Šiame kopūste taip pat gausu folio rūgšties, itin svarbios nervų sistemai ir kraujodarai. Foliai svarbūs raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui ir gali padėti sumažinti mažakraujystės riziką.

Savojos kopūstas yra puikus kalio šaltinis – tai mineralas, atsakingas už normalų širdies ritmą, kraujospūdžio kontrolę ir vandens balansą organizme. Jame yra ir magnio, kuris palaiko nervų sistemos stabilumą, padeda atsipalaiduoti raumenims, gerina miego kokybę ir mąstymo aiškumą. Be to, Savojos kopūste gausu fosforo, svarbaus kaulų ir dantų stiprumui, bei B grupės vitaminų – B1, B2, B4. Mikroelementai, tokie kaip selenas, chromas ir cinkas, teigiamai veikia imunitetą, hormonų pusiausvyrą ir energijos apykaitą. Vis dėlto svarbu žinoti, kad žmonės, turintys virškinimo sutrikimų, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromą ar skrandžio opas, turėtų Savojos kopūstą vartoti saikingai, nes kaip ir visi kopūstai, jis gali apsunkinti virškinimą.

Savojos kopūstas virtuvėje: nuo tradicinių patiekalų iki modernių variacijų

Savojos kopūstas tikrai nusipelno dažniau atsidurti lietuviškose virtuvėse. Jo lapai minkšti, elastingi, greitai suminkštėja ir suteikia patiekalams švelnų aromatą, todėl jis puikiai tinka balandėliams – lapai lengvai įsisupa, nekeičia patiekalo struktūros ir išlaiko malonų skonį. Sriubos su savojos kopūstu tampa lengvesnės, tačiau kvapnesnės. Troškinti šio kopūsto lapai kartu su morkomis, česnaku ir svogūnu sukuria paprastą, bet maistingą garnyrą, tinkantį prie daugumos lietuvių mėgstamų antrųjų patiekalų.

Savojos kopūstas puikiai tinka ir šviežiam vartojimui. Traškios, žalios Savojos kopūsto salotos su obuoliais, sėklomis ar jogurtiniu padažu gali tapti puikiu būdu padidinti kasdienį daržovių kiekį. Dėl savo tekstūros ir skonio jis puikiai dera su citrusiniais vaisiais, keptomis bulvėmis, vištiena ar žuvimi. Dažnai pamirštama, kad šis kopūstas taip pat tinka kotletams, apkepams, keptoms daržovėms ir netgi greito paruošimo patiekalams, kai norisi kažko sveiko, bet paprasto.

Kodėl verta rinktis būtent Savojos kopūstą?

Paprasčiausia priežastis – tai derinys, kuriame susijungia universalumas, skonis ir sveikata. Savojos kopūstas padeda palaikyti stiprų imunitetą, gerina odos būklę, stiprina kaulus, padeda nervų sistemai, suteikia energijos ir aprūpina organizmą vertingais mineralais. Jis skanus tiek žalias, tiek virtas, tiek troškintas, todėl lengvai pritaikomas prie bet kokio mitybos plano.

Nors Lietuvos parduotuvėse Savojos kopūsto tikrai netrūksta, daugelis jį vis dar apeina vien todėl, kad įprotis rinktis baltagūžį kopūstą yra stiprus. Tačiau Savojos kopūstas nėra tik alternatyva – tai savarankiška, išskirtinė, vertinga daržovė, kuri gali tapti tiek kasdienės, tiek šventinės virtuvės pažiba.

Svarbu prisiminti, kad net geriausiai vertinami modeliai praranda dalį savo pradinės kokybės, jei ankstesnis savininkas nesilaikė priežiūros grafiko. Todėl renkantis automobilį būtina žiūrėti ne tik į modelį, bet ir į konkretų egzempliorių. Tikslūs duomenys apie ridos tikrumą, atliktus serviso darbus ir techninę būklę padeda užtikrinti tinkamą sprendimą.

Patikimo automobilio techniniai požymiai

Patikimumas turi kelis pagrindinius bruožus. Pirmiausia mašina turi veikti stabiliai be nuolatinių gedimų ir nereikalauti dažno aptarnavimo, jei laikomasi gamintojo rekomendacijų. 

Kitas svarbus kriterijus – gebėjimas išlaikyti sklandų darbą didesnėje ridoje, kai skaičius priartėja prie dviejų šimtų ar trijų šimtų tūkstančių kilometrų. Toks automobilis laikomas techniškai pajėgiu išlikti eksploatuojamu ilgą laiką.

Šiuolaikinėje rinkoje yra nemažai modelių, atitinkančių šiuos rodiklius. Kai kurie jų yra patikimi tik tuo atveju, jei nuolat prižiūrimi pagal aukštą techninio aptarnavimo standartą. Todėl renkantis automobilį būtina įtraukti šį aspektą į bendrą vertinimą.

„Volkswagen Golf“

„Volkswagen Golf“ jau daugelį metų laikomas vienu iš populiariausių patikimų automobilių. Nuo šeštos iki aštuntos kartos modeliai vertinami dėl konstrukcijos stabilumo ir kokybiškai apsaugoto kėbulo. Ypač patvariais laikomi dyzeliniai varikliai, ypač 1,6 ir 2,0 litro tūrio. Jie gali dirbti ilgą laiką be didesnių sutrikimų.

Važiuoklė pasižymi tvirtumu ir retai reikalauja didelių investicijų. Mechaninės pavarų dėžės šiuose modeliuose dažnai išsilaiko iki trijų šimtų tūkstančių kilometrų be rimtesnių remonto darbų. Automobilis tinkamas tiek miesto, tiek užmiesčio kelionėms.

„Dacia Duster“

„Dacia Duster“ laikomas vienu populiariausių rinkoje, nes sujungia paprastumą, atsparumą ir techninę konstrukciją, tinkančią prastesnei kelio dangai. Šis modelis gerai susidoroja su kaimo keliais, žvyru ir nelygiu asfaltu. Vairuotojai vertina jo prieinamą kainą ir lengvą eksploataciją.

Antrasis modelio leidimas (nuo 2017 metų) siūlo daugiau komforto, tačiau abiejų kartų techninė bazė labai panaši. Rinkoje gausu egzempliorių su priekine pavara. Šie variantai pigesni, tačiau išlieka tinkami kasdieniam naudojimui.

„Dacia Logan“ ir „Dacia Sandero“

Šie modeliai sukurti kaip prieinami automobiliai, skirti rinkoms, kuriose pirkėjai ieško ekonomiško ir patikimo sprendimo. Salonas paprastas, tačiau erdvus. Važiuoklė sukurta taip, kad atlaikytų nelygius kelius. Dėl šių savybių abi versijos tinkamos Lietuvos kelio dangai.

Vartotojai turėtų atkreipti dėmesį į faktinę ridą, nes daugelyje atvejų šių modelių eksploatacija buvo intensyvi. Tačiau pasirinkimas rinkoje platus. Skirtumo tarp sedano ir hečbeko kainos praktiškai nėra.

„Toyota RAV4“

Šiam modeliui ekspertai priskiria itin patikimų automobilių kategoriją. Ketvirtoji ir penktoji kartos versijos (nuo 2013 metų) išsiskiria variklių atsparumu. Šie agregatai priskiriami senesnių konstrukcijų tipo varikliams, galintiems tarnauti daugelį metų.

Daugelyje modelių naudojamas automatinis pavarų dėžės sprendimas. Tačiau vairuotojams patariama vengti variantų su variatoriais dėl riboto jų tarnavimo laiko ir brangaus remonto. Modelis tinkamas kasdieniam naudojimui, tačiau ne ekstremalioms bekelės sąlygoms.

„Škoda Octavia“

„Škoda Octavia“ nuo A5 kartos laikoma vienu iš patikimiausių modelių. Konstrukcija paremta „Volkswagen Golf“ platforma, todėl išlaikytos geros techninės savybės, tačiau automobilis pasižymi didesniu praktiškumu ir geresniu salono išplanavimu.

Įdomi detalė – visos šios serijos „Octavia“ nuo 2001 iki dabartinio laikotarpio, išskyrus naujausią kartą, buvo surenkamos Lietuvos rinkai artimoje gamykloje. Tokie modeliai pasižymi gera eksploatacine kokybe ir tvirta konstrukcija.

„Lexus RX“

Šis modelis yra prestižinės kategorijos pasirinkimas, vertinamas dėl ilgaamžiškumo ir aukštos surinkimo kokybės. „Lexus RX“ siūlo benzininio šešių cilindrų variklio ir hibridines sistemas derinį. Tai leidžia užtikrinti didelį resursą ir pakankamą galią.

Ekspertai rekomenduoja rinktis trečiąją, ketvirtąją arba penktąją kartą. Senesni modeliai taip pat patikimi, tačiau jų priežiūros kaina išlieka aukšta. Būtent dėl šios priežasties renkantis svarbu atkreipti dėmesį į faktinę būklę.

„Subaru Forester“

„Subaru Forester“ išsiskiria nuolatine keturių varančiųjų ratų sistema ir horizontaliai montuojamu varikliu. Ši techninė ypatybė nesumažino modelio patikimumo. Atvirkščiai, automobilis vertinamas dėl gero pravažumo ir stabilios važiuoklės.

Rinkoje nesunku rasti bet kurios kartos modelį, išskyrus naujausią. Ekspertai pataria rinktis bent ketvirtąją kartą. Tai optimalus balansas tarp kainos, techninių sprendimų ir eksploatacijos patikimumo.

Nors daugelis keleivių tiksliai žino, kas leidžiama rankiniame bagaže, nedaugelis prisimena įsidėti tuščią vandens butelį ar gertuvę. Šis paprasčiausias daiktas nėra draudžiamų sąraše, o jį turėti vertėtų visiems – nuo retai keliaujančių iki nuolat skraidančių. Praėjus saugumo patikrą, beveik visuose didžiuosiuose oro uostuose galima rasti nemokamo geriamojo vandens čiaupų ir fontanėlių. Tokios vietos veikia Gdansko, Katovicų, Krokuvos, Poznanės, Varšuvos Šopeno, Žešuvo ir Vroclavo oro uostuose, o užsienyje – dar dažniau ir patogiau.

Butelis čia tampa tikru išsigelbėjimu. Oro uostuose vanduo kainuoja neproporcingai brangiai – už pusę litro neretai sumokėsite 7–10 zlotų, o ilgai laukiant skrydžio ar persėdimo vieno buteliuko tikrai nepakanka. Turint savo tarą, vandens galima prisipilti tiek, kiek reikia, ir nereikia sukti galvos dėl nuolatinių papildomų išlaidų.

Vanduo reikalingas ne tik lėktuve – tai išmanus sprendimas visai kelionei

Vandens butelis praverčia ir po nusileidimo. Keliaujant po Italiją, Graikiją, Ispaniją ar Portugaliją, galima drąsiai gerti vandentiekio vandenį, o daugelyje miestų įrengti specialūs viešieji čiaupai. Romoje jie vadinami „nasoni“ – maži metaliniai čiaupai, nuolat tekantys švarų, šaltą vandenį. Jais naudojasi visi: vietiniai, turistai, sportuojantys žmonės, vaikai, pravažiuojantys dviratininkai. Tokie vandens taškai egzistuoja ir kituose Europos miestuose, todėl turint savo butelį kelionė tampa paprastesnė, pigesnė ir draugiškesnė aplinkai.

Jei viešbučio kambaryje kasdien pripildo savo butelį, vietoj to, kad pirktų kelias plastikines talpas, keliautojas per savaitę gali sutaupyti dešimtis ar net daugiau nei šimtą zlotų, priklausomai nuo šalies ir vandens kainų. Maža detalė, bet ilgalaikėje perspektyvoje – reikšminga, ypač šeimoms ar keliaujant karštuoju metų laiku.

Ekologija ir patogumas viename

Vandens butelis – ne tik būdas sutaupyti. Tai ir žingsnis tvaresnės kelionės link. Kiekvienas keliautojas, kuris vietoj vienkartinių butelių naudoja daugkartinę talpą, sumažina plastiko atliekų kiekį, o tai itin aktualu turistinėse teritorijose, kuriose atliekų susidaro ypač daug. Be to, su savo buteliu vanduo visada yra šalia – nereikia ieškoti parduotuvės arba pirkti brangiai tiesiog todėl, kad nėra alternatyvos.

Kelionėse, kuriose daug vaikštoma – tarkime, tyrinėjant senamiesčius, lankant muziejus, keliaujant gamtoje – vandens butelis tampa praktiškai būtinybe. Ypač karštose šalyse, kur hidratacija tiesiogiai lemia savijautą ir energiją.

Koks butelis kelionėms tinkamiausias?

Renkantis butelį kelionei, svarbiausia lengvumas, sandarumas ir praktiškumas. Daugeliui keliautojų geriausiai pasiteisina sulankstomi silikoniniai buteliai, kurie visiškai nesveria ir suspausti užima minimaliai vietos. Jie ypač patogūs tiems, kurie keliauja tik su rankiniu bagažu ir nori taupyti vietą. Kiti renkasi metalines termosines talpas, kurios ilgai išlaiko gėrimo temperatūrą – šaltą vandens dienai paplūdimyje arba karštą arbatą ilgesniam žiemos pasivaikščiojimui.

Keliaujant į šalis, kur vandens kokybė gali kelti abejonių, verta investuoti į butelį su filtru. Jis ne tik pagerina vandens skonį, bet ir išvalo dalį teršalų, todėl kelionė tampa ne tik pigesnė, bet ir saugesnė. Ši detalė ypač svarbi keliautojams, kurių skrandžiai jautriai reaguoja į vandens pasikeitimą. Taip pat svarbu, kad butelis lengvai tilptų į kuprinės šoninę kišenę, turėtų patogų gertuvėlės tipą ir būtų nesudėtingas išplauti.

Daiktas, kurio vertę supranti tik pamiršęs

Tuščias vandens butelis skamba banaliai, tačiau būtent tokie maži dalykai lemia kelionės patogumą. Kol laukiame skrydžio ir mokame už vandenį tris ar keturis kartus daugiau nei įprastai, tik tada suvokiame, kokią klaidą padarėme jo neįsidėję. Tai daiktas, kuris neužima vietos, nieko nekainuoja, tačiau suteikia daugiau komforto nei daugelis brangių keliautojų „gadgetų“.

Ar tai būtų savaitgalis Italijoje, ar ilgesnė kelionė po Graikijos salas, ar persėdimų maratonas tarptautiniuose oro uostuose – savo butelis tampa mažyčiu, bet itin reikšmingu palydovu, kuris padeda taupyti pinigus, saugoti aplinką ir jaustis patogiau.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
 

„Skolinimosi tikslai šiandien vis labiau atspindi gyvenimo būdą ir vertybes, o ne tradicinius lyčių skirtumus. Vieni renkasi investuoti į aplinką, kuri suteikia komfortą ir stabilumą, kiti – į mobilumą, lankstumą. Tai rodo, kad Lietuvos žmonės, nepriklausomai nuo lyties, vis dažniau skolinimąsi vertina kaip sąmoningą finansinį sprendimą, o ne būtinybę“, – sako R. Mylė.

Skolinimosi įpročiai keičiasi su amžiumi

Iki 35 metų amžiaus skolinimosi įpročiai tarp vyrų ir moterų labai panašūs – tiek vieni, tiek kiti sudaro apie ketvirtadalį (24 proc.) paskolų ėmėjų.

Tačiau vyrai dažniau ima paskolas sulaukę 36–45 metų (39 proc., moterų 30 proc.). Kita vertus, moterys aktyviau skolinasi vėlesniame gyvenimo etape: 46–55 m. amžiaus laikotarpiu paskolos ėmėjų moterų dalis siekia 28 proc. (vyrų 24 proc.), o 56–65 m. – 14 proc. (vyrų – 8,5 proc.).

„Skolinimasis vyresniame amžiuje įprastai jau yra racionalesnis ir tikslinis. Sukaupę daugiau gyvenimo ir finansinės patirties, paskolos ėmėjai skolinasi apgalvotai, o ne impulsyviai, pasveria ilgalaikę naudą ir galimą riziką. Pavyzdžiui, vyresni klientai dažniau planuoja brangesnius pirkinius ar didesnius gyvenimo pokyčius, o tai nebėra spontaniški sprendimai. Kitaip tariant, skolinimasis tampa sąmoningu finansų planavimo įrankiu,“ – teigia R. Mylė.

Daugiau skolinasi išsilavinusios

Duomenys taip pat rodo, kad paskolas imančių moterų išsilavinimo lygis yra aukštesnis nei vyrų. Pavyzdžiui, net 41 proc. moterų turi magistro laipsnį, o vyrų su tokiu pat išsilavinimu – beveik dvigubai mažiau (26 proc.). Iš kitos pusės, vidurinį išsilavinimą dažniau nurodo vyrai (34,5 proc. vyrų ir 18 proc. moterų).

„Finansinis raštingumas ir gebėjimas priimti apgalvotus skolinimosi sprendimus su išsilavinimu yra susijęs itin glaudžiai. Mūsų duomenys rodo, kad aukštesnio išsilavinimo klientai dažniau linkę planuoti savo biudžetą, aktyviau lygina skirtingų finansų įstaigų pasiūlymus ir domisi paskolos kaina viso laikotarpio metu. Įprastai jiems tai leidžia žengti tvirtesnius finansinius žingsnius“, – pažymi R. Mylė.

Auga moterų finansinis sąmoningumas

Nors Lietuvoje vyrai vis dar pasižymi didesnėmis vidutinėmis pajamomis, moterų finansinė elgsena tvirtėja. Jos vis dažniau planuoja ilgalaikius pirkinius, aktyviau domisi paskolų sąlygomis ir siekia geriausių paskolų sąlygų.

„Pavyzdžiui, remiantis šių metų rugsėjį „Luminor“ užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa, beveik pusė apklaustų moterų (46 proc.) prieš imdamos paskolą pirmiausia palygina pasiūlymus ir suranda geriausią. Palyginimui, šitaip besielgiančių vyrų yra mažiau (36 proc.). Taip pat dažniau vyrai renkasi ir patį pirmą paskolos pasiūlymą, atsižvelgę tik į greitį ir paprastumą (36 proc., moterų 28 proc.), o kita dalis kreipiasi tiesiai į savo banką, visai nepasidomėję alternatyvomis (9 proc., moterų – 12 proc.)“, – pasakoja ekspertė.

Anot R. Mylės, moterų polinkis iš anksto palyginti pasiūlymus ir įvertinti paskolos sąlygas rodo aukštesnį finansinio planavimo lygį. Tai ne atsargumas, o sąmoningas siekis priimti ekonomiškai pagrįstą sprendimą. Vyrai, savo ruožtu, dažniau vadovaujasi efektyvumo kriterijais – vertina greitį ir paprastumą.

„Abi šios strategijos atspindi du skirtingus požiūrius į riziką: vieni ją linkę sumažinti iš anksto, kiti – valdyti eigoje. Iš finansinės elgsenos perspektyvos, abu modeliai yra racionalūs, tačiau įprastai informacijos palyginimas prieš įsipareigojant leidžia pasiekti geresnius finansinius rezultatus“, – aiškina ji.

Ekspertė priduria, kad apskritai Lietuvos gyventojai, nepriklausomai nuo lyties, vis labiau vertina finansinį savarankiškumą.

„Žmonės nori suprasti, kiek kainuoja jų norai ir finansinis kelias jų link, bei gebėti patys valdyti rizikas. Tai pagirtina tendencija tiek individualiu, tiek platesnius lygmeniu, kadangi taip finansinis sąmoningumas pamažu tampa visuotine vertybe. Lytis čia neturi reikšmės, svarbiausia gebėjimas planuoti, elgtis atsakingai ir žvelgti į finansus kaip į įrankį, skirtą siekti savo tikslų,“ – sako R. Mylė.

„Kibernetinis saugumas automobiliuose dar gana nauja tema, nes ilgą laiką saugumu rūpindavomės tik kėbulo, stabdžių ar oro pagalvių lygmeniu. Tačiau šiandien automobilis jau yra sujungtas įrenginys, turintis dešimtis valdiklių, programinę įrangą ir ryšį su internetu. 

Kol viskas veikia, atrodo, kad problema neegzistuoja, tačiau būtent čia slypi rizika. Dabar yra pats metas pradėti apie tai kalbėti, kol grėsmės dar netapo kasdienybe“, – kalbėjo „Kibernetiškai saugiausio automobilio“ nominaciją teiksiančios bendrovės „Nord Security“ vyresnysis kibernetinio saugumo specialistas Karolis Zdanevičius.

Šiame amžiuje automobilių pramonė po truputį nusisuka nuo mechaninės inžinerijos ir pagrindinį dėmesį nukreipia į technologijas. Kinijoje automobilius gaminti ir į Europą eksportuoti pradeda technologijų kompanijos, Vakaruose senieji gamintojai taip pat pradeda šiai sričiai skirti daugiau dėmesio nei kitoms.

Didžioji dalis naujų automobilių pasižymi itin gausia įranga, plačiu saugumo, komforto ir pramoginių technologijų paketu, jie nuolat sujungti su tinklu, siūlo stebėti informaciją ar valdyti dalį funkcijų nuotoliniu būdu išmaniojo įrenginio programėlėje. Ir tai yra rizika, nes, kaip sako kibernetinio saugumo ekspertai: jeigu įrenginys yra prijungtas prie tinklo, į jį galima įsilaužti.

Įsilaužimų ir duomenų nutekinimo pavyzdžių jau yra

„Šiuolaikinis automobilis turi dešimtis valdiklių ir tūkstančius eilučių kodo. Jis jungiasi prie debesijos, mobiliųjų telefonų, kitų įrenginių ir siunčia atnaujinimus. Be tinkamos apsaugos grėsmės apima duomenų nutekėjimą, neleistiną nuotolinę prieigą prie įvairių funkcijų, identiteto vagystes per programėles ir net galimą manipuliavimą komforto ar saugos sistemomis bei pačiu automobilio valdymu. Kitaip tariant, tai ne tik privatumą pažeidžianti problema, bet ir reali kelio saugumo rizika“, – sakė „Nord Security“ atstovas.

Pavyzdžių, ką lemia kibernetinio saugumo spragos, jau buvo ne vienas. Dar 2015 m. du saugumo specialistai Jungtinėse Valstijose sugebėjo įsilaužti į „Jeep Cherokee“ per automobilio multimedijos sistemą ir nuotoliu valdyti automobilio akseleratorių, stabdžius, radiją, valytuvus ir kitus elementus. Vagišiai geba prailginti nuotolinių pultelių skleidžiamą signalą ir atrakinti bei užvesti automobilius.

2023 m. nutekėjo „Shell“ elektromobilių įkrovimo stotelių naudotojų duomenys: vardai, el. paštas, telefono numeriai. Tų vartotojų, kurie turėjo stoteles namuose, buvo nutekintos jų gyvenamosios vietos. Šiuolaikiniai automobiliai kaupia iš tiesų daug informacijos.

„Elektroninės sistemos šiandien atlieka esminį vaidmenį transformuojant transporto priemonės veikimą, leidžiant kurti intelektualias, prisitaikančias ir saugias pagalbines sistemas, kurios gerokai viršija tradicinių mechaninių sprendimų galimybes. Tačiau jų diegimas atveria sudėtingas kibernetinės saugos spragas. Tradicinė mechaninė gamyba buvo ribojama fiziniais komponentais, kurių keisti nebuvo galima siekiant užtikrinti patikimumą. Elektroninės sistemos leidžia nuolat modifikuoti transporto priemonės elgseną, tačiau tai sukuria naujų pažeidžiamumų, kurie tampa taikiniu kibernetinėms atakoms ir gali kelti pavojų. Programinės įrangos atnaujinimai dažnai diegiami skubotai, be išsamaus saugumo vertinimo, todėl elektroninių sistemų plėtra reikalauja ne tik techninio tobulumo, bet ir griežtų saugumo bei atsakomybės mechanizmų, kad visi būtų apsaugoti nuo kibernetinių grėsmių“, – komentavo „Vilnius TECH“ Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas.

Kuris naujas automobilis bus kibernetiškai saugiausias?

Automobilių kibernetinį saugumą vertinanti „Vilnius TECH“ universiteto Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro specialistė Agnė Marija Bučytė sako, kad nuo invazinių testų į automobilių kompiuterius ji susilaikys, o šiemet vertins „žemiau kabančius vaisius“, kurie aktualūs kasdienėje eksploatacijoje.

„Žiūrime, kokie saugumo nustatymai ir kokios informacijos automobiliai reikalauja iš vartotojų. Siunčiausi skirtingų gamintojų programėles, vertinau, kokios informacijos jos prašo. Juk jeigu telefone skaičiuotuvas prašo prieigos prie kameros, aišku, kad taip neturėtų būti. Žiūrime, ar lengva ištrinti duomenis iš automobilio, ar lengva nuskanuoti raktelio signalą. Svarbūs ir atnaujinimai: ar yra jų istorija, ar parašoma, kas atnaujinta, ką vartotojas gali daryti su nustatymais. Ar yra kaupiama informacija apie lokaciją. Žiūrime plačiai, iš vartotojo perspektyvos“, – aiškino A. M. Bučytė.

Šiemet konkurse dalyvauja net 33 nauji automobiliai. Jų kibernetinio saugumo vertinimas pagal ilgą kriterijų sąrašą užtrunka, todėl tiek „Nord Security“, tiek „Vilnius TECH“ ekspertų – Agnės ir Vitalijaus – darbas išsitęs per didelę dalį „Metų automobilio“ renginių, kur visus modelius bus galima pamatyti vienoje vietoje.

„Nesinori užbėgti įvykiams už akių, nes dar nebandėme visų automobilių, bet pastebėjome, kad programėlėmis automobiliai neleidžia atlikti daug manipuliacijų, taip pat nemažai gamintojų aiškiai pateikia vartotojui, kas konkrečiai buvo atnaujinta, leidžia išjungti automatinius atnaujinimus. Kol kas tendencijos atrodo pozityviai“, – po pirmųjų apžiūrų dėstė A. M. Bučytė.

„Nord Security kibernetiškai saugiausio automobilio“ nominacijos nugalėtojas, įvertinus visus automobilius ir susumavus balus, bus paskelbtas „Metų automobilio“ konkurso finale, lapkričio 28-osios vakarą. O iki tol kibernetinio saugumo specialistai pataria visiems vairuotojams atkreipti dėmesį į savo duomenų saugumą asmeniniuose automobiliuose.

Saugokite savo duomenis

„Yra pačiai tekę matyti: pažįstamas nusipirko automobilį, prisijungė, žiūri – likę visi pardavėjo kontaktai, telefono numeriai, maršrutai navigacijoje“, – sakė A. M. Bučytė.

Ji rekomenduoja parduodant ar grąžinant po nuomos naudotą automobilį ištrinti visą jame esančią asmeninę informaciją, nes susinchronizavus telefoną su automobiliu nemaža dalis informacijos lieka transporto priemonės sistemoje. Taip pat nevertėtų automobilio raktelių laikyti namuose prie durų, nes vagišiai turi technologijas, leidžiančias prailginti ar tiesiog paimti jų skleidžiamą signalą.

Elektromobilių vairuotojams Agnė rekomenduoja atkreipti dėmesį į QR kodus ant stotelių: nusikaltėliai ant originalių QR kodų užklijuoja savo kopijas, vedančias į jų tinklalapius, analogiškus originalioms stotelių operatorių svetainėms, ir taip gali išvilioti pinigus.

Parsisiuntus įkrovimo ar bet kokią kitokią programėlę, ji pataria atkreipti dėmesį į leidimus ir prašomą užpildyti informaciją: pildykite tik būtinus laukelius, pateikite kuo mažiau duomenų.

Be to, pirmasis sniegas dažnai krinta tada, kai oro temperatūra dar svyruoja apie nulį ir krituliai maišosi su lietumi. Būtent toks kritulių tipas laikomas pavojingiausiu vairuotojams. Mirkstantis sniegas kuria šlapios dangos, menkos traukos ir prastos matomumo derinį, todėl išauga slydimo ir staigaus automobilio kontrolės praradimo rizika.

Pirmasis sniegas ir vairuotojų klaidos

Pirmosiomis sniego dienomis daugėja incidentų, nes vairuotojai nebeturi žiemiško pojūčio. Po ilgo šilto laikotarpio prireikia laiko prisiminti, kad automobilio elgesys ant sniego skiriasi nuo vasarinės dangos. Reikia mažinti greitį, vengti staigių veiksmų ir vertinti situaciją iš anksto. Tik toks požiūris leidžia laiku sureaguoti ir išvengti slydimo.

Šiltojo sezono įpročiai, tokie kaip intensyvus greitėjimas, greiti stabdymai ar aštrūs posūkiai, žiemos metu yra ypač pavojingi. Vairuotojai turi stebėti kelio būklę ir suplanuoti manevrus anksčiau, kad galėtų stabdyti tolygiai ir įveikti posūkius be kontrolės praradimo.

Kodėl pavojingiausias yra sniego ir lietaus derinys

Mokslininkai akcentuoja, kad pavojingiausias kritulių tipas yra būtent drėgnas, lietumi persunktas sniegas. Nors pats atskirai kritęs sniegas arba atskirai kritęs lietus kelia mažiau problemų, kartu jie sudaro labai įtemptas vairavimo sąlygas. Taip nutinka dėl kelių pagrindinių priežasčių.

Matomumo sumažėjimas. Drėgnas sniegas linkęs prilipti prie stiklo, ypač važiuojant mieste ar lėtu tempu. Tokia kritulių forma sukuria plėvelę, kuri riboja matymo lauką. Prilipusios sniego sankaupos apsunkina vairavimą, o jei oro pūtimas ar valytuvai veikia nepakankamai efektyviai, matomumas mažėja itin greitai.

Prieš kelionę rekomenduojama sušildyti saloną, kad stiklai būtų šilti. Tuomet sniegas tirpsta ir lengviau nuteka. Svarbu įsitikinti, kad valytuvai yra tvarkingi, o langų šildymas veikia be trikdžių.

Sniego košė ir automobilio plaukiojimas. Šlapias sniegas su lietumi formuoja purią masę, kuri ant kelio gali tapti panaši į vandens sluoksnį. Tokiu atveju padangos praranda kontaktą su asfaltu ir automobilis gali pradėti plaukti net ir esant nedideliam greičiui.

Šis reiškinys panašus į akvaplanavimą, tik šiuo atveju dar labiau išreikštas dėl sniego struktūros. Vairuotojai turi laikytis didesnės distancijos, mažinti greitį ir vengti staigių manevrų. Jei automobilis turi platesnes padangas, plaukimo rizika didėja. Todėl tokiu periodu svarbu važiuoti dar atsargiau.

Staigi vietinė lijundra. Temperatūrai svyruojant apie nulį, atskirose kelio vietose sniego ir vandens mišinys gali pradėti užšalti. Pavojingiausi yra tiltai, estakados, atviri keliai arba vietos, kurias veikia stipresni vėjai. Būtent ten kelias gali akimirksniu pasidengti plonu ledo sluoksniu, kurio nepastebėsite.

Vienintelė išeitis – laikytis mažesnio greičio ir nuolat vertinti dangą. Staigūs temperatūros pokyčiai gali sukurti slidžių ruožų, todėl svarbu iš anksto nuspėti, kur jie gali atsirasti.

Netikėti situacijų pokyčiai

Problemų gali atsirasti net ten, kur kelias atrodo tinkamas. Už posūkio gali būti nesutvarkytas ruožas arba slidus ledo lopas. Dėl to reikalinga nuolatinė koncentracija. 

Taip pat būtina įvertinti, kad kiti vairuotojai gali būti mažiau pasiruošę arba pernelyg savimi pasitikintys, todėl pavojų gali kelti ne tik dangos būklė, bet ir aplinkiniai. Pirmosios sniego dienos yra vienos pavojingiausių vairavimo situacijų. 

Vairuotojai privalo pakeisti įprastą vairavimo stilių, prisitaikyti prie prastesnės dangos, mažinti greitį ir vengti staigių veiksmų. Jei jaučiate, kad trūksta pasitikėjimo ar žiemos įgūdžių, saugumu labiau pasirūpinsite palikdami automobilį stovėjimo aikštelėje ir rinkdamiesi kitą transporto būdą.

Kadangi „Bluetooth“ naudojamas daugelyje išmaniųjų įrenginių, pažeidžiamumas gali būti kur kas platesnis nei tik telefone. Dėvimi prietaisai, tokie kaip išmanieji laikrodžiai, sporto apyrankės ar medicininiai monitoriai, taip pat gali patirti nepageidaujamą prieigą. 

Kokių grėsmių atsiranda palikus „Bluetooth“ įjungtą

Paliktas aktyvus „Bluetooth“ leidžia aplinkiniams įrenginiams matyti jūsų telefoną ar kitą įrangą. Jei naudojamas nesaugus ryšys, gali atsirasti pažeidžiamumų. Prisijungus prie įrenginio be leidimo, galima gauti prieigą prie įvairių duomenų. 

Tai apima kontaktus, žinučių informaciją, bankinius duomenis ar skambučių istoriją. Tokie atvejai gali būti panaudoti sukčiavimo veiksmams. Kiti rizikos veiksniai susiję su galimybe siųsti nepageidaujamą informaciją į įrenginį. 

Tai gali būti reklaminiai pranešimai arba kenkėjiški failai. Kai kuriais atvejais ataka gali būti naudojama ir buvimo vietai nustatyti, sekant nuolatinio „Bluetooth“ signalo stiprumą. Papildoma rizika kyla ir dėl galimų įrangos sisteminių pažeidimų, kai išnaudojamos žinomos saugumo spragos.

„Bluetooth“ pažeidžiamumas svarbus ir dėvimai elektronikai. Sporto įrenginiai, medicininiai matuokliai ar kiti prietaisai taip pat naudoja šį ryšį. Nors tokių įrenginių apsauga dažnai stipresnė, galimi bandymai išnaudoti ryšio spragas ir trukdyti jų veikimui.

Kaip sumažinti riziką

Ekspertai pateikia kelias pagrindines priemones. Jei esate viešoje vietoje, „Bluetooth“ rekomenduojama išjungti, nes atviras modulis padidina neteisėto prisijungimo tikimybę. Kitas žingsnis – automatinio prijungimo funkcijos išjungimas. 

Jei įrenginys automatiškai jungiasi prie bet kokio signalo, padidėja tikimybė, kad prieigą gali gauti nepageidaujami įrenginiai. Taip pat siūloma užtikrinti, kad įrenginys nebūtų matomas kitiems naudotojams. 

Matomumo funkcijos išjungimas sumažina tikimybę, kad jus identifikuos nepažįstama įranga. Reikėtų nuolat atnaujinti savo įrenginio operacinę sistemą ir programinę įrangą. 

Neatnaujinta sistema gali turėti spragų, kurios leidžia kibernetiniams nusikaltėliams bandyti užvaldyti įrenginį. Dar viena rekomendacija – nepatvirtinti nepažįstamų prisijungimo užklausų. Jei gaunate netikėtą prašymą susijungti, jį reikėtų atmesti.

Svarbu ir tai, kad įrenginiuose esantys programėlių leidimai būtų nuolat peržiūrimi. Kai kurios programos naudojasi „Bluetooth“ ne tik prisijungimui, bet ir buvimo vietos analizei. Todėl apgalvotas leidimų valdymas sumažina pavojų.

VPN gali suteikti papildomą apsaugą. Nors jis neapsaugo tiesiogiai nuo „Bluetooth“ grėsmių, šifruotas ryšys ir IP adreso paslėpimas mažina bendrą pažeidžiamumą.

2022 m. „Solve for tomorrow“ projekto nugalėtojais Baltijos šalyse tapę Deimantė Šileikaitė ir Rapolas Žygus šiemet, spalio 30 d. vykusio konkurso finalo metu žengė ant tarptautinės scenos bei pristatė pirmąją vietą nacionaliniame konkurse pelniusį projektą „Minova“. Konkurso dalyviai buvo vertinti pagal kūrybiškumą, idėjų išpildymą ir skatinamus visuomeninius bei technologinius pokyčius supančiai aplinkai. 

Dviejų moksleivių sukurta dirbtiniu intelektu ir vidinių bei išorinių veiksnių analize pagrįsta programėlė siekia išspręsti opią maisto švaistymo restoranų versle problemą, padėti planuoti maisto resurus tiksliau, sumažinti švaistomo ir išmetamo maisto kiekį, skatinti maisto sektoriaus tvarumą ir socialinę atsakomybę. 

Moksleiviai džiaugiasi galimybe atstovauti gimtajai šaliai.

„Supratome, kad šis konkursas nėra vien apie laimėjimus, bet ir apie bendrystę, vienas kito palaikymą ir globalių problemų sprendimą. Šiuo metu didžiausią dėmesį skiriame mokyklos baigimui\. Idėjos įgyvendinimas  reikalauja daug laiko ir pradinių investicijų, tačiau galbūt vėliau tokios galimybės tikrai neatmetame – projektas buvo pastebėtas tiek restoranų, tiek potencialių investuotojų“, – atvirauja ir džiaugiasi finalistai. 

Net 60 dalyvių iš senojo žemyno subūrusio konkurso metu nestigo dinamiškų jaunuolių idėjų pristatymų, rinkos lyderių ir profesionalų organizuojamų dirbtuvių bei neformalaus bendravimo. Finalininkus lydėjo ekspertai iš „Samsung“, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) ir pastarųjų iniciatyvos „Young leaders“ atstovai – lydimi tikslo skatinti jaunąją kartą sporto ir technologijų pagalba kurti teigiamą poveikį visame pasaulyje.

Milano mieste įvykęs programos finalas šiemet apdovanojo net 5 tarptautines komandas iš Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Čekijos ir Jungtinės Karalystės. Konkurso nugalėtojai turės galimybę kitais metais aplankyti „Samsung“ būstinę Pietų Korėjoje ir žengti tolimesnius žingsnius asmeninių idėjų įgyvendinimo link. 

„Solve For Tomorrow 2025“ programos dalyvių projektų kūrybiškumas ir originalumas ir toliau stulbina, o ši programa – puikus tramplynas juos vystyti ateityje. Kelionė į Milaną nėra tik kitas projekto etapas, tai – nacionalinių finalistų iš dešimties skirtingų Europos šalių apdovanojimas už jų pastangas ir aktyvų įsitraukimą į ilgalaikį projekto tikslą – skatinti jaunosios kartos socialinį atsakingumą, novatoriškumą ir įsitraukimą sprendžiant visuomeniškas problemas“, – teigia Eglė Tamelytė, „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje.

Bendrų iniciatyvų dėka siekiant skatinti moksleivių fizinį aktyvumą, olimpines ir paralimpines vertybes bei socialinę įtrauktį, 2026 metų „Solve for Tomorrow“ konkursas Baltijos šalyse ir toliau kviečia mokyklų bendruomenes mąstyti drąsiau ir matyti plačiau – šiais metais vykstančio nacionalinio konkurso šūkis „Gaudyk žalią kamuolį“ kviečia siūlyti idėjas, skatinančias jaunuolių fizinį aktyvumą ir klausia: kaip padaryti sportą paveikesnį ir prieinamą kiekvienam?

Saturno parama šią savaitę padės išlaikyti stabilų ritmą, o grįžtanti Morkaus energija Šaulio ženkle skatins labiau pasitikėti savimi. Kiekvienas ženklas pajus postūmį savame gyvenimo lauke, todėl verta žinoti, kur link krypsta asmeninė energija.

Avinas

Šią savaitę jaunatis tampa atskaitos tašku, kai norisi nutraukti senus ryšius arba situacijas, kurios varžė. Vidinis spaudimas keistis pasiekia kulminaciją, todėl Avinai pajus drąsos pereiti į naują etapą. Tai palankus metas aiškintis finansinius klausimus, spręsti bendrų resursų temas ir kelti sau konkrečius tikslus.

Įžengus į Šaulio sezoną, stiprės noras plėsti savo žinias ir kelti kvalifikaciją. Atkaklumas didės, o vidinis skepticizmas mažės. Avinai dažniau pasitikės savo nuojauta ir bus pasirengę priimti pasiūlymus, kuriuos anksčiau būtų buvę atmetę. Tai savaitė, kai verta susitelkti į idėjas, kurios turi potencialą virsti ilgalaikiu projektu.

Jautis

Jaunatis Skorpione sustiprina santykių sritį ir padeda išsigryninti tikruosius poreikius. Jaučiams svarbu atviriau bendrauti, ieškoti kompromisų ir aiškiau parodyti, ko jie tikisi iš partnerių. Tai puiki savaitė išspręsti senus nesusipratimus ar užbaigti temą, kuri ilgą laiką kėlė įtampą.

Profesinėje veikloje matomas ryškus pozityvus srautas. Jaučiai atras harmoniją tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, o Šaulio sezonas įkvėps labiau rizikuoti ten, kur anksčiau vyravo atsargumas. Bendradarbiavimas tampa stipriausia šio laikotarpio puse.

Dvyniai

Rutina ir kasdieniai darbai tampa centrine tema. Jaunatis sukuria palankų laiką tvarkai, sveikatai ir gyvenimo ritmo gerinimui. Dvyniai gali norėti pakeisti darbo metodus, imtis stričkesnio planavimo, peržiūrėti prioritetus. Tai geras metas integruoti sveikesnius įpročius.

Saulės kelionė Šaulyje koncentruoja dėmesį į santykius. Bendravimas tampa švelnesnis ir brandesnis, o Merkurijaus judėjimas atgal suteikia progą lėčiau apgalvoti žodžius. Tai tinkamas metas išsiaiškinti, kur slypi ryšio stiprybė arba trūkumai. Savaitė palanki giliems pokalbiams.

Vėžys

Romantika ir kūryba įgauna daugiau spalvų. Jaunatis padeda Vėžiams lengviau atsidaryti jausmams ir pamatyti, kas jiems teikia džiaugsmo. Tai laikas, kai svarbu pasileisti kūrybai ir žaismingumui. Jei Vėžiai yra vieniši, gali atsirasti naujų pažinčių, kurios suteiks emocinės šilumos.

Šaulio sezonas kreipia dėmesį į savidiscipliną ir kasdienį gyvenimo ritmą. Vėžiai ras būdų, kaip gerinti savo savijautą, sutvarkyti erdvę ar įvesti tvarką ten, kur buvo chaosas. Tai laikas, kai laukiamas vidinis susibalansavimas.

Liūtas

Šią savaitę jausis poreikis stiprinti savo pagrindą. Jaunatis padeda išgryninti gyvenimo prioritetus, sustiprinti vidinę discipliną ir geriau suprasti, į ką verta investuoti savo energiją. Liūtai gali norėti keisti namų aplinką ar spręsti šeimos viduje atsiradusias temas.

Saulės perėjimas į Šaulį kuria daugiau džiaugsmo, lengvumo ir kūrybinio įkvėpimo. Liūtai jaus mažiau spaudimo ir daugiau noro pradėti naujus projektus. Tai metas, kai grįžta optimizmas ir vidinis spindesys.

Mergelė

Draugystės, bendruomenės ir ryšiai su artimais žmonėmis tampa reikšminga šios savaitės dalimi. Jaunatis Mergelėms suteikia įkvėpimą plėsti ryšius, bendrauti plačiau ir jaustis naudingoms savo aplinkai. Gali atsirasti žmonių, kurie padės atrasti naujas galimybes.

Pastarųjų mėnesių iššūkiai paliko emocinį spaudimą, tačiau dabar, veikiant Skorpiono energijai, didėja aiškumas ir noras kurti. Šaulio sezonas padeda pagerinti santykį su savimi, o tai atveria kelią stabilumui.

Svarstyklės

Finansai tampa centrine tema. Jaunatis skatina įvertinti savo finansinius įpročius, peržiūrėti išlaidas ir racionaliai planuoti ateitį. Tai puikus metas sukurti struktūrą, kuri padėtų stabiliau jaustis ilgalaikėje perspektyvoje.

Šaulio sezonas suteikia daugiau pozityvaus polėkio. Svarstyklės ims drąsiau ieškoti naujų pažinčių ir galimybių. Sustiprės savivertės jausmas, o tai pritrauks žmones, kurie atitinka jų tikslus ir vertybes.

Skorpionas

Jaunatis jūsų ženkle žymi naują ciklą. Tai labai stiprus metas vidinei transformacijai, savirefleksijai ir savivertės stiprinimui. Skorpionai jaus, kad grįžta jų natūrali energija, drąsa ir įžvalga. Per ateinančius mėnesius laukia daug kūrybinių sprendimų.

Šaulio sezonas padeda labiau rūpintis finansais ir materialiu pagrindu. Skorpionai gali norėti kurti daugiau stabilumo ir įgyvendinti planus, kuriuos atidėjo dėl emocinių iššūkių.

Šaulys

Ši savaitė tampa įžanga į jūsų asmeninį ciklą. Jaunatis suteikia vidinės tylos, kuri padeda užbaigti senus procesus. Šauliai gali jausti poreikį atsiriboti, apmąstyti ir išvalyti tą sritį, kurioje kaupėsi įtampa.

Kai Saulė pereina į jūsų ženklą, energija atsigauna. Atsiveria daugiau galimybių, atsiranda šviežios idėjos. Tai laikas, kai norisi kurti, tyrinėti ir stiprinti savidiscipliną.

Ožiaragis

Darbai ir tikslai tampa svarbiausia šios savaitės dalimi. Jaunatis padeda Ožiaragiams aiškiai pamatyti, kur reikia dedikuoti savo laiką. Pagrindinis akcentas – racionalus planavimas.

Saturno judėjimas atgal parodo, kad veiksmingas bendradarbiavimas padeda greičiau pasiekti rezultatus. Ožiaragiai atras stiprybę bendruose projektuose. Kol Merkurijus juda atgal, verta tikslinti detales.

Vandenis

Karjera ir pasiekimai išlieka dominuojančia tema. Jaunatis rodo labai aiškius pokyčius profesinėje srityje, suteikdama įžvalgų apie kryptį, kuria turėtumėte judėti. Tai metas, kai verta skirti laiko planavimui ir strategijai.

Šaulio sezonas atneša lengvesnę nuotaiką, daugiau socializacijos ir norą ieškoti bendraminčių. Vandeniai pajus, kad jų idėjos tampa labiau vertinamos.

Žuvys

Jaunatis padeda Žuvims jaustis tvirčiau ir labiau pasitikėti savo gebėjimais. Stipri vandens energija skatina augimą, mokymąsi ir vidinių ribų plėtimą. Žuvys matys aiškesnes karjeros galimybes.

Jupiteris suteikia papildomą įkvėpimą ir pritraukia žmones, kurie gali tapti mentoriais. Šaulio sezonas įjungia ryžtą, todėl Žuvys jaučiasi pasiruošusios žengti svarbų žingsnį.

Pagal savaitės horoskopą būtent šie penki Zodiako ženklai artėja prie lūžio taško, galinčio pradėti naują etapą. Tam tikri pokyčiai bus aiškūs jau pirmomis dienomis, todėl verta atkreipti dėmesį į aplinkybių kaitą ir pasiruošti konstruktyviems sprendimams. 

Vandenis

Vandenio ženklas priartėjo prie situacijos, kuri gali pakeisti pastarųjų mėnesių ritmą. Šią savaitę gali atsirasti pokalbis ar proga, kuri iki šiol atrodė prarasta. Tai metas, kai atsiveria naujas kelias, leidžiantis išlaisvėti iš užsitęsusių dvejonių.

Vandeniui svarbu įvardyti realius tikslus. Šio laikotarpio įvykiai padės aiškiau suvokti, kas iš tiesų vertinga. Jei kurį laiką buvo juntamas perdegimas ar nepasitenkinimas kasdienėmis užduotimis, dabar atsiras sąlygos tai pakeisti.

Emociškai ši savaitė suteiks stabilumo. Vandenis pajus, kad grįžta optimizmas, o aplinka reaguoja palankiau nei anksčiau. Ši pusiausvyra leis priimti sprendimus, kurių poveikis truks ne vieną savaitę.

Liūtas

Liūto ženklas išsiskirs ryškesne energija. Jį pasieks situacija, kuri sugrąžins pasitikėjimą ir motyvaciją imtis naujų veiksmų. Tai gali būti susitikimas, pasiūlymas ar aplinkybių pokytis, suteikiantis aiškų impulsą.

Šią savaitę Liūtui atsivers galimybė sustiprinti savo vaidmenį profesinėje aplinkoje. Vidinė jėga leis įgyvendinti tai, kas buvo atidėta dėl abejonių ar išorinių aplinkybių. Didesnis tikrumas leis paspartinti procesus.

Liūtui svarbu neskubėti kelti kartelės per aukštai. Ši savaitė tinkama įtvirtinti pagrindą, kuris taps tolesnių sprendimų atrama. Emocinė būklė bus tvirtesnė, todėl lengviau atsispirsite spaudimui ir neigiamoms nuostatoms.

Avinas

Avino ženklas artėja prie ryškaus pasirinkimo. Tai metas, kai anksčiau neaiški kryptis taps labiau apibrėžta. Net jei anksčiau dvejota, dabar sprendimai turės daugiau aiškumo.

Avinas šią savaitę gali sulaukti ženklų, kurie nurodo, kur verta investuoti laiką ir pastangas. Tai susiję tiek su profesiniais klausimais, tiek su asmeniniais pasirinkimais. Pojūtis, kad atsiranda naujas kelias, bus gana stiprus.

Avinui svarbu stebėti detales. Nors energija stiprės, būtina vengti impulsyvių reakcijų. Ši savaitė leis pradėti etapą, kuriame stabilumas atsiras natūraliai, jei bus išlaikytas konstruktyvumas.

Šaulys

Šaulio ženklas sulauks įvykio, kuris gali paskatinti ryžtą imtis ilgai atidėtų reikalų. Tai metas, kai išorinės aplinkybės suveiks kaip postūmis. Dėl to gali atsirasti drąsesnis požiūris ir noras pagaliau žengti į priekį.

Šaulys jaus didesnį spaudimą priimti sprendimą, tačiau šis spaudimas bus konstruktyvus. Tai gali būti tiek nauja galimybė, tiek situacija, kurios nebegalima atidėti. Tinkamai įvertinus aplinkybes, savaitė gali tapti atspirties tašku.

Emociškai Šaulys įgaus daugiau pasitikėjimo. Tai padės sumažinti abejones ir pereiti prie veiksmų. Svarbiausia – išlaikyti nuoseklumą.

Mergelė

Mergelės ženklui artėjanti savaitė suteiks įkvėpimo ir aiškumo. Gali pasirodyti atsakymas į klausimą, kuris kėlė neapibrėžtumo. Taip pat gali atsiverti naujas šansas, atrodęs nepasiekiamas.

Mergelė gali sulaukti žinios, pasiūlymo ar situacijos, atveriančios platesnę perspektyvą. Tai bus momentas, leidžiantis suvokti, kad ilgesnis etapas pagaliau įgauna kryptį. Šis impulsas padės sutelkti energiją tinkama linkme.

Svarbiausia – nesiblaškyti. Mergelė turėtų aiškiai įvardyti savo prioritetus ir laikytis plano. Tokiu būdu savaitės teikiami pokyčiai taps tvirtu pagrindu ateities sprendimams.

Pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria laisvadarbiai, pajamų nepastovumas ir sudėtingesnis jų pagrindimas. Bankai, vertindami paraišką, atsižvelgia ne tik į gautų pajamų vidurkį, bet ir į vystomos veiklos išlaidas, sumokamus mokesčius, pajamų sezoniškumą bei su tuo susijusias rizikas.

Edvardas Arnatkevičius, „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje, pabrėžia, kad savarankiškai dirbantieji dažnai pervertina savo galimybes ir pamiršta apie išlaidas bei mokesčius.

„Naudodamiesi internetinėmis skaičiuoklėmis, jie įveda visas gautas pajamas, neatsižvelgdami į mokesčius ar išlaidas, todėl vėliau nusivilia, kai banko pasiūlyta paskolos suma būna gerokai, kartais net perpus, mažesnė. Svarbu atminti, kad skaičiuoklės yra tik preliminarus įrankis, o kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.“

Bankai savarankiškai dirbančiuosius vertina skirtingai

Nors dirbančiųjų savarankiškai Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 281 tūkst., o mažųjų bendrijų – per 57 tūkst., bankai tokių asmenų pajamas vertina labai skirtingai. Pavyzdžiui, turint mažąją bendriją, kai kurie bankai gali vertinti tik pagal civilinę sutartį gaunamas pajamas, o dividendus ar asmeninėms reikmėms išsiimtas lėšas laikyti nepakankamai tvariomis, ypač jei jos gaunamos trumpiau nei dvejus metus. Taip pat kiekvienas bankas gali skirtingai skaičiuoti veiklos išlaidas.

Dėl šios priežasties, ieškant būsto paskolos, būtina pateikti paraiškas keliems skirtingiems kreditoriams. Skirtingų bankų pasiūlymai ir maksimali paskolos suma gali skirtis kone dvigubai.

Kiti bankai tokias pajamas vertina kiek lanksčiau: skaičiuoja tik faktines išlaidas, o ne tiesiog nuskaičiuodami dalį pajamų, dividendus priskiria tvarioms pajamoms ir pan.

Verta nepamiršti, kad paskolos sąlygos gali priklausyti ir nuo pasirinkto būsto tipo: jeigu norite pirkti loftą, kūrybines dirbtuves ar kitą neįprastą būstą, vieni bankai gali reikalauti tokio pat įnašo, kaip ir įprastam būstui, o kiti gali paprašyti 20 proc. ar net 30 proc. būsto vertės siekiančio pradinio įnašo.

Pasiruošimas: kokių dokumentų prireiks?

Siekiant paskolą gauti greitai ir sklandžiai, savarankiškai dirbantiems ar įmones turintiems asmenims tenka pateikti daugiau dokumentų nei samdomiems darbuotojams. Bankai siekia susidaryti išsamų vaizdą apie kliento finansinę padėtį, todėl vertina daugiau jūsų finansinio stabilumo aspektų. Tad sutaupysite laiko, jei dokumentus pasiruošite iš anksto.

Pagrindinių būsto paskolai reikalingų dokumentų sąrašas:

• Asmeninės pajamų deklaracijos: pastarųjų 2 metų (kai kuriems bankams gali užtekti ir trumpesnio laikotarpio).
• Asmeninės sąskaitos išrašai: taip pat 2 metų laikotarpio.
• Veiklos įrodymai: sutartys su klientais ar pajamų–išlaidų žurnalas arba pajamų suvestinė, pagrindžiantys pajamų pastovumą.
• Informacija apie perkamą turtą: preliminari pirkimo–pardavimo sutartis ir turto vertinimo ataskaita.
• Pradinio įnašo dokumentai: įrodymai, pagrindžiantys lėšų kilmę.

Jei turite įmonę (pvz., mažąją bendriją), papildomai gali prireikti:

• jūsų darbo arba civilinės sutarties su įmone kopijos;
• akcininkų sprendimų dėl dividendų ar pelno išmokėjimo (bent 2 metų laikotarpio);
• pavedimų, įrodančių lėšų gavimą, jeigu buvo išmokėti dividendai ar įmonės pelnas;
• kai kuriais atvejais – įmonės paskutinių 2 metų finansinės ataskaitos.

Nors teisės aktai ir Lietuvos banko rekomendacijos skatina bankus savarankiškai dirbančių asmenų pajamas vertinti konservatyviau, situacija pamažu liberalėja. Didėjant laisvadarbių skaičiui, bankai vis palankiau žiūri ir į pajamas iš individualios veiklos ar iš nedidelės įmonės: „Tai tampa nauja norma. Be to, smulkieji verslininkai bei dirbantieji individualiai moka vis didesnius mokesčius, todėl manome, kad teikti geresnes sąlygas tokiems klientams yra sąžininga“, – teigia E. Arnatkevičius.

Pasak specialisto, teikiant paraišką paskolai, svarbiausias sėkmę lemiantis veiksnys – gebėjimas dokumentais įrodyti, kad jūsų pajamos yra stabilios ir tvarios. Turint stabilias pajamas ir kruopščiai pasiruošus, realu gauti norimo dydžio paskolą.

Panaši tendencija pastebima visoje Europos Sąjungoje, vidutinės benzino kainos per savaitę padidėjo 0,3 proc., o dyzelino – taip pat 1,2 proc. Vis dėlto, Lietuva išlieka tarp pigesnių šalių: benzinas čia 13,6 proc. pigesnis nei ES vidurkis, dyzelinas – 4,1 proc. pigesnis.

Kaimyninėse šalyse degalų kainos taip pat kilo. Benzinas brango Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje, o Latvijoje šiek tiek atpigo. Tuo metu dyzelinas brango visose regiono valstybėse, išskyrus Latviją. 

Lenkijoje tiek benzinas (1,39 Eur/l), tiek dyzelinas (1,43 Eur/l) vis dar kainuoja mažiau nei Lietuvoje. Estijoje dyzelinas taip pat pigesnis, o benzinas brangesnis. Latvijoje dyzelinas šiek tiek brangesnis, o benzinas dar brangesnis nei Estijoje.

Didžiausios kainos ES šiuo metu fiksuojamos Nyderlanduose, Danijoje, Graikijoje ir Belgijoje, kur degalai siekia iki beveik 2 eurų už litrą. Mažiausios – Maltoje, Kipre, Bulgarijoje ir Čekijoje.

Didmeninė rinka taip pat signalizuoja brangimą: lapkričio pradžioje benzino didmeninė kaina ūgtelėjo 0,04 Eur/l, o dyzelinas – 0,05 Eur/l. Skirtumas tarp jų dabar siekia 0,13 Eur/l. Toks pokytis stebimas po kiek ramesnio spalio, kai kainos kito nežymiai, ir po rugsėjo augimo.

Brent naftos kaina, kuri daro tiesioginę įtaką degalų kainoms, praėjusią savaitę sumažėjo 1,5 proc. iki 64 USD už barelį. Prognozės rodo, kad šios žaliavos kaina artimiausiu metu išliks stabili – tarp 63 ir 65 USD.

Lietuva naftą šiuo metu daugiausia importuoja iš Norvegijos ir Saudo Arabijos. Anksčiau nafta taip pat buvo tiekiama iš Alžyro, Jungtinės Karalystės ir JAV.

Augantis dyzelino kainos skirtumas su benzinu rodo grįžtantį sezoninį disbalansą – žiemos metu, kai padidėja dyzelino paklausa, ypač sunkvežimių transporte ir šildymui, jo kaina tradiciškai viršija benzino. Kol kas panašu, kad ši tendencija stiprėja.

Bendrovė turėtų pristatyti bent tris naujus įrenginius – tai „Poco F8“, „F8 Pro“ ir „Poco F8 Ultra“. Dabar jau žinomos ir pagrindinės standartinio modelio specifikacijos. Pažvelkime, ką ketina pasiūlyti gamintojas.

Išmanusis telefonas turėtų būti aprūpintas 6,59 colių įstrižainės LTPO ekranu su 2K raiška ir 120 Hz atsinaujinimo dažniu. Čia bus naudojama panelė, kurios maksimalus ryškumas sieks 3 500 nitų, o taip pat palaikys HDR10+ ir „Dolby Vision“.

„Poco F8“ modelis veiks su „Qualcomm Snapdragon 8 Elite“ mikroschemų rinkiniu bei pirkėjus pasieks su „Android 16“ operacinės sistemos versija ir „HyperOS 3“ vartotojo sąsaja. Įrenginys turės ir 5300 mm² ploto aušinimo sistemą su trijų pakopų šilumos išsklaidymo dizainu.

Šios „Poco“ naujienos nugarėlėje rasime 50 MP raiškos „Light Hunter 800“ vaizdo jutiklį naudojančią pagrindinę kamerą su optiniu vaizdo stabilizavimu (OIS). Telefono nugarėlėje įmontuota ir 8 MP plataus kampo kamera bei 50 MP teleobjektyvas su 2,5x optiniu priartinimu.

Kaip jau minėjome, oficialus „Poco F8“ serijos išmaniųjų telefonų pristatymas įvyks jau lapkričio 26 dieną. Kaip ir įprasta, visą naujausią informaciją jūs rasite ir mūsų portale.

Astrologės teigimu, žmonės, kurių veikla susijusi su komunikacija, kūryba ar viešu pasirodymu, šią savaitę gali jausti stipresnį vidinį svyravimą. Dėl to naudinga atsižvelgti į dienų ypatumus ir skirti dėmesio savijautai bei aplinkos stabilumui.

Bendros savaitės rekomendacijos

Astrologė primena, kad nuo devintos iki dvidešimt devintos lapkričio dienos Merkurijus juda retrogradiniu ritmu. Šiuo metu nerekomenduojama planuoti svarbių derybų ar pasirašyti naujų sutarčių. Taip pat patariama nesirinkti brangios technikos pirkimo ar išvykų į tolimas keliones, nes gali atsirasti įvairių nesklandumų. 

Papildomą įtaką daro nuo penkioliktos iki dvidešimt ketvirtos lapkričio dienos veikiantis Merkurijaus ir Saulės junginys su vadinamuoju Juoduoju Mėnuliu. Šiuo laikotarpiu verta vengti konfliktų ir neigiamos aplinkos bei išlikti kiek įmanoma ramesniems.

Lapkričio 17 diena

Astrologė ragina šią dieną atsisakyti naujų darbų ir svarbių sprendimų. Tai netinkamas metas medicininėms intervencijoms, pavyzdžiui odontologiniams ar chirurginiams veiksmams. Taip pat patariama nesilankyti grožio paslaugose, nes rezultatas gali neatitikti lūkesčių. Žmonės, kurių veikla susijusi su viešu kalbėjimu ar kūryba, gali jausti didesnį vidinį jautrumą. 

Dieną rekomenduojama skirti intelektinei veiklai ir nereikalingų ryšių atsisakymui. Jei turite nebaigtų finansinių įsipareigojimų, juos verta užbaigti. 

Nuo 13:51 iki 23:44 Mėnulis bus be kurso. Tokiu metu dažniau priimami netikslūs sprendimai, veiksmai gali būti neveiksmingi, o bendras žmonių emocinis fonas tampa labiau išsibalansavęs.

Lapkričio 18 diena

Šią dieną nerekomenduojama pradėti veiklų, susijusių su naujos darbo vietos paieška, automobilio pirkimu ar remontu, buitinės technikos įsigijimu ir tolimomis kelionėmis. 

Astrologė akcentuoja padidėjusį akių jautrumą, todėl patariama mažiau varginti regėjimą. Tai tinkamas metas ieškoti sprendimų, padedančių užbaigti konfliktines situacijas.

Lapkričio 19 diena

Devyniolikta diena nėra tinkama medicininiams veiksmams ar grožio procedūroms. Astrologė ragina vengti nereikalingų pokalbių ir neaiškios informacijos. Šią dieną padidėja apgaulės ir klaidinančių situacijų tikimybė. Emocinis fonas gali būti įtemptas, nes Mėnulio energijos nepakanka, o neigiami impulsai auga iki artėjančio jaunaties momento. 

Patariama nevartoti alkoholio ir vengti intymių ryšių. Tarp dvyliktos devynių ir keturioliktos devynių Mėnulis bus sudėtingame Skorpiono laipsnyje, susijusiame su vidinėmis patirtimis ir žmogaus gebėjimu prisitaikyti prie gyvenimo situacijų.

Lapkričio 20 diena

Dvidešimtą dieną nereikėtų pradėti naujų projektų, susijusių su verslu, teisiniais klausimais, kelionėmis, mokslu ar veiklomis, turinčiomis ryšį su kitomis šalimis. Ši diena netinka vedybų sudarymui, brangiems pirkiniams ar grožio procedūroms. 08:47 įvyks tiksli jaunaties fazė. 

Tai laikas, kai planai formuojasi aiškiau ir turi didesnę tikimybę būti įgyvendinti. Ypač vertinga laikoma pirmoji valanda po jaunaties pradžios. Tą pačią dieną Mėnulis ir Saulė bus vienoje pozicijoje su Merkurijumi Skorpione. 

Astrologė primena, kad ši kombinacija yra sudėtinga ir dažnai sukelia vidinius prieštaravimus. Be to, tiek Mėnulis, tiek Saulė turės įtemptus ryšius su Uranu, o tai gali reikšti, kad planų įgyvendinimas gali susidurti su įvairiais trikdžiais.

Lapkričio 21 diena

Šią dieną astrologė nerekomenduoja pradėti veiklų, susijusių su didelėmis finansinėmis išlaidomis, santuokos sudarymu, naujais ryšiais ar verslo registracija. 

Nerekomenduojama investuoti į brangius daiktus, imti kreditų, keisti įvaizdžio, atnaujinti būsto interjerą ar bandyti naujų grožio procedūrų. 

Taip pat reikėtų vengti neįprasto maisto. Nuo 09:04 iki 04:10 lapkričio 22 dienos Venera bus sudėtingame Skorpiono laipsnyje.

Lapkričio 22 diena

Ši diena tinkama fizinei veiklai. Galite lankytis sporto salėje, pirtyse ar saunose. Astrologė taip pat mini, kad tai tinkamas metas namų aplinkos tvarkymui ir kenkėjų naikinimui.

Lapkričio 23 diena

Dvidešimt trečią dieną nerekomenduojama rengti viešų pasirodymų, pristatyti naujų projektų ar pradėti romantinių ryšių. Ši diena tinkama buičiai, poilsiui ir laikui su artimaisiais.

Savaitė pasižymi stipresniu retrogradinio Merkurijaus ir kitų dangaus kūnų poveikiu, todėl astrologė ragina atsakingai vertinti planus ir pasirinkimus. Rekomenduojama atkreipti dėmesį į dienų ypatumus, nes kiekviena iš jų turi savitas rizikas ir tinkamesnes veiklos kryptis. Šios gairės padeda išvengti klaidų ir sklandžiau suplanuoti artimiausią laikotarpį.

Svarbiausia yra pasirinkti tinkamą produktą. Turi būti šaltai spaustos sultys, be pridėtinio cukraus. Tik tuomet jose išliks visa naudingų medžiagų gausa, kurios poveikį pajus visas organizmas.

Kodėl verta įtraukti spanguolių sultis į mitybą?

Spanguolėse gausu vitamino C, kuris stiprina imuninę sistemą ir padeda kovoti su laisvaisiais radikalais. Taip pat jos pasižymi gausiu polifenolių bei flavonoidų kiekiu. Šie junginiai padeda slopinti uždegimus bei stiprina ląstelių apsaugą.

Vienas svarbiausių komponentų — proantocianidinai. Jie neleidžia bakterijoms, ypač E. coli, prisitvirtinti prie šlapimo takų sienelių. Todėl spanguolių sultys itin naudingos žmonėms, kuriems pasikartoja šlapimo pūslės uždegimai.

Be to, sultyse randami natūralūs rūgštiniai junginiai skatina organizmo detoksikaciją, padeda greičiau pašalinti toksinus. Tai naudinga bet kokiame amžiuje, bet ypač vyresniems, kai organizmo natūralūs valymo procesai sulėtėja.

Kuo spanguolių sultys naudingos vyresniems žmonėms?

Reguliarus spanguolių sulčių vartojimas padeda sumažinti šlapimo takų infekcijų pasikartojimo riziką — tai viena dažnesnių bėdų vyresniame amžiuje. Sultys veikia profilaktiškai ir padeda palaikyti normalią šlapimo pūslės funkciją.

Be to, jos prisideda prie širdies ir kraujagyslių sveikatos. Spanguolių sultys mažina blogojo cholesterolio kiekį, padeda palaikyti kraujagyslių elastingumą bei reguliuoja kraujo spaudimą. Tai ypač svarbu vyresniems žmonėms, kuriems širdies ir kraujagyslių ligų rizika didesnė.

Dar viena svarbi savybė — antioksidacinis poveikis. Spanguolių sudėtyje esantys junginiai lėtina senėjimo procesus, apsaugo ląsteles nuo pažeidimų. Tai padeda išvengti su amžiumi susijusių ligų ir stiprina bendrą organizmo būklę.

Kaip vartoti spanguolių sultis?

Norint pajusti naudą, svarbu rinktis kokybiškas spanguolių sultis — šaltai spaustas, be pridėtinio cukraus. Kuo trumpesnis sudėtis, tuo geriau. Tokiose sultyse išliks didžiausia veikliųjų medžiagų koncentracija.

Natūralios spanguolių sultys yra gana rūgščios, todėl kai kam gali būti per intensyvios. Puikiai tinka skiesti vandeniu ar maišyti su kitomis natūraliomis sultimis. Svarbiausia — gerti reguliariai. Puodelis per dieną gali tapti gera įpročio dalimi.

Vyresnio amžiaus žmonėms tokios sultys yra paprastas, natūralus būdas stiprinti sveikatą be papildomų pastangų. O jei dar atrandamas skonis — malonumas derės su nauda

„Data Center” statistika rodo, kad spalio mėnesį MG automobiliai Lietuvoje buvo penkti pagal populiarumą – tai įrodo spartų prekės ženklo augimą ir vis didėjantį jo patrauklumą tiek privatiems, tiek verslo klientams.

Lietuvoje siūlomų MG modelių gama pasižymi moderniais ir ekonomiškais hibridinių variklių  sprendimais, o pats prekės ženklas žengia į rinką kaip naujas konkurencingas žaidėjas, įnešantis naujovių. Pardavimų rezultatai rodo aiškią tendenciją – Lietuvos pirkėjai greitai atranda MG siūlomus išmanius hibridinius automobilius. 

Net 96 % (185 vnt.) visų per spalio mėnesį parduotų MG modelių buvo su hibridinėmis „Hybrid+“ jėgainėmis. Iš viso MG automobiliai su hibridiniais jėgos agregatais sudarė daugiau nei 8% nuo visų Lietuvoje spalį parduotų hibridinių automobilių, taip ženkliai sustiprindami konkurenciją šiame segmente.

Per spalio mėnesį pristatyti net 164 vienetai kompaktinės klasės miesto visureigių „MG ZS Hybrid+“. Šis modelis pasižymi stilingu dizainu, modernia įranga, erdviu salonu ir patrauklia kaina. Praėjusį mėnesį 14 klientų pasirinko šeimyninius „MG HS“  visureigius, taip pat buvo pristatyti 8 kompaktiniai hečbekai „MG3 Hybrid+“.

Spalio mėnesį parduotas 1 „MG4“ – erdvus vien elektra varomas  hečbekas, taip pat debiutavo naujasis elektra varomas MG krosoveris „MGS5 EV“ per debiutinį mėnesį klientams pristatyti net 5 vnt.

„Džiaugiamės, kad MG automobiliai Lietuvoje sulaukė tokio ryškaus atgarsio. Pastarųjų mėnesių pardavimų skaičiai tiek privatiems, tiek įmonių klientams yra aiškus signalas, kad rinka pasiruošusi priimti naujus, inovatyvius ir tiek kainos, tiek suteikiamos garantijos prasme racionalius sprendimus. Mūsų klientų pasirinkimas patvirtina, kad MG automobiliuose siūlomi modernūs hibridiniai  sprendimai, kokybės įsipareigojimą patvirtinanti 7 metų garantija bei bendras vertės ir kokybės santykis – būtent tai, ko šiandien ieško dauguma  naujų automobilių pirkėjų Lietuvoje“, – sakė MG automobilius į Baltijos šalis importuojančios įmonės „Autobrava“ atstovas Laimonas Rubikas.

MG automobilių pardavimo ir techninės priežiūros centrai veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Oficialus MG automobilių atstovas UAB „Autobrava Motors“ užtikrina pilną garantinę priežiūra, techninę pagalbą, originalių atsarginių dalių tiekimą bei pilną MG automobilių priežiūrą.

„Matome, kad mūsų pirkėjai Kalėdas sutinka labai atsakingai ir mėgsta viską planuoti iš anksto, o toks ankstyvas planavimas tampa viena svarbiausių strategijų siekiant išvengti prieššventinio šurmulio ir streso. Žmonės nori ramiai mėgautis šventėmis, o ne paskutinę minutę blaškytis tarp lentynų. 

Be to, toks pasiruošimas leidžia pasinaudoti geriausiais pasiūlymais ir nuolaidomis, kai jos tik pasirodo prekybos vietose. Todėl ir mes stengiamės šventinę produkciją ir šventėms reikalingus produktus pasiūlyti kuo anksčiau“, – sako „Iki“ prekybos tinklo komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.

Pasak jos, tai, kad pirkėjai šventėms ruošiasi protingai bei pragmatiškai, rodo ir faktas, jog net 8 iš 10 lojalių klientų teigia, kad perkant maistą Kalėdų šventėms jiems yra labai svarbios nuolaidos bei specialūs pasiūlymai, o 9 iš 10 visuomet naudojasi lojalumo programomis. Be to, 65 proc. apklaustųjų lygina kainas skirtingose parduotuvėse, kad rastų geriausius pasiūlymus.

Prie puodų nori stovėti vis mažiau

Lojalių „Iki“ prekybos tinklo pirkėjų apklausa taip pat atskleidė, kad gyventojai prieš šventes nori taupyti ne tik pinigus, bet ir savo laiką. Todėl užuot sukiojęsi po virtuvę, didesnę ar mažesnę dalį šventinių patiekalų jie ketina įsigyti parduotuvėse jau pagamintus.

„Įdomu, kad pirkėjų, kurie visus patiekalus ketina gaminti patys, palyginti su praėjusiais metais pastebimai sumažėjo. Jei pernai tokių buvo 40 proc., tai šiemet – 32 proc. Akivaizdu, kad nuolat skubančiame šiandienos pasaulyje žmonės per šventes nori sustoti ir daugiau laiko skirti savo artimiesiems, o ne viryklėms ir puodams“, – komentuoja G. Kitovė.

Apklausti „Iki“ prekybos tinklo klientai dažniausiai jau paruoštus planuoja pirkti kūčiukus (54 proc.), pyragus ir desertus (43 proc.) ir įvairias silkes (33 proc.). Taip pat nemažai pirkėjų šventėms ruošiasi įsigyti jau pagamintų mišrainių, salotų, apdorotų mėsos produktų.

„Apklausos metu taip pat uždavėme ir atvirą klausimą, prašydami įvardyti patiekalus, be kurių žmonės neįsivaizduoja Kūčių ir Kalėdų stalo. Būtent tortai, kūčiukai ir silkė, kuriuos daugelis pirkėjų ketina įsigyti parduotuvėse, tokioje apklausoje buvo nepralenkiami favoritai. Tai reiškia, kad klientai vertina gaunamą kokybę, todėl nebevargsta ieškodami receptų, o renkasi kulinarijos šefų sukurtus ir iš anksto paruoštus patiekalus“, – pažymi „Iki“ prekybos tinklo atstovė.

Lenkijos valdžios institucijos užtikrino, kad atitinkamos tarnybos dirba visą parą. Geležinkelio atkarpa iš karto buvo uždaryta, o specialistai pradėjo vertinti žalą. Aplinkiniuose rajonuose laikinai ribojamas judėjimas, o gyventojai informuoti apie vykdomus patikrinimus dėl galimų papildomų pavojų.

Premjero pareiškimas apie tyčinį veiksmą

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas patvirtino, kad sprogimas įvyko dėl specialiai padėto sprogstamojo įrenginio. Pasak jo, tai nėra techninis gedimas ar nelaimė. Socialiniuose tinkluose premjeras pranešė, kad tyrimą vykdo gelbėjimo tarnybos ir prokuratūra.

Premjeras taip pat pabrėžė, kad kitoje to paties geležinkelio maršruto vietoje, arčiau Liublino, aptikti papildomi pažeidimai. Tai suteikia pagrindą manyti, kad įvykis nebuvo pavienis. Nors išsamesni duomenys dar renkami, pirminė analizė rodo, kad veikta buvo kryptingai.

Lenkijos žiniasklaida iš karto pradėjo diskusijas dėl galimų organizatorių. Nors pirminiai vertinimai neteikia konkrečių išvadų, akivaizdu, kad reikalingas kruopštus pasirengimas tokio tipo veiksmui. Tiriamos įvairios versijos, net jei jos kol kas nėra atskleistos.

Pirmieji liudininkų ir pareigūnų pranešimai

Vietos policija sekmadienį informavo, kad mašinistas, važiavęs pro sprogimo vietą, pastebėjo pažeistus bėgius ir apie tai nedelsdamas pranešė. Tai leido greitai sustabdyti eismą ir išvengti galimos rimtesnės nelaimės. Pareigūnai pabrėžė, kad mašinisto reakcija buvo itin svarbi.

Apie incidentą paskelbtos nuotraukos rodo, kad bėgių konstrukcija buvo stipriai deformuota. Specialistai nurodo, kad tokią žalą galėjo sukelti tik stiprus sprogimas. Dabar atliekami techniniai vertinimai, kurie padės nuspręsti, kada bus galima atnaujinti eismą šiame ruože.

Gyventojai aplink sprogimo vietą teigia girdėję garsų trenksmą. Kai kurie iš jų pastebėjo dūmus. Policijos patruliai tą pačią naktį patikrino kelias aplinkines vietoves, kad įsitikintų, jog nėra papildomų pavojų. Taip pat buvo apribotas priėjimas prie kelio ruožo.

Lenkijos vaidmuo regione ir sabotažo rizikos

Od godziny 7:30 trwa zamknięcie toru numer 1 na odcinku Dęblin-Życzyn po stwierdzeniu ubytku w torze o długości około 100 cm przez m-stę pociągu 12713 KM Warszawa Zach-Dęblin. Prawdopodobnie doszło do celowego uszkodzenia szyny poprzez detonację ładunku wybuchowego @kuracyja pic.twitter.com/jkJGiQl4SB

— Dyspozytura Trakcji🚆 (@Dyspozytura_T) November 16, 2025

Lenkija pastaruoju metu dažnai mini padidėjusias sabotažo grėsmes. Valdžia kelis kartus yra pabrėžusi, kad šalies teritorija gali tapti taikiniu dėl paramos Ukrainai. Varšuva yra viena pagrindinių logistikos krypčių, kuriomis gabenama parama Ukrainos kariuomenei.

Anksčiau Lenkija yra teigusi, kad būtent šis vaidmuo gali sudaryti sąlygas tyčiniams veiksmams. Įvairios institucijos ne kartą informavo apie pastangas stiprinti infrastruktūros apsaugą. Pastarieji įvykiai tik dar kartą parodė, kad šios grėsmės nėra hipotetinės.

Oficialios Rusijos institucijos nekomentavo incidento. Rusija anksčiau ne kartą neigė bet kokį įsitraukimą į panašius įvykius regione. Tokios situacijos dažnai tampa diplomatinio įtampos lauko dalimi, todėl reikalingas preciziškas tyrimas.

Tyrimo eiga ir galimi tolimesni veiksmai

Lenkijos prokuratūra atlieka tyrimą, kuriame bus vertinami visi įrodymai – nuo techninių detalių iki galimų motyvų. Tikimasi, kad per kelias dienas bus paskelbti pirminiai duomenys apie sprogmens tipą. Geležinkelio eismas vis dar ribojamas, todėl keleiviams rekomenduojama planuoti keliones atsižvelgiant į pasikeitusius maršrutus.

Geležinkelio infrastruktūros atstatymas gali užtrukti. Sprogimas pažeidė svarbią atkarpą, todėl būtina atlikti papildomus patikrinimus. Tik tuomet leidžiama atnaujinti traukinių eismą.

Žmonės dažnai mano, kad degalų sąnaudos priklauso vien nuo kelionės tipo ar automobilio modelio, tačiau realybėje daugybė veiksnių kyla iš paties vairuotojo kasdienių įpročių. Kai kurie veiksniai yra lengvai pakeičiami, o kiti reikalauja tik šiek tiek daugiau supratimo apie automobilio veikimą.

Automobilio techninė būklė ir sąnaudų augimas

Tinkama automobilio priežiūra yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant sumažinti benzino naudojimą. Įvairūs gedimai ne tik kelia pavojų, bet ir tiesiogiai didina sąnaudas. 

Vienas iš tokių pavyzdžių yra variklio alyva. Jei ji per tiršta ar nešvari, atsiranda didesnis trinties pasipriešinimas, todėl varikliui reikia daugiau energijos, o tai reiškia didesnį benzino kiekį. Ši detalė atrodo smulki, tačiau ji turi tiesioginį poveikį degalų suvartojimui.

Taip pat verta nepamiršti uždegimo žvakių. Nusidėvėjęs elektrodas ar suodžių sluoksnis ant jo gali sukelti nereguliarų degimą. Tokiu atveju degalai sudega netinkamai ir dalis jų tiesiog prarandama. Tokia būklė gali padidinti sąnaudas iki dvidešimt proc., o kartais ir labiau. Vis dėlto specialistai nerekomenduoja keisti žvakių vien dėl saugumo jausmo – svarbiausia įvertinti realią būklę.

Greičio įtaka kuro taupymui

Automobilio degalų naudojimas priklauso nuo to, kaip efektyviai variklis dirba esamu momentu. Optimalus režimas pasiekiamas tada, kai automobilis juda minimaliais sūkiais ir aukšta pavara. 

Todėl daugeliu atvejų ekonomiškiausia kelionė vyksta, kai laikoma maždaug septyniasdešimties ar aštuoniasdešimties kilometrų per valandą zona. Toks greitis leidžia palaikyti stabilų variklio darbą ir išlaikyti žemesnį benzino naudojimo lygį.

Verta prisiminti, kad staigūs greičio pokyčiai yra tiesioginis kelias į padidėjusias sąnaudas. Švelnus greitėjimas ir lėtas stabdymas ne tik saugo automobilį, bet ir leidžia taupyti.

Net tokia paprasta situacija kaip artėjimas prie šviesoforo gali iš esmės keisti sąnaudų lygį – jei matote, kad signalas tuoj keisis, verta nedelsiant atleisti akceleratorių ir riedėti iki linijos, vietoje bandymo įveikti atstumą greitai.

Slėgis padangose ir kelionės kaina

Slėgis padangose taip pat daro didelę įtaką benzino deginimui. Šaltu oru slėgis krenta, todėl padanga tampa minkštesnė, o tai reiškia didesnį pasipriešinimą riedėjimui. Tokiu atveju variklis priverstas dirbti daugiau. 

Jeigu automobilis juda su per mažai pripūstomis padangomis, kuro sunaudojimas didėja, o su juo kartu ir važiuoklės apkrova. Todėl rekomenduojama nuolat stebėti slėgį ir jį koreguoti pagal gamintojo nurodymus.

Ši detalė dažnai pamirštama, tačiau turi didžiulę reikšmę. Ypač ilgesnėse kelionėse skirtumas gali tapti akivaizdus. Net nedidelis slėgio trūkumas padidina papildomą apkrovą, todėl išnaudojama daugiau benzino, nors pats vairuotojas to net nepastebi.

Išorinis automobilio pakeitimas ir jo įtaka

Papildomas automobilio apdailos elementas ar stogo konstrukcija gali atrodyti tik dizaino smulkmena, tačiau iš tiesų ženkliai mažina oro pasipriešinimo efektyvumą. Kuo labiau trikdomas oro srautas, tuo daugiau energijos reikia norint palaikyti tą patį greitį. Todėl nereikalingas tvirtas stogo laikiklis, masyvus spoileris ar kiti papildomi elementai ilgainiui padidina benzino sąnaudas.

Net atviri langai ar stoglangis daro įtaką. Važiuojant didesniu greičiu jie sukuria papildomą oro turbulenciją, todėl automobilis praranda ekonomiškumą. Todėl ekonomiškiausia kelionė yra ta, kurioje kėbulo išorė kuo labiau išlaiko vientisą formą.

Važiavimo stilius ir jo poveikis

Vairavimo kultūra taip pat gali ženkliai sumažinti benzino naudojimą. Specialistai teigia, kad sklandūs judesiai gali sumažinti sąnaudas iki dvidešimt proc. Tai reiškia, jog staigūs startai ir greiti stabdymai yra vienas iš labiausiai eikviančių įpročių. Tokiu atveju automobilis nuolat dirba ekstremaliu režimu.

Kur kas efektyviau planuoti judėjimą iš anksto. Jei matote pasikeisiantį šviesoforą, iškart galima sumažinti greitį. Jei kelio situacija rami, verta palaikyti vienodą tempą. Tai ne tik taupo kurą, bet ir mažina automobilio dalių dėvėjimąsi.

Kodėl svarbu rinktis tinkamą benziną

Kuro kokybė tiesiogiai veikia automobilio variklio darbą. Jei į baką pilamas žemesnės kokybės benzinas, nei rekomenduoja gamintojas, variklis negali dirbti efektyviai. Toks pasirinkimas gali padidinti sąnaudas iki dvidešimt proc. Todėl tinkamas benzinas yra investicija, kuri atsiperka laike.

Kokybiškas kuras užtikrina švaresnį degimo procesą, sumažina nuosėdų susidarymą ir padeda varikliui veikti sklandžiau. Todėl ilgalaikio taupymo tikslu verta rinktis tai, kas nurodyta automobilio dokumentuose.

Socialinės dirbtuvės įkurtos 2020 metais Marijampolės senjorų ir neįgaliųjų dienos centro „Židinys“ ir veikia bendradarbiaujant su Asmens su negalia teisių agentūra prie SADM ir Marijampolės savivaldybe.

Dirbtuvių idėja kilo iš noro suteikti galimybę žmonėms su psichosocialine negalia ne tik užsiimti prasminga veikla, bet ir kurti vertingus, rinkoje paklausius produktus, sako Lina Bijūnaitienė, Marijampolės senjorų ir neįgaliųjų dienos centro „Židinys“ įkūrėja bei rinkodaros vadybininkė.

„Rankdarbių skrynios“ tikslas – suteikti žmonėms su negalia galimybę įgyti darbo įgūdžių, lavinti savarankiškumą, pasitikėjimą savimi ir žingsnis po žingsnio integruotis į visuomenę. Čia gimsta įvairūs gaminiai: siuviniai, dekoruoti daiktai, šventiniai vainikai, papuošalai, atvirukai, raktų pakabukai, suvenyrai ar interjero detalės. Visi jie – rankų darbo, sukurti su kruopštumu ir šiluma“, – pasakoja L. Bijūnaitienė.

Pasak pašnekovės, dirbtuvės paliečia socialinės įtraukties, lygių galimybių ir psichikos sveikatos temas.

„Mes tikime, kad kiekvienas žmogus gali prisidėti prie bendruomenės gyvenimo, jei tik gauna tinkamą palaikymą. Savo kūriniuose taikome tvarumo principus – gaminame iš natūralių ar perdirbtų medžiagų. Be to, kūrybos procesas dirbtuvėse ne tik lavina įgūdžius, bet ir veikia terapiniu principu. Čia darbas tampa saviraiška, o saviraiška – būdu pasijusti reikalingu“, – teigia L. Bijūnaitienė.

Keičia visuomenės požiūrį

Kaip ir daugelio socialinių verslų, didžiausias „Rankdarbių skrynios“ iššūkis – finansinis stabilumas ir konkurencija rinkoje. Be to, anot L. Bijūnaitienės, svarbu ne tik išlaikyti veiklą, bet ir užtikrinti, kad jos dalyviai turėtų saugią, palaikančią darbo aplinką.

„Kitas iššūkis – visuomenės požiūris. Siekiame parodyti, kad žmonės su negalia gali būti kūrybingi, atsakingi ir darbštūs. Kadangi mūsų dirbtuvėse dirba žmonės su psichosocialine negalia, darbas vyksta lėčiau, gamybai reikia daugiau laiko ir dėmesio.  Mūsų produktų vertė slypi ne kiekybėje, o prasmėje, kadangi kiekvienas gaminys sukurtas su rūpesčiu ir nuoširdumu“, – teigia pašnekovė.

Ji priduria, kad neretai „Rankdarbių skrynios“ paslaugos gavėjai, pradėję nuo paprastų rankdarbių, šiandien drąsiai pristato savo kūrinius mugėse ir parodose.

„Kai kurie jau įgijo pakankamai įgūdžių, kad išbandytų save atviroje darbo rinkoje ar net pradėtų savarankišką veiklą. Pavyzdžiui, vienas mūsų dalyvis sėkmingai dirba nuo praeitos vasaros, tai – įkvepiantis pavyzdys visai komandai“, – dalijasi L. Bijūnaitienė.

Įkvepia vieni kitus

Socialinių dirbtuvių komandą įkvepia ir skatina žmonės su kuriais dirbama – jų atkaklumas, pastangos, smalsumas, noras mokytis, šypsenos ir mažos kasdienės pergalės.  Kaip teigia L. Bijūnaitienė, kiekviena nauja idėja, gaminys ar drąsiau ištartas žodis tampa šios veiklos prasmės įrodymu.

„Taip pat mus įkvepia bendruomenės palaikymas – žmonės, kurie domisi mūsų kūryba, įsigyja mūsų gaminius. Jie jaučia, žino ir mato, kad šie rankdarbiai sukurti su nuoširdumu, atsidavimu, noru būti matomu. Juk juose taip jaučiasi rankų šiluma ir įdėtas darbas“, – priduria pašnekovė.

„Rankdarbių skrynią“ į priekį veda žmonės, kurie dalijasi geru žodžiu ar kviečia bendradarbiauti. Kiekvienas toks žingsnis primena, kad einama teisingu keliu ir verta siekti daugiau – kurti gražesnius gaminius, auginti komandą bei stiprinti pasitikėjimą savimi.

„Mūsų tikslas – plėsti socialinių dirbtuvių veiklą, kurti kokybiškus, konkurencingus produktus ir užtikrinti darbo vietas asmenims su negalia. Siekiame, kad šis socialinis verslas ne tik kurtų naudą visuomenei, bet ir būtų ekonomiškai savarankiškas bei augtų“, – sako L. Bijūnaitienė.

Tam, kad augti būtų lengviau, „Rankdarbių skrynia“ įsitraukė į socialiniam verslui skirtą intensyvią Lietuvos socialinio verslo asociacijos organizuojamą programą „Poveikio akademija“, kuri tęsis iki lapkričio 28 d.

„Poveikio akademijoje“ šiemet dalyvauja 10 Lietuvos socialinio verslo įmonių, kurioms organizuojamos ekspertinės mokymų sesijos, bus užtikrinta individuali mentorystė, konsultacijos. Programos pabaigoje geriausiai įvertintas socialinio verslo pristatymas laimės finansinį „Luminor“ banko paskatinimą – 3000 eurų.

„Žmonės bijo rezultato, bet nėra linkę apsisunkinti kasdienybę nerimu dėl kiekvienos paspaustos nuorodos. Visi puikiai supranta ir baiminasi galutinių pasekmių – tapatybės vagystės, finansinių nuostolių ar to, kad sukčiai galės perimti jų asmenines socialinių tinklų paskyras, pamatys ir parsisiųs nuotraukas. Tačiau paties veiksmo, kuris sukelia šias pasekmes, baiminasi mažiau nei trečdalis gyventojų. 

Lietuviai nemato ryšio tarp nuorodos paspaudimo ir vėliau ištuštintos banko sąskaitos. Tai tas pats, kas paniškai bijoti būti apvogtam, bet nerakinti namų durų. Būtent šį atotrūkį tarp veiksmo ir pasekmės kibernetiniai nusikaltėliai šiandien taip puikiai ir išnaudoja“, – teigia Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas.

Sukčių apetitas auga

PPPC 2025 m. naujausios ataskaitos duomenys rodo, kad kibernetiniai nusikaltėliai veikia vis agresyviau. Vien per 2025 m. antrąjį ketvirtį lietuviai sukčiams pervedė 7,2 mln. eurų, o tai yra kur kas daugiau nei pirmąjį ketvirtį, kuomet prarasta 4,3 mln. eurų. Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį gyventojai sukčiams jau pervedė 11,5 mln. eurų. Palyginimui, ši suma jau sudaro 57,5 proc. visos 2024 metais sukčių išviliotos sumos, kuri siekė 20 mln. Eurų.

Remiantis ataskaitos duomenimis, populiariausias sukčiavimo būdas yra suklastotos SMS žinutės ar el. laiškai, kuriais siekiama pavogti duomenis – šis būdas dar vadinamas fišingu (angl. phishing). Vien per antrąjį ketvirtį net 2811 kartų lietuviai papuolė sukčiams į nagus. Palyginimui, tai sudaro daugiau nei 6 iš 10 visų per minėtą laikotarpį užfiksuotų sukčiavimo atvejų (iš viso jų buvo 4521). Būtent šiuo būdu iš gyventojų buvo išviliota ir itin didelė pinigų suma – 2,2 mln. eurų.

„Didžiausia klaida – pasiduoti smalsumui.  Dažnai žmonės galvoja, kas nutiks, jei tik paspaus nuorodą. Juk atrodo, kad užteks tik pasižiūrėti, kas ten parašyta. Bet tas vienas paspaudimas ir yra viskas, ko reikia vagišiams“, – sako D. Povilaitis.

Pasak kibernetinio saugumo eksperto, vagišiai siunčia laiškus, kurie atrodo tobulai – su teisingais logotipais ir sklandžia kalba. Todėl svarbiausia taisyklė dabar yra net nevertinti, ar pranešimai atrodo įtikinamai, o atsakyti sau į klausimą, ar tokios žinutės laukėte. Jei ne, tokios nuorodos nespauskite.

Nors grėsmės technologiškai tampa vis sudėtingesnės, jos vis dar nukreiptos į tas pačias pamatines žmogiškąsias silpnybes. Kol visuomenė masiškai mokosi atpažinti paprastas fišingo atakas, kurios yra sąlyginai „pigus“ sukčiavimo būdas, tūkstančius kainuojančios apgavystės jau taikosi į norą greitai praturtėti, vienatvės jausmą ar perdėtą pasitikėjimą naujais romantiniais partneriais.

Laiškuose pateikiamos nuorodos, vizualiai primenančios oficialų „Sodros“ puslapį, o gavėjai raginami kuo greičiau prisijungti prie „savo paskyros“ ir sumokėti nurodytą sumą.

Pavojingiausia, kad tokios nuorodos dažnai atrodo itin tikroviškai. Vis dėlto, paspaudus jas, vartotojai nukreipiami į sukčių sukurtus puslapius. Ten jie ne tik gali būti apgauti perduoti savo prisijungimo duomenis, bet ir būti priversti suvesti kortelių duomenis, kad „sumokėtų skolą“.

Kaip atskirti, kad laiškas suklastotas?

Pirmiausia būtina atkreipti dėmesį į siuntėjo el. pašto adresą. „Sodra“ NIEKADA nesiunčia laiškų iš adresų, kurių galūnė nėra @sodra.lt. Jei matote .net, .com, .eu, .info, .online ar kitą neįprastą pabaigą – tokia žinutė tikrai nėra autentiška.

Antras svarbus rodiklis – interneto nuorodos. Tikras „Sodros“ internetinis adresas yra www.sodra.lt. Suklastotuose laiškuose dažnai įterpiami papildomi žodžiai ar brūkšniai, kurių tikrame adrese nebūna. 

Pavyzdžiui, www.sodra-payment-info.com arba sodra-online.net – tai akivaizdūs pavyzdžiai, kurie turėtų sukelti įtarimą.

Dar viena sukčių gudrybė – SMS žinutės iš neaiškių, užsienio numerių. „Sodra“ niekada nesiunčia pranešimų iš nežinomų ar užsienietiškų telefono numerių, tad ir šiuos galima drąsiai traktuoti kaip bandymą jus apgauti.

Ką daryti, jei gavote įtartiną laišką?

Visų pirma, jokiu būdu nespauskite jokių laiške esančių nuorodų. Neatidarinėkite prisegtų failų, nes juose gali būti kenkėjiška programinė įranga. 

Negalima dalintis jokiais savo duomenimis, nei asmens kodu, nei kortelės numeriu, nei prisijungimo slaptažodžiais.

Svarbu žinoti, kad kiekvienas oficialus „Sodros“ laiškas, jei toks būtų siunčiamas, taip pat atsiranda ir jūsų paskyroje „Sodros“ portale. Ją rasite prisijungę adresu gyventojai.sodra.lt arba draudejai.sodra.lt. 

Prie paskyros jungiamasi per elektroninės bankininkystės sistemą, „Smart-ID“ arba mobiliuoju parašu, niekada per anoniminę nuorodą iš laiško.

Ką daryti, jei įtariate sukčiavimą?

Jeigu sulaukėte įtartino laiško ar žinutės – jokiu būdu jos neištrinkite, bet persiųskite ją el. paštu adresu info@sodra.lt. Specialistai įvertins situaciją ir galės imtis atitinkamų veiksmų, o jūs – būsite tikri, kad padėjote apsaugoti kitus nuo galimos apgaulės.

Kibernetinės grėsmės tik stiprėja, todėl svarbu nuolat būti budriems ir mokėti atpažinti apgaulės schemas. Tinkamas atsargumas – jūsų geriausia apsauga. Net jei laiškas atrodo profesionaliai – nepamirškite, kad sukčiai dažnai kopijuoja institucijų logotipus, spalvas ar net rašymo stilių, kad jus įtikintų.

Tad jei kyla nors menkiausia abejonė – nepasiduokite skubai ir patikrinkite informaciją oficialiuose šaltiniuose. Jūsų saugumas yra jūsų rankose.

Ukrainos pareigūnai informuoja, kad smūgio metu miesto centre buvo sunaikinta daug automobilių. Keli namai neteko langų, fasadai smarkiai apgadinti, o viršutiniuose aukštuose kilo gaisrai. Įvykio vietoje dirbo gelbėtojai, bandydami išlaisvinti žmones iš sugriuvusių patalpų ir suteikti pagalbą sužeistiesiems.

Atakos pasekmės Balaklijoje

Vietos valdžios duomenimis, raketa pataikė į gyvenamąją teritoriją. Mieste buvo apgadinti keli daugiabučiai. Pareigūnai nurodė, kad žuvo trys žmonės, o dar dešimt patyrė skirtingo sunkumo sužalojimus. Į ligonines buvo išgabenti devyni žmonės. Trijų paauglių būklė įvertinta kaip vidutinio sunkumo.

Balaklijos karinės administracijos vadovas informavo, kad tarp nukentėjusiųjų yra nepilnamečių. Tai sukėlė papildomą įtampą bendruomenėje. Gyventojai tikisi tikslesnių duomenų apie būklę ir tolimesnius veiksmus. Kol kas aišku tik tai, kad miesto centras tapo pagrindine smūgio vieta.

Pareigūnai paskelbė nuotraukas, kuriose matyti apgadintas plytinis pastatas. Sprogimo banga išdaužė langus, nuplėšė dalį fasado. Viršutiniuose aukštuose užfiksuoti degantys židiniai. Aplink mėtėsi nuolaužos ir nulaužtos šakos, sukurdamos chaotišką ir pavojingą aplinką.

Regiono padėtis po smūgių

Charkivo regionas jau ilgą laiką patiria nuolatinius išpuolius. Šis regionas, besiribojantis su Rusija, išlieka vienu dažniausiai taikomų taikinių. Pastarosiomis savaitėmis gyventojai nuolat susiduria su raketų, dronų ir artilerijos smūgiais. Dėl to dažnai nutrūksta elektros tiekimas, o miestai lieka be ryšio arba vandens.

Pareigūnai informuoja, kad pietinėje regiono dalyje esančiame Iziumo mieste naktį taip pat kilo problemų dėl elektros tiekimo. Vietos valdžia teigia, kad smūgiai nutraukė energijos tiekimo linijas. Incidento metu buvo sužeistas keturiolikos metų paauglys.

Tiek Balaklija, tiek Iziumas susidūrė su tamsos laikotarpiais. Vietos komunalinės tarnybos dirba visu pajėgumu, tačiau atstatymo darbai tampa sudėtingesni dėl nuolatinės grėsmės.

Reakcija ir tarptautinis kontekstas

Rusijos pareigūnai nekomentavo šios konkrečios atakos. Nepriklausomai patvirtinti kai kurių vietos pareigūnų pateiktų duomenų šiuo metu neįmanoma. Tačiau aišku, kad regionas nuolat tampa aktyvių karinių veiksmų zona.

Nors abi pusės teigia nesitaikančios į civilius, statistika rodo, kad būtent civilinė infrastruktūra dažnai nukenčia labiausiai. Gyvenamieji rajonai, mokyklos, ligoninės ir pramoniniai objektai jau ilgą laiką tampa taikinių sąrašo dalimi. Konfliktas tęsiasi beveik ketverius metus, o per šį laikotarpį žuvo tūkstančiai žmonių. Dauguma jų – Ukrainos gyventojai.

Tarptautinė bendruomenė nuolat ragina paisyti humanitarinės teisės principų. Tačiau smūgiai tęsiasi. Ukrainos pareigūnai kartoja, kad tokie incidentai kelia gyventojams didžiulį pavojų ir daro ilgalaikę žalą regiono saugumui.

Kas laukia toliau

Charkivo regiono administracija pabrėžia, kad būtina laikytis saugumo rekomendacijų. Gyventojai raginami reaguoti į oro pavojaus sirenas ir vengti vietų, kur gali stovėti neapsaugoti pastatai. Pareigūnai taip pat nurodė, kad svarbu stebėti oficialius pranešimus dėl elektros tiekimo atstatymo.

Atstatymo darbai prasidėjo iškart po atakos. Gelbėtojai tikrina apgadintus pastatus ir ieško žmonių, kurie gali būti likę viduje. Prioritetas skiriamas gyventojų evakuacijai ir saugiam patekimui į jų būstus.

Magnetinės audros daro poveikį ne vien žmogaus sveikatai, bet ir tam tikroms technologijoms. Trikdžiai gali paveikti palydovines sistemas, ryšio kokybę ir navigacijos tikslumą. Dėl to kai kurių sričių specialistams aktualu sekti prognozes ir įvertinti galimus veiklos sutrikimus.

Magnetinių audrų prognozė nuo 17 iki 21 lapkričio

Mokslinių modelių duomenys rodo, kad lapkričio laikotarpiu magnetinis aktyvumas keisis kasdien. Septynioliktą dieną numatoma vidutinė Saulės spinduliuotės įtaka, galimi G1 lygio svyravimai, kuriems būdingas keturių ar penkių Kp rodiklis. Aštuonioliktą dieną aktyvumas didės ir gali siekti G1–G2 laipsnį su penkių ar šešių Kp lygiu, intensyvesniu antroje dienos pusėje.

Devyniolikta diena pasižymės G1 laipsnio aktyvumu. Tikėtina, kad vakaro metu situacija taps ramesnė. Dvidešimta diena, remiantis išvadomis, bus viena stabiliausių, tik su nežymiais svyravimais. Dvidešimt pirma lapkričio diena išsiskirs likutiniais impulsais, pasiekiančiais keturių Kp rodiklį, priskiriamą vidutinės magnetinės audros lygiui.

Magnetinės audros esmė

Geomagnetinė audra yra Žemės magnetinio lauko reakcija į Saulės išskiriamas daleles. Intensyvumas matuojamas Kp skalėje. Keturių ar penkių Kp rodiklis reiškia vidutinio stiprumo audrą, kuri vadinama G1. Tuo metu gali atsirasti lengvas diskomfortas. Šešių ar septynių Kp lygis priskiriamas G2 arba G3 kategorijai. Tokios vertės gali sukelti ryšio trikdžius, sutrikdyti GPS tikslumą ir paveikti kai kurių elektros tinklų darbą.

Geomagnetiniai svyravimai veikia ne tik Žemės magnetinį lauką, bet ir palydovų sistemų stabilumą. Padidėjęs Saulės išskiriamų dalelių srautas gali sukelti trikdžius įrangai, radijo signalams bei navigacijai. Todėl informaciją apie aktyvumo pikus dažnai naudoja aviacijos, energetikos ir telekomunikacijų specialistai.

Technologiniai trikdžiai aktyvaus laikotarpio metu

Magnetinės audros gali paveikti įvairias technologijas. Organizuojant skrydžius ar kitus procesus, kuriuose naudojamos palydovinės sistemos, gali atsirasti netikslumų. Ryšio kokybė gali tapti nepastovi, o radijo signalai – silpnesni. Kai kuriais atvejais registruojami įtampos svyravimai, galintys sukelti apsauginių sistemų suveikimą elektros tinkluose.

Navigacijos prietaisai tokiomis dienomis taip pat veikia prasčiau. GPS duomenys gali vėluoti arba tapti mažiau tikslūs, todėl vairuotojai, pilotai ir kiti specialistai dažnai yra perspėjami apie galimus trikdžius. Tai ypač svarbu tada, kai reikalingas didesnis tikslumo lygis nei įprasta.

Poveikis žmogaus savijautai

Net vidutinio stiprumo audros gali sukelti įvairius pojūčius. Dažniausiai pasireiškia galvos skausmas, lengvas svaigimas, energijos trūkumas ar mieguistumas. Kai kurie žmonės pastebi padidėjusią įtampą, dirglumą ar susilpnėjusią koncentraciją. Tokios reakcijos kyla dėl organizmo jautrumo svyruojantiems magnetinio lauko rodikliams.

Rizikos grupė išlieka gana plati. Didesnį jautrumą gali jausti žmonės, turintys kraujotakos sutrikimų, padidintą spaudimą ar širdies veiklos problemų. Jautriai reaguoja ir tie, kurie patiria oro pokyčių poveikį. Vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys bei asmenys, turintys nervų ar endokrininės sistemos sutrikimų, taip pat gali jausti ryškesnius simptomus.

Kaip sumažinti galimą poveikį

Specialistai rekomenduoja kelias paprastas priemones. Toks laikotarpis reikalauja pakankamo poilsio. Miego trukmė turėtų siekti bent septynias ar devynias valandas. Vandens vartojimas ypač svarbus, o kofeino kiekį rekomenduojama mažinti. Tokiu metu reikėtų vengti alkoholio ir energinių gėrimų.

Patarimai apima ir kasdienę veiklą. Rekomenduojama mažinti streso šaltinius, vengti didelio fizinio krūvio, daugiau laiko praleisti gryname ore. Maistas turėtų būti lengvas, su didesniu daržovių, žuvies ar vaisių kiekiu. Svarbu riboti druskos ir riebių produktų vartojimą. Tie, kurie naudoja gydytojo paskirtus vaistus, turi išlaikyti režimą ir stebėti savijautą esant stipresniems svyravimams.

Kompiuterio išvaizda, žinomas prekinis ženklas ar nuolaida gali greitai nulemti pasirinkimą, tačiau vėliau paaiškėja, kad įrenginio galimybės nėra tokios, kokių reikėjo. Šioje situacijoje vartotojas moka už tai, ko visai nenaudoja, arba, dar blogiau, tenka kentėti dėl lėto veikimo, prastos ekrano kokybės ar netinkamo akumuliatoriaus.

Kitas dažnas atvejis – neįvertinamas ilgesnio naudojimo kontekstas. Kompiuteris perkamas šiai dienai, nepagalvojus, kad netrukus gali tekti dirbti su sudėtingesnėmis programomis, keliauti dažniau ar keisti įpročius.

Tada tampa aišku, kad naujai įsigytas nešiojamas kompiuteris ne tik neatitinka poreikių, bet ir verčia vėl dairytis naujo varianto.

Skubotas sprendimas be realios analizės

Vienas dažniausių pirkėjų elgesio modelių – užtenka apsilankyti vienoje internetinėje parduotuvėje, rasti populiariausią kompiuterį už geriausią kainą ir pirkti. Toks sprendimas dažnai grindžiamas emociniu impulsu, norisi greitai, patogiai ir pernelyg negalvojant.

Tačiau kiekvienas žmogus turi skirtingus poreikius, tad tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Skubant dažnai pamirštama pasitikrinti svarbiausius parametrus: procesoriaus modelį, RAM kiekį, diskų tipą ir spartą, vaizdo plokštės galimybes, baterijos laiką. 

Kartais net nepasidomima, ar kompiuteris turi reikalingas jungtis, pavyzdžiui, HDMI, Ethernet ar pakankamai USB portų. Tokiu būdu, net ir už nemažą sumą, galima įsigyti techniką, kuri paprasčiausiai nepatogi kasdieniam naudojimui.

Gražus dizainas – ne visada geras funkcionalumas

Gamintojai vis labiau konkuruoja ne tik techniniais parametrais, bet ir išvaizda – plonesnis korpusas, metalinis paviršius, patrauklios spalvos. Tai puiku, jei ieškoma kompiuterio, kuris atrodo stilingai, bet funkcionalumas kartais nukenčia. 

Plonas korpusas dažnai reiškia mažesnį akumuliatorių, blogesnę aušinimo sistemą ar sumažintą jungčių skaičių. Be to, dėl dizaino aukojamos ir kai kurios patogios funkcijos.

Pavyzdžiui, kompaktiški modeliai neretai turi mažesnę klaviatūrą, trūksta vietos delnams, ar touchpadas per mažas. Ilgai dirbant tokio tipo įrenginiu gali pradėti varginti fizinis diskomfortas, ypač tiems, kurie dirba ar mokosi kasdien.

Nepamatuoti lūkesčiai dėl techninių charakteristikų

Neretai kompiuterio specifikacijos interpretuojamos paviršutiniškai, pavyzdžiui, žiūrima tik į tai, kad RAM – 8 GB, SSD – 512 GB, procesorius – „Intel i5“. Tačiau tie patys parametrai gali reikšti labai skirtingą našumą, priklausomai nuo kartos, architektūros ir kitų aspektų. 

8 GB RAM 2020 metų modelyje ir 8 GB RAM šiandien – skamba panašiai, bet veikia skirtingai. Taip pat klaidingai tikimasi, kad įrenginys, skirtas naršymui ar „Office“ darbams, be problemų tvarkysis su video montažu ar žaidimais. 

Kai kurie pirkėjai pervertina kompiuterio galimybes, tikėdamiesi, kad jis kažkaip susitvarkys, o paskui stebisi lėtumu ar perka išorinius komponentus, bandydami pagerinti našumą. Tai rodo, kad buvo neįvertintas realus poreikis.

Per mažai dėmesio operacinei sistemai ir programoms

Dar viena svarbi, bet dažnai pamirštama detalė – operacinė sistema. Vieni kompiuteriai parduodami be OS, kiti su „Windows Home“ ar net bandomosiomis versijomis. Vartotojai, nenorėdami papildomai mokėti, renkasi pigesnį variantą, tačiau vėliau susiduria su ribotomis funkcijomis ar būtinybe įsigyti licenciją atskirai.

Taip pat verta įvertinti, kokios programos jau yra įdiegtos ir kokių reikės papildomai. Pavyzdžiui, studentams gali reikėti „Office 365“, dizaineriams – „Adobe“ programų rinkinio, o programuotojams – specifinių įrankių. 

Jei neįvertinamos šios detalės, vėliau gali tekti išleisti papildomai ir gaišti laiką programinės įrangos paieškai bei konfigūravimui.

Kokie sprendimai padeda išvengti klaidų?

Prieš perkant verta apgalvoti tris pagrindinius klausimus: ką darysiu su kompiuteriu šiandien? Ką galbūt darysiu po metų ar dvejų? Ir kur dirbsiu – namie, kelyje, biure? Atsakymai padės nusistatyti prioritetus – svarbiau galingas procesorius ar ilga baterija, lengvumas ar galingas ekranas.

Taip pat naudinga pasikonsultuoti su specialistu, pasiskaityti profesionalias apžvalgas, o jei yra galimybė, pasinaudoti grąžinimo teise ir išbandyti įrenginį realiose sąlygose. Juk kompiuteris – tai investicija ne tik į darbą, bet ir į kasdienį komfortą, todėl šiek tiek daugiau pastangų prieš perkant gali reikšmingai sumažinti nusivylimo riziką.

Žmonės nori, kad internetas tiesiog sklandžiai veiktų, kad ir ką jie veiktų, kad ir kur būtų. Geras internetas yra tas, apie kurį negalvoji“, – pasakoja Ieva Urbonavičienė, „Bitės“ vyresnioji prekės ženklo vadovė.

Pasak jos, būtent ši tyrimo įžvalga ir tapo „Bitės“ tinklo pozicionavimo ir jį pristatančios reklamos kampanijos „Veikia, kad ir ką veiki“ pagrindu.

Kampanijos centre – netikėtos komiškos situacijos, kai žmonėms prireikia kokybiško „Bitės“ interneto. Penkių reklamos klipų serijoje galima pamatyti medyje įstrigusį parašiutininką, ramiai žaidžiantį žaidimą telefone, banglentininką, stebintį krepšinio rungtynių transliaciją, nuo ožkų sprunkančią mergaitę, dalyvaujančią vaizdo skambutyje su mama, meditacijos programėle besinaudojantį vaikiną bei koncerto akimirkas transliuojančią merginą.

Daugiau nei penkiasdešimt reklamos sprendimų

Kampanijos išskirtinumas – itin daug pagal kontekstą pritaikytų kūrybinių sprendimų.

„Siekdami kuo geriau atspindėti auditorijos interneto naudojimo įpročius ir situacijas, įgyvendinome daugiau nei penkias dešimtis idėjų. Pavyzdžiui, skaitmeninę reklamą pritaikėme pagal paros metą ir vietą. Vėlų vakarą socialiniuose tinkluose pasirodo žinutė „Dar vienas reels‘as ir miegot? Veikia, kad ir ką veiki. BITĖS internetas“. Atėjus į sporto klubą telefone galima pamatyti reklamą, klausiančią: „Atėjai į sporto klubą, bet scrollini?“.

Sulaukėme daug pozityvaus grįžtamojo ryšio dėl sprendimo įtraukti reklamą į krepšinio rungtynes – arenos kubas virto „scroll cam“, fiksuojančia naršančius sirgalius. Norėjome, kad kampanijos žinutė veiktų visur, kur žmonės naudoja internetą“, – paaiškina I. Urbonavičienė.

Kūrybinė komanda ir filmavimo užkulisiai

Kūrybinės idėjos autoriai – ilgametė „Bitė Lietuva“ partnerė, reklamos agentūra „Sons & Daughters“. Vaizdo klipų gamyba pasirūpino studija „Con Artist“.

„Penki skirtingi klipų scenarijai, unikalūs personažai ir viena bendra idėja – internetas, kuris veikia. Komanda puikiai įgyvendino kūrybinę viziją. Režisieriaus Tito Sūdžiaus ir operatoriaus Simono Glinskio tandemas visoms istorijomis suteikė vieningą kinematografinį braižą. Parašiutininko medyje scena rūpinosi kaskadininkų komanda, kuriai vadovavo Tomas Ereminas, dirbęs tokiuose filmuose kaip „Thor“, „Game of Thrones“, „Stranger Things“.

Turėjome ir iššūkių: klipus filmavome spalio mėnesį, orai nelepino, tad gelbėjo kantrybė ir dirbtinė saulė. Ilgiau nei tikėjomės užtruko banglentininko paieška, nes reikėjo rasti tinkamą aukšto meistriškumo sportininką. Žąsys nebuvo nusiteikusios vaidinti, į pagalbą atskubėjo ožkos ir avys, kurios tapo tikromis klipo žvaigždėmis“, – užkulisius atskleidžia „Bitės“ vyresnioji prekės ženklo vadovė.

Pasak I. Urbonavičienės, technologijos turi veikti tyliai, patikimai, kad žmonėms nereikėtų apie jas galvoti. „Bitė“ nuolat investuoja į naujos kartos tinklus ir infrastruktūrą, kad internetas sklandžiai ir stabiliai veiktų visoje Lietuvoje.

Vienas iš naujų „Vivo“ įrenginių bus žinomas kaip „S50 Pro Mini“. Išmanusis telefonas turėtų veikti su „Qualcomm Snapdragon 8 Gen 5“ mikroschemų rinkiniu ir naudos LPDDR5x operatyviosios (RAM) atminties lustus bei UFS 4.1 vidinę saugyklą.

„Vivo S50 Pro Mini“ taip pat turės po ekranu įmontuotą ultragarsinį pirštų antspaudų jutiklį, o nugarėlėje rasime 50 MP raiškos „Sony IMX882“ periskopinį teleobjektyvą. 

Neoficialiais duomenimis, išmanusis telefonas turės 6,31 colių įstrižainės ekraną su 1.5K raiška ir 120 Hz atsinaujinimo dažniu. Priekinėje įrenginio dalyje rasime ir nedidelį apskritimą, kur bus įmontuota 50 MP raiškos vaizdo jutiklį naudojanti asmenukių kamera.

Nors konkreti akumuliatoriaus talpa dar nėra skelbiama, bet čia galime tikėtis bent 7 000 mAh. Tikėtina, jog „Vivo S50“ serijos įrenginiai bus pristatyti gruodžio mėnesį, tačiau tiksli data kol kas dar nėra skelbiama.

Kainų augimą veikia ne vien vežimų kaina ar oro sąlygos, įtakos turi ir energetikos krizės, geopolitiniai iššūkiai, net vartotojų lūkesčiai. O visa tai susidėlioja į vieną žinutę – už duoną ir pieną teks pakloti daugiau.

Ką tai reiškia mums, paprastiems pirkėjams? Realybę, kurioje nebeužtenka tik paieškoti akcijų, reikia iš esmės keisti pirkimo įpročius, planuoti kitaip, o kai kuriems net ir grįžti prie nuosavų daržų. Tačiau prieš kalbėdami apie prisitaikymą, pažiūrėkime, kas stumia kainas į viršų.

Pasauliniai veiksniai, kurie veikia vietinę piniginę

Kainų kilimas Lietuvoje glaudžiai susijęs su tuo, kas vyksta už mūsų šalies ribų. Pasaulinės žaliavų kainos šiuo metu išlieka itin aukštos, pavyzdžiui, kviečių, pieno miltelių, kakavos ar net aliejaus kainos veikia visų grandžių prekybininkus. 

Geopolitiniai konfliktai, nuo Ukrainos iki Artimųjų Rytų, taip pat neskatina stabilumo. Skaičiai kalba patys už save, per kelis mėnesius infliacija Lietuvoje šoktelėjo nuo 1,5 proc. iki 3,7 proc. Tokie pokyčiai jau neatrodo kaip laikini svyravimai, tai ilgalaikės tendencijos, kurias ignoruoti būtų klaida.

Tačiau ne tik pasaulis lemia tai, kas vyksta mūsų parduotuvių lentynose.

Vidaus problemos: nuo energijos iki atlyginimų

Energetikos kainos – vienas svarbiausių faktorių, galinčių keisti visą kainų struktūrą. Elektros ir dujų kainų šuolis per pastaruosius metus padarė didžiulę įtaką tiek gamybos, tiek transportavimo išlaidoms. 

O tai yra tiesioginis kelias į brangesnį maistą. Be to, auga ir darbo jėgos kaina. Žmonės džiaugiasi didesnėmis algomis, bet tuo pačiu tai didina gamybos sąnaudas. Šias išlaidas verslas dažnai perkelia tiesiai į galutinius pirkėjus.

Tad net jei pasaulinės žaliavos kiek stabilizuosis, be struktūrinių pokyčių šalies viduje, stabilumo nepavyks pasiekti.

Vyriausybės pastangos – reali pagalba ar tik formalumas?

Vyriausybė šiemet žengė keletą žingsnių, įkūrė Maisto tarybą, kuri turėtų sekti kainų augimą ir ieškoti sprendimų. Tačiau kol kas realių rezultatų – nematyti. Ekspertai jau spėjo išsakyti kritiką, nes šiuo metu yra per mažai konkrečių priemonių, per daug kalbų.

Ilgalaikiai sprendimai, tokie kaip žemės ūkio inovacijos, konkurencijos didinimas tarp tiekėjų ar parama vietiniams gamintojams, vis dar tik popieriuje. Kol šie žingsniai nėra įgyvendinti, galima tikėtis, kad kainos toliau kyla, o ne krinta.

Kaip reaguoja pirkėjai?

Lietuviai po truputį keičia savo įpročius. Vis daugiau žmonių perka tada, kai būna nuolaidos, ieško pigesnių prekės ženklų ar renkasi vietinę produkciją. Atsiranda net nauja mada, pirkti daug ir retai, taip mažinant impulsinių pirkimų skaičių.

Taip pat auga susidomėjimas savarankišku daržovių auginimu. Net mieste gyvenantys žmonės atranda palanges, balkonų lysves ar bendruomeninius daržus.

Toks vartotojiškas atsargumas jau tampa norma. Ir panašu, kad tai ne trumpalaikė reakcija, o ilgalaikė nauja realybė.

Kas mūsų laukia toliau?

Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad metinė infliacija šiemet turėtų siekti apie 3,3 proc. Tai yra švelnesnis tempas nei anksčiau, bet nuo to kainos nemažėja. Maisto produktai greičiausiai brangs ir toliau, tik lėčiau.

Vis dėlto tai reiškia, kad pirkėjai ir toliau jaus kainų spaudimą. O verslas bei valdžia – spaudimą pasiūlyti sprendimus.

Tad jei tikitės, kad kainos vėl grįš į priešpandeminį lygį – tikėtis verta, bet geriau neplanuoti. Geresnė strategija yra stebėti situaciją, planuoti pirkinius, pirkti sąmoningai. Tik tada įmanoma išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikių ir galimybių.

Pirmiausia būtina pabrėžti, kad neišnešiotumas nėra liga. Tai aplinkybė, kuomet kūdikis pasaulį išvysta anksčiau, nei baigėsi visas jo natūralus vystymosi ciklas. Dauguma ankstukų, ypač gimusių tarp 34 ir 36 nėštumo savaitės, turi didelę tikimybę augti visiškai normaliai. Medicinos pažanga, specialistų pasirengimas ir moderni įranga leidžia jiems pasivyti bendraamžius dar iki dvejų metų. Iššūkiai egzistuoja, tačiau jie jokiu būdu nereiškia būtinai sudėtingos ateities – tai veikiau kitokios pradžios istorija, kurioje svarbų vaidmenį atlieka nuosekli priežiūra ir kantrybė.

Motinos pienas – nepakeičiama apsauga ankstukui

Vienas dažniausių tėvų klausimų – ar neišnešiotą kūdikį galima maitinti krūtimi. Ne tik galima, bet ir būtina, kai tik tai įmanoma. Motinos pienas yra idealus maistas ankstukams, nes jo sudėtis kinta ir prisitaiko prie vaiko poreikių. Jame gausu baltymų, riebalų, antikūnų ir augimo faktorių, kurie padeda apsaugoti dar nebrandžią žarnyno sistemą. Tai itin svarbu siekiant išvengti nekrotizuojančio enterokolito – vienos pavojingiausių ankstukų komplikacijų. Labai anksti gimę kūdikiai iš pradžių gali būti maitinami per zondą, nes jiems trūksta koordinacijos žįsti, ryti ir kvėpuoti. Tačiau specialistai stengiasi, kad kuo anksčiau jie galėtų saugiai pereiti prie tiesioginio žindymo, nes tai skatina optimalią neurologinę ir imuninę raidą.

Tėvų vaidmuo – galingesnis nei manoma

Tėvai turi milžinišką įtaką savo neišnešiotų kūdikių vystymuisi. Jų prisilietimas, šiluma, balsas ir kvapas suteikia kūdikiui saugumo pojūtį, kuris yra būtinas adaptuojantis prie išorinio pasaulio. „Kengūravimas“, kai kūdikis laikomas ant nuogo tėvų kūno, ne tik emocinis ryšys, bet ir mokslu pagrįsta terapija. Tyrimai rodo, kad taip laikomi ankstukai greičiau auga, stabiliau kvėpuoja, lengviau nusiramina ir jų raida būna lygesnė. Tai paprastas, tačiau nepaprastai veiksmingas būdas padėti mažyliui stiprėti nuo pirmųjų gyvenimo akimirkų.

Sudėtingiausi iššūkiai: kvėpavimas ir virškinimas

Ankstukai yra ypač pažeidžiami kvėpavimo ir virškinimo sistemos sutrikimams, nes jų organai dar nėra iki galo subrendę. Mažųjų plaučiai gali gaminti per mažai surfaktanto – medžiagos, padedančios išlaikyti alveoles atviras. Dėl to jiems gali būti sunku kvėpuoti savarankiškai, prireikia respiratoriaus ar deguonies terapijos. Ilgesnis deguonies tiekimas gali lemti broncho-plaučių displaziją, kuri kartais išlieka ilgai. Virškinimo sistema taip pat nebrandi – mažai fermentų, silpna žarnyno apsauga, todėl didesnė nekrotizuojančio enterokolito rizika. Dažnos maitinimo, virškinimo problemos, refliuksas. Tačiau šiandien neonatologija turi įrankių padėti jiems įveikti šiuos iššūkius saugiau nei bet kada anksčiau.

Ankstyvas gimdymas turi vykti specializuotoje įstaigoje

Neišnešioto kūdikio gimimas – situacija, kurioje kiekviena akimirka kritiškai svarbi. Todėl geriausia, kad ankstukai gimtų aukščiausio lygio ligoninėse, kur dirba kvalifikuoti neonatologai ir akušeriai. Ten galima nedelsiant suteikti būtiną pagalbą: prijungti prie respiratoriaus, suleisti surfaktantą, stabilizuoti kraujotaką, užtikrinti temperatūros, kvėpavimo ir širdies ritmo kontrolę. Specializuota priežiūra ne tik didina išgyvenamumą, bet ir lemia kokybiškesnę ilgalaikę raidą.

Pasivaikščiojimai ir socialiniai kontaktai: saikas ir atsargumas

Ankstukai gali būti vedami į lauką, kai tik geba palaikyti stabilią kūno temperatūrą. Jei oras prastas, galima rinktis vadinamąjį „pasivaikščiojimą balkone“ – vaikas aprengiamas taip, lyg eitų į lauką, bet vežimėlis pastatomas prie atviro lango ar balkone. Reikėtų vengti itin žemos temperatūros, stipraus vėjo ar karščio. Pirmosiomis savaitėmis geriausia riboti lankytojų srautus, nes neišnešioti mažyliai negauna visų motinos antikūnų, todėl net menka infekcija gali jiems būti pavojinga.

Skiepai ankstukams būtini laiku

Visi ekspertai sutaria – neišnešioti kūdikiai turi būti skiepijami pagal įprastą kalendorių, skaičiuojant nuo gimimo dienos, o ne pagal koreguotą amžių. Jų organizmas puikiai sugeba suformuoti imuninį atsaką, o skiepų atidėliojimas tik prailgina laiką be apsaugos nuo sunkių infekcijų, kurios jiems gali būti itin pavojingos.

Ar ankstukai visada bus silpnesni? Tai mitas

Mitas, kad neišnešioti kūdikiai niekada nepasivys bendraamžių, seniai nebeturi pagrindo. Daugelis jų iki dvejų metų iš esmės nebesiskiria nuo išnešiotų vaikų, o kai kurie vystosi net greičiau. Jie pradeda gyvenimą su papildomu iššūkiu, tačiau nepaprastai greitai jį įveikia, ypač gaudami tinkamą medicininę ir emocinę pagalbą. Tad paminėkime šiandien visi šių mažylių kovą ir norą gyventi kaip ir kiekvienas iš mūsų.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
 

Svarbiausia problema slypi tame, kad akys pradeda priprasti prie vienodo pilkumo, o protas įtikina, jog situacija iš esmės valdoma. Lieka tik sekundės dalys, kurios dažnai nebegali išgelbėti. Todėl būtina suprasti, kaip rūkas veikia žmogaus suvokimą ir kokių veiksmų reikia imtis, kad kelionė būtų saugesnė.

Kokį greitį rinktis esant skirtingam matomumui

Vairavimo greičio taisyklė rūke yra labai aiški: automobilis turi judėti taip, kad būtų galima sustoti per tą atstumą, kurį matote prieš save. Kadangi rūkas visuomet reiškia drėgną kelio paviršių, stabdymo kelias natūraliai išauga. Todėl greitis turi būti pritaikomas ne pagal įprastą situaciją, o tik pagal matomumo ribą.

Jeigu matote maždaug dvidešimt metrų, saugiausia laikyti apie trisdešimt kilometrų per valandą. Šiuo atstumu reakcijos laikas tampa tikrai ribotas, todėl bet koks didesnis greitis gali priversti rizikuoti. Jei matomumas siekia trisdešimt metrų, galima laikyti iki penkiasdešimties kilometrų per valandą. 

Penkiasdešimties metrų matomumas leidžia galvoti apie maždaug septyniasdešimties kilometrų per valandą greitį, tačiau tik tiek, kiek leidžia situacija kelyje ir dangos būklė. Todėl kiekvienas vairuotojas turi įsivertinti ne tik skaičius, bet ir realų pojūtį, ar automobilis valdosi stabiliai.

Svarbu suvokti, kad šie dydžiai nėra absoliutūs. Automobilio stabdžių būklė, padangų kokybė, kelio danga ir net vairuotojo savijauta tiesiogiai veikia tai, kaip greitai bus galima sustabdyti transporto priemonę. Todėl rekomenduojama nuolat stebėti tiek kelią, tiek savo reakcijas.

Kaip elgtis, kad rizika būtų kuo mažesnė

Rūke svarbiausia yra nuolatinis budrumas. Tai reiškia, kad greitis turi būti mažesnis nei įprastai, o kelio pojūtį reikia vertinti ne emocijomis, o realiai matomu atstumu. Žemas matomumas riboja reakcijos galimybes, todėl kiekviena sekundė tampa brangi.

Būtina vengti impulsyvių manevrų ir pasirūpinti, kad automobilio šviesos būtų veiksmingos tiek matomumui, tiek tam, kad jus pastebėtų kiti. Priekiniai rūko žibintai yra vienas efektyviausių įrankių tokiose situacijose. Jie apšviečia kelią žemai, todėl susidaro mažiau baltos sienos efekto. Kartu naudinga laikyti įjungtą artimąsias šviesas ir vengti tolimųjų. 

Užpakaliniai rūko žibintai dienos metu leidžia būti pastebimam, o naktį kartais gali būti pernelyg intensyvūs, todėl reikia nuspręsti pagal situaciją. Kuo daugiau sykių rūke pavyksta suderinti savo matomumą su kitų vairuotojų galimybe jus pamatyti, tuo saugesnė tampa kelionė.

Keliuose, kuriuose matomumas itin ribotas, svarbu vengti staigių judesių. Lėti posūkiai, švelnūs stabdymai ir atsargus lenkimas leidžia išvengti slydimo ar netikėto netekto sukibimo. 

Būtina nuolat tikrinti stiklų būklę, kad jie nerasotų, o jei reikia – panaudoti oro cirkuliavimą arba praverti langą. Matomumo kokybė gali kisti kas kelias sekundes, todėl pasirengimas prisitaikyti yra gyvybiškai svarbus.

Ką daryti vairuotojui psichologiškai

Rūkas yra ne tik fizinė kliūtis, bet ir psichologinis išbandymas. Jis verčia jausti nežinią, o tai sukelia įtampą. Todėl vairuotojas turi būti ramus, susitelkęs ir pasirengęs reaguoti į netikėtumus. Jei atsiranda nuovargio ar nerimo pojūtis, verta sustoti saugioje vietoje, tačiau jokiu būdu ne ant kelio ar šalikelėje. 

Geriau skirti kelias minutes pertraukai, nei rizikuoti dėl galimo neatidumo. Prieš sėdant prie vairo verta įsitikinti, kad žibintai veikia tinkamai, o valytuvai sugeba kokybiškai pašalinti drėgmę. 

Tokios smulkmenos turi didelę įtaką, kai matomumas sumažėja. Pravartu palikti daugiau laiko kelionei, kad nereikėtų skubėti. Skubėjimas rūke tampa tiesioginė rizika, nes klaidos dažniausiai pastebimos per vėlai.

Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, šalies oreiviai vis atkakliau pradėjo veržtis į pasaulio karšto oro balionų pilotų elitą, startavo pasaulio, Europos čempionatuose. Šiandieniniai šalies karšto oro balionų sporto rinktinės lyderiai Pasaulio, Europos čempionatuose patenka į pirmąjį dešimtuką. Lietuvos karšto oro baliono pilotai gali didžiuotis savo pasiekimais aukščiausio lygio varžybose“, – pažymi iniciatyvos rengėjai aiškinamajame rašte.

Pasaulinės kraujo donorų dienos įtvirtinimas, pasak parlamentarų, prisidėtų prie svarbių visuomenės sveikatos ir švietimo tikslų įgyvendinimo: didinti visuomenės informuotumą apie kraujo donorystės svarbą, skatinti neatlygintiną bei reguliarią kraujo donorystę bei pilietiškumo, bendruomeniškumo vertybes ir prisidėti prie kraujo donorų skaičiaus augimo.

Pasaulinę diabeto dieną įtraukus į atmintinų dienų sąrašą, anot iniciatorių, tikimasi didesnio visuomenės informuotumo apie diabetą, jo prevencines priemones bei ligos valdymo galimybes. „Tikimasi, kad lapkričio 14-ąją aktyviau vyktų įvairios edukacinės ir informacinės iniciatyvos, kurios padėtų mažinti diabeto susirgimų augimą ilgalaikėje perspektyvoje“, – pažymi iniciatyvos rengėjai aiškinamajame rašte.

Už šias Atmintinų dienų įstatymo pataisas (projektas Nr. XVP-270(2) balsavo 84 Seimo nariai, susilaikė 1 parlamentaras. Priimtos naujos nuostatos įsigalios 2026 m. sausio 2 d.

„Dažniausios to priežastys – netinkamai priveržti ratų varžtai arba veržlės. Dažniausiai neužveržiama tinkama jėga, o kiek retesniais atvejais – perveržiama. Visgi svarbiausia saugumas, todėl būtina šį darbą patikėti profesionalams“, – sako A. Žiukelis.

Meistrus reikėtų rinktis atsakingai

Automobilių serviso „Temis“ direktorius Kasparas Stirblys pažymi, kad daugelis vairuotojų nori sutaupyti laiko ir pinigų, todėl ratus renkasi keisti patys arba kreipiasi į neprofesionalius specialistus.

„Viena dažniausių klaidų – montuojant ratus nenaudojamas arba neteisingai naudojamas dinamometrinis raktas. Taip pat dažnai pamirštama patikrinti, ar ratlankio ir stebulės paviršiai švarūs bei ar ratlankis tiksliai centruojamas. Net menkas nešvarumas ar rūdys tarp paviršių gali lemti vibracijas ar net ratlankio kreivumą“, – tvirtina K. Stirblys.

A. Žiukelis priduria, kad, jei visgi ratus nusprendžiama keisti patiems, svarbu ne tik turėti tinkamus įrankius bei įrangą, bet ir aiškiai žinoti, ką reikia daryti.

„Kiekvienas automobilio gamintojas yra numatęs konkretaus automobilio varžtų priveržimo jėgą – būtent tuo ir reikėtų vadovautis. Taip pat labai svarbu patikrinti ne tik padangas, jų būklę ir tinkamumą dar vienam sezonui, bet ir oro slėgį. Ypač, jei automobilis neturi padangų slėgio stebėjimo sistemos.  Netinkamas slėgis gali lemti sudėtingesnį automobilio valdymą bei padangos sugadinimą“, – pažymi A. Žiukelis.

Verta patikrinti

Net ir ratų keitimą atlikus profesionalams, BTA Ekspertizių skyriaus vadovas rekomenduoja po kurio laiko patikrinti, ar ratų varžtai priveržti tinkamai.

„Labai svarbu neignoruoti po ratų keitimo atsiradusių pašalinių garsų ar automobiliui pradėjus važiuoti kitaip nei įprastai. Vos tik pajutus ar išgirdus, būtina iš karto sustoti ir patikrinti ratus. Verta atkreipti dėmesį į varžtus – jei jų trūksta, tai gali reikšti, jog buvo pamesti kelyje, tuo pat metu kyla rizika, jog likę varžtai irgi nėra tinkamai priveržti“,  – pabrėžia A. Žiukelis.

Autoserviso direktorius atkreipia dėmesį, kad pagrindiniai signalai, jog ratai nėra pritvirtinti tinkamai – vairo vibracija, garsai iš ratų zonos, trauka į šoną arba pasikeitęs stabdymo jausmas.

„Jei vairuotojas jaučia, kad automobilis valdosi kitaip nei įprastai – geriau nedelsti ir iš karto atvykti į servisą. Taip pat rekomenduojama nuvažiavus 50-100 km atvykti patikrai. Deja, mūsų praktika rodo, kad šia rekomendacija pasinaudoja vos trečdalis vairuotojų. Visgi tai paprasta ir nemokama procedūra, galinti užkirsti kelią rimtoms problemoms“, – teigia K. Stirblys.