Europoje nuo seno pienas vertintas kaip skrandžiui švelnus ir organizmą stiprinantis gėrimas, o medus – dėl savo skonio bei natūralių raminamųjų, gleivinę saugančių savybių. Laikui bėgant šių dviejų ingredientų duetas tapo kone simboliniu „naminiu vaistu“ nuo nemigos.

Kas vyksta organizme išgėrus šilto pieno?

Išgėrus šilto pieno, kūnas ima reaguoti: šiluma atpalaiduoja raumenis, mažina įtampą, padeda nurimti. Piene esantis triptofanas – aminorūgštis, iš kurios organizme gaminamas serotoninas ir melatoninas – hormonai, svarbūs nuotaikai ir miegui.

Be to, baltymai ir riebalai piene suteikia ilgiau trunkantį sotumo jausmą, tad mažėja tikimybė, kad prabusite dėl alkio. Pats šilumos, skonio ir sudėties derinys organizmui veikia kaip signalas – metas lėtinti tempą.

Medus čia nėra tik skanumo priedas. Natūralūs cukrūs jame šiek tiek pakelia insulino lygį, kas padeda geriau pasisavinti triptofaną. Be to, medus švelniai veikia gerklę – ypač naudinga šaltuoju metų laiku.

Vis dėlto svarbu saikas – pakanka vieno arbatinio šaukštelio medaus. Tuomet gėrimas bus pakankamai saldus, bet neapsunkins organizmo pertekliniu cukrumi prieš pat miegą.

Ar tai tikrai veikia?

Mokslininkai nesutaria, ar pienas su medumi iš tiesų turi tiesioginį migdomąjį poveikį. Tačiau praktika rodo – šis ritualas ramina. Net jei veikia daugiau psichologiškai nei biologiškai, tai vis tiek gali pagerinti miego kokybę. Gėrimas tampa signalu kūnui ir protui: metas atsipalaiduoti.

Reguliarus vakaro ritualas kuria stabilumo jausmą, kuris pats savaime palengvina užmigimą. Ir net jei poveikis nėra momentinis, jo švelnumas ir saugumo jausmas yra svarbiausi.

Alternatyvos netoleruojantiems laktozės

Tie, kurie netoleruoja laktozės, vis tiek gali mėgautis šiuo ritualu. Šiltą pieną galima keisti augaliniais gėrimais – avižų, migdolų, sojų. Ypač tinka avižų gėrimas – pašildytas jis tampa kremiškas, švelnus, natūraliai salstelėjęs.

Svarbu rinktis be pridėtinio cukraus gaminius, o medų dėti tik tada, kai skystis šiek tiek atvėsta – taip išsaugomos naudingos medaus savybės. Galima rinktis ir laktozės neturintį karvės pieną – jis veikia panašiai kaip įprastas.

Paprastas būdas nuraminti kūną ir mintis

Šiltas pienas su medumi padeda organizmui ruoštis regeneracijai – tiek per baltymus, reikalingus audinių atsinaujinimui, tiek per švelnų cukrų kiekį, stabilizuojantį gliukozės lygį naktį. Bet svarbiausia – jis veikia kaip šilumos ir rūpesčio ritualas.

Šis gėrimas nėra vaistas, tačiau yra natūrali, švelni priemonė padėti sau nusiraminti. Jo poveikis slypi ne tik sudėtyje, bet ir reguliarume, asociacijose su ramybe ir namų šiluma.

Toks startas leidžia užsiauginti stipresnius daigus, anksčiau džiaugtis žaluma ar žiedais ir tolygiau paskirstyti pavasario darbus. Sausis – tai ne tik planavimo, bet ir ramios, apgalvotos pradžios mėnuo, kai galima dirbti neskubant, eksperimentuoti ir stebėti augimą nuo pačios pradžios. 

Žemiau rasite aiškiai susistemintą gidą, ką verta sėti jau dabar, kokiomis sąlygomis tai daryti ir kokios naudos galite tikėtis artėjančiam sezonui.

Sausis – tai metas, kai galima pradėti auginti:

• daržoves daigams,
• greitai augančius žalumynus,
• ilgą vegetacijos periodą turinčias gėles,
• augalus, tinkamus žieminei sėjai lauke.

Prieš pradedant pasirūpinkite reikalingomis priemonėmis: vazonėliais ar daigyklomis, šviežiu sėjos substratu, etiketėmis veislėms žymėti ir plėvele ar dangteliais drėgmei palaikyti. Jei daigus auginsite ant palangės, verta pagalvoti apie papildomą apšvietimą – sausį dienos labai trumpos, o daigams reikia bent 12–14 valandų šviesos per parą.

Daržovės daigams – pradėkite auginimą namuose

Sausį galima sėti daržoves, kurioms reikalingas ilgas augimo laikotarpis arba kurias norite užauginti anksčiau nei įprastai.

Paprika iki persodinimo į gruntą auga apie 8–10 savaičių. Sėklas berkite į drėgną substratą 0,5 cm gyliu, esant 22–25 °C temperatūrai. Žemė turi būti puri ir derlinga – tinka sėjos žemė, sumaišyta su perlitu. Laistykite reguliariai, bet neperlaistykite. Daigai paprastai pasirodo po 10–14 dienų.

Baklažanai turi panašius reikalavimus. Substratas turi būti laidus, silpnai rūgštus arba neutralus (pH 6,0–6,8). Sudygusiems daigams būtina kuo daugiau šviesos, kad neištįstų.

Šakninis salieras taip pat vertas sausio sėjos dėl labai ilgos vegetacijos – nuo sėjos iki derliaus gali praeiti net pusė metų. Sėklos smulkios ir dygsta lėtai, esant 18–20 °C temperatūrai. Jas geriausia sėti paviršiuje arba vos vos užberti žemėmis, nes daigumui reikalinga šviesa. Substratas turi būti nuolat drėgnas, bet ne šlapias. Pirmosiomis savaitėmis augimas labai lėtas, todėl nereikia nusivilti, jei ilgai nematyti pokyčių.

Žalumynai greitam derliui – šviežios daržovės nuo palangės

Jei nenorite laukti pavasario, sausį puikiai galite auginti žalumynus ant palangės. Mikrozalumynai, daigai ir kai kurie prieskoniniai augalai greitai sudygsta ir suteikia šviežių vitaminų pačiame žiemos įkarštyje.

Mikrozalumynai – tai jaunų daržovių ir prieskoninių augalų daigeliai, skinami po 7–14 dienų nuo sėjos, kai išsiskleidžia skilčialapiai arba pirmieji tikrieji lapeliai. Šiam auginimui puikiai tinka ridikėliai, garstyčios, rukola, burokėliai, žirniai. Sėklas berkite tankiai ant plono, drėgno substrato arba vatos sluoksnio, laikykite kambario temperatūroje, gerai apšviestoje vietoje. Derlius imamas paprastai – daigelius nukirpkite žirklėmis iškart virš paviršiaus.

Daigai (pvz., mung pupelių, lęšių, ridikėlių) užauga dar greičiau – juos galima valgyti po 3–5 dienų. Jiems nereikia nei žemės, nei šviesos – pakanka stiklainio su marle ir reguliariai perplaunamų sėklų.

Ant palangės galite auginti ir baziliką, kalendrą, laiškinius svogūnus. Sėkite į vazonėlius su universaliu substratu, laikykite šviesioje vietoje ir reguliariai laistykite. Bazilikui sausį ypač praverčia papildomas apšvietimas, nes natūralios šviesos šiuo metu nepakanka.

Gėlės daigams – kantriesiems sodininkams

Kai kurioms dekoratyvinėms gėlėms, kad pražystų tais pačiais metais, būtina ankstyva sėja. Sausis tam itin tinkamas, ypač ilgai augantiems arba stratifikacijos reikalaujantiems augalams.

Pelargonijos, pasėtos sausį, pražysta vasarą. Sėklos dygsta 20–22 °C temperatūroje, per 7–14 dienų. Sėkite 0,5 cm gyliu. Jauniems augalams būtina daug šviesos – nepakankamai apšviestos pelargonijos stipriai ištįsta.

Lobelija – dar viena gėlė, kurią verta sėti anksčiau. Smulkias sėklas berkite paviršiuje ant drėgno substrato, neužberkite žeme. Jos dygsta šviesioje vietoje, esant 18–22 °C temperatūrai. Daigai auga lėtai, tad ankstyva sėja leidžia iki gegužės užsiauginti vešlias kereles.

Nuolat žydinti begonija taip pat reikalauja sausio sėjos. Sėklos labai smulkios, todėl sėjamos tik paviršiuje, jų neužžeriant. Būtina palaikyti aukštą drėgmę ir 22–24 °C temperatūrą. Pirmieji daigai dažniausiai pasirodo po 2–3 savaičių.

Sėja lauke – „winter sowing“ metodas

Winter sowing – tai sėja į indus, paliekant juos lauke per šalčius. Natūralios žiemos sąlygos pakeičia dirbtinę stratifikaciją ir kartu užgrūdina daigus. Šis metodas ypač tinka vietinėms rūšims ir augalams, kuriems reikalingas šalčio periodas.

Žieminei sėjai naudokite skaidrius indus – geriausiai tinka per pusę perpjauti plastikiniai vandens buteliai arba dėžutės su dangteliais nuo salotų. Indo dugne padarykite drenažo skylutes, pripildykite drėgno substrato ir pasėkite sėklas. Indą uždarykite, palikdami nedidelę ventiliacijos angą. Pastatykite lauke, vietoje, apsaugotoje nuo stipraus vėjo.

Winter sowing būdu galima sėti serentis, cines, kosmejas, medetkas, taip pat daržoves, tokias kaip lapinis kopūstas (kale), špinatai, svogūnai. Daigai sudygs patys pavasarį, kai sąlygos bus tinkamos.

Šis metodas turi dar vieną privalumą – nereikia atskirai grūdinti daigų prieš sodinant į lysves. Augalai nuo pat pradžių auga natūraliomis sąlygomis, todėl geriau pakelia temperatūrų svyravimus. Nuo kovo pradėkite reguliariai tikrinti indus: kai oras šyla, dienai pravirkite dangtelius, kad augalai neperkaistų.

Reversinė logistika – tai prekių judėjimas atgaline kryptimi nuo pirkėjo iki pardavėjo ar gamintojo. Po Kalėdų ji tampa vienu didžiausių iššūkių elektroninei ir tradicinei mažmeninei prekybai, nes tuo pačiu metu reikia užtikrinti greitą klientų aptarnavimą, suvaldyti sandėlių apkrovas ir mažinti atliekų kiekį.

Profesorė dr. I. Meidutė-Kavaliauskienė pabrėžia, kad grąžinimų mastai pasauliniu lygiu rodo – tai nėra tik menka pošventinė detalė. JAV Nacionalinės mažmeninės prekybos federacijos (NRF) ir „Happy Returns“ skaičiavimais, 2025 m. bus grąžinta apie 15,8 proc. metinių pardavimų, o grąžintų prekių vertė sieks 849,9 mlrd. JAV dolerių. Internetinės prekybos segmente grąžinimų dalis gali būti dar didesnė – apie 19,3 proc.

Lietuvos kontekstas: daugiau pirkimų – daugiau grąžinimų

Lietuvoje pošventinės reversinės logistikos aktualumą didina sparčiai auganti elektroninė prekyba ir intensyvėjantis siuntų srautas. Lietuvos statistikos departamento leidinyje „Skaitmeninė ekonomika ir visuomenė Lietuvoje“ nurodoma, kad 61 proc. 16–74 metų gyventojų per pastaruosius 12 mėn. bent kartą pirko ar užsakė prekių internetu, o 48 proc. e. prekyba naudojosi per paskutinius 3 mėnesius.

Kuo daugiau pirkimų, tuo didesnė tikimybė, kad dalis jų bus grąžinta, ypač šventiniu laikotarpiu – dovanų sezono metu. Dažnai pasitaiko pasikartojančių dovanų, netinkančių dydžių ar neatitikimų tarp lūkesčių ir realybės. Pasak profesorės, „po Kalėdų grąžinimų dinamika paprastai būna staigi: per pirmąsias sausio savaites į paštomatus ir kurjerių tinklus grįžta tūkstančiai siuntų, o sandėliuose prasideda atbulinis pikas“.

Dvigubas krūvis sandėliams ir logistikai

Po švenčių logistikos ir sandėliavimo operacijos turi veikti dvigubu režimu: vienu metu dar užbaigiami šventiniai pristatymai, o paraleliai jau vyksta grąžinimų procesai – prekių priėmimas, būklės patikra, klasifikavimas ir sprendimai dėl tolesnio jų kelio.

„Patogios grąžinimo infrastruktūros svarbą rodo ir siuntų operatorių sprendimai: pavyzdžiui, grąžinamas prekes pirkėjai gali išsiųsti atgal naudodamiesi esama paštomatų sistema“, – teigia VILNIUS TECH mokslininkė.

Anot profesorės, verslui reversinė logistika nėra vien tik fizinis daikto grąžinimas.

„Kiekviena grąžinta prekė turi būti greitai įvertinta: ar ji tinkama grąžinti į prekybą, ar pateks į nukainojimo kanalą, ar reikės remonto ar atnaujinimo, o gal liks tik perdirbimas ar utilizavimas. Kuo ilgiau prekė užstringa grąžinimų zonoje, tuo labiau krenta jos vertė, o sezoniškose kategorijose laikas tiesiogiai virsta nuolaidomis ir nurašymais. Todėl pošventiniu laikotarpiu kritinis rodiklis tampa ne tik grąžinimų kiekis, bet ir grąžinimų apdorojimo greitis – nuo siuntos priėmimo iki sprendimo dėl prekės likimo“, – pabrėžia ji.

Tvarumo iššūkis: daugiau pakuočių ir atliekų

Reversinės logistikos pikas vis dažniau vertinamas ir per tvarumo prizmę. Eurostato duomenimis, 2023 m. Europos Sąjungoje susidarė 79,7 mln. tonų pakuočių atliekų – tai atitinka 177,8 kg vienam gyventojui. Tų pačių duomenų santraukoje nurodoma, kad vidutiniam ES gyventojui teko 35,3 kg plastiko pakuočių atliekų, iš kurių perdirbta buvo 14,8 kg.

„Grąžinimai šią problemą didina, nes prekė juda pirmyn ir atgal, dažnai pakartotinai pakuojama, o jei procesai neefektyvūs, dalis grąžintų prekių praranda komercinę vertę ir tampa atliekomis dar nespėjus joms surasti antro gyvenimo“, – sako ekspertė.

Teisiniai vartotojų apsaugos mechanizmai natūraliai skatina grąžinimus po švenčių, todėl dovanų kontekste šis klausimas tampa itin aktualus. Pirkėjai turi teisę prekes grąžinti, o prekybininkams tenka pareiga užtikrinti, kad procesas būtų aiškus ir patogus.

„Todėl 2026-ųjų pradžią daugelis prekybininkų pasitiks ne tik su išpardavimais, bet ir su grąžinimų valdymo klausimu: ar grąžinimas bus paprastas ir sklandus klientui, bet kartu racionalus verslui. Pasaulinė praktika rodo, kad vartotojai grąžinimų patirtį vertina kaip esminę elektroninės prekybos dalį“, – akcentuoja prof. dr. I. Meidutė-Kavaliauskienė.

Profesorė pažymi, kad reversinė logistika gali tapti ne tik nuostolių centru, bet ir vertės kūrimo grandimi.

„Spartus būklės įvertinimas, aiškūs sprendimo keliai (grąžinti į lentyną, nukainoti, atnaujinti, perdirbti), patogi grąžinimo infrastruktūra ir duomenimis grįsti sprendimai (kokios prekės dažniausiai grąžinamos ir kodėl) leidžia mažinti nuostolius, greičiau grąžinti prekes į apyvartą ir kartu mažinti pakuočių bei transporto pėdsaką. Trumpai tariant, po Kalėdų reversinė logistika tampa lakmuso popierėliu: ji parodo, ar verslo tiekimo grandinė sugeba veikti ne tik į priekį, bet ir profesionaliai tvarkytis su tuo, kas neišvengiamai grįžta atgal“, – teigia VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto profesorė.

„Vartojant antibiotikus netinkamai, pavyzdžiui, dėl virusinės infekcijos, gali sutrikti žarnyno mikroflora ir atsirasti įvairių virškinimo sutrikimų: viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas. Tai tik pradžia – ilgesnis antibiotikų vartojimas be reikalo dar labiau išbalansuoja organizmą ir gali sukelti rimtesnių pasekmių“, – aiškina ji.

Pasak vaistininkės, ar pacientai vis dar prašo antibiotikų be recepto, šiandien klausiama vis rečiau.

„Anksčiau antibiotikų žmonės dažnai prašydavo dėl gerklės skausmo ar slogos, tačiau dabar vis daugiau pacientų supranta, kad tai dažniausiai virusinės ligos, kurioms antibiotikai nėra veiksmingi. Kartais nustemba užsieniečiai, įpratę prie laisvesnės vaistų įsigijimo tvarkos – jie klausia, kodėl Lietuvoje antibiotikus galima įsigyti tik su receptu. Tokiais atvejais paaiškiname galimas rizikas ir pasiūlome saugesnes, tinkamesnes alternatyvas“, – pasakoja S. Korbutaitė.

Likę antibiotikai – ne išeitis

Anot vaistininkės, pacientai neretai teiraujasi, ar galima vartoti antibiotikus, likusius nuo ankstesnio gydymo kurso.

„Deja, tai nėra gera praktika. Tai, kas padėjo prieš metus, šiandien gali būti visiškai neveiksminga – bakterijų jautrumas laikui bėgant keičiasi. Pavyzdžiui, E. coli bakterija, dažna šlapimo takų infekcijų sukėlėja, neretai jau būna atspari amoksicilinui, tad šis vaistas paprasčiausiai nepadeda“, – paaiškina S. Korbutaitė.

Be to, likusių tablečių dažnai nepakanka visam gydymo kursui. Neužbaigtas gydymas ne tik nepadeda pasveikti, bet ir skatina atsparumo antibiotikams vystymąsi. Vaistininkė primena, kad skolintis antibiotikų iš kitų žmonių – dar pavojingiau, nes vaisto veiksmingumas priklauso nuo konkretaus ligos sukėlėjo ir žmogaus sveikatos būklės.

„Net ir plataus veikimo spektro antibiotikai negarantuoja, kad jie veiks konkrečią infekciją. Savarankiškai vartojant antibiotikus be aiškios diagnozės, didėja tikimybė, kad infekcija bus gydoma neteisingai, o kai gydymo prireiks iš tiesų, įprasti antibiotikai gali jau nebeveikti“, – įspėja ji.

Pasak vaistininkės, kreiptis į gydytoją reikėtų tuomet, kai simptomai stiprėja: pakyla temperatūra virš 38 °C, atsiranda stiprus skausmas, būklė sparčiai blogėja.

„Tokie simptomai dažnai būdingi ir virusinėms ligoms, todėl pirmiausia verta atlikti COVID-19 ar gripo testą ir pasitarti su gydytoju. Tik specialistas gali įvertinti, ar reikalingi papildomi tyrimai ir ar iš tiesų būtinas antibiotikas“, – pabrėžia S. Korbutaitė.

Kaip antibiotikai veikia žarnyną?

Antibiotikai veikia ne tik kenksmingas, bet ir gerąsias žarnyno bakterijas. Žarnyno mikrobiota atsakinga už virškinimą, imunitetą, net nuotaiką. Sutrikus jos pusiausvyrai, gali kilti virškinimo problemų, nusilpti imuninė sistema, keistis kūno svoris ar net atsirasti vaisingumo sutrikimų.

„Siekiant atkurti pusiausvyrą po antibiotikų kurso, svarbu pasirūpinti žarnyno mikrobiota. Vertėtų vartoti probiotikus ir atkreipti dėmesį į mitybą – rinktis daugiau augalinio maisto, skaidulų, vengti perteklinio cukraus“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Ji pabrėžia, kad be reikalo vartojant antibiotikus, didėja rizika, jog organizme esančios bakterijos taps jiems atsparios. Tai reiškia, kad anksčiau veiksmingi vaistai gali nebeveikti, o infekcijų gydymas taps sudėtingesnis. Tokiais atvejais gydytojams gali tekti skirti stipresnius, vadinamuosius rezervinius antibiotikus, kurie dažniau sukelia šalutinį poveikį ir yra skirti tik sunkiausiems atvejams.

Kodėl antibiotikai netinka kelioninei vaistinėlei?

Anot S. Korbutaitės, antibiotikai nėra universali priemonė visiems atvejams, ypač kelionėse. Jie neveikia virusų, be to, kai kuriose šalyse paplitę visai kitokie bakterijų štamai, kuriems mūsų įprasti vaistai gali būti neveiksmingi.

„Vietoj antibiotikų kelioninėje vaistinėlėje turėtų būti pagrindinės pirmosios pagalbos priemonės: vaistai nuo temperatūros, skausmo, viduriavimo, alergijos ar virškinimo sutrikimų. Jie bus efektyvesni ir saugesni pirmosiomis ligos dienomis“, – teigia vaistininkė.

Gyventojams šie skaičiai aktualūs ne tik dėl asmeninių išlaidų. Akcizų politika veikia vartojimo įpročius, biudžeto pajamas ir valstybės siekius mažinti žalingų produktų vartojimą. Todėl svarbu suprasti, kokie pokyčiai laukia ir kaip jie atsilieps kainoms parduotuvių lentynose.

Elektroninių cigarečių skysčiai brangs labiausiai

Didžiausias akcizo augimas 2026 metais numatytas elektroninių cigarečių skysčiams. Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, šios produktų grupės akcizo tarifas didės net 147,6 procento. Tai reiškia itin reikšmingą mokestinį poveikį galutinei kainai.

Skaičiuojama, kad 2 mililitrų elektroninių cigarečių skysčio kaina vien dėl akcizo padidės apie 2,25 euro. Kadangi rinkoje dažniausiai parduodami 10 mililitrų talpos buteliukai, jų kaina vien dėl mokesčių bus apie 11,25 euro didesnė nei 2025 metais. Tokie skaičiai leidžia teigti, kad elektroninių cigarečių vartojimas taps ženkliai brangesnis.

Šis sprendimas siejamas su valstybės tikslu riboti alternatyvių tabako produktų vartojimą ir mažinti jų patrauklumą, ypač tarp jaunimo. Elektroninių cigarečių skysčių kainų augimas 2026 metais bus didžiausias tarp visų akcizu apmokestinamų produktų.

Kiek brangs cigaretės ir kiti tabako gaminiai

Tabako gaminių grupėje taip pat numatytas nuoseklus akcizų didėjimas, nors jis nebus toks drastiškas kaip elektroninių cigarečių skysčiams. Minimalus akcizo tarifas cigaretėms 2026 metais didės 8,5 procento.

Ministerijos skaičiavimais, cigarečių pakelis, kuriam taikomas minimalus tarifas, dėl akcizo pabrangs apie 31 centą. Vertinant vidutinės kainos cigarečių pakelį, mokestinis poveikis kainai sieks apie 28 centus. Tai reiškia, kad dauguma rūkančiųjų kainų augimą pajus tiesiogiai.

Cigarams ir cigarilėms akcizas 2026 metais didės 15,5 procento. Dėl to 20 gramų šių gaminių pakuotės kaina dėl mokesčių padidės maždaug 41 centu. Rūkomojo ir neapdoroto tabako akcizas augs 9,5 procento, o tai reikš apie 28 centais didesnę kainą už 20 gramų.

Kaitinamojo tabako ir jam alternatyvių produktų akcizas didės 12,5 procento. Skaičiuojama, kad 20 vienetų pakuotės kaina dėl mokesčių padidės apie 27 centus. Nors šis augimas nėra toks ryškus kaip elektroninių cigarečių skysčių atveju, jis vis tiek prisidės prie bendro tabako gaminių brangimo.

Alkoholinių gėrimų kainos taip pat kils

Akcizų didėjimas 2026 metais palies ir alkoholinius gėrimus, nors kainų augimas skirtingoms kategorijoms bus nevienodas. Didžiausias akcizų augimas alkoholio grupėje numatytas tarpiniams alkoholio produktams iki 15 procentų stiprumo.

Šiai kategorijai priskiriamų gėrimų akcizas didės net 25 procentais. Dėl to mokestinis poveikis kainai sieks apie 44 centus už 0,5 litro gėrimo. Tai vienas ryškesnių kainų šuolių alkoholio segmente.

Etilo alkoholiui akcizas 2026 metais didės 12,7 procento. Tai reiškia, kad pusės litro 37 procentų stiprumo gėrimo kaina vartotojams bus apie 79 centais didesnė. Šis pokytis ypač aktualus stipriųjų gėrimų vartotojams.

Vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams iki 8,5 procento stiprumo akcizas didės 16,5 procento. Dėl to pusės litro tokio gėrimo kaina padidės apie 13 centų. Tuo metu vynui, kurio stiprumas viršija 8,5 procento, kainos dėl akcizo augimo kils apie 25 centus už 0,5 litro.

Alui akcizas 2026 metais augs 16,1 procento. Skaičiuojama, kad pusės litro 5,2 procento stiprumo alaus kaina dėl mokesčių padidės maždaug 6 centais. Nors šis augimas atrodo nedidelis, jis taip pat prisidės prie bendro alkoholio kainų kilimo.

Kodėl akcizai nedidinami dar sparčiau

Gruodžio mėnesį Seimas svarstė Vyriausybės siūlymą akcizus etilo alkoholiui, kaitinamajam tabakui ir elektroninių cigarečių skysčiui didinti dar sparčiau nei numatyta dabartiniame plane. Tačiau šiam pasiūlymui nebuvo pritarta.

Skaičiuota, kad spartesnis akcizų didinimas 2026 metais valstybės biudžetui būtų atnešęs apie 22,7 milijono eurų papildomų pajamų. Vis dėlto politinis sprendimas buvo palikti galioti jau patvirtintą akcizų didinimo grafiką.

Dėl to Vyriausybei teko tikslinti 2026 metų valstybės biudžeto projektą ir sumažinti planuojamas pajamas iš akcizų. Tai parodo, kad akcizų politika derinama ne tik su fiskaliniais tikslais, bet ir su socialiniais bei ekonominiais argumentais.

Ką reiškia šie pokyčiai vartotojams

2026 metais akcizų didinimas palies didelę dalį vartotojų, ypač tuos, kurie perka tabako gaminius, alkoholį ar elektronines cigaretes. Kainų augimas bus nevienodas, tačiau kai kuriais atvejais, ypač elektroninių cigarečių skysčių segmente, jis bus labai reikšmingas.

Šie pokyčiai atspindi valstybės siekį mažinti žalingų produktų vartojimą ir kartu užtikrinti stabilias biudžeto pajamas. Akcizai išlieka vienu svarbiausių reguliavimo instrumentų, darančių įtaką tiek kainoms, tiek vartojimo įpročiams.

Gyventojams tai reiškia būtinybę iš anksto įvertinti augančias išlaidas ir suprasti, kad 2026 metai taps dar vienu etapu nuosekliame akcizų didinimo plane, kuris tęsis ir vėlesniais metais.

BCAA papildai dažniausiai siejami su greitesniu raumenų atsistatymu ir mažesniu nuovargiu. Intensyvių treniruočių metu organizmas šias aminorūgštis gali naudoti kaip energijos šaltinį, todėl jų papildymas gali padėti palaikyti fizinį pajėgumą.

Vis dėlto svarbu suprasti, kad BCAA nėra stebuklinga priemonė. Jie veikia kaip dalis bendro treniruočių, mitybos ir poilsio plano, o ne kaip vienintelis sprendimas.

Kam BCAA gali būti naudingi?

BCAA dažniausiai pasirenkami tuomet, kai treniruotės yra intensyvios arba labai dažnos. Jie gali būti aktualūs ir tiems, kurių mityboje trūksta baltymų, arba tiems, kurie neretai treniruojasi nevalgę.

Tokiais atvejais BCAA papildai gali padėti sumažinti raumenų irimo procesus ir palaikyti treniruočių kokybę, ypač kai organizmas patiria didelį krūvį.

Jei kasdienė mityba aprūpina pakankamu kokybiškų baltymų kiekiu, papildomas BCAA vartojimas ne visada suteikia apčiuopiamos naudos. Tokiu atveju svarbiau įvertinti bendrą mitybos balansą ir užtikrinti, kad suvartojamas baltymų kiekis atitiktų fizinį aktyvumą, o ne ieškoti dar vieno papildo.

BCAA dažniausiai vartojami prieš treniruotę, jos metu arba po jos. Vis dėlto svarbiausia nėra tikslus vartojimo laikas, o nuoseklumas ir bendras per dieną gaunamų aminorūgščių kiekis.

Renkantis papildus, verta atkreipti dėmesį į sudėties aiškumą, aminorūgščių santykį ir porcijos dydį, kad papildai iš tiesų prisidėtų prie jūsų tikslų, o ne būtų tik formalus priedas.

Dažniausios klaidos vartojant BCAA

Viena dažniausių klaidų – tikėtis ryškaus rezultato nepakoregavus mitybos ir poilsio. Taip pat gana dažnai vienu metu vartojami keli skirtingi aminorūgščių papildai, neįvertinant bendro jų poveikio ir poreikio.

BCAA veiksmingiausi tada, kai yra subalansuotos mitybos ir nuoseklaus treniruočių režimo dalis, o ne pavienis sprendimas, kuriuo bandoma kompensuoti kitus trūkumus.

Kaip įvertinti, ar BCAA tinka būtent jums?

Prieš pradedant vartoti BCAA, verta įsivertinti kelis svarbius dalykus:

• treniruočių dažnumą ir intensyvumą;
• kasdienėje mityboje gaunamą baltymų kiekį ir kokybę.

Jei treniruotės retos ir vidutinio intensyvumo, o mityba subalansuota ir baltymų netrūksta, BCAA greičiausiai nėra būtinas papildas. Esant dideliam krūviui ar ribotai mitybai, jie gali būti naudingi.

BCAA nėra būtini kiekvienam sportuojančiam žmogui, tačiau tam tikromis aplinkybėmis jie gali būti vertingas pagalbininkas. Atsakingai pasirinkus papildus ir suderinus juos su subalansuota mityba, tinkamu poilsiu ir protingai suplanuotomis treniruotėmis, galima pagerinti treniruočių kokybę ir raumenų atsistatymą.

Pirma, naudoju drungną vandenį – per karštas vanduo laikui bėgant gali pradėti matinėti stiklą. Antra, vietoj gausybės indų ploviklio renkuosi minimalizmą – tik tiek, kiek iš tiesų reikia. Trečia, kartais pasitelkiu patikrintą namų triuką: į vandenį įpilu acto maždaug santykiu 1:1. Jis puikiai pašalina nuosėdas ir suteikia stiklui žvilgesio.

Jei vis dėlto nusprendžiu indus plauti indaplovėje, visada įsitikinu, kad pasirinkau stiklo plovimo programą. Ji paprastai veikia žemesnėje temperatūroje – apie 40–45 °C. Taip pat žiūriu, kad indaplovėje niekada nepritrūktų druskos ir skalavimo priemonės. Būtent skalavimo priemonė padeda vandeniui lengvai nutekėti nuo indų paviršiaus, todėl nereikia kovoti su apnašomis ir dryžiais.

Mano namų triukai – aukso vertės

Prieš griebiantis stiprių chemijos priemonių, verta išbandyti kelis paprastus, nebrangius ir aplinkai draugiškus būdus, kuriuos dar mano močiutė naudojo buityje. Jau minėtas actas – mano absoliutus favoritas kovoje su kalkėmis ir apnašomis. Kartais pasigaminu vandens ir acto tirpalą plovimui, o kartais tiesiog juo nuvalau matinį stiklą. Blizgesys sugrįžta akimirksniu.

Puikiai veikia ir citrinos sultys: jos ne tik valo, bet ir palieka malonų, gaivų kvapą. Kai tenka susidurti su ypač įsisenėjusiomis dėmėmis, pavyzdžiui, nuo arbatos, pasidarau paprastą pastą iš sodos ir vandens. Švelniai ja patrinu probleminę vietą – ir žymės išnyksta. Svarbu tik vengti šiurkščių kempinėlių ar šveitiklių, kurie gali subraižyti stiklą.

Paslaptis slypi džiovinime ir poliravime

Net ir geriausiai nuplauti indai gali prarasti savo žavesį, jei jie netinkamai išdžiovinami. Palikti stiklinius indus išdžiūti savaime – tiesiausias kelias į dryžius, ypač jei vanduo kietas. Jei naudoju indaplovę, baigus programai turiu įprotį iš karto praverti dureles – garai išeina, o indai neaprasoja.

Nepriklausomai nuo to, kaip plaunate indus, man svarbiausias paskutinis žingsnis – poliravimas. Tam naudoju švarią, sausą mikropluošto arba lino šluostę, nes ji nepalieka pūkelių. Poliruodama indą laikau jį per šluostę, kad neliktų pirštų atspaudų.

Poliruodama taures visada laikausi tos pačios eilės: pirmiausia nuvalau taurės vidų, tuomet išorines sieneles, vėliau pagrindą ir galiausiai kojelę. Toks kruopštus darbas visuomet atsiperka – stiklas atrodo nepriekaištingai.

Paskutiniai akcentai prieš atvykstant svečiams

Kai stalas jau beveik paruoštas, darau vieną, bet labai svarbų dalyką – kiekvieną taurę ir stiklinę paimu į rankas ir apžiūriu prieš šviesą. Tai geriausias būdas pastebėti smulkias dėmeles, dryžius ar dulkių daleles. Nors gali atrodyti, kad tai smulkmena, esu įsitikinusi, jog būtent detalės sukuria bendrą įspūdį.

Net ir gražiausia stalo serviruotė bei skanus maistas nepadarys tokio efekto, jei gėrimai bus patiekti matinėse, dėmėtose taurėse. Keli papildomi minutės, skirtos stiklo paruošimui, reikalauja tikrai nedaug pastangų, tačiau svečiai tai pastebi ir įvertina.

Tvarkingos, skaidrios taurės ir stiklinės – paprastas, bet labai matomas ženklas, kad savo svečiais ir namais rūpinatės su meile.

Vertėtų pasirūpinti, kad tarp radiatoriaus ir baldų liktų bent 10–15 cm tarpas – taip šiltas oras galės laisvai cirkuliuoti po visą patalpą. Jei yra galimybė, už radiatoriaus galima pritvirtinti specialų šilumą atspindintį ekraną. Jis nukreipia šilumą atgal į kambarį ir sumažina jos nuostolius per išorinę sieną.

Pagalvokite apie kilimą

Jei rytais atsikėlę jaučiate po kojomis šaltas plyteles ar parketą, tai ženklas, kad grindys atima dalį šilumos iš jūsų būsto. Ypač tai juntama butuose virš nešildomų rūsių ar pirmuose aukštuose.

Vienas paprasčiausių sprendimų – patiesti kilimą, kuris veikia kaip papildomas šilumos izoliacijos sluoksnis. Stora tekstilė mažina šilumos nuostolius ir suteikia daugiau jaukumo. Geriausiai šilumą sulaiko vilnoniai kilimai – dėl tankaus ir natūralaus pluošto jie puikiai apsaugo nuo šalčio. Tačiau neblogai tinka ir stori, purūs sintetiniai kilimai, pavyzdžiui, populiarūs „shaggy“ tipo.

Užsandarinkite langus ir duris

Nesandarus langas ar durys – viena dažniausių per didelių šildymo sąskaitų priežasčių. Pro menkiausius plyšius į vidų patenkantis šaltas oras gali greitai atvėsinti kambarį ir sukelti nemalonius skersvėjus.

Praktiškas sprendimas – įsigyti specialias saviklijuojamas sandarinimo juostas langams ir durims. Jos nebrangios, lengvai montuojamos ir gerokai sumažina šilumos nuostolius. Taip pat verta patikrinti jau esančių tarpinių būklę – jei jos sukietėjusios, sutrūkinėjusios ar atšokusios, jas reikėtų pakeisti.

Prie įėjimo durų papildomai galima sumontuoti slenkstinę sandarinimo juostą, o laikinu sprendimu gali tapti ir paprastas susuktas rankšluostis, paguldytas palei durų apačią – jis sumažins šalto oro patekimą į vidų.

Išnaudokite saulės energiją

Saulė yra pigiausias ir draugiškiausias aplinkai šilumos šaltinis, todėl verta išmokti ja naudotis net ir žiemą.

Saulėtą žiemos dieną atitraukite užuolaidas ir pakelkite žaliuzes – tegul saulės spinduliai laisvai patenka į kambarį ir natūraliai jį pašildo. Kuo daugiau stiklo ploto atvira, tuo daugiau nemokamos šilumos patenka vidun.

Vakare, saulei nusileidus, verta langus vėl uždengti – nuleisti roletus ar užtraukti storas užuolaidas. Tai padeda ilgiau išlaikyti dienos metu sukauptą šilumą ir sumažina jos nuostolius per atvėsusius langų stiklus.

Vėdinkite patalpas protingai

Viena dažniausių klaidų žiemą – palikti langą pravirą ilgam laikui. Toks lėtas vėdinimas atšaldo ne tik patalpų orą, bet ir sienas, grindis, baldus – viską, kas sukaupia šilumą. Vėliau tai vėl tenka brangiai „įšildyti“.

Namą ar butą žiemą reikėtų vėdinti trumpai, bet intensyviai. Prieš atidarydami langą, nusukite radiatoriaus termostatą, o langą atverkite plačiai 5–10 minučių. Toks stiprus, bet trumpas skersvėjis greitai pakeis orą į šviežią, tačiau nespės atšaldyti sienų ir baldų. Uždarius langą ir vėl įjungus šildymą, patalpos greitai sušils, o šilumos nuostoliai bus mažesni.

Uždarykite duris į nenaudojamas patalpas

Jei turite kambarių, kuriuose beveik nebūnate, verta jų duris laikyti uždarytas. Ypač tai aktualu, jei šios patalpos natūraliai šaltesnės.

Taip šiltas oras išliks ten, kur praleidžiate daugiausia laiko – svetainėje, miegamajame ar vaikų kambariuose. Šildymo sistema nebus „verčiama“ intensyviai šildyti viso būsto, įskaitant mažai naudojamas erdves. Laikantis šios paprastos taisyklės, šildymo sąskaitas galima sumažinti net iki 5 proc.

Apjungus šiuos paprastus sprendimus – neužstatant radiatorių, pasirūpinant grindų šiluma, sandariais langais ir durimis, pasitelkiant saulę, protingai vėdinant ir uždarant nenaudojamų kambarių duris – galima gerokai efektyviau naudoti šilumą ir pastebimai sumažinti sąskaitas už šildymą, išlaikant namuose jaukią, malonią šilumą.

Naujai patvirtintos veiklos reikšmingai išplečia edukacinių pasiūlymų spektrą. Jomis bus galima naudotis nuo 2026 metų sausio. Visus metus vykdomos Kultūros paso finansuojamos veiklos sudaro sąlygas įvairaus amžiaus moksleiviams praturtinti ugdymo procesą turiningomis ir prasmingomis kultūrinėmis patirtimis.

Šiuo metu Kultūros paso paslaugų rinkinyje yra daugiau kaip 6 000 įvairių kultūrinės edukacijos veiklų. Didžiausią jų dalį sudaro kultūros paveldo, dailės, etninės kultūros ir teatro sričių edukacijos. Tai leidžia mokytojams ir mokykloms lanksčiai rinktis veiklas, pritaikant jas pagal mokinių amžių, ugdymo turinį ir konkrečius poreikius.

Į spalio mėnesį paskelbtą kvietimą teikti paraiškas atsiliepė 393 kultūros įstaigos, organizacijos, edukatoriai ir menininkai. Aktyviai dalyvavo muziejai, bibliotekos, teatrai, koncertinės įstaigos, galerijos, nevyriausybinės organizacijos bei individualiai dirbantys kūrėjai iš įvairių Lietuvos regionų. Pateiktas paraiškas vertino Kultūros ministerijos sudaryta ekspertų komisija.

Šis Kultūros paso paraiškų vertinimas yra jau septintasis nuo Kultūrinės edukacijos sistemos portalo sukūrimo 2023 metais. Kasmet sausio pradžioje portale kiekvienam moksleiviui kalendoriniams metams suformuojama asmeninė paskyra, kuriai priskiriamos lėšos Kultūros paso paslaugoms apmokėti. Taip užtikrinama, kad kiekvienas moksleivis turi realią ir praktiškai įgyvendinamą galimybę dalyvauti kultūrinėse veiklose.

Kultūros paso programa, bendradarbiaudama su švietimo įstaigomis ir kultūros organizacijomis, siekia ugdyti nuoseklius kultūros pažinimo įpročius ir plėsti moksleivių kultūrinę patirtį visoje Lietuvoje. Programa skatina moksleivius susipažinti su įvairiomis meno ir kultūros sritimis, atrasti naujas erdves, kūrėjus ir kultūrinius reiškinius.

Kinų kalendorius sausį ypač palankus trims zodiako ženklams, kurie geba pasinaudoti palankiomis dienomis ir tinkamai reaguoti į atsiveriančias galimybes viso mėnesio metu.

Žiurkė

Žiurkės ženklui sausis pasižymi stabilia ir pastovia energija. Tai laikotarpis, kai galima įgyvendinti ilgiau brandintas idėjas, kurti naujus projektus, stiprinti įpročius ar megzti reikšmingus ryšius. Galimybės atsiranda greitai, todėl svarbu išsaugoti jėgas ir būti pasiruošus reaguoti tinkamu momentu.

Durys, kurios dar gruodį atrodė užvertos, sausį ima atsiverti. Laikas ir dėmesys tampa ypač vertingi, todėl verta atsirinkti, kam jie skiriami. Šis laikotarpis nepalankus pasitenkinimui vidutiniškais rezultatais, nes potencialas leidžia siekti daugiau.

Sausio 2, 14 ir 27 dienos išsiskiria kaip itin sėkmingos sprendimams, susijusiems su rizika ar svarbiais pasirinkimais. Teigiamas mąstymas padeda išlaikyti kryptį, tačiau tik konkretūs veiksmai leidžia pasiekti realių ir ilgalaikių rezultatų.

Kiaulė

Kiaulės ženklui sausis prasideda itin palankiai, nes mėnesio energija sutampa su šio ženklo vibracijomis. Tai sukuria natūralų sėkmės pojūtį ir palankias aplinkybes jau nuo pat metų pradžios.

Ypač sėkmingomis laikomos sausio 13 ir 25 dienos. Tai atviri laikotarpiai, tinkami socialiniams susitikimams, naujoms pažintims ir kvietimų priėmimui. Šiuo metu aplinkoje atsiranda žmonių, galinčių suteikti paramą, patarimą ar atverti naujas kryptis.

Daugelis situacijų klostosi sklandžiai, o sprendimai ateina tinkamu laiku. Sėkmė pasireiškia per aplinkybių sutapimą, kai reikalingi resursai ar pagalba atsiranda be didelio spaudimo. Tai leidžia lengvai įžengti į naujus metus ir sustiprinti pozicijas tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.

Gaidys

Gaidžio ženklui sausis tampa vienu sėkmingiausių mėnesių metų pradžioje. Ypač išsiskiria dvi dienos, sausio 3 ir 11, kurios laikomos sėkmės ir rezultatų dienomis. Tai laikotarpiai, kai pastangos gali atnešti apčiuopiamą naudą ir pripažinimą.

Šis mėnuo palankus matomumui, tiek profesinėje srityje, tiek viešojoje erdvėje ar internete. Atsiranda daugiau galimybių būti pastebėtam, įvertintam ar išgirstam.

Sėkmė Gaidžiui sausį nėra atsitiktinė. Ji kyla iš nuoseklaus darbo, atsakomybės ir gebėjimo laikytis pasirinktos krypties. Ankstesnės pastangos atsiperka, o rezultatai sustiprina pasitikėjimą savo sprendimais ir pasirinkimais.

Nuo sausio pradžios vėl atsivėrusi galimybė teikti paraiškas Lietuvos energetikos agentūrai reiškia, kad sprendimus dėl šildymo atnaujinimo galima priimti jau dabar. Jūs galite planuoti darbus iš anksto, įvertinti galimą paramos dydį ir apskaičiuoti, kiek realiai kainuos perėjimas prie modernesnės šildymo sistemos.

Kokia parama numatyta šilumos siurbliams ir biokuro katilams

Valstybės parama skirta tiems, kurie renkasi efektyvesnius ir mažiau taršius šildymo sprendimus. Numatyta, kad už įrengiamą šilumos siurblį vidutiniškai kompensuojama apie 3,5 tūkst. eurų. Parama taikoma įvairių tipų šilumos siurbliams, įskaitant žemė vanduo, vanduo vanduo, oras vanduo ir oras oras sistemas.

Kompensacijos dydis priklauso nuo konkretaus pasirinkimo. Pavyzdžiui, įsirengus iki 7 kilovatų galios šilumos siurblį oras vanduo, galima gauti iki 4,28 tūkst. eurų paramą. Tokia suma daugeliu atvejų padengia reikšmingą dalį įrangos kainos ir leidžia greičiau pajusti finansinę naudą.

Tiems, kurie renkasi biokuro sprendimus, taip pat numatyta parama. Už penktos klasės naują biokuro katilą vidutiniškai kompensuojama apie 1,5 tūkst. eurų. Ši parama skirta skatinti atsisakyti senų ir neefektyvių katilų, kurie sunaudoja daugiau kuro ir teršia aplinką.

Kada ir kam galima teikti paraiškas

Paraiškų teikimas Lietuvos energetikos agentūrai vėl atnaujintas nuo sausio 2 dienos. Tai reiškia, kad jūs galite nedelsiant pradėti pasiruošimą ir pateikti dokumentus, jei planuojate atnaujinti šildymo sistemą. Parama skiriama gyventojams, kurie atitinka nustatytas sąlygas ir pasirenka finansuojamus sprendimus.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokios programos dažnai sulaukia didelio susidomėjimo, todėl paraiškas verta teikti kuo anksčiau. Kuo greičiau pateikiami dokumentai, tuo didesnė tikimybė gauti finansavimą dar šiame etape.

Paraiškų teikimo procesas reikalauja tam tikro pasirengimo. Reikia turėti informaciją apie planuojamą įrenginį, jo techninius parametrus ir numatomą projekto kainą. Todėl prieš teikiant paraišką naudinga pasikonsultuoti su specialistais ar rangovais.

Skaičiai rodo augantį susidomėjimą parama

Statistika aiškiai parodo, kad parama šildymo sistemų keitimui tampa vis populiaresnė. Praėjusiais metais, pasinaudoję valstybės parama, gyventojai įsirengė beveik 10,5 tūkst. šilumos gamybos įrenginių. Tai net keturis kartus daugiau nei 2024 metais.

Nuo šios priemonės pradžios 2023 metais iš viso jau įrengta beveik 12,9 tūkst. įvairių šilumos gamybos įrenginių. Bendra išmokėta paramos suma siekė apie 42,4 mln. eurų. Šie skaičiai rodo ne tik didelį gyventojų aktyvumą, bet ir realų valstybės indėlį į energijos vartojimo efektyvumą.

Dar įspūdingesnė yra bendra neefektyvių šildymo katilų keitimui skirta suma. Per visą finansavimo laikotarpį tam numatyta daugiau nei 112 mln. eurų paramos. Tai ilgalaikė ir nuosekli politika, kuria siekiama mažinti taršą ir didinti energinį efektyvumą visoje šalyje.

Ką verta įvertinti prieš priimant sprendimą

Prieš teikiant paraišką paramai svarbu įvertinti kelis aspektus. Reikia apskaičiuoti realias įrengimo ir eksploatavimo išlaidas, palyginti skirtingus šildymo sprendimus ir jų tinkamumą konkrečiam būstui. Ne visi sprendimai vienodai tinka kiekvienam namui.

Taip pat svarbu atsižvelgti į techninius reikalavimus ir dokumentaciją. Parama skiriama tik tiems įrenginiams, kurie atitinka nustatytus kriterijus, todėl būtina įsitikinti, kad pasirinktas sprendimas bus finansuojamas.

Galiausiai verta planuoti laiką. Nors paraiškų teikimas prasidėjo, pats įrengimo procesas gali užtrukti. Todėl sprendimus dėl rangovų ir techninių detalių naudinga priimti iš anksto.

Kodėl verta domėtis parama jau dabar

Valstybės skiriama parama šildymo sistemų atnaujinimui išlieka viena reikšmingiausių priemonių, padedančių gyventojams mažinti išlaidas ir pereiti prie efektyvesnių sprendimų. Skaičiai rodo, kad ši programa veikia ir kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių.

Jūs galite pasinaudoti galimybe gauti kelis tūkstančius eurų kompensacijos ir kartu investuoti į sprendimą, kuris sumažins sąskaitas ateityje. Atsižvelgiant į augantį susidomėjimą, sprendimus verta priimti nelaukiant, kol finansavimas bus išnaudotas.

Šildymo sistemos keitimas su parama tampa ne tik racionaliu, bet ir strategiškai naudingesniu žingsniu tiems, kurie galvoja apie savo namų komfortą, išlaidas ir ateitį.

Toks nuolatinis „treniravimas“ ilgainiui didina kapiliarų trapumą, skatina paraudimus ir stipresnį tempimo jausmą. Silpnėja ir apsauginis odos hidrolipidinis barjeras – natūralus jos apsauginis „paltas“.

Dėl to vanduo iš epidermio išgaruoja greičiau nei įprastai, oda išsausėja, tampa šiurkšti, jautri, greičiau sudirginama. Tokios būklės fone visi raukšlelės, vagelės ir mimikos linijos tampa kur kas labiau matomos. Ne todėl, kad per mėnesį atsirado „dešimt metų“, o todėl, kad dehidratuotas odos paviršius prasčiau atspindi šviesą ir giliau įdumba ten, kur oda plonesnė.

Kodėl vien kremo dažnai nepakanka?

Dauguma žmonių į žiemos išsausėjimą reaguoja tiesiog gausiau tepdami kremą. Tai svarbus žingsnis, tačiau, kai apsauginis barjeras jau pažeistas, o oda išsausėjusi, vien riebesnis kremas problemos neišspręs. Pirmiausia odai reikia vandens ir raminamųjų, drėgmę pritraukiančių medžiagų, o tik tada – viską „užrakinti“ kremu.

Čia labai praverčia gerai suderintas tonikas. Svarbu, kad tai nebūtų agresyvus, rūgštinis produktas, dar labiau šalinantis raginiame sluoksnyje esančią drėgmę, o švelni drėkinamoji ir apsauginė dulksna. Tonikas su žaliosios arbatos ir alavijo pagrindu ramina odą, mažina tempimo jausmą ir paruošia ją tolesniems priežiūros žingsniams.

Žalioji arbata ir alavijas – apsauginis duetas

Žalioji arbata gausi antioksidantų, kurie padeda odai gintis nuo laisvųjų radikalų poveikio. Šios dalelės susidaro veikiant stresui, smogui, šalčiui, UV spinduliams ir spartina ląstelių senėjimą. Tonikas iš žaliosios arbatos užpilų tampa tarsi švelnus skydas: jis neišlygins jau esamų raukšlių, bet gali sulėtinti naujų gilėjimą, nes mažina kasdienius smulkius odos pažeidimus.

Alavijas garsėja raminamuoju ir drėkinamuoju poveikiu. Gelio ar sulčių pavidalu jis malšina perštėjimą, mažina paraudimą, padeda išlaikyti vandenį epidermyje. Kartu su žaliąja arbata alavijas sukuria lengvą, vandeningą bazę, kuri greitai susigeria, neapsunkina odos ir palieka ant jos ploną apsauginę plėvelę.

Namų toniko su žaliąja arbata ir alaviju receptas

Šis tonikas labai paprastas, bet veiksmingas. Jį galima naudoti kasdien – ryte ir vakare po odos valymo, po to tepti kremą. Taip pat tinka kaip gaivinanti dulksna dienos metu, kai oda ima tempti nuo sauso oro.

Reikės:

• 1 pakelio arba 1 arbatinio šaukštelio geros kokybės žaliosios arbatos,
• apie 100 ml virinto ir atvėsinto vandens,
• 1–2 valg. šaukštų gryno alavijo gelio ar sulčių (be alkoholio),
• nebūtina: 1 arbatinio šaukštelio augalinio glicerino arba kelių lašų skystojo pantenolio, jei oda šiuos ingredientus gerai toleruoja.

Gaminimas:

1. Užvirinkite vandenį ir palikite kelioms minutėms, kad nebūtų verdantis. Užplikykite žaliąją arbatą ir laikykite apie 5–7 minutes.
2. Nukoškite arbatą (arba išimkite pakelį) ir palaukite, kol užpilas visiškai atvės.
3. Į atvėsusią arbatą įmaišykite alavijo gelį ar sultis, gerai išplakite. Jei naudojate gliceriną ar pantenolį, įdėkite juos šiame etape.
4. Suskystintą toniką supilkite į švarų buteliuką, geriausia su purkštuvu. Laikykite šaldytuve iki kelių dienų.

Kuo sudėtis paprastesnė, tuo mažesnė sudirginimo rizika. Ypač turint jautrią ar į rožinę linkusią odą, pradžioje verta vengti kvapiųjų priedų ir eterinių aliejų.

Kaip naudoti toniką, kad jis iš tiesų saugotų odą žiemą?

Toniką geriausia tepti ant ką tik nuvalytos odos. Ryte veidą nuplaukite švelniu prausikliu arba, jei oda labai sausa, nuvalykite miceliniu vandeniu. Tuomet gausiai apipurkškite veidą toniku arba įtapšnokite jį delnais. Nelaukite, kol oda visiškai išdžius – ant lengvai drėgnos odos iš karto tepkite drėkinamąjį serumą ar kremą, o jei einate į lauką, galiausiai ir kremą su SPF.

Vakare toniką naudokite po kruopštaus makiažo ir nešvarumų pašalinimo. Apipurkškite veidą, kaklą, iškirptės sritį, švelniai įtapšnokite ir po kelių akimirkų užtepkite maitinamąjį kremą su ceramidais, skvalanu ar augaliniais aliejais. Taip žalioji arbata ir alavijas „įpumpuos“ drėgmę į epidermį, o kremas padės ją išlaikyti. Būtent ši kombinacija – drėkinimas plius apsauga – labiausiai mažina raukšlių matomumą sausame žiemos ore.

Toniką galite naudoti ir dieną, ypač dirbdami šildomose patalpose. Keli purkštelėjimai ant švarios odos ar net ant lengvo mineralinio makiažo greitai sumažins tempimo pojūtį ir suteiks veidui gaivesnę, mažiau pavargusią išvaizdą.

Kaip žieminis tonikas veikia raukšlių matomumą?

Verta pasakyti tiesiai: joks tonikas tiesiogiai „neišlygins“ gilių vagų. Tačiau jis gali pastebimai pakeisti tai, kaip kasdien atrodo esamos raukšlės. Gerai sudrėkinta, apsaugota oda tampa lygesnė, elastingesnė, jos paviršius geriau atspindi šviesą. Raukšlės išlieka, tačiau jų kontūrai ne tokie ryškūs, o įdubimai nebeatrodo tokie tamsūs ir gilūs.

Naudojant toniką, priešraukšliniai kremai veikia veiksmingiau, nes tepami ant neperdžiūvusios, nesudirgintos odos. Ilgainiui galima pastebėti, kad mimikos linijos – ypač apie akis ir lūpas – atrodo švelnesnės, mažiau „įsigraužusios“. Be to, žalioji arbata padeda kovoti su smulkiais uždegiminiais procesais ir oksidaciniu stresu, kurie taip pat skatina senėjimą.

Ar galima pasigaminti namuose?

Naminis tonikas paprastas, tačiau, kaip ir kiekviena „pasidaryk pats“ priemonė, reikalauja šiek tiek atsargumo. Žaliosios arbatos ir alavijo nenaudojate kartu su konservantais, todėl toks produktas negali stovėti savaitėmis ant lentynos.

Geriausia ruošti mažas porcijas kas kelias dienas ir laikyti jas šaldytuve. Jei pasikeičia toniko kvapas, konsistencija ar skystis tampa drumstas, jį reikia išpilti ir pasigaminti naują.

Labai jautrios odos savininkams verta pradėti nuo mėginio ant nedidelio ploto, pavyzdžiui, žandikaulio linijos srityje. Stebėkite, ar neatsiranda perštėjimo, niežulio ar bėrimo. Esant kapiliarinei, raustančiai odai, venkite labai karšto užpilo ir per stiprios, koncentruotos arbatos – kuo švelnesnė bazė, tuo geriau.

Šiame straipsnyje aptariami ne tik naudingi, bet ir vengtini produktai – jų pasirinkimas gali nulemti, ar pasveiksite greičiau, ar slogos sezonas tęsis ilgiau nei norėtųsi.

Šiltas sultinys

Daugelis žmonių sergant peršalimu renkasi vištienos sriubą, ir ne veltui. Gausus skysčių vartojimas, ypač šiltų sultinių ir sriubų, padeda lengviau įveikti peršalimo simptomus.

Pakankamas skysčių kiekis padeda suskystinti gleives, todėl jas lengviau pašalinti iš nosies. Ne mažiau svarbi ir šiluma – sultinio ar sriubos garai padeda praplėsti užgultus nosies takus ir sinusus.

Ypač vištienos sultinys pasižymi tam tikromis priešuždegiminėmis savybėmis, kurios padeda organizmui kovoti su peršalimu.

Arbata

Kaip ir sriuba, šilta arbata padeda atverti nosies takus. Papildomas skysčių kiekis ir garai iš karšto puodelio arbatos skystina gleives ir lengvina jų pasišalinimą.

Žolelių arbatos ramina organizmą ir gali turėti papildomą priešuždegiminį poveikį. Naudingos gali būti šios arbatos:

• ramunėlių arbata
• šeivamedžio žiedų arbata
• imbiero arbata
• pipirmėčių arbata

Medus

Į arbatą įdėtas medus gali papildomai palengvinti peršalimo simptomus. Medus pasižymi antioksidacinėmis ir imunitetą stiprinančiomis savybėmis. Jis gali sumažinti kosulį, padėti lengviau iškosėti skreplius.

Dėl botulizmo rizikos medaus negalima duoti vaikams iki 1 metų.

Aštrus maistas

Aštrus maistas, pavyzdžiui, čili pipirai, turi kapsaicino – medžiagos, kuri trumpam gali sumažinti nosies užgulimą.

Kiti aštrūs produktai, tokie kaip vasabi, garstyčios ar krienai, turi kitą junginį – alilotiocianatą. Ši stipri medžiaga dirgina nosies gleivinę, skatina nervų galūnes nosies takuose, dėl to pradeda gausiau tekėti gleivės ir jos lengviau pasišalina.

Vis dėlto šiuos produktus reikia vartoti atsargiai, nes per didelis jų kiekis gali dar labiau sustiprinti uždegimą ir diskomfortą.

Ananasas

Ananasuose yra bromelaino – fermentų mišinio, kuris skaido baltymus ir padeda skystinti gleives. Be to, bromelainas pasižymi priešuždegiminiu poveikiu.

Ananasas taip pat yra geras vitamino C šaltinis, kuris padeda stiprinti imuninę sistemą.

Jogurtas su probiotikais

Jogurtas su probiotikais gali turėti priešuždegiminį poveikį, taip pat aprūpinti organizmą imunitetą stiprinančiu cinku. Reguliarus jogurto ar kitų probiotikais turtingų produktų vartojimas gali padėti rečiau sirgti peršalimu ir lengviau įveikti jo simptomus.

Vertėtų rinktis nesaldintą jogurtą, pavyzdžiui, natūralų graikišką jogurtą. Jį galima paskaninti vitaminu C ir antioksidantais turtingomis uogomis bei nedideliu kiekiu medaus.

Produktai, kurių reikėtų vengti esant nosies užgulimui

Alkoholis

Alkoholis veikia kaip diuretikas – jis skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo ir gali sukelti dehidrataciją. Išsausėjusios gleivinės dar labiau apsunkina kvėpavimą pro nosį. Be to, alkoholis skatina uždegiminius procesus organizme.

Vietoje alkoholio geriau rinktis vandenį, arbatą, sultinį – šie gėrimai padeda palaikyti skysčių balansą ir mažina slogos bei užgulimo pojūtį.

Rafinuotas cukrus

Stipriai perdirbti produktai, ypač turintys daug rafinuoto cukraus, gali skatinti uždegiminius procesus organizme.

Uždegimas dirgina gleivinę ir sukelia jos tinimą, todėl kvėpavimo takų ligos gali būti sunkesnės, ypač žmonėms, sergantiems alerginėmis ligomis, pavyzdžiui, lėtiniu rinitu.

Labai greitai pamatysite, kaip kailis, dėl elektrostatinių gumos savybių, ima rinktis į gumulėlius, kuriuos lengvai nuimsite ranka. Tai greitas, tylus ir neįtikėtinai veiksmingas metodas, tinkantis daugumai baldų audinių.

Turite langų valymo nubraukiklį?

Vieną dieną, valydama vonios kambarį, sugalvojau išbandyti dar vieną būdą. Jei guminis nubraukiklis taip gerai surenka vandenį nuo lygių paviršių, kodėl nepabandžius jo ant sofos? Rezultatas pranoko lūkesčius. Sausa, švari langų nubraukyklė, judinama greitais, trumpais judesiais per audinį, surenka kailį į tvarkingas juosteles.

Šis metodas ypač tinka, kai kailis trumpas ir aštresnis, lyg mažos adatėlės įsikabinęs į audinį. Nubraukiklis jį „sušluoja“ į vieną vietą, todėl vėliau labai paprasta viską surinkti rankomis.

Drėgna šluostė su slaptu ingredientu

Paprasta drėgna šluostė taip pat gali padaryti stebuklų, tačiau turiu būdą, kaip ją padaryti dar efektyvesnę. Į dubenį su vandeniu įpilu kelis lašus audinių minkštiklio. Tada į tirpalą įmerkiu mikropluošto šluostę, gerai išgręžiu ir nuvalau baldą.

Kailis puikiai prilimpa prie šluostės, o audinių minkštiklis veikia antielektrostiškai. Dėl to audinys kurį laiką mažiau traukia naujus plaukelius. Tai gudrus būdas, kuris ne tik išvalo, bet ir padeda ilgiau palaikyti tvarką.

Mano „tinginio“ būdas

Absoliutus hitas, kai iki svečių atėjimo liko visai nedaug laiko, – kvapnios džiovyklės servetėlės. Taip, tos pačios, kurias dedate į džiovyklę, kad skalbiniai maloniai kvepėtų. Užtenka paimti vieną naują servetėlę ir nuvalyti ja visą sofos paviršių.

Lengvai šiurkštus servetėlės paviršius puikiai surenka pavienius kailio plaukelius, o antielektrostatinės medžiagos sukuria ant audinio nematomą barjerą. Rezultatas – kurį laiką kailis daug silpniau kimba prie medžiagos, o kambaryje tvyro malonus, gaivus kvapas.

Paprastas triukas, kai niekas kitas nepadeda

Kai guminė pirštinė ar šluostė jau nebesusitvarko, turiu dar vieną „kozirį iš stalčiaus“. Ekstremalioms situacijoms naudoju plačią lipnią pakavimo juostą. Nuo juostos nuplyštu ilgesnį gabalą, apsuku aplink delną (klijais į išorę) ir taip pasigaminu itin stiprią „lipnią pirštinę“.

Tada tiesiog prispaudžiu ją prie audinio ir staigiai atplėšiu. Klijų jėga gerokai didesnė nei įprastos lipnios vabaliukų ar pūkų rinkimo ritės, todėl juosta ištraukia net pačius trumpiausius ir atkakliausius šerelius, įsismelkus į gilius audinio sluoksnius.

Kad nekiltų neaiškumų planuojant finansus, „Sodra“ pateikia detalią informaciją apie sausio mėnesio išmokų ir pensijų mokėjimo datas, taip pat paaiškina, kaip jos priklauso nuo paskyrimo laiko, banko ir gyvenamosios vietos.

Kodėl sausį nebus mokamos vaiko priežiūros išmokos

„Sodros“ duomenimis, sausio mėnesį vaiko priežiūros išmokų pervedimų nebus. Taip nutiko todėl, kad gruodį gavėjams buvo pervestos dvi išmokos vienu metu. Viena jų buvo skirta už lapkričio mėnesį, kita – už gruodį.

Toks sprendimas taikomas kasmet ir leidžia užtikrinti, kad išmokų gavėjai neliktų be lėšų metų pabaigoje. Kita vaiko priežiūros išmoka bus pervesta vasario mėnesį, pagal įprastą mokėjimo tvarką.

Kitos išmokos sausio mėnesį

„Sodra“ nurodo, kad kitos socialinės išmokos sausį bus mokamos pagal nustatytą grafiką. Vaiko išlaikymo išmokos bus pervedamos sausio 23 dieną.

Šalpos išmokos per kredito įstaigas bus mokamos sausio 12 dieną, o jų pristatymas į namus ar atsiėmimas Lietuvos pašte vyks nuo sausio 10 iki 26 dienos.

Pensijų anuitetai bus pervedami sausio 26 dieną. Išankstinės senatvės pensijos gavėjus pasieks sausio 20 dieną. Ligos ir motinystės išmokos pervedamos per 17 darbo dienų nuo visų dokumentų pateikimo. Tėvystės išmokos mokamos per 5 darbo dienas nuo tėvystės atostogų pabaigos, o ilgalaikio darbo išmokos – per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Pensijų mokėjimo tvarka pagal paskyrimo datą

Pensijų mokėjimo datos priklauso nuo to, kada pensija buvo paskirta. Jei pensija paskirta iki 2012 metų vasario 29 dienos, ji mokama nuo 7 iki 12 mėnesio dienos.

Jeigu pensija paskirta po 2012 metų kovo 1 dienos, arba tam tikrais laikotarpiais buvo mokama mėnesio pabaigoje, ji pervedama nuo 13 iki 21 mėnesio dienos.

Asmenims, kuriems pensija paskirta po 2024 metų sausio 1 dienos, pensijos mokamos nuo 7 iki 12 mėnesio dienos.

Pensijų pervedimai pagal bankus

Pensijų pervedimo dienos taip pat priklauso nuo pasirinktos kredito įstaigos. „Swedbank“ klientams pensijos sausį bus pervedamos sausio 8, 9 arba 12 dieną, priklausomai nuo savivaldybės.

„Artea“ banko klientams mokėjimai vyks sausio 7, 8 arba 9 dieną. „Luminor“ klientai pensijas gaus sausio 7–9 dienomis, taip pat pagal gyvenamąją vietą. SEB banko klientams pensijos daugumoje savivaldybių bus pervedamos sausio 8 arba 9 dieną.

„Urbo“ banko, „Citadele“ ir kitų kredito bei mokėjimo įstaigų klientams pensijos visoje Lietuvoje bus pervedamos sausio 9 dieną.

Pensijos po 13 dienos ir pristatymas į namus

Gyventojams, kuriems pensijos mokamos po 13 mėnesio dienos, pervedimai sausį vyks sausio 13, 14 arba 15 dieną, priklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Pensijų pristatymas į namus per Lietuvos paštą ar kitas tarnybas vyks nuo sausio 10 iki 26 dienos. Tuo pačiu laikotarpiu pensijas bus galima atsiimti ir Lietuvos pašto skyriuose.

Kodėl svarbu sekti mokėjimo kalendorių

„Sodra“ pabrėžia, kad sausio mėnuo dėl ankstesnių pervedimų ir kalendorinių ypatumų dažnai skiriasi nuo kitų metų mėnesių. Aiškus mokėjimų grafikas leidžia tiksliau planuoti asmeninius finansus ir išvengti klaidingų lūkesčių.

Institucija rekomenduoja iš anksto pasitikrinti mokėjimo datas ir kilus klausimams kreiptis į „Sodrą“ oficialiais kanalais. Tokiu būdu galima išvengti nesusipratimų ir užtikrinti sklandų išmokų gavimą.

Astrologinė sausio 3 dermė atneša stipresnį ryšį tarp minčių ir įvykių. Tai gali būti diena, kai sutapimai tampa ženklai, o mažos abejonės – vidinės krypties gairės. Kai kuriems Zodiako ženklams visata šią dieną nori švelniai pasakyti: „Tu pasiruošęs. Judėk pirmyn – bet su aiškumu.“

Mergelė

Šią dieną Mergelė kviečiama grįžti prie pagrindų. Tiek išorinė, tiek vidinė tvarka tampa prioritetu – ne dėl to, kad „reikia“, bet todėl, kad būtent taip grįžta aiškumas. 

Jei pastaruoju metu buvo per daug informacijos ar sprendimų, dabar – laikas sustyguoti detales. Naudinga atsisakyti pertekliaus, peržiūrėti tvarkaraštį ar net perskaičiuoti išlaidas. Net maži žingsniai šiandien turi ilgalaikę vertę. 

Mergelės praktiškumas sugrįžta kaip vidinė ramybė – atsakomybė tampa ne našta, o struktūra, kuri leidžia augti. Tai puikus metas pasiruošti ateinančiai savaitei arba tyliai užbaigti senus darbus.

Žuvys

Žuvims šis šeštadienis – kaip asmeninis kvietimas į tylą. Tai ne vien liūdesio ar atsitraukimo būsena – veikiau šansas išgirsti tai, kas už žodžių.

Intuicija šią dieną sustiprėjusi, todėl sprendimus verta priimti remiantis ne vien logika, o ir emociniu fonu. Diena palanki kūrybai, refleksijai, dvasinei veiklai. Jeigu atsiranda noras atitolti nuo šurmulio – verta jo paisyti. 

Žuvys gali gauti subtilių ženklų per sapnus, muziką ar net netikėtą pokalbį. Tai laikas, kai mažas suvokimas gali įnešti daug šviesos į tolimesnius pasirinkimus.

Ožiaragis

Ožiaragiai šiandien kviečiami atsigręžti į ilgalaikį matymą. Visata primena, kad pastovumas – tai ne sustingimas, o gebėjimas išlaikyti kryptį net tada, kai viskas keičiasi. 

Sausio 3 naudinga atsigręžti į tai, kas buvo pradėta anksčiau – galbūt dabar atėjo laikas sugrįžti prie planų, kuriuos atidėjai. Darbo srityje gali pasirodyti svarbios smulkmenos – jų ignoruoti nereikėtų. 

Ši diena nėra skirta skubėjimui ar griežtam rezultatui, bet tai puikus metas korekcijoms, apmąstymams ir strategijos patikslinimui. Ramus užtikrintumas šiandien tampa tavo stipriausiu įrankiu.

Dalis sniegenų populiacijos gyvena sėslesnį gyvenimą ir tame pačiame regione pasilieka ištisus metus, tačiau šiltuoju sezonu jos laikosi gerokai slapčiau. Pavasarį ir vasarą sniegenos beveik dingsta iš paukščių stebėtojų akiračio. 

Šiuo metu jos gyvena miškų tankmėje, krūmynuose, vengia atvirų erdvių ir žmogaus artumo. Vėlų rudenį ir žiemą situacija pasikeičia – sniegenos drąsiau prisiartina prie sodybų, parkų ir sodų. Tuo metu kiemuose pakabintos lesyklos joms tampa patogia ir patikima maisto vieta.

Raudonas akcentas sode: kaip atrodo sniegena?

Sniegena yra kresnas, apvalokas paukštis, išsiskiriantis ramia laikysena. Jai būdingas trumpas, storas, juodas snapas, puikiai pritaikytas lukštenti sėklas ir pumpurus – pagrindinį šių paukščių maistą. Ant galvos aiškiai matoma juoda „kepurėlė“, suteikianti paukščiui išskirtinį siluetą.

Patinai lengvai atpažįstami dėl ryškiai raudonos ar karmino spalvos krūtinės. Žiemą, kai aplinka tampa pilka ir vienspalvė, sniegenos patino pasirodymas sode atrodo ypač įspūdingai. Jo nugara pilkšva, sparnai ir galva – juodi. Patelės nuspalvintos kur kas santūriau: jų plunksnose vyrauja pilkai rusvi atspalviai, padedantys lengviau pasislėpti aplinkoje.

Kada sniegenas lengviausia pastebėti?

Lengviausia sniegenas stebėti žiemos rytais ir ankstyvą popietę. Trumpomis dienomis paukščiai daugiau laiko skiria maisto paieškai, todėl dažniau lankosi lesyklose ar atviresnėse vietose. Jų spalvos ryškiai kontrastuoja su sniegu ar nuogomis medžių šakomis, todėl sniegenas nesunku pastebėti net iš toliau.

Šie paukščiai dažniausiai laikosi poromis arba nedidelėmis grupelėmis. Jie nėra triukšmingi – sniegenų balsas tylus, švelnus, labiau primenantis trumpus švilptelėjimus nei skardų giedojimą. Dieną jos aktyviai ieško maisto, o naktį slepiasi tankiuose krūmuose ar medžių lajose, taip saugodamosi šalčio ir plėšrūnų.

Ką reiškia sniegenos pasirodymas sode?

Liaudiškuose pastebėjimuose sniegena dažnai siejama su žiemos stiprėjimu. Manoma, kad šių paukščių pasirodymas ar gausesnis lankymasis lesyklose signalizuoja artėjančius ar besitęsiančius šalčius. Miškuose sumažėjus maisto, sniegenos natūraliai traukiasi arčiau žmonių gyvenamų vietų.

Kai kam sniegena turi ir simbolinę reikšmę – ji siejama su ramybe, vidine pusiausvyra ir gebėjimu prisitaikyti prie atšiaurių sąlygų. Vis dėlto praktiniu požiūriu jos apsilankymas sode dažniausiai reiškia paprastą dalyką: paukščiams reikia papildomo maisto, o žiema dar nesitraukia.

Kaip prisivilioti sniegenas į sodą?

Sniegenoms svarbi natūrali ir rami aplinka. Nebūtina idealiai sutvarkyti viso sodo – krūmai, neišgrėbti lapai ar tankesnės augalų vietos suteikia paukščiams slėptuvių ir saugumo jausmą. Kuo mažiau triukšmo ir trikdžių prie lesyklos, tuo didesnė tikimybė, kad sniegenos čia sugrįš nuolat.

Lesyklose joms labiausiai tinka saulėgrąžų ir moliūgų sėklos, linų sėmenys, avižos, kviečiai, smulkinti riešutai. Taip pat galima naudoti specialius paukščių lesalo mišinius, svarbiausia – vengti sūrių ar pagardintų produktų. Lesyklą geriausia įrengti netoli krūmų ar medžių, kad paukščiai pajutę pavojų galėtų greitai pasislėpti.

Tačiau kartu su šia pažanga vis dar egzistuoja ir dalis abejonių, kurios formavosi dar tais laikais, kai pirkimas internetu buvo laikomas rizika arba technologine naujove, skirta tik drąsiausiems.

Pirmasis mitas: apsipirkimas internetu yra mažiau saugus

Tai vienas iš labiausiai įsišaknijusių mitų, kurio ištakos siekia e. prekybos pradžią, kai internetiniai mokėjimai dar tik kūrėsi, o vartotojų žinios buvo ribotos. Šiandien apsipirkimo internetu saugumas daugiausia priklauso nuo paties vartotojo elgesio, o ne nuo kanalo, kuriuo vyksta prekyba.

Šifruoti ryšiai, papildomus saugumo sluoksnius turinčios mokėjimo sistemos, dviejų faktorių identifikavimas ar galimybė mokėti per patikimus tarpininkus lemia, kad rizika dažnai būna net mažesnė nei atsiskaitant kortele perpildytoje fizinėje parduotuvėje.

Patarimas: visada pasitikrink, ar interneto svetainės adresas prasideda „https://“, ir naudok tik patikimus, plačiai naudojamus apmokėjimo būdus.

Išvada: apsipirkimas internetu yra saugus, jeigu laikomasi elementarių saugumo taisyklių.

Antrasis mitas: internete sunkiau grąžinti arba pareikšti pretenziją dėl prekės

Dalis vartotojų vis dar mano, kad internetu įsigytos prekės grąžinimas – sudėtinga procedūra, reikalaujanti ilgos susirašinėjimo grandinės su pardavėju ir nuolatinės kovos dėl savo teisių. Iš tikrųjų nuotolinė prekyba šiuo atžvilgiu pirkėjams netgi palankesnė.

Pirkėjas turi teisę per 14 dienų atsisakyti sutarties be jokios priežasties, o pardavėjas privalo per nustatytą laiką grąžinti pinigus. Tokių sąlygų dažnai nėra fizinėse parduotuvėse. Pretenzijų ir garantinių reikalavimų tvarka taip pat aiškiai reglamentuota ir nepriklauso nuo „geros parduotuvės valios“.

Išimtis – pirkimai iš privačių asmenų, kai prekė perkama „iš rankų“. Tačiau net ir čia didžiosios platformos suteikia pirkėjams apsaugos paketus, leidžiančius atsisakyti prekės, jei ji akivaizdžiai neatitinka aprašymo ar nuotraukų.

Patarimas: visada išsaugok pirkimo patvirtinimą ir perskaityk parduotuvės taisykles. Dauguma didžiųjų platformų siūlo nemokamą grąžinimą ir patogias iš anksto parengtas siuntų etiketes.

Išvada: prekių grąžinimas iš elektroninės parduotuvės dažnai yra paprastesnis nei pretenzija tradicinėje fizinėje parduotuvėje.

Trečiasis mitas: internetu įsigyjamos prekės yra prastesnės kokybės

Šis mitas dažnai kyla iš įsitikinimo, kad internetinės parduotuvės prekiauja „antrarūšėmis“ prekėmis arba specialiai e. prekybai pagamintais produktais. Didžiąja dalimi atvejų tai yra tos pačios prekės, kurios pasiekia fizinių parduotuvių lentynas. Jos atkeliauja iš tų pačių sandėlių ir tų pačių gamintojų.

Skiriasi daugiausia kaina ir platinimo būdas, o ne kokybė. Internetu parduodamos prekės kainuoja pigiau ne todėl, kad jos būtų prastesnės, o todėl, kad jų kainoje nėra fizinės parduotuvės išlaikymo sąnaudų.

Internetinės parduotuvės privalo aiškiai nurodyti, jei prekė yra grąžinta, naudota ar ekspozicinė – tokiais atvejais kaina būna mažesnė, atitinkanti jos būklę. Prastesnės kokybės gaminiai dažniau sutinkami ne konkrečiai internete, o tam tikruose labai pigių prekių kanaluose – taip, kaip ir fizinėse parduotuvėse.

Įdomus faktas: tyrimų duomenimis, didelė dalis vartotojų, perkančių internetu, renkasi tų pačių prekių ženklų produkciją, kurią gerai pažįsta iš tradicinių parduotuvių.

Išvada: e. prekyboje siūlomų prekių kokybė yra tokia pati kaip fizinėse parduotuvėse. Skiriasi tik jų įsigijimo būdas.

Ketvirtasis mitas: apsipirkimas internetu visada slepia paslėptas išlaidas

Daugelis pirkėjų nuogąstauja, kad patraukli kaina interneto parduotuvėje tėra masalas, o galutinė suma vis tiek bus didesnė dėl brangaus pristatymo, papildomų mokesčių ar įvairių paslaugų priemokų. Nors tokių atvejų gali pasitaikyti, šiuo metu rinkoje įsigalėjęs visai kitas standartas.

Šiandien teisės aktai aiškiai įpareigoja pardavėją iš anksto pateikti visą informaciją apie galutinę kainą ir papildomas išlaidas. Be to, didžiulė konkurencija lėmė, kad nemokamas arba labai pigus pristatymas tapo įprasta praktika, ypač perkant už tam tikrą sumą.

Patarimas: visada pasitikrink pristatymo kainas ir, jei įmanoma, rinkis prekių atsiėmimą paštomate ar kitame atsiėmimo punkte. Dažnai tokios opcijos būna nemokamos, jei pasiekiama minimali pirkinių suma.

Išvada: apsipirkimas internetu dažnai padeda realiai sutaupyti, nes lengviau palyginti skirtingų parduotuvių pasiūlymus ir išvengti impulsyvių sprendimų.

Tačiau vien gerų norų nepakanka. Lemiamas dalykas – kuo lesiname paukščius. Vienas geriausių produktų žiemai – avižos. Tai lengvai gaunamas, nebrangus, bet labai maistingas ir paukščių puikiai toleruojamas pašaras. Avižos žiemą paukščiams yra ne tik skanus, bet ir ypač vertingas maisto šaltinis.

Žieminis energijos užtaisas: avižų maistinė vertė

Avižų grūduose gausu energijos, kurios paukščiai šalčiausiu metų laiku reikia labiausiai. Juose esantys angliavandeniai veikia kaip palaipsniui išsiskiriantis „kuras“ šilumai palaikyti ir kasdienei veiklai. Per šalčius energijos poreikis gerokai padidėja, todėl paukščiams ypač svarbu rasti kaloringų, vertingų grūdų.

Be to, avižose gausu augalinių baltymų, sveikųjų riebalų ir skaidulų. Tokia sudėtis padeda palaikyti gerą paukščių raumenų ir plunksnų būklę. Tai vienas tinkamiausių grūdų, galinčių sudaryti žiemos lesinimo pagrindą kartu su kitais kokybiškais sėklų mišiniais.

Pagrindinės paukščių lesinimo žiemą taisyklės

Paukščių lesinimas žiemą reikalauja sistemingumo ir atsakomybės. Jei jau nusprendėte įrengti lesyklą, maistą joje reikėtų pildyti reguliariai, iki pat pavasario. Paukščiai labai greitai įpranta prie pastovaus maisto šaltinio, todėl staigus jo dingimas gali smarkiai pakenkti jų būklei ir net kelti pavojų gyvybei.

Ne mažiau svarbi ir siūlomo pašaro kokybė. Maistas turi būti šviežias ir sausas. Drėgni, apipeliję grūdai paukščiams yra pavojingi. Ypač svarbu prisiminti, kad duona paukščiams netinka – ji gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Lesyklėlė jokiu būdu neturi tapti būdu atsikratyti sugedusių ar pasenusių maisto produktų, celiuliozės gaminių ar virtuvės atliekų.

Kur geriausia pastatyti lesyklą?

Tinkama lesyklėlės vieta labai daug lemia – nuo to priklauso, ar paukščiai apskritai ja naudosis. Rekomenduojama ją statyti ramioje, nuo judraus eismo ir triukšmo nutolusioje vietoje. Nors norisi paukščius stebėti pro langą, lesyklėlės nereikėtų montuoti ten, kur nuolat vaikštote ar dažnai atidarinėjate duris.

Optimalus aukštis – apie 1,5 metro virš žemės. Taip sparnuočiai geriau apsaugomi nuo kačių ir kitų plėšrūnų. Didelis privalumas – šalia augantys medžiai, krūmai ar tanki gyvatvorė: prireikus tai bus greitas ir saugus prieglobstis. Tačiau pati lesyklėlė neturėtų būti paslėpta pernelyg giliai – paukščiams svarbu išlaikyti gerą matomumą ir galėti stebėti aplinką net lesiant.

Kaip prižiūrėti lesyklėlę, kad paukščiai sugrįžtų?

Vien vertingų grūdų neužtenka. Saugiam ir paukščiams naudingam lesinimui itin svarbi švara lesyklėlėje. Reikia reguliariai pašalinti likusias senas lesalo liekanas, lukštus ir išmatas. Kartą per savaitę ar dvi (priklausomai nuo to, kiek paukščių lankosi) patartina lesyklėlę išplauti 1:4 acto ir vandens mišiniu. Tai padeda sumažinti ligas sukeliančių bakterijų ir pelėsių dauginimąsi.

Tvarkingai prižiūrima, saugioje vietoje esanti ir kokybišku maistu papildoma lesyklėlė taps nuolatine žiemojančių paukščių susibūrimo vieta, o jums suteiks progą iš arti stebėti jų elgesį ir prisidėti prie laukinės gamtos išsaugojimo savo kieme.

Problema atsiranda tuomet, kai tuo pačiu metu organizmui suteikiame ir kofeino. Kaip aiškina amerikiečių kardiochirurgas dr. Allanas Stewartas, toks derinys širdies ir kraujagyslių sistemai reiškia dvivietį streso impulsą. 

Širdis ir kraujagyslės dirba intensyviau, nei iš tikrųjų būtina, o ilgainiui tai gali lemti jų būklės blogėjimą. Vietoj subalansuotos energijos dažniau atsiranda perdėtas sujaudinimas ir greitesnis organizmo „dėvėjimasis“.

Kodėl per anksti geriama kava gali kenkti?

Kavos gėrimas kortizolio piko metu gali turėti kelias nepalankias pasekmes. Visų pirma, kraujagyslės praranda dalį savo elastingumo, didėja mikropažeidimų rizika kraujagyslių vidinėje sienelėje. Be to, organizmas greičiau pripranta prie kofeino, todėl jo poveikis silpnėja ir norisi vis daugiau kavos puodelių.

Daugelis kavos mėgėjų pastebi ir būdingą energijos kritimą ankstyvą popietę. Tai – per ankstyvo organizmo stimuliavimo pasekmė: energijos rezervai „išdegina“ per greitai. Vietoj to, kad koncentracija būtų stabili visą dieną, atsiranda nuovargis, dirglumas ir dėmesio sutelkimo sunkumai.

Idealus „kavos langas“ širdžiai

Specialistų nuomonė sutampa – geriausias metas pirmajam kavos puodeliui yra tada, kai kortizolio lygis pradeda natūraliai kristi. Dažniausiai tai būna tarp 9:30 ir 11:30 val., t. y. maždaug praėjus 1,5–2 valandoms po pabudimo. Tokiu metu kofeinas nebekonkuruoja su streso hormonais, o švelniai palaiko organizmą.

Šiuo „aukso laikotarpiu“ kava pagerina kraujotaką, padeda susikaupti ir pasižymi apsauginiu poveikiu smegenims. Ji taip pat gali teigiamai veikti medžiagų apykaitą ir jautrumą insulinui, o tai svarbu siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo diabeto. Tokia, iš pirmo žvilgsnio nedidelė, korekcija – atidėti rytinę kavą kelioms dešimtims minučių – ilgainiui gali suteikti netikėtai daug naudos sveikatai.

Heirloom daržovių auginimas turi kelis svarbius privalumus. Visų pirma, tai padeda išsaugoti biologinę įvairovę, stiprina ekosistemų stabilumą ir jų atsparumą kintančioms klimato sąlygoms. Tokios daržovės paprastai pasižymi ryškesniu skoniu ir didesne maistinių medžiagų gausa. Jos dažnai būna atsparesnės ligoms, todėl daugeliu atvejų galima sumažinti agresyvių cheminių priemonių naudojimą.

Šiandien heirloom sėklas nesunku įsigyti internetu ar specializuotose sėklų parduotuvėse. Renkantis verta atkreipti dėmesį į pardavėjo patikimumą ir kitų pirkėjų atsiliepimus. Geriau rinktis parduotuves su plačiu asortimentu, kurios aiškiai nurodo sėklų kilmę ir pateikia informaciją apie laikymo bei pakavimo sąlygas. Daugelis tiekėjų turi kokybės sertifikatus ir garantijas – į juos taip pat verta įsižiūrėti.

7 senovinės daržovės, kurias pamiršo net patyrę daržininkai

Heirloom daržovių veislių yra labai daug. Dalis jų šiandien beveik pamirštos, o pavadinimai skamba neįprastai. Štai 7 senovinės daržovės, kurias verta išbandyti savo darže.

1. Rapsas „Cime di Rapa“

Rapsas „Cime di Rapa“ – lapinė daržovė, itin populiari pietų Italijoje. Ji greitai auga, o derlių galima pradėti rinkti jau po 5–7 savaičių nuo sėjos. Maistui tinka stiebai, lapai ir net žiedynų pumpurai. Augalas mėgsta saulėtą vietą, o sausringu laikotarpiu reikalauja gausaus laistymo.

2. Braškinis špinatas

Braškinis špinatas auginamas panašiomis sąlygomis kaip įprastas špinatas, o jauni jo lapai virtuvėje naudojami taip pat – salotoms, troškiniams, garnyrams. Augalui reikalinga lengva, priesmėlio–priemolio, humusinga dirva. Sėjama gali būti jau kovo mėnesį. Vėliau svarbu reguliariai laistyti ir purenti dirvą aplink augalus. Pirmojo derliaus galima tikėtis po 6–8 savaičių.

3. „Geras Henris“ (komosa strėlinė)

„Geras Henris“, arba komosa strėlinė, – daugiamečio augalo veislė, primenanti špinatą. Ji turi du sėjos laikotarpius: nuo balandžio iki gegužės vidurio ir nuo rugpjūčio iki spalio. Augalas pasižymi gydomosiomis savybėmis, yra turtingas vitamino C, kalio ir geležies. Lapus galima vartoti net žalius, pavyzdžiui, salotose ar kokteiliuose

4. Kininis artišokas

Kininis artišokas auginamas dėl savo gumbų, kurie sodinami panašiai kaip bulvės – kovą, maždaug 10 cm gylyje. Rudenį augalas būna pasirengęs derliui, o gumbus galima ruošti įvairiais būdais. Jie tinka salotoms, sriuboms ir karštiems patiekalams.

5. Petražolės šakniavaisis

Petražolės šakniavaisis – gerai žinoma daržovė, išoriškai primenanti pastarnoką, tačiau išsiskirianti intensyviu aromatu. Jai labiausiai tinka puri, gerai drenuota dirva. Sėklos sėjamos kovą arba balandį, o derlius nuimamas rudenį ir žiemą. Šakniavaisiai naudojami sriuboms, troškiniams, kepimui orkaitėje.

6. Salota lodyginė

Salota lodyginė išaugina būdingus žalius, dantytais kraštais lapus ant pailgo stiebo. Kai kurie daržininkai ją sėja jau vasarį, tačiau tokiu atveju būtinos uždangos, todėl saugiau palaukti iki kovo–balandžio ar net vasaros. Salota tinkama nuimti, kai jos aukštis siekia 10–25 cm. Virtuvėje ji naudojama taip pat, kaip ir kitos salotų rūšys – salotoms, sumuštiniams, garnyrams.

7. Oro česnakas (česnakas dėtasis)

Česnakas dėtas – kadaise buvęs tikra daržų pažiba. Tai daugiametė svogūninė daržovė, išauginanti storus lapus, kurie skinami ir vartojami kaip laiškinis česnakas ar svogūnų laiškai. Sėklos sėjamos nuo kovo iki liepos. Jei siekiama tik lapų derliaus, jį galima pradėti rinkti jau po 5–8 savaičių. Vėliau augalas subrandina ir nedideles, valgomąsias galvutes.

Be to, esant prastam orui, žmonės telefonais naudojasi aktyviau, o tai lemia didesnę tinklo apkrovą“, – aiškina R. Mikalauskas.

Pasak eksperto, ryšio operatoriai sezoniniams iššūkiams ruošiasi iš anksto: inžinieriai nuolat stebi tinklo būklę, todėl daugeliu atvejų klientai jokių nepatogumų nepajunta.

„Rimtesnių sutrikimų pasitaiko tik įsisiautėjus stichijoms, pavyzdžiui, kai lūžtantys medžiai nutraukia elektros tiekimą bazinėms stotims“, – pastebi R. Mikalauskas.

Sniegas ant antenų ir jautrios baterijos

Kitas žiemos iššūkis – apledėjimas. Ant ryšio bokštų įrangos susikaupęs sniego ar ledo sluoksnis gali slopinti signalą. Tokiais atvejais techninės komandos nedelsdamos vyksta į vietą ir valo įrangą, kad ryšys vėl veiktų sklandžiai. Visgi žiemos išdaigas dažniau pajunta ne bokštai, o patys telefonai.

Šiuolaikiniai telefonai tampa vis išmanesni: juose montuojami temperatūros jutikliai ir baterijos valdymo algoritmai, kurie šaltyje automatiškai riboja daug energijos reikalaujančius procesus. Kai kurie gamintojai siūlo ir specialius žiemos režimus, padedančius palaikyti stabilesnį akumuliatoriaus darbą. Vis dėlto ekspertai įspėja, kad šios technologijos nėra visagalės – esant stipriam šalčiui ar staigiai keičiantis temperatūrai, net ir naujausi telefonų modeliai gali netikėtai išsijungti.

„Didžiausias telefonų priešas žiemą – šaltis. Žemoje temperatūroje lėtėja cheminės reakcijos akumuliatoriuje, todėl net ir visiškai įkrautas telefonas gali staiga išsikrauti arba imti veikti lėčiau. Įrenginys gali laikinai išsijungti, kad reguliuotų energijos vartojimą ir prisitaikytų prie nepalankių sąlygų“, – teigia R. Mikalauskas.

Kaip apsaugoti telefoną žiemą?

Norint išvengti nemalonių staigmenų spaudžiant šaltukui, R. Mikalauskas pataria imtis kelių paprastų, bet veiksmingų priemonių.

• Laikykite šiltai. Saugiausia vieta telefonui žiemą – vidinė striukės kišenė, kuo arčiau kūno. Jūsų kūno skleidžiama šiluma veikia kaip natūralus termostatas ir padeda palaikyti baterijai tinkamą darbinę temperatūrą. Jei telefoną laikysite išorinėje kišenėje ar krepšyje, jis atšals vos per kelias minutes, o baterija ims sekti gerokai greičiau.
• Nekraukite sušalusio telefono. Jei telefonas lauke išsijungė, grįžę į patalpą neskubėkite jo jungti prie kroviklio. Ličio jonų baterijos yra jautrios krovimui esant žemai temperatūrai – tai gali nepataisomai pažeisti akumuliatoriaus struktūrą. Pirmiausia leiskite įrenginiui natūraliai sušilti iki kambario temperatūros.
• Saugokite įkrovimo jungtį nuo drėgmės. Šiuolaikiniuose telefonuose USB-C jungtys turi itin jautrius drėgmės jutiklius. Į įkrovimo lizdą patekus snaigei, ji greitai ištirpsta, o telefonas gali blokuoti krovimą net kelioms valandoms, kol jutiklis fiksuoja drėgmę. Jei po pasivaikščiojimo lauke planuojate krauti telefoną automobilyje ar namuose, įsitikinkite, kad jungtis yra visiškai sausa.
• Stebėkite ekraną. Naujieji OLED ekranai šaltį toleruoja geriau nei senesni LCD, tačiau esant itin žemai temperatūrai gali pasireikšti vadinamasis „vaiduoklio“ efektas (angl. ghosting) arba sulėtėti vaizdo atnaujinimo dažnis. Tai nėra gedimas – taip ekranas taupo energiją ir saugo jautrius elementus.

Pastebėję tokius reiškinius, geriau įdėkite telefoną į šiltesnę vietą ir leiskite jam palaipsniui sušilti. Jokiu būdu nemėginkite jo šildyti karšto oro fenu ar dėti prie radiatoriaus: staigus temperatūros pokytis gali sukelti kondensaciją, pažeisti ekraną ar deformuoti vidinius komponentus. Kur kas saugiau įrenginį laikyti kišenėje ar ant šiltesnio, bet nekaršto paviršiaus, kol jo veikimas normalizuosis.

Tinkamas dėklas. Jei lauke praleidžiate daug laiko – slidinėjate, žvejojate ar dirbate lauko sąlygomis – verta investuoti į termoizoliacinį telefono dėklą. Tokie dėklai veikia panašiai kaip termosas: sulaiko paties įrenginio skleidžiamą šilumą ir neleidžia šalčiui greitai pasiekti baterijos.

Gamintojai nurodo, kad telefonai geriausiai veikia esant teigiamai oro temperatūrai – maždaug nuo 0 iki 35 °C. Todėl spaudžiant šalčiui patariama išmaniaisiais įrenginiais rūpintis kur kas atidžiau: vengti ilgai laikyti juos šaltyje, nepalikti automobilyje ir, kiek įmanoma, apsaugoti nuo drėgmės bei staigių temperatūros pokyčių.

Tačiau čia svarbi viena detalė. Jūs galite pasigaminti veikiančią alternatyvą, bet kartu turite suprasti, kur yra riba tarp patogaus triuko ir sprendimo, kuris vėliau gali kainuoti daugiau nei sutaupėte. Jei viską darote apdairiai, naminis mišinys gali padėti, bet jei skubate ir nepaisote atsargumo, rizikuojate pakenkti automobilio detalėms.

Kodėl žiemą užšąla stiklai ir purkštukai

Kai temperatūra krinta žemiau nulio, ant stiklo ir kėbulo paviršių susidaro šerkšnas, o esant drėgmei jis greitai virsta plonu ledo sluoksniu. Jūs galite manyti, kad blogiausia dalis yra tik stiklas, bet dažnai problema slepiasi langų apiplovimo sistemoje.

Jei jūsų bakelyje yra vasarinis skystis arba per silpnas žieminis, jis gali sutirštėti ar net užšalti. Tuomet purkštukai nepurškia, žarnelėse susidaro kamščiai, o siurbliukas dirba be rezultato. Jūs spaudžiate svirtelę, tikitės stebuklo, o gaunate sausą stiklą ir dar didesnį pavojų kelyje.

Todėl pagrindinis tikslas yra dvigubas. Jūs norite, kad skystis ne tik tirpdytų šerkšną, bet ir neužšaltų sistemoje, kad purkštukai veiktų iš karto, kai jų prireikia.

Naminis žieminis skystis į bakelį, ką galite pasigaminti patys

Jei nusprendžiama gaminti naminį mišinį ir pilti jį į langų apiplovimo bakelį, dažniausiai siūlomas paprastas receptas iš kelių lengvai randamų ingredientų. Norint pasigaminti tokį skystį, reikia:

• 4 l demineralizuoto vandens
• 50 ml acto
• 1 valgomojo šaukšto indų ploviklio
• 1 stiklinės spirito (70–95 procentų)

Visi ingredientai kruopščiai sumaišomi, supilami į kanistrą ir naudojami vietoj įprasto langų plovimo skysčio. Tokio mišinio veikimo principas gana paprastas. Spiritas mažina užšalimo riziką, actas padeda tirpdyti šerkšną, o nedidelis indų ploviklio kiekis pagerina nešvarumų šalinimą ir skysčio slydimą stiklu.

Svarbu laikytis nurodytų proporcijų. Per didelis indų ploviklio kiekis gali sukelti perteklinį putojimą, kuris nėra palankus purkštukams ir valytuvams. Per didelis acto kiekis gali erzinti kvapu ir ilgainiui paveikti kai kurias automobilio detales. Būtent tinkamos proporcijos ir yra pagrindinė šio sprendimo sėkmės sąlyga.

Greitas purškalas ant stiklo, kai neturite visų ingredientų

Ne visada jūs turite namuose demineralizuoto vandens ar spirito, o ryte viskas vyksta greitai. Tokiu atveju dažnai siūlomas dar paprastesnis variantas, kuris skirtas ne bakeliui, o stiklui.

Jūs galite pasigaminti vandens ir acto mišinį santykiu 1:2 ir supilti jį į purkštuvą. Tada jūs apipurškiate priekinį stiklą, šerkšnas ima tirpti greičiau, o grandiklis nebeatrodo kaip vienintelis kelias į išsigelbėjimą.

Čia esminė taisyklė yra labai aiški. Jūs šio mišinio nepilate į apiplovimo bakelį. Jūs jį naudojate tik kaip greitą pagalbą ant stiklo, kai reikia skubiai atitirpinti šerkšną ir sutrumpinti rytinį pasiruošimą.

Kada jums geriau rinktis įprastą žieminį skystį

Jei jūs važinėjate daug, dažnai naktimis, jei jūsų automobilis naujas ir jūs norite maksimaliai saugoti sistemą, jūs greičiausiai vertinate stabilumą labiau nei eksperimentus. Tokiu atveju patikimas žieminis skystis iš parduotuvės gali būti paprastesnis sprendimas.

Naminis variantas jums gali būti kaip atsarginė išeitis, kai netikėtai užklumpa šaltis, o bakelyje dar likęs vasarinis skystis. Tačiau nuolatiniam naudojimui jūs turite aiškiai suprasti rizikas ir būti pasiruošę stebėti, kaip reaguoja jūsų automobilis.

Svarbiausia žiemos taisyklė, kurią jūs galite prisiminti

Jūs galite sutaupyti ir pasigaminti mišinį, kuris padeda tirpdyti šerkšną bei palaiko purkštukų darbą šaltyje. Tačiau jūs turite elgtis atsargiai, laikytis proporcijų ir visada iš pradžių išbandyti ant mažo ploto.

Jei jūs tai darote apgalvotai, ryto rutina gali sutrumpėti, o stiklas gali būti švaresnis ir saugesnis. Jei jūs skubate ir pilate bet ką be testavimo, žiema jums gali priminti, kad pigiausias sprendimas kartais tampa brangiausiu.

Šio recepto pagrindas yra avokadas. Jis suteikia kremiškumo, sotumo ir padeda „sulipdyti“ žalumynus su vaisiais taip, kad norėtųsi kartoti, o ne kentėti dėl naudos.

Kodėl šis kokteilis dažnai tampa kasdieniu įpročiu

Jūs galite pasigaminti jį per kelias minutes, todėl jis tinka ir pusryčiams, ir popietei, kai ranka pati tiesiasi prie saldumynų. Kokteilis padeda lengviau įtraukti daugiau žalumynų, net jei jų lėkštėje vengiate.

Be to, toks gėrimas dažnai padeda suvaldyti impulsyvų užkandžiavimą. Kai jaučiatės sotesni, mažiau norisi „dar kažko“ vien iš įpročio.

Kodėl avokadas ir špinatai veikia kartu

Avokadas kokteiliui suteikia tirštumo ir ilgiau trunkantį sotumo jausmą. Špinatai prideda maistinių medžiagų, bet dažniausiai neužgožia skonio, ypač kai šalia yra saldesni vaisiai.

Kiwi ir obuolys įneša gaivos, o bananas sušvelnina bendrą skonį. Dėl to kokteilis tinka net tiems, kurie tik pradeda draugystę su žaliais gėrimais.

Ką galite pastebėti, jei geriate reguliariai

Jūs galite jausti stabilesnę energiją dienos metu, nes vietoje atsitiktinių užkandžių pasirenkate vieną aiškų variantą. Taip pat dažnai sumažėja noras saldumynams, nes vaisiai suteikia natūralaus saldumo.

Jeigu jūs siejate šį įprotį su liemens pokyčiais, verta turėti realistišką požiūrį. Vienas kokteilis stebuklo nepadaro, bet jis gali padėti suvaldyti porcijas ir mažinti „tuščias“ kalorijas iš užkandžiavimo.

Ingredientai, kurių jums prireiks:

• 1 avokadas
• 2 kivis
• 1 obuolys
• 1 bananas
• 1 stiklinė špinatų lapų
• apie 1,5 stiklinės vandens

Jums reikia nulupti vaisius, supjaustyti gabalėliais, sukrėsti į trintuvą, įdėti špinatų ir užpilti vandeniu. Tuomet plakti, kol masė tampa vientisa. Geriausia gerti iškart. Jei laikote šaldytuve, spalva gali patamsėti, nes tai normalus oksidavimosi procesas. 

Jeigu norite saldesnio varianto, jūs dedate šiek tiek daugiau banano. Jeigu norite daugiau gaivos, jūs renkatės rūgštesnį obuolį arba pridedate daugiau kiwi. Vandens kiekį reguliuojate pagal tai, ar norite tiršto pusryčių kokteilio, ar lengvesnio gėrimo.

Plūduras buvo aprūpintas vandens temperatūros ir druskingumo jutikliais ir kas dešimt dienų turėjo iškilti į paviršių, kad perduotų duomenis palydovams. Patekęs po šelfiniu ledu, jis nebegalėjo išnirti, todėl mokslininkai prarado su juo ryšį ir laikė aparatą prarastu. Vis dėlto robotas autonomiškai tęsė darbą, rinkdamas duomenis nuo jūros dugno iki apatinio ledyno paviršiaus.

Per devynis mėnesius robotas surinko 195 pilnus duomenų profilius. Analizė parodė, kad po Denmano šelfiniu ledu cirkuliuoja šilta vandenyno vandens masė, kuri spartina ledyno tirpimą. Mokslininkų vertinimu, visiška šio ledyno destabilizacija gali lemti beveik 1,5 metro pasaulinio jūros lygio kilimą.

Tuo pat metu duomenys rodo, kad kaimyninis Šekltono šelfinis ledynas kol kas nėra taip stipriai veikiamas šiltesnių vandenų. Tai leido tiksliai nustatyti didžiausios rizikos zonas.

Mokslininkai pažymi, kad tai yra pirmieji istorijoje nenutrūkstami okeanografiniai matavimai po Rytų Antarktidos šelfiniais ledynais. Gauta informacija yra kritiškai svarbi siekiant suprasti ledo tirpimo tempą ir būsimus jūros lygio pokyčius.

CSIRO atstovai pabrėžia, kad „prarasto“ roboto sėkmė keičia požiūrį į Antarktidos tyrimus. Ateityje planuojama leisti dar daugiau autonominių aparatų į sunkiai pasiekiamas poledines sritis, net ir prisiimant jų praradimo riziką.

Nors bendri pardavimų skaičiai susilpnėjo, BYD užsienio rinkose pasiekė naują rekordą: gruodžio mėnesį tarptautiniai pardavimai sudarė 133 172 vienetus. Šis rodiklis viršijo ankstesnį, lapkritį pasiektą rekordą (131 935 vnt.) ir reiškė 133 proc. metinį augimą bei 0,94 proc. padidėjimą, palyginti su praėjusiu mėnesiu. Tai parodo spartėjantį bendrovės tarptautinį augimą.

Lengvųjų ir komercinių transporto priemonių rezultatai

BYD NEV gamą sudaro tiek lengvosios, tiek komercinės transporto priemonės. Gruodį lengvųjų NEV pardavimai siekė 414 784 vienetus – tai 18,58 proc. mažiau nei prieš metus ir 12,66 proc. mažiau nei lapkritį.

Lengvųjų automobilių segmente:

• akumuliatorinių elektromobilių (BEV) parduota 190 712 vienetų – 8,19 proc. mažiau nei prieš metus ir 19,71 proc. mažiau nei lapkritį;
• įkraunamų hibridinių elektromobilių (PHEV) pardavimai sumažėjo iki 224 072 vienetų, tai yra 25,73 proc. metinis nuosmukis ir jau devintas iš eilės mėnuo, kai fiksuojamas kritimas; palyginti su lapkričiu, pardavimai smuko 5,61 proc.

Tuo tarpu komercinių NEV pardavimai gruodį siekė 5 614 vienetus – 4,56 proc. daugiau nei prieš metus ir 6,63 proc. daugiau nei lapkritį.

Ketvirtojo ketvirčio rezultatai rodo atsigavimą

Per 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį BYD pardavė 1 342 290 NEV – tai 11,94 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau 20,47 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį, kas rodo nuoseklų atsigavimą.

Lengvųjų NEV pardavimai sudarė 1 326 561 vienetą – 12,38 proc. mažiau metiniu palyginimu, tačiau 19,99 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį.

Komercinių NEV pardavimai pasiekė 15 729 vienetus – tai net 52,69 proc. metinis augimas ir 82,87 proc. šuolis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu.

Per ketvirtąjį ketvirtį lengvųjų BEV pardavimai sudarė 650 811 vienetų – 9,30 proc. daugiau nei prieš metus ir 11,72 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį. Tuo tarpu lengvųjų PHEV pardavimai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 26,43 proc. iki 675 750 vienetų, nors lyginant su trečiuoju ketvirčiu, fiksuotas 29,19 proc. atšokimas.

Ypač ryškus buvo BYD pagreitis užsienio rinkose: ketvirtąjį 2025 m. ketvirtį tarptautiniai NEV pardavimai siekė 349 011 vienetų – tai 192,49 proc. daugiau nei prieš metus ir 49,91 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį.

Visų 2025 metų rezultatai

Per 2025 metus BYD pardavė 4 602 436 naujosios energijos transporto priemonių – tai 7,73 proc. daugiau nei 2024 m. ir leido bendrovei pasiekti pakoreguotą metinį tikslą – 4,6 mln. vienetų, nepaisant aštrėjančios konkurencijos.

2025 m. pardavimų struktūra:

• Lengvieji NEV: 4 545 423 vnt., augimas 6,94 proc. metiniu palyginimu;
• Lengvieji BEV: 2 256 714 vnt., augimas 27,86 proc.;
• Lengvieji PHEV: 2 288 709 vnt., mažėjimas 7,91 proc.;
• Komerciniai NEV: 57 013 vnt., augimas 161,83 proc.

Ypač išsiskyrė užsienio rinkų rezultatai: 2025 m. BYD tarptautiniu mastu pristatė 1 046 083 transporto priemones – tai 150,74 proc. daugiau nei prieš metus, kas dar labiau sustiprino įmonės pozicijas pasaulinėje rinkoje.

Vis dėlto kartu su euforija skamba ir perspėjimai. Investuotojai primena, kad rinkos istorija jau ne kartą parodė, jog staigūs kilimai dažnai baigiasi skaudžiomis korekcijomis. Todėl jums svarbu ne tik matyti skaičius, bet ir suprasti, kas slypi už šio sidabro brangimo.

Kaip keitėsi sidabro kaina per metus

Jeigu pažvelgiate į kainų grafiką, pokytis atrodo įspūdingai. Dar metų pradžioje sidabro uncija kainuoja apie 30 JAV dolerių. Metams baigiantis kaina beveik tris kartus išauga ir pasiekia beveik 82 dolerius už unciją. Tai yra lygis, kuris laikomas istoriniu rekordu.

Toks kilimas natūraliai pritraukia dėmesį ir skatina aktyvius pirkimus. Tačiau jūs taip pat turite žinoti, kad rinka nėra vien krypties. Nuo pasiektų aukštumų kaina per trumpą laiką sumažėja apie 10 procentų. Tai primena, kad svyravimai sidabro rinkoje gali būti labai aštrūs.

Jums tai svarbus signalas. Sidabras nėra ramus turtas, kurio vertė kyla lėtai ir stabiliai. Tai rinka, kurioje emocijos ir lūkesčiai gali stipriai paveikti kainą net per vieną dieną.

Kas iš tikrųjų kelia sidabro kainą

Sidabro brangimą lemia ne viena priežastis. Viena svarbiausių yra auganti industrinė paklausa. Sidabras pasižymi puikiomis laidumo savybėmis, todėl jis plačiai naudojamas saulės baterijose, elektronikoje, mikroschemose, elektromobilių gamyboje. Kuo labiau pasaulis elektrifikuojasi, tuo didesnė tampa šio metalo paklausa.

Tačiau vien pramonės nepakanka paaiškinti tokio spartaus kainų šuolio. Didelę įtaką daro spekuliaciniai pinigai. Jūs matote, kaip investuotojai, stebėję aukso brangimą, pradeda ieškoti alternatyvų ir atsigręžia į sidabrą. Kadangi sidabro rinka yra mažesnė ir jautresnė, net ir santykinai nedideli pinigų srautai gali smarkiai paveikti kainą.

Papildomą spaudimą kainai daro ir pasiūlos trūkumas. Pastaruosius kelerius metus sidabro pasaulyje išgaunama mažiau, nei jo sunaudojama. Paklausa viršija pasiūlą, o tai natūraliai kuria kainų augimo spaudimą.

Kodėl Azija ir politika daro didelę įtaką

Jums svarbu žinoti, kad sidabro rinka nėra izoliuota. Didelę įtaką jai daro Azijos šalys, ypač Kinija. Būtent šiame regione sutelkta didžioji dalis sidabro perdirbimo pajėgumų. Kai tokia rinka pradeda riboti eksportą ar keisti taisykles, tai iš karto atsiliepia pasaulinėms kainoms.

Papildomas faktorius yra geopolitiniai sprendimai. Kai valstybės įtraukia sidabrą į kritinių mineralų sąrašus, jis tampa strategiškai svarbus. Tokiu atveju į rinką ateina ne tik privatūs investuotojai, bet ir fondai bei valstybės, kurios siekia apsidrausti nuo rizikų ateityje.

Jums tai reiškia, kad sidabro kaina gali reaguoti ne tik į ekonominius rodiklius, bet ir į politinius sprendimus, kurių numatyti iš anksto dažnai neįmanoma.

Kas laikoma investiciniu sidabru, o kas ne

Jeigu jūs svarstote apie investavimą, turite aiškiai suprasti, kas iš tikrųjų laikoma investiciniu sidabru. Investicijai tinka tik aukštos prabos sidabras. Tai yra 999 prabos luiteliai ir kaupiamosios monetos, kurių svoris dažniausiai siekia vieną trojos unciją.

Jūs turite žinoti, kad papuošalai, stalo įrankiai ar žemesnės prabos gaminiai nėra laikomi investiciniu sidabru. Jų kaina priklauso ne tik nuo metalo vertės, bet ir nuo dizaino, darbo bei mados, todėl juos sunku laikyti gryna investicija.

Taip pat svarbu suprasti kainų skirtumą. Luitai dažniausiai būna pigesni nei monetos, tačiau monetos gali turėti didesnį likvidumą ir būti lengviau parduodamos.

Kodėl žmonės perka daugiau, kai kaina kyla

Stebint pirkėjų elgseną matyti aiški tendencija. Kai sidabro kaina kyla, žmonės dažniau ateina jo pirkti. Kai kaina krinta, jie skuba parduoti. Tai emocinis investavimo modelis, kuris dažnai veikia prieš paties investuotojo interesus.

Jūs galite matyti labai skirtingus pirkėjus. Vieni perka po vieną monetą kas mėnesį, kiti įsigyja didelius kiekius, net ir dešimtis kilogramų sidabro vienu metu. 

Tačiau nėra vieno tipinio pirkėjo portreto. Sidabru domisi tiek smulkūs taupytojai, tiek stambesni investuotojai. Būtent čia slypi pavojus. Kai rinka kaista, sprendimai dažnai priimami ne remiantis strategija, o emocijomis.

Ką jūs turite žinoti apie riziką

Investuotojai pabrėžia, kad trumpalaikė prekyba tauriaisiais metalais yra labai rizikinga. Staigūs kainų šuoliai gali atrodyti viliojantys, tačiau lygiai taip pat greitai gali ateiti ir korekcija. Jūs galite prarasti dalį investicijos, jeigu į rinką įeinate pačiu piku.

Sidabras gali būti naudojamas kaip apsidraudimo priemonė ar ilgalaikės vertės saugojimas. Tačiau jis neturėtų tapti pagrindine jūsų investicijų dalimi. Rekomenduojama, kad tauriųjų metalų dalis neviršytų nedidelės viso portfelio dalies.

Galiausiai svarbiausia yra suprasti, kad sidabro kaina nėra nuspėjama. Po staigių kilimų beveik visada seka korekcijos. Kur jos sustos, niekas negali pasakyti. Todėl jums būtina vertinti ne tik galimą pelną, bet ir realią riziką, kuri šiuo metu yra itin didelė.

Taip nutinka todėl, kad alkoholis veikia beveik visas organizmo sistemas. Jis skatina skysčių netekimą, dirgina skrandžio gleivinę ir blogina miego kokybę. Alkoholis taip pat sutrikdo smegenų cheminę pusiausvyrą, todėl kitą dieną gali atsirasti irzlumas, nerimas ar „smegenų rūkas“.

Iš esmės pagirios – tai organizmo pastangos detoksikuoti save ir atkurti pusiausvyrą po per didelio alkoholio kiekio.

Ką daryti ryte?

Alkoholis veikia kaip diuretikas, nes slopina antidiurezinį hormoną, todėl skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo. Dėl to dehidratacija dar labiau sustiprina pagirių simptomus. Jei tarp taurės gėrimų beveik negėrėte vandens, labai tikėtina, kad ryte būsite stipriai ištroškę.

Nedidelė dehidratacija, kuri atsiranda dėl slopinamo vazopresino (antidiurezinio hormono), prisideda prie tokių pagirių požymių kaip troškulys, nuovargis ir galvos skausmas.

Pabudus su pulsuojančiu galvos skausmu, pirmiausia reikėtų išgerti vandens. Nors kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja skirtingai, labai naudingi ir skysčiai su elektrolitais – pavyzdžiui, kokosų vanduo, sportiniai gėrimai ar tiesiog žiupsnelis druskos, įmaišytas į vandenį.

Tinkama hidratacija padeda atkurti skysčių ir elektrolitų balansą organizme ir palengvina dehidratacijos simptomus.

Šiek tiek užkąskite. Net jei dėl pykinimo visai nesinori valgyti, verta suvalgyti bent nedidelį kiekį maisto. Alkoholis gali neigiamai paveikti cukraus kiekį kraujyje, todėl ji gali svyruoti, didindama silpnumą ir blogą savijautą.

Rinkitės lengvai virškinamus angliavandenius – skrebučius, duoną, krekerius. Taip organizmas gaus gliukozės, tačiau nebus per daug dirginamas skrandis. Gera idėja – kiaušinienė: kiaušiniai yra natūralus baltymų ir cisteino šaltinis, o ši aminorūgštis padeda skaidyti alkoholio skilimo produktus.

Poilsis. Alkoholis visiškai netinka kokybiškam miegui – nors gali greičiau užmigdyti, miegas tampa paviršutiniškas ir neatsistatantis. Skirkite sau papildomo laiko pamiegoti arba bent ramiai pagulėti. Organizmui reikia laiko, kad atsigautų ir atsistatytų.

Lengvas judėjimas. Lengvas fizinis aktyvumas – trumpas pasivaikščiojimas gryname ore ar švelnūs tempimo pratimai – gali pagerinti kraujotaką ir paskatinti endorfinų išsiskyrimą. Tai gali padėti greičiau pasijusti geriau, nors per daug savęs varginti ar sportuoti intensyviai pagirių metu nereikėtų.

Perigejus 2026 m. sausio 3 d. priartins pilnatės Mėnulį iki maždaug 362 312 kilometrų atstumu nuo Žemės (apie 225 130 mylių). Tai suteiks jam maždaug 14 proc. didesnį regimąjį dydį ir apie 30 proc. didesnį ryškumą, palyginti su toliausiu jo orbitos tašku.

Nors šis atstumas bus šiek tiek didesnis nei 2025 m. gruodžio 4 d. buvusio Šaltojo supermėnulio metu, ryškumo trūkumą kompensuos dar viena palanki dangaus sąlyga.

Šių metų Vilko supermėnulis pasirodys praėjus vos kelioms valandoms po Žemės perihelio – taško, kuriame mūsų planeta būna arčiausiai Saulės. Tuo metu Žemė priartėja apie 3,4 proc. labiau nei toliausiame orbitos taške. Dėl to į Žemės ir Mėnulio sistemą pasiekia truputį daugiau saulės šviesos, o tai suteikia papildomą šviesumo postūmį Mėnuliui.

Be to, šaltesnis oras paprastai būna sausesnis nei šiltas, todėl jame yra mažiau drėgmės. Sausesnis oras rečiau išsklaido šviesą, dangus tampa skaidresnis, o dangaus kūnai – ryškesni. Todėl 2026 m. sausio 3-osios naktis Šiaurės pusrutulyje, jei tik bus giedra, gali tapti idealiu metas stebėti Mėnulį. Tam nereikės jokios specialios įrangos – pakaks Jūsų akių ir šilto pledo.

Kas yra supermėnuliai?

Supermėnuliai – natūrali Mėnulio orbitos formos pasekmė. Mėnulio orbita aplink Žemę nėra idealiai apskrita, ji šiek tiek elipsinė. Todėl tam tikruose orbitos taškuose Mėnulis būna truputį arčiau ar toliau nei vidutinis jo atstumas – apie 384 400 kilometrų.

Artimiausias taškas vadinamas perigejumi. Jų per metus būna maždaug trylika. Tačiau supermėnuliu vadiname tik tuos kartus, kai perigejus sutampa su pilnatimi arba jaunatimi. Dėl to supermėnulių yra mažiau nei perigejų.

Mėnulio orbita taip pat kinta – ji precesuoja, tai yra, jos elipsės forma erdvėje lėtai pasisuka. Dėl to perigejų laikas nėra tiksliai susietas su Mėnulio fazėmis, ir kiekvienais metais supermėnuliai įvyksta skirtingomis datomis.

Į perigejaus atstumą daro įtaką ir kiti veiksniai: Saulės gravitacinis poveikis bei ilgamečiai Žemės ir Mėnulio sąveikos pokyčiai, dėl kurių Mėnulis labai pamažu tolsta nuo mūsų planetos.

Perihelius: Žemė arčiausiai Saulės

Perihelius – panašus reiškinys tik jau Žemės orbitoje aplink Saulę. Žemė Saulės atžvilgiu taip pat skrieja elipsine orbita, todėl kasmet, maždaug sausio 3 d., priartėja iki maždaug 147 099 900 kilometrų atstumo nuo Saulės. Tai yra arčiau už vidutinį atstumą, siekiantį apie 149,6 milijono kilometrų.

Toks priartėjimas padidina Saulės energijos kiekį, pasiekiantį Žemę ir Mėnulį, todėl pilnatis perihelio metu gali būti apie 6,5 proc. ryškesnė, palyginti su pilnatimi, įvykstančia toliausiame Žemės orbitos taške – afelyje.

Vilko supermėnulio pavadinimas ir išskirtinumas

Sausio mėnesio pilnatis tradiciškai vadinama Vilko Mėnuliu. Manoma, kad šis pavadinimas kilo iš šiaurės pusrutulio žiemos tradicijų ir senųjų tautų pastebėjimų, jog šalčiausiomis žiemos naktimis dažniau girdėdavosi vilkų staugimas.

2026 m. sausį Vilko Mėnulis bus ypatingas, nes sutaps net trys reiškiniai: pilnatis, Mėnulio perigejus ir Žemės perihelis. Tai – reta triguba dangaus kombinacija, dėl kurios šis Vilko supermėnulis bus ne tik didesnis ir ryškesnis, bet ir įspūdingesnis nei dauguma įprastų pilnačių.

Be to, tai bus paskutinis pilnas supermėnulis iki 2026 m. lapkričio 24 d. Tad jei mėgstate stebėti dangų, verta pasinaudoti šia proga ir iš anksto susiplanuoti žiemos nakties pasimatymą su Mėnuliu.

Per 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį bendrovė pristatė 124 807 automobilius – tai naujas ketvirčio rekordas ir 71,7 proc. didesnis skaičius nei prieš metus. Per visus 2025 metus NIO pristatė iš viso 326 028 automobilius, t. y. 46,9 proc. daugiau nei 2024 m. Iki 2025 m. gruodžio 31 d. bendras sukauptas pristatytų automobilių skaičius pasiekė 997 592 vienetus.

2025 m. gruodį NIO flagmaninis aukščiausios klasės visureigis „All-New NIO ES8“ viršijo 40 000 sukauptų pristatymų ribą ir tapo sparčiausiai parduodamu Kinijoje baterijiniu elektra varomu automobiliu (BEV), kurio kaina viršija 400 000 juanių.

Dėl pažangiausių išmaniųjų elektromobilių technologijų ir išplėtotas įkraunamos, keičiamos ir atnaujinamos energijos tiekimo tinklas sustiprino šio modelio lyderystę didelių trijų eilių sėdimų vietų visureigių segmente, pademonstravo išskirtinį konkurencingumą ir plačiai pripažįstamą vartotojų palankumą.

Tuo metu XPENG 2025 m. gruodį pristatė 37 508 automobilius – tai 2 proc. daugiau nei per tą patį 2024 m. laikotarpį. 2025 m. metinis pristatymų skaičius pasiekė 429 445 automobilius ir buvo 126 proc. didesnis nei 2024 m.

Per 2025 m. XPENG užsienio rinkose pristatė 45 008 automobilius, t. y. 96 proc. daugiau nei ankstesniais metais, ir metų pabaigoje jau buvo įsitvirtinusi 60-yje šalių ir regionų.

Skaičiuojama, kad 2025 m. XPENG pristatytų automobilių eksploatacija viso gyvavimo ciklo laikotarpiu leis sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas daugiau kaip 6,61 mln. tonų. Tai prilygsta anglies dioksido kiekiui, kurį per 10 metų galėtų absorbuoti 110 mln. jaunų medžių.

2025 m. XPENG paspartino savo nuosavo įkrovimo tinklo plėtrą – buvo įrengta daugiau kaip 1 100 naujų įkrovimo stočių, o bendras jų skaičius išaugo iki 3 000. Tai tapo svarbiu bendrovės infrastruktūros plėtros etapu.

Jūs neturite keisti mitybos ar imtis sudėtingų metodų. Užtenka kelių minučių judėjimo tinkamu metu. Šiame tekste sužinosite, kaip veikia vadinamoji „dujų išleidimo“ pasivaikščiojimo praktika, kodėl ji naudinga jūsų organizmui ir kaip ją teisingai įtraukti į savo dienotvarkę.

Kodėl po valgio gulėjimas nėra geriausias sprendimas

Po valgio jūsų virškinimo sistema pradeda aktyvų darbą. Maistas skrandyje ir žarnyne turi būti suskaidytas, perneštas ir įsisavintas. Kai jūs iš karto atsigulate ar ilgai sėdite, šie procesai sulėtėja.

Sėdima ar gulima padėtis gali paskatinti dujų kaupimąsi, sunkumo jausmą ir net refliuksą. Ypač tai pastebima po sočių, riebesnių ar skaidulų turinčių patiekalų. Jūs galite jausti spaudimą pilve, pilvo pūtimą ar norą atsipalaiduoti, tačiau tai ne visada padeda.

Būtent čia atsiranda paprasta alternatyva. Judėjimas po valgio skatina natūralius virškinimo procesus ir leidžia organizmui efektyviau tvarkytis su tuo, ką ką tik suvalgėte.

Kas yra „Fart Walk“ ir kodėl apie jį kalbama taip daug

„Fart Walk“ terminas tapo populiarus dėl socialinių tinklų, tačiau pati idėja nėra nauja. Tai paprastas, sąmoningas pasivaikščiojimas po valgio, kurio tikslas yra paskatinti žarnyno judėjimą ir sumažinti dujų kaupimąsi.

Šis pavadinimas pasirinktas sąmoningai provokuojantis, tačiau gydytojai pabrėžia, kad esmė slypi ne pavadinime, o rezultate. Jūs judate lengvu tempu, leidžiate kūnui atsipalaiduoti ir suteikiate virškinimo sistemai signalą veikti.

Įdomu tai, kad panašios idėjos buvo žinomos dar prieš šimtmečius. Senovės kultūrose buvo tikima, kad keli šimtai žingsnių po valgio padeda išsaugoti sveikatą ir ilgaamžiškumą. Šiuolaikinis mokslas šią išmintį tik patvirtina.

Kaip judėjimas po valgio veikia virškinimą

Kai jūs atsistojate ir pradedate judėti, jūsų organizme aktyvuojamas procesas, vadinamas peristaltika. Tai banginiai žarnyno judesiai, kurie stumia maistą ir dujas virškinamuoju traktu.

Judėjimas padeda išlaisvinti susikaupusias dujas, kurios kitaip galėtų likti „įstrigusios“ ir sukelti diskomfortą. Jūs galite pastebėti, kad pilvas tampa lengvesnis, sumažėja spaudimas ir sunkumas.

Be to, judėjimas skatina kraujotaką virškinimo organuose. Tai reiškia, kad maistinės medžiagos įsisavinamos efektyviau, o pats virškinimo procesas tampa sklandesnis.

Kodėl ši praktika padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje

Pasivaikščiojimas po valgio naudingas ne tik virškinimui. Tyrimai rodo, kad lengvas judėjimas po valgymo padeda sumažinti staigius cukraus kiekio kraujyje šuolius.

Kai jūs judate, raumenys pradeda naudoti gliukozę kaip energijos šaltinį. Tai padeda stabilizuoti cukraus lygį ir sumažinti apkrovą kasai. Ypač tai aktualu žmonėms, kurie turi polinkį į insulino rezistenciją ar nori kontroliuoti svorį.

Jūs neprivalote eiti ilgų ar intensyvių pasivaikščiojimų. Net dešimt ar penkiolika minučių lengvo ėjimo gali turėti pastebimą poveikį.

Kaip „Fart Walk“ gali prisidėti prie svorio kontrolės

Reguliarus pasivaikščiojimas po valgio ilgainiui gali padėti ir svorio reguliavimui. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie juda iš karto po valgymo, dažniau pasiekia geresnių rezultatų nei tie, kurie sportuoja vėliau.

Tai nereiškia, kad turite keisti sporto rutiną. Tačiau įprotis judėti po valgio gali tapti papildomu, labai paprastu įrankiu. Jūs sudeginate šiek tiek kalorijų, gerinate virškinimą ir mažinate persivalgymo pasekmes.

Svarbiausia tai daryti reguliariai, o ne kaip vienkartinį sprendimą.

Nauda emocinei ir psichologinei savijautai

Judėjimas po valgio teigiamai veikia ne tik kūną, bet ir protą. Pasivaikščiojimas padeda sumažinti stresą, nuraminti mintis ir pagerinti nuotaiką.

Moksliniai tyrimai rodo, kad net trumpi kasdieniai pasivaikščiojimai mažina depresijos riziką ir gerina smegenų veiklą. Jūs galite pastebėti, kad po pasivaikščiojimo jaučiatės ramesni ir labiau susitelkę.

Tai ypač svarbu vakarais, kai po ilgos dienos organizmui reikia ne dar vieno stimulų pliūpsnio, o švelnaus perėjimo į poilsio režimą.

Kaip teisingai praktikuoti pasivaikščiojimą po valgio

Jums nereikia specialios įrangos ar sudėtingų taisyklių. Svarbiausia yra laikas ir intensyvumas. Geriausia pradėti judėti praėjus kelioms minutėms po valgio, kai jaučiate, kad nebesate visiškai sotūs, bet dar neprasidėjo sunkumo jausmas.

Eikite lengvu tempu. Tai neturi būti sportinis ėjimas. Jūs turite jausti, kad judate natūraliai ir be įtampos. Pakanka dešimties ar dvidešimties minučių. Jeigu oras neleidžia išeiti į lauką, galite pasivaikščioti namuose ar laiptinėje. Svarbu pats judėjimo faktas, o ne vieta.

Jeigu norite mėgautis pupelėmis be nemalonių pojūčių, verta žinoti kelias esmines taisykles. Visata čia nereikalinga, užtenka paprastos praktikos ir šiek tiek kantrybės. Šis tekstas padės suprasti, ką būtent turite padaryti prieš gaminimą, kad pupelės netaptų pilvo pūtimo priežastimi.

Kodėl pupelės dažnai sukelia pilvo pūtimą

Pilvo pūtimas dažniausiai atsiranda tada, kai virškinimo sistema nesugeba visiškai suskaidyti tam tikrų maisto medžiagų. Pupelėse gausu sudėtinių angliavandenių, vadinamų oligosacharidais. Jūsų organizmas neturi fermentų, reikalingų jiems suskaidyti plonojoje žarnoje.

Kai šios medžiagos patenka į storąją žarną, jas pradeda fermentuoti žarnyno bakterijos. Šio proceso metu išsiskiria dujos, kurios ir sukelia pilvo pūtimą, spaudimo jausmą bei diskomfortą. Kuo daugiau nesuvirškintų medžiagų, tuo intensyvesni pojūčiai.

Be to, pupelėse gausu skaidulų ir vadinamojo atsparaus krakmolo. Nors tai naudinga žarnyno sveikatai, staigus didelio kiekio skaidulų suvartojimas gali sulėtinti virškinimą ir dar labiau sustiprinti dujų susidarymą.

Kodėl mirkymas yra svarbiausias žingsnis

Svarbiausias dalykas, kurį turite padaryti su pupelėmis prieš gaminimą, yra jų mirkymas. Tai nėra tik senas kulinarinis įprotis, o moksliškai pagrįsta praktika. Mirkymo metu dalis nevirškinamų junginių ištirpsta vandenyje.

Tradicinis būdas yra paprastas. Jūs suberiate sausas pupeles į indą, užpilate dideliu kiekiu vandens ir paliekate jas mirkti per naktį. Per šį laiką pupelės rehidratuojasi, suminkštėja, o dalis dujų susidarymą skatinančių medžiagų pereina į vandenį.

Labai svarbu šį vandenį išpilti. Jeigu pupeles virsite tame pačiame vandenyje, jūs iš esmės grąžinsite į patiekalą tai, ko norėjote atsikratyti. Išpylus vandenį ir pupeles perplovus, dujų susidarymo rizika sumažėja ženkliai.

Ką daryti, jei neturite laiko mirkyti per naktį

Jeigu pamiršote pupeles užmerkti iš anksto, tai dar nereiškia, kad turite jų atsisakyti. Yra greito mirkymo būdas, kuris taip pat gali padėti.

Jūs galite užvirti pupeles dideliame kiekyje vandens, pavirti kelias minutes ir tada nukelti nuo ugnies. Palikite pupeles tame karštame vandenyje maždaug valandai. Po to vandenį taip pat būtina išpilti, o pupeles perplauti švariu vandeniu.

Šis metodas nėra toks efektyvus kaip ilgas mirkymas, tačiau jis vis tiek padeda sumažinti nevirškinamų junginių kiekį. Tai geresnis sprendimas nei visiškas mirkymo praleidimas.

Kaip svarbu palaipsniui didinti pupelių kiekį

Jeigu pupelės nėra įprasta jūsų mitybos dalis, labai svarbu nepradėti nuo didelių porcijų. Net ir tinkamai paruoštos pupelės gali sukelti diskomfortą, jei organizmas nėra prie jų pripratęs.

Jūs turite leisti žarnynui prisitaikyti prie didesnio skaidulų kiekio. Pradėkite nuo mažų porcijų ir palaipsniui jas didinkite. Taip virškinimo sistema spės prisitaikyti, o dujų susidarymas bus mažesnis.

Taip pat naudinga pupeles derinti su kitais produktais. Pavyzdžiui, valgyti jas kartu su ryžiais, daržovėmis ar baltymais. Tai padeda sumažinti apkrovą virškinimui.

Kodėl svarbu plauti konservuotas pupeles

Jeigu naudojate konservuotas pupeles, gali atrodyti, kad viskas jau padaryta už jus. Tačiau net ir tokiu atveju viena klaida gali sukelti pilvo pūtimą. Skystis, kuriame laikomos konservuotos pupelės, dažnai turi likusių krakmolų ir oligosacharidų.

Prieš naudojimą pupeles būtina nupilti ir gerai nuplauti po tekančiu vandeniu. Tai padeda pašalinti dalį medžiagų, kurios gali sukelti diskomfortą. Daugelis žmonių šį žingsnį praleidžia ir vėliau stebisi, kodėl net konservuotos pupelės sukelia pūtimą.

Kodėl nepakankamas virimas yra pavojingas

Dar viena dažna klaida yra nepakankamai išvirtos pupelės. Kai kurios pupelės turi lektinų, kurie ne tik apsunkina virškinimą, bet ir gali sukelti rimtesnius negalavimus, tokius kaip pykinimas ar viduriavimas.

Jūs turite virti pupeles tol, kol jos tampa visiškai minkštos. Traškios pupelės gali atrodyti patrauklios, tačiau jos nėra draugiškos jūsų virškinimui. Laikykitės nurodymų pagal konkrečią pupelių rūšį ir neskubėkite.

Vandens vaidmuo virškinant pupeles

Skaiduloms virškinti būtinas pakankamas skysčių kiekis. Jeigu valgote pupeles, bet geriate per mažai vandens, skaidulos gali judėti lėčiau ir sukelti papildomą diskomfortą.

Jūs turite pasirūpinti, kad dienos metu gertumėte pakankamai vandens. Tai padeda skaiduloms atlikti savo funkciją ir mažina pilvo pūtimo tikimybę.

Šefas pabrėžia, kad žiedinio kopūsto lapai lengvai sugeria prieskonių ir padažų skonį, todėl su jais galima drąsiai eksperimentuoti. Jūs galite juos paversti tiek paprastu priedu prie mėsos ar žuvies, tiek savarankišku patiekalu, kuris nustebins net skeptiškus valgytojus.

Gardaus garnyro receptas

Norint išbandyti šį paprastą, bet netikėtai gardų patiekalą, jums reikės kelių pagrindinių ingredientų ir vos kelių minučių laiko.

Reikės:

• žiedinio kopūsto lapų ir apipjaustytų dalių – apie 200 g
• pusės svogūno
• 1 skiltelės česnako
• alyvuogių
• druskos ir pipirų
• žiupsnelio cukraus
• citrinos sulčių
• aliejaus kepimui
• sojų padažo – apie 10 g

Patiekimui:

• fetos sūrio
• skrudintų riešutų

Žiedinio kopūsto lapus smulkiai supjaustykite. Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir lengvai apkepkite smulkintą svogūną bei česnaką. Sudėkite supjaustytus lapus, alyvuoges, pagardinkite druska, pipirais, žiupsneliu cukraus ir įlašinkite šiek tiek citrinos sulčių.

Kepkite kelias minutes, kad daržovės liktų lengvai traškios ir neperkeptų. Baigiant gaminti galite įpilti šiek tiek sojų padažo, kuris suteiks patiekalui sodresnio skonio.

Patiekdami apibarstykite feta ir skrudintais riešutais. Tai paprastas, bet netikėtai gardus būdas panaudoti tai, kas dažnai laikoma maisto atliekomis.

Autorius apskaičiavo, kad jei tipiniame name yra 5–6 kambariai, taip pat koridoriai ir kitos erdvės, vidutiniškai vienam kambariui gali tekti apie 10 vorų.

„Kad pridėčiau šiek tiek asmeninio tyrimo, ką tik išsiurbiau visus namus ir radau tik 26 vorus. Tačiau tai tik tos namų vietos, kurias galime lengvai ir kruopščiai apžiūrėti. Jei įskaičiuosime erdves po grindimis, už šaldytuvo, palėpėje, garaže ir pan., vorų gali slėptis gerokai daugiau“, – aiškino jis.

Villasonas taip pat bandė apskaičiuoti, kiek vorų pasaulyje tenka vienam žmogui.

Atsižvelgiant į vidutinį vorų tankį atvirose buveinėse, 2017 m. Nüfflerio ir Birkhoferio publikacijoje minima plačiai cituojama vertė – apie 131 voras vienam kvadratiniam metrui žemės paviršiaus. Tai būtų maždaug 10 kvadrilijonų vorų visame pasaulyje, arba apie milijoną vorų vienam žmogui.

Autorius pabrėžia, kad tipiniuose namuose vorams iš tiesų nėra tiek daug maisto, tačiau čia beveik nėra gyvūnų, kurie minta vorais, pavyzdžiui, paukščių. Todėl patalpose gyvenantis voras gali išgyventi ilgiau nei lauke.

Villasonas nurodo, kad vorai vienu kartu padeda nuo 10 iki 250 kiaušinių, o namuose gyvenantys vorai per metus gali sudėti iki penkių vadų.

„Mažiau nei vienas procentas jų sulaukia suaugusio voro amžiaus, tačiau net ir tokiu atveju, jei į namų „gyventojų surašymą“ įtrauktume ir mažus vorus, skaičius vienu metu gali siekti kelis tūkstančius“, – rašoma jo medžiagoje.

Kaip suprasti, ar voras pavojingas?

Kitoje publikacijoje Villasonas aiškina, kiek iš tikrųjų žmogui pavojingi vorai. Pasak jo, apskritai šie gyvūnai didelės grėsmės nekelia: pasaulyje žinomi apie 45 000 vorų rūšių, tačiau mediciniškai reikšmingus įkandimus gali sukelti tik maždaug 30 rūšių.

„Taigi, galite paimti bet kurį atsitiktinį vorą ir su 99,9 % tikimybe teigti, kad jis nepavojingas“, – rašo autorius.

Jis pateikia duomenis, kad net Australijoje paskutinis užregistruotas mirtinas atvejis nuo voro įkandimo fiksuotas 2018 m., o prieš tai – dar 1979 m. Iš dalies tai siejama su veiksmingu priešnuodžių taikymu.

„Jungtinėje Karalystėje tik 12 iš 650 vietinių vorų rūšių turi iltis, galinčias perverti žmogaus odą. Nė vieno jų įkandimas nėra stipresnis už vapsvos įgėlimą, tačiau nėra jokio patogaus išorinio požymio, pagal kurį šiuos vorus būtų galima lengvai atskirti nuo visiškai nepavojingų rūšių“, – pažymima publikacijoje.

Kiti įdomūs faktai apie vorus

Anksčiau buvo pranešta apie patį ilgiausiai gyvenusį vorą pasaulyje – vadinamąjį „Voras Nr. 16“, priklausantį rūšiai Gaius villosus iš Australijos. Ši patelė išgyveno net 43 metus ir rekordą pasiekė ne dėl genetikos, o dėl gyvenimo būdo: ji gyveno žmogaus nepaliestuose krūmynuose, mažai judėjo ir pasižymėjo itin lėta medžiagų apykaita. Įdomu tai, kad voras žuvo ne nuo senatvės, o nuo vapsvos įkandimo.

Taip pat buvo aiškinta, kiek akių turi vorai. Nors kai kurių rūšių atstovai turi šešias akis, „pagal nutylėjimą“ vorams būdingos aštuonios akys, dažniausiai išsidėsčiusios maždaug dviem eilėmis. Skorpionai turi nuo 6 iki 12 akių, tačiau jos daug mažesnės ir sunkiau pastebimos.

Tačiau šiaurės rytinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse termometrų stulpeliai kristi nesustos, o tai sudarys palankias sąlygas sniego dangai formuotis ir išsilaikyti. 

Vis dar esame pietinėje ciklono dalyje, kuri pasižymi audringais ir darganais orais, tačiau po truputį ciklono įtaka silpnės. Vis dėlto žiemos scenarijus jau parašytas – sausio pradžia Lietuvoje tampa šaltų orų ir tikros žiemos sugrįžimo laikotarpiu.

Šeštadienis: truputį ramiau, bet žiema nesitraukia

Sausio 4-oji atneš mažiau kritulių, tačiau žiemos požymių tik daugės. Naktį daug kur pasnigs, tačiau intensyvumas bus mažesnis nei penktadienį. Pajūryje vyraus šlapdriba, todėl sniego danga čia nesusidarys.

Vėjas išliks pietvakarių krypties, 7-12 m/s, pajūryje naktį gūsiai sieks iki 15 m/s. Dėl stipresnio vėjo ir žemų temperatūrų jutiminė temperatūra išliks nemaloni.

Temperatūra naktį vyraus nuo –1 iki –3 laipsnių, pajūryje ir vakariniuose rajonuose bus šilčiau – 0 iki +2 °C. Dieną daug kur laikysis apie –2 – 0 laipsnius, pajūryje pakils iki +3 °C.

Kritulių šeštadienį tikėtina mažiau, tačiau vis dar protarpiais pasnigs. Tai leis sniego dangai išlikti, o kai kur net padidėti. Pajūryje sniego išsilaikymas mažai tikėtinas, bet žemyninėje šalies dalyje žiema įsitvirtins dar labiau.

Sekmadienis: mažiau kritulių, bet temperatūra krenta

Sausio 5-osios naktį snigs mažiau, tačiau temperatūra toliau kris. Naktį daug kur formuosis plikledis, todėl tiek pėstieji, tiek vairuotojai turėtų išlikti ypač budrūs.

Šią dieną snigs nedaug – daugiausia naktį ir ryte. Daug kur dieną išliks debesuota, tačiau iš dangaus kris tik pavienės snaigės. Pajūryje vis dar galimos šlapdribos apraiškos, tačiau pagrindinėje šalies dalyje jau įsitvirtins sausas ir šaltas oras.

Temperatūra naktį kris iki –3 –8 laipsnių, pajūryje išliks apie 0 °C. Dieną šals toliau – temperatūra bus apie –1 –4 °C, o pajūryje dar laikysis iki +2 °C.

Vėjas suksis iš pietų, pietvakarių, sustiprės iki 12 m/s, o pajūryje vėl gali kilti gūsiai iki 15 m/s.

Artimiausių dienų tendencijos: tikra žiema jau čia

Prasidėjusi savaitė toliau tvirtins žiemos pozicijas. Nuo sausio 6 dienos vis dažniau pasnigs, ypač vakariniuose ir šiaurės vakariniuose rajonuose. Temperatūra kris dar žemiau – kai kur naktimis gali siekti –13 laipsnių, o vietomis net ir daugiau.

Sausio 7-9 dienomis kritulių kiekis mažės, bet naktimis prognozuojami rimti šalčiai – iki –15 °C, o kai kur ir iki –17 °C. Dienomis šals iki –7 °C, o vietomis net šalčiau. Vakarai ir pajūris išliks šiltesni, tačiau ir ten sniego danga pagaliau susiformuos.

Taigi savaitgalis taps lūžio tašku – pereiname iš šlapdribos ir vėlyvo rudens sąlygų į rimtą žiemą. Ciklonas „Anna“ paskelbia žiemos sezono pradžią visoje Lietuvoje. Atsargumas, šiltas aprangos sluoksnis ir kantrybė keliuose taps būtini žiemos palydovai. Sniegas, šaltis ir plikledis jau čia – tikra sausio pradžia.

Dvi savaites graužikai gyveno mikrosvorio sąlygomis, buvo veikiami kosminės radiacijos ir patyrė neįprastas gyvenimo orbitoje aplinkybes. Lapkričio 14 dieną jie sėkmingai sugrįžo į Žemę. Gruodžio 10 dieną viena pelių patelė atsivedė devynis sveikus jauniklius.

Šiame eksperimente šeši iš devynių jauniklių išgyveno – toks išgyvenamumas mokslininkų vertinamas kaip visiškai normalus. Motina gerai juos žindo, o mažyliai yra judrūs ir vystosi taip, kaip ir tikėtasi.

Kinijos mokslų akademijos Zoologijos instituto tyrėja Wang Hongmei pabrėžė šio atradimo reikšmę: trumpalaikė kelionė į kosmosą nepakenkė pelės vaisingumui ir gebėjimui normaliai susilaukti palikuonių.

Šis bandymas nebuvo vien tik demonstracinis skrydis su gyvūnais. Pelės genetiškai yra labai artimos žmogui, jos greitai dauginasi ir jų fiziologinės reakcijos į stresą dažnai yra panašios į žmonių. Jei kosmoso sąlygos iš esmės sutrikdytų žinduolių reprodukciją, pirmiausia tai būtų užfiksuota būtent pelių modeliuose.

Tačiau misija neapsiėjo be sunkumų. Netikėtai pasikeitus „Shenzhou-20“ grįžimo grafikui, pelių buvimas kosminėje stotyje užsitęsė ilgiau, nei buvo planuota, ir iškilo potencialaus maisto stygiaus grėsmė.

Ant Žemės dirbanti komanda skubiai išbandė įvairius avarinio maitinimo variantus, naudodama pačių astronautų atsargas: suspaustus sausainius, kukurūzus, lazdynų riešutus bei sojų pieną.

Po patikrinimo bandymų Žemėje paaiškėjo, kad sojų pienas yra saugiausia ir tinkamiausia avarinė mitybos priemonė. Vanduo į pelių modulį buvo tiekiamas per išorinį įvadą, o dirbtinio intelekto pagrindu veikianti stebėsenos sistema realiu laiku sekė pelių judėjimą, ėdimo įpročius ir miego ciklus. Pagal šiuos duomenis buvo prognozuojama, kada gali išsekti maisto atsargos.

Visą laiką orbitoje pelės gyveno kruopščiai kontroliuojamomis sąlygomis. Apšvietimas buvo įjungiamas 7 valandą ryto ir išjungiamas 19 valandą vakaro, kad būtų išlaikytas įprastas, Žemės paros ritmą atitinkantis cirkadinis ciklas.

Jų pašaras buvo subalansuotas, maistingas, bet specialiai gana kietas – taip buvo tenkinamas natūralus pelių poreikis nuolat dilinti dantis. Kryptingas oro srautas palaikė modulio švarą, pūkelius ir išmatas nukreipdamas į surinkimo talpas.

Dabar mokslininkai labai atidžiai stebės šiuos „kosmoso jauniklius“: fiksuos jų augimo kreives, ieškos fiziologinių pokyčių, kurie galėtų atskleisti paslėptą motinos buvimo kosmose poveikį. Taip pat bus tiriama, ar šie palikuonys patys gali normaliai daugintis, siekiant nustatyti galimus kelių kartų trukmės padarinius.

Galutinis tokio pobūdžio tyrimų tikslas gerokai pranoksta pelių biologijos ribas. Prieš žmonėms leidžiantis į kelerius metus trunkančias misijas į Marsą ar kuriant ilgalaikes bazes Mėnulyje, būtina suprasti, ar reprodukcija kosmose bei po buvimo kosmose vyksta normaliai.

Išlieka daugybė neatsakytų klausimų: ar žinduoliai gali pastoti, išnešioti ir sėkmingai atsivesti jauniklių sumažintos gravitacijos sąlygomis? Ar kosminiai spinduliai nepažeidžia kiaušialąsčių ir spermatozoidų taip, kad rimtesni padariniai išryškėja tik kitoje kartoje?

Vienos pelės atsivesta vada, žinoma, dar nesuteikia visų atsakymų. Tačiau tai – labai viltinga pradžia, rodanti, kad bent trumpalaikės kelionės į kosmosą žinduolių vaisingumo nebūtinai sunaikina.

Naktį, kai temperatūra smarkiai nukrenta, medžio audiniai sušąla. Ryte, saulės apšviestoje kamieno pusėje, jie greitai įšyla ir plečiasi, o dar sukaustyti šalčio audiniai kitose vietose išlieka stipriai atšalę. Staigus temperatūrų ir įtempimų skirtumas gali sukelti žievės trūkimą – vadinamuosius šalčio įtrūkius.

Ypač jautrios tokiai žalai yra rūšys su lygiomis žievėmis: vyšnios, slyvos, persikai, graikiniai riešutmedžiai, taip pat kiti jauni vaismedžiai. Vyresni medžiai, kurių žievė jau stora ir šiurkšti, šalčiui yra atsparesni, tačiau jų kamieno ir šakų plyšiuose dažnai peržiemoja kenkėjai. 

Dėl to sodininkai nuo senesnių medžių atsargiai nugramdo atšokusius, negyvus žievės gabalus specialiais gremžtukais ar vieliniais šepečiais, stengdamiesi nepažeisti gyvų audinių.

Vienas populiariausių žiemos darbų sode – vaismedžių kamienų balinimas. Tai veiksmingas būdas apsaugoti žievę nuo staigių temperatūros pokyčių. Baltas paviršius atspindi saulės spindulius ir dėl to įšyla gerokai lėčiau nei tamsios spalvos. Sausio, vasario ir kovo mėnesiais saulė kasdien pakyla vis aukščiau, dienos ilgėja, tačiau naktys vis dar gali būti itin šaltos. 

Tokiu metu paros temperatūrų svyravimai būna ypač dideli – būtent tada balinimas geriausiai apsaugo žievę nuo įtrūkimų.

Balinimas atliekamas skirtingu metu, priklausomai nuo sodininko įpročių, tačiau dažniausiai pradedama vėlyvą rudenį arba prieš prognozuojamus stipresnius šalčius. Kai kurie pradeda dar spalį, tačiau tokiu atveju procedūrą vis tiek tenka pakartoti gruodžio pabaigoje ar sausį, nes lietus ir sniegas kalkių sluoksnį palaipsniui nuplauna.

Kaip teisingai balinti vaismedžius?

Prieš pradedant balinimą, svarbu pasirinkti tinkamą priemonę. Paprasti balti dažai iš statybinių parduotuvių tam netinka. Geriausia apsilankyti specializuotoje sodo prekių parduotuvėje ir įsigyti medžių balinimui skirtą preparatą. Dažnai jis būna praturtintas kalciu ir kitomis medžiagomis, gerinančiomis žievės būklę ir atsparumą. Tiksli naudojimo instrukcija paprastai pateikiama ant pakuotės, todėl prieš darbą verta ją atidžiai perskaityti.

• Iš pradžių pašalinkite atšokusius, laisvus žievės gabalėlius ir nuvalykite didesnius nešvarumus nuo kamieno.
• Geriausia balinti dieną, kai nėra šalčio ir kritulių – preparatas turi spėti apdžiūti.
• Preparatą tepkite plačiu, standžiu teptuku per visą kamieno aukštį – nuo pat žemės paviršiaus iki pirmųjų stambesnių šakų išsišakojimo.

Balinimas sausį apsaugos medžius nuo vasario ir kovo šalčių.

Tepant nereikėtų taupyti priemonės – svarbu, kad sluoksnis būtų tolygus, pakankamai storas ir padengtų visus žievės paviršiaus nelygumus. Be to, kad apsaugo nuo šalčio ir temperatūros šuolių, balinimas gali padėti riboti ir samanų bei kerpių plitimą ant žievės. Dauguma tokių preparatų turi šarminę reakciją, o šie organizmai geriausiai auga rūgščioje terpėje.

Mokslinis tyrimas, publikuotas žurnale Arctic („Reducing Solar Heat Gain during Winter: The Role of White Bark in Northern Deciduous Trees“, T. Karels, R. Boonstra, 2002), patvirtino balinimo veiksmingumą. Nustatyta, kad balta žievės spalva pastebimai mažina jos įkaitimą saulėje. Balintų medžių kamienuose fiksuota mažiau pažeidimų nei medžių su natūralia žieve. Šis eksperimentas aiškiai parodo, kodėl kamienų balinimas yra toks svarbus ir naudingas kiekvienam sodininkui.

Tokios klajoklės planetos yra mažos, tamsios ir jų neįmanoma tiesiogiai pamatyti teleskopu. Vietoj to astronomai jas aptinka pagal poveikį tolimų šaltinių šviesai. Kai planeta praskrenda tarp mūsų ir ryškesnio objekto, pavyzdžiui, žvaigždės, jos gravitacija veikia tarsi lęšis – trumpam sustiprina ar iškreipia to šaltinio šviesą. Šis reiškinys vadinamas gravitaciniu mikrolęšiavimu.

Norint nustatyti lęšiu tampančio objekto masę, paprastai būtina žinoti ir jo atstumą. Tačiau vieniša planeta nesuteikia beveik jokių papildomų užuominų – nėra žvaigždės šeimininkės ar aiškios aplinkos, todėl jos nuotolį apskaičiuoti labai sudėtinga.

Šį kartą astronomams nepaprastai pasisekė. Pradinis lęšiavimo įvykis 2024 m. gegužės 3 d. buvo nepriklausomai užfiksuotas keliais antžeminiais teleskopais Čilėje, Pietų Afrikoje ir Australijoje. Be to, tą patį įvykį per 16 valandų trukmę net šešis kartus stebėjo jau darbą baigęs „Gaia“ kosminis teleskopas.

Esminis dalykas – „Gaia“ tuo metu buvo nutolusi nuo Žemės apie 1,5 mln. kilometrų, todėl „matė“ dangų truputį kitu kampu nei teleskopai Žemėje. Dėl šio nedidelio perspektyvos skirtumo žvaigždės šviesa stebėtojams pasiekė skirtingu metu ir šiek tiek skirtingai.

Tokiu būdu astronomai galėjo įvertinti atstumą iki lęšiu tapusio objekto – panašiai, kaip mūsų smegenys nustato atstumą iki daikto, naudodamos dviejų šiek tiek skirtingų akių vaizdus. Žinant atstumą, jau galima tiksliai apskaičiuoti ir pačios planetos masę.

Skaičiavimai parodė, kad planeta yra maždaug už 9 785 šviesmečių nuo Žemės, o jos masė sudaro apie 22 procentus Jupiterio masės.

Susijusiame komentare astrofizikas Gavinas Colemanas iš Londono Karalienės Marijos universiteto teigia, kad ši technika gali tapti ypač naudinga tyrinėjant klajokles planetas, kai 2027 m. bus paleistas Nancy Grace Roman kosminis teleskopas. Šis naujas galingas įrenginys galės stebėti milžiniškas dangaus sritis maždaug tūkstantį kartų greičiau nei Hablo teleskopas, todėl tikimybė užfiksuoti panašius gravitacinio lęšiavimo įvykius gerokai išaugs.

„Šis atradimas parodo, kaip suderinti stebėjimai gali padėti įveikti sunkumus nustatant klajojančios planetos padėtį ir masę bei pagerinti mūsų supratimą apie tai, kaip tokios planetos formuojasi“, – pabrėžia Colemanas.

Šią didžiausią pasaulyje atviroje jūroje įrengtą saulės elektrinę suprojektavo ir įgyvendino bendrovė „Guohua Investment“, priklausanti valstybinei energetikos milžinei „China Energy Investment Corp“ (CHN Energy). Pilnas elektrinės prijungimas prie tinklo įvyko 2025 m. gruodžio pabaigoje.

HG14 elektrinė įrengta maždaug už 8 kilometrų nuo kranto. Tai pirmoji pasaulyje jūrinė saulės elektrinė, kurios įrengtoji galia siekia 1 gigavatą ir kuri yra sumontuota ant polių jūroje. Iš viso panaudotos 2934 platformos, įrengtos ant specialių plieninių santvarų. Kiekvienos platformos ilgis – apie 60 metrų, plotis – apie 35 metrai.

Konstrukcija ne tik atlaiko stiprius, iki 11 balų pagal Boforto skalę siekiančius štormus ir sudėtingas žiemos ledo sąlygas, bet ir leidžia daugiau kaip 10 procentų sumažinti plieno sąnaudas.

Galinga saulės ferma aprūpins elektra daugiau kaip 2,6 mln. žmonių

Pasiekusi pilną projektinę galią, ši milžiniška elektrinė turėtų pagaminti apie 1,78 TWh (teravatvalandžių) elektros energijos per metus. Tokį kiekį energijos suvartoja maždaug 2,67 mln. žmonių. Norint pagaminti analogišką elektros energijos kiekį iš anglies, tektų sudeginti daugiau kaip 500 tūkst. tonų šio iškastinio kuro.

Kinija čia panaudojo apie 2,3 mln. dvipusių N tipo saulės modulių. Be to, saulės ferma sujungta su dideliu 200 MWh talpos energijos kaupikliu, leidžiančiu stabilizuoti tiekimą ir efektyviau naudoti pagamintą energiją.

Šiame projekte pirmą kartą Kinijoje panaudotas ir jūrinis 66 kV įtampos kabelis. Dėl tokio techninio sprendimo galima perduoti didelius elektros energijos kiekius didesniais atstumais, sumažinant nuostolius ir padidinant sistemos patikimumą.

Tokio masto jūrinės saulės elektrinės rodo, kad Kinija kryptingai plėtoja didelio pajėgumo atsinaujinančios energetikos projektus ir derina juos su pažangiais energijos kaupimo bei perdavimo sprendimais. Tai dar vienas žingsnis siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

O kai kurios sumos, kurias bankai nuskaičiuoja automatiškai, tampa tarsi nematomu pinigų nutekėjimu, ypač tiems, kurie į savo banko sąskaitą žiūri tik tada, kai gauna algą. Tad kyla labai natūralus klausimas – ar tikrai bankų paslaugos yra tokios brangios, kaip atrodo, ir už ką tiksliai mes mokame?

Mėnesinis mokestis – už ką jis imamas?

Dauguma bankų siūlo standartinius paslaugų planus, kuriuose vienu mėnesiniu mokesčiu padengiamos pagrindinės paslaugos, tokios kaip pavedimai eurais, sąskaitos tvarkymas, kortelės palaikymas. 

Nors atrodo patogu, dažnam klientui lieka neaišku, kodėl turint tik vieną mokėjimo kortelę ir atliekant kelis pervedimus per mėnesį vis tiek reikia mokėti 1–3 eurus. Toks fiksuotas mokestis, tarsi prenumerata, leidžianti naudotis infrastruktūra. Tačiau tai nereiškia, kad realiai išnaudojame tiek, kiek sumokame. 

Neretai bankai pateikia planų kainodarą, kuri atrodo „patraukli“, bet paslaugų apimtis yra per didelė eiliniam klientui. Tai panašu į tai, kai perki sporto salės narystę, bet apsilankai du kartus per mėnesį.

Kai kurios paslaugos, kurios anksčiau buvo nemokamos, dabar įtrauktos į planus, pavyzdžiui, grynųjų pinigų paėmimas ar net banko sąskaitos išrašas. Vartotojas moka ne už kiekvieną paslaugą atskirai, o už galimybę jomis naudotis – ar jis to nori, ar ne.

Kiek kainuoja tavo pinigų prieinamumas?

Iš pirmo žvilgsnio, atrodo logiška – jei nori išsiimti pinigų iš savo sąskaitos, turėtum tai galėti padaryti nemokamai. Deja, kai kurie bankai taiko griežtus limitus, nemokami tik keli išgryninimai per mėnesį, viršijus – taikomas 1–2 proc. mokestis. Ir jei dar naudoji kito banko bankomatą – sumos išauga dar labiau.

Šis mokestis dažnai aiškinamas logistikos sąnaudomis, apsaugos paslaugomis, technine priežiūra. Vis dėlto, daugeliui tai atrodo paradoksalu, kodėl turėčiau mokėti už tai, kad atsiimu savo pinigus? Ir jei anksčiau tokie mokesčiai atrodė priimtini grynųjų mėgėjams, dabar jie taikomi beveik visiems, net ir tiems, kurie pinigus pasiima tik sykį per kelis mėnesius.

Dar daugiau klausimų kelia tarptautiniai pervedimai ar valiutos konvertavimas. Kai kuriais atvejais, už tai, kad pervedi pinigus užsienin, gali tekti sumokėti 10–30 eurų. Ir net jei viskas vyksta automatiškai sistemoje, sumos lieka įspūdingos, ypač, jei pavedimas atliekamas ne darbo dieną.

Pelno siekimas – kur baigiasi paslauga, kur prasideda verslas?

Bankas, kaip įstaiga, nėra labdaros organizacija. Jo tikslas – uždirbti. Tačiau problema kyla tuomet, kai pelno siekimas pradeda dominuoti prieš kliento interesą. Vis daugiau paslaugų tampa apmokestinamos, o klientas ne visada turi realų pasirinkimą, nes bankų Lietuvoje nėra tiek daug, kad konkurencija būtų agresyvi.

Dar vienas aspektas – siūlomi finansiniai produktai, kurie kartais „prastumiami“ kaip naudingi. Įmokų draudimas, kortelės su papildomomis paslaugomis, net sąskaitų likučių draudimas – visa tai kainuoja. Ir jei klientas neatsargiai pasirašo be detalesnio skaitymo, mėnesinis mokestis gali išaugti dar keliais eurais.

Be to, net smulkūs veiksmai, tokie kaip SMS informacijos siuntimas ar priminimai apie mokėjimus, tampa papildomais mokesčiais. Tiesa, dažniausiai šios paslaugos būna įjungtos automatiškai ir tai reiškia, kad klientas mokės tol, kol pats jų neišjungs.

Alternatyvos egzistuoja, bet ne visiems

Šiuolaikinėje finansinėje ekosistemoje atsiranda vis daugiau alternatyvų: fintech įmonės, skaitmeniniai bankai, mobiliosios aplikacijos, kurios siūlo mažesnius mokesčius arba nemokamas paslaugas. Vis dėlto, daug vyresnio amžiaus žmonių, mažesnių miestų gyventojų ar tiesiog mažiau technologijomis besinaudojančių žmonių lieka lojalūs senosioms sistemoms.

Kai kurie jų net nežino, kad moka už paslaugas, kurias galėtų gauti nemokamai kitur. O kiti tiesiog bijo pasikeitimų. Būtent todėl tradiciniai bankai ir toliau renkasi „klusnią“ auditoriją, kuri nekelia per daug klausimų, tik kartais pasipiktina, kodėl banke liko mažiau, nei turėjo būti.

Mokame už patogumą ar už nežinojimą?

Galima sakyti, kad bankų paslaugų kainos dažnai atspindi mūsų pasirinkimą. Tie, kurie domisi, analizuoja ir ieško geresnių sąlygų, moka mažiau arba visai nemoka. Tie, kurie priima viską kaip duotybę – tampa pelningiausiais klientais.

Kainodaros painumas, automatiniai nuskaitymai ir ilgų sutarčių niuansai leidžia bankams veikti skaidriai, bet ne visada aiškiai. O kol klientas nežino, už ką moka, tol jam atrodo, kad moka per daug. Ir galbūt svarbiausias klausimas šiuo atveju - ar tikrai visada reikia tiek mokėti, ar tiesiog reikia žinoti daugiau?

Ypač žiemą katės mielai neišlįstų iš po užkloto – joms svarbu jausti šilumą, jaukumą ir emocinį saugumą. Artumas su žmogumi joms padeda atsipalaiduoti, nusiraminti ir pasijusti saugioms savo teritorijoje.

Prieš miegą ir po jo, o dažnai ir kelis kartus per dieną, katės nuolat išsitiesia, išlenkia nugarą, ištiesia priekines ir užpakalines letenas, kartu dažnai žiovauja ir murkia. Šis ritualas kartojamas taip nuosekliai, kad daugelis šeimininkų ima svarstyti – ką iš tikrųjų reiškia toks elgesys?

Kodėl katė rangosi?

Katės mėgsta rangytis dėl kelių pagrindinių priežasčių. Kaip sportininkai, kurie prieš treniruotę apšyla, taip ir katės ištempia raumenis prieš aktyvumą. Jos tai daro ryte, po dienos snaudulių ir kiekvieną kartą pabudus iš gilesnio miego. Tokiu būdu jos paruošia kūną šokinėjimams, bėgiojimui ar žaidimams.

Dažnai rangymasis sutampa su akimirka, kai katė pamato grįžtantį žmogų. Šeimininko sugrįžimas į namus katei – ženklas, kad tuoj prasidės dėmesys, bendravimas, žaidimai ar maitinimas. Išsitiesdama ji tarsi „įsijungia“ į aktyvesnį režimą ir parodo, kad yra pasirengusi bendrauti.

Katės rangosi ir instinktyviai dėl sveikatos priežasčių – kad išlaikytų lankstumą ir paskatintų kraujo tekėjimą į raumenų skaidulas. Tai padeda palaikyti gerą judesių amplitudę, staigų reakcijos greitį ir apskritai gerą fizinę būklę. Reguliarus ištempimas taip pat mažina raumenų įtampą po ilgesnio nejudrumo.

Be to, tokio elgesio metu išsiskiria vadinamieji „laimės hormonai“, todėl rangymasis padeda sumažinti stresą ir įtampą. Taip katė atsipalaiduoja, nusiramina ir natūraliai gerina savo savijautą. Iš jų tikrai galime pasimokyti – trumpas tempimo pratimas po darbo ar poilsio naudingas ir žmogui.

Katės rangymasis yra toks pat natūralus, kaip žmogaus tempimasis atsikėlus iš lovos. Skirtumas tas, kad katė tai daro dažniau, sąmoningai derindama prie poilsio ir aktyvumo fazių, o mes dažnai šį poreikį ignoruojame.

Kodėl katė rangosi, kai jus pamato?

Kai katė ima rangytis jus pamačiusi, ji siunčia aiškų signalą: ji jus mato, pripažįsta ir yra pasirengusi kontaktui. Tai – savotiškas „labas“ katės kalba. Ji ne tik pažadina savo kūną, bet ir parodo, kad jaučiasi šalia jūsų saugiai.

Jei kartu su rangymusi katė žiovauja, jos ausys ramiai juda ar lengvai virpa, o kūno laikysena atsipalaidavusi, tai reiškia, kad ji yra visiškai rami ir nuoširdžiai džiaugiasi jūsų buvimu. Tokiais momentais ji nejaučia jokios grėsmės, o jūs jai siejatės su komfortu ir geromis emocijomis.

Rangymasis jūsų akivaizdoje – vienas iš būdų išreikšti prisirišimą ir stiprinti tarpusavio ryšį. Taip katė parodo pasitikėjimą bei palankumą. Gyvūnas, kuris jaučiasi nesaugiai, šalia žmogaus nesirangys atsipalaidavęs – priešingai, jis bus įsitempęs, pasiruošęs bėgti ar slėptis.

Katės dažnai demonstruoja pasitikėjimą atverdamos pačias pažeidžiamiausias kūno vietas, pavyzdžiui, pilvą. Jei rangydamasi ji šiek tiek apsiverčia ant šono ar nugaros, tai dar aiškesnis ženklas, kad ji šalia jūsų jaučiasi saugiai ir patogiai.

Dažnai pakanka šiek tiek atidumo, kad iš katės kūno kalbos suprastume, ko ji nori: ar prašo dėmesio, ar nori žaisti, ar tiesiog mėgaujasi jūsų buvimu šalia. Rangymasis, murkimas, rami uodegos padėtis ir švelni akių išraiška paprastai reiškia pasitenkinimą, pasitikėjimą ir gerą nuotaiką.

Kai kitą kartą jūsų katė, išgirdusi durų raktą ar jūsų balsą, išsities ir gražiai išsirangys ant grindų, verta tai priimti kaip nuoširdų pasisveikinimą ir meilės gestą. Tai – jos būdas pasakyti, kad jūs jai svarbūs.

Paprastai Žemės sukimasis lėtėja dėl potvyninių sąveikų su Mėnuliu, kuris „atimdamas“ dalį planetos sukamąjį energijos kiekį pamažu tolsta ir lėtina jos sukimąsi. Tačiau tyrimo autoriai nustatė, kad prekambro laikotarpiu šį poveikį beveik visiškai kompensavo atmosferos potvyniai, kuriuos sukeldavo Saulės šildymas.

Tam tikromis sąlygomis atmosferos bangos įeidavo į rezonansą ir sukurdavo momentą, spartinantį Žemės sukimąsi, taip subalansuodamos Mėnulio stabdomąjį poveikį. Dėl to paros trukmė stabilizavosi maždaug ties 19 valandų riba.

Duomenys iš giliosios geologinės praeities

Mokslininkai surinko 22 nepriklausomus Žemės paros trukmės įvertinimus, gautus analizuojant potvyninius nuogulų sluoksnius, stromatolitus ir ritmiškas geologines struktūras. Dalis duomenų buvo gauta pasitelkus šiuolaikinius ciklostrati-grafijos metodus, leidžiančius nustatyti senovės Žemės sukimąsi pagal senas nuosėdines uolienas.

Statistinė analizė atskleidė aiškiai matomą „plato“ – laikotarpį, kai paros trukmės kitimas buvo sustojęs ir truko apie milijardą metų, kol paros vėl pradėjo ilgėti iki mums įprastų 24 valandų.

Šis laikotarpis sutampa su vadinamuoju „nuobodžiuoju milijardu“ – epocha, kai klimatas buvo palyginti stabilus, o biologiniai pokyčiai vyko lėtai. Jis taip pat patenka tarp dviejų didelių atmosferos deguonies kiekio pokyčių etapų.

Tyrėjai spėja, kad deguonies ir ozono kiekio permainos galėjo veikti atmosferos potvynių stiprumą, o šie savo ruožtu – palaikyti Žemę rezonansinėje būsenoje. Jai pasibaigus, tolesnis paros ilgėjimas galėjo sudaryti palankesnes sąlygas efektyvesniam fotosintezės procesui ir deguonies kiekio augimui, kuris buvo būtinas sudėtingesnės gyvybės formų atsiradimui ir evoliucijai.

Svarbu suprasti, kad ginekologo konsultaciją rekomenduojama planuoti ne tik atsiradus nusiskundimams. Profilaktiniai apsilankymai leidžia stebėti organizmo pokyčius ilgesnėje perspektyvoje ir laiku reaguoti net į nedidelius nukrypimus nuo normos.

Dažniausios situacijos, kada konsultacija tampa būtina

Yra aplinkybių, kai delsti nereikėtų. Ginekologo konsultacija padeda aiškiai įvertinti situaciją ir parinkti tinkamiausią tolesnių veiksmų planą.

Dažniausios priežastys kreiptis:

• nereguliarus menstruacijų ciklas, neįprastas skausmas ar kraujavimas;
• diskomfortas dubens srityje, skausmas lytinių santykių metu.

Tokiais atvejais ginekologo konsultaciją verta vertinti kaip prevencinį žingsnį, o ne vien reakciją į jau įsisenėjusią problemą.

Prevencija yra viena svarbiausių šiuolaikinės ginekologijos krypčių. Reguliarūs patikrinimai leidžia anksti nustatyti uždegiminius procesus, hormonų pusiausvyros sutrikimus ar ikivėžinius pakitimus. Tai ypač svarbu, nes ankstyvose stadijose daugelis būklių nesukelia jokių aiškių simptomų.

Ginekologo konsultacijos metu taip pat galima aptarti kontracepcijos pasirinkimą, nėštumo planavimą, nevaisingumo klausimus ar menopauzės laikotarpio ypatumus. Individualus požiūris padeda pritaikyti sprendimus pagal moters amžių, gyvenimo būdą ir sveikatos istoriją.

Kaip pasiruošti ginekologo konsultacijai?

Geras pasiruošimas leidžia maksimaliai išnaudoti konsultacijai skirtą laiką. Pravartu iš anksto apgalvoti pastebėtus simptomus, jų trukmę, užsirašyti vartojamus vaistus, taip pat prisiminti ankstesnius tyrimus ar taikytą gydymą.

Rekomenduojama:

• užsirašyti svarbiausius klausimus ir pastebėjimus;
• atsinešti ankstesnių tyrimų rezultatus, jei jie buvo atlikti.

Tokiu būdu ginekologo konsultacija tampa tikslesnė, o priimami sprendimai – labiau pagrįsti ir pritaikyti konkrečiai situacijai.

Patikimo specialisto vaidmuo sprendžiant jautrius klausimus

Ginekologo konsultacija grindžiama pasitikėjimu ir atviru dialogu. Tik išsamiai aptarus visus rūpimus klausimus galima priimti tinkamus sprendimus. Profesionalus požiūris leidžia ne tik nustatyti diagnozę, bet ir aiškiai paaiškinti situaciją suprantama kalba, vengiant perteklinės medicininės terminijos.

Net ir nejaučiant jokių nusiskundimų, reguliarūs apsilankymai pas ginekologą leidžia stebėti organizmo būklę laikui bėgant. Tokia praktika padeda pastebėti pokyčius dar prieš jiems pradedant reikšmingai veikti moters gyvenimo kokybę.

Ginekologo konsultaciją verta vertinti kaip ilgalaikę investiciją į savo sveikatą ir gerą savijautą.

Ginekologo konsultacija yra ne tik reakcija į atsiradusius simptomus, bet ir svarbi prevencinė priemonė, padedanti palaikyti gerą savijautą bei užkirsti kelią rimtesniems sveikatos sutrikimams. Reguliarus dėmesys savo organizmui, savalaikiai profilaktiniai patikrinimai ir atviras bendravimas su specialistu padeda priimti informuotus sprendimus ir užtikrinti ilgalaikę moters sveikatą.

Tyrėjai pabrėžia, kad dantų infekcijos gali turėti gerokai rimtesnių pasekmių nei skausmas ar patinimas. Ilgalaikis uždegimas danties pulpoje sudaro sąlygas bakterijoms patekti į kraujotaką. Tai silpnina organizmo gebėjimą reguliuoti gliukozės kiekį ir skatina sisteminius uždegiminius procesus, kurie siejami su daugybe lėtinių ligų.

„Mūsų tyrimai rodo, kad išgydžius infekuotą dantį, nauda jaučiama visame organizme, ne tik burnos ertmėje. Tai įrodymas, kad dantų sveikata ir bendra sveikata yra glaudžiai susijusios“, – sako dr. Sadia Niazi, endodontologė ir publikacijos žurnale Journal of Translational Medicine bendraautorė.

Paneigtas populiarus mitas

Nors kanalų gydymas vis dar kelia baimę, ypač tiems, kurie prisimena laikus, kai nuskausminimas buvo nepakankamas, šiandien tai – rutininė, praktiškai neskausminga procedūra. Ji kasmet milijonus kartų atliekama visame pasaulyje, vien JAV per metus atliekama iki 15 milijonų tokių gydymų.

Britų mokslininkai dvejus metus stebėjo 65 pacientus po kanalų gydymo. Jų kraujas buvo tiriamas dėl cukrų, riebalų ir uždegiminių žymenų. Rezultatai buvo aiškūs: daugiau kaip pusės tirtų kraujo molekulių rodikliai po danties gydymo pasikeitė palankia kryptimi.

„Čia kalbame ne tik apie vieną dantį. Kanalų gydymas gali ilgainiui sumažinti širdies ligų, cukrinio diabeto ir kitų lėtinių susirgimų riziką“, – priduria dr. Niazi.

Burnos ertmė – vartai į bendrą sveikatą

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) primena, kad apie 3,7 milijardo žmonių visame pasaulyje kenčia nuo negydomų burnos ligų. Naujieji tyrimai rodo, kad tokios būklės gali būti „paslėptas“ metabolinių ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.

Vos prieš savaitę kitas tyrimas, atliktas University College London mokslininkų, parodė, kad sunkios periodonto (dantenų ir periodonto audinių) ligos gydymas gali apsaugoti nuo arterijų užsikimšimo, taip sumažinant koronarinės širdies ligos ir insulto riziką. „Periodonto ligas reikia laikyti netradiciniu, bet reikšmingu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu“, – pabrėžia tyrimo bendraautorius dr. Marco Orlandi.

Šie duomenys verčia iš naujo įvertinti burnos sveikatos svarbą: dantų ėduonis, dantenų uždegimas ar negydyti dantų šaknų uždegimai – tai ne tik estetinė ar lokali problema, bet ir potencialus ilgalaikis smūgis visam organizmui.

Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, jog rūpinantis burnos ertme, mes rūpinamės visa savo sveikata. Todėl delsti gydyti skaudantį ar „nurimusį“, bet anksčiau pūliavusį dantį – ne tik pavojinga, bet ir moksliškai nepagrįsta.

Fentanilis – tai sintetinis opioidinis skausmą malšinantis vaistas, kurio poveikis maždaug 100 kartų stipresnis nei morfino. Medicinoje jis plačiai naudojamas kontroliuojamomis sąlygomis: chirurginių operacijų metu, intensyvios terapijos skyriuose ir gydant itin stiprų, kitais vaistais nevaldomą skausmą.

Tačiau už ligoninių ribų ši medžiaga vis dažniau patenka į juodąją rinką. Ten ji vartojama kaip nelegali psichoaktyvi medžiaga – labai stipri, lengvai perdozuojama ir kelianti ypatingai didelę priklausomybės bei mirties riziką. Ekspertai pabrėžia, kad vos 2 miligramai fentanilio gali būti mirtina dozė – tai tūriu prilygsta maždaug 5–7 valgomosios druskos kristalams.

Atsakas į šią augančią krizę – kuriama naujoviška vakcina, skirta apsaugoti žmones nuo fentanilio poveikio. Planuojama, kad pirmieji klinikiniai tyrimai su žmonėmis prasidės 2026 m. pradžioje.

Kaip veiks vakcina nuo fentanilio?

Fentanilio molekulė pati savaime neturi savybių, kurias imuninė sistema atpažintų kaip grėsmę. Dėl to organizmas paprastai neformuoja natūralios imuninės reakcijos prieš šią medžiagą. Kuriamos vakcinos tikslas – „išmokyti“ imuninę sistemą atpažinti fentanilį ir jį blokuoti dar kraujyje, neleisdama jam pasiekti smegenų.

Skirtingai nei tokie vaistai kaip naloksonas, kurie veikia jau prisijungus opioidams prie receptorių ir dažniausiai naudojami kaip skubi pagalba perdozavimo atveju, vakcina turėtų užkirsti kelią fentanilio poveikiui anksčiau. Ji stimuliuotų antikūnų gamybą – šie prisijungtų prie fentanilio molekulių kraujyje ir neleistų joms patekti į smegenis, taip silpnindami arba visai panaikindami svaiginamąjį ir kvėpavimą slopinantį poveikį.

„Mūsų, kaip kompanijos, tikslas – eliminuoti narkotikų tiekimo sukeltą mirtingumą. Norime tai pasiekti kovodami ne tik su priklausomybės šaknimis, bet ir su perdozavimais“, – teigia bendrovės „ARMR Sciences“, kuri vykdys klinikinius vakcinos tyrimus su žmonėmis, įkūrėjas ir vadovas Colinas Gage’as.

Pirminiai rezultatai su gyvūnais

Iki šiol vakcina buvo sėkmingai išbandyta su laboratoriniais žiurkėnais ir žiurkėmis. Tyrimai parodė, kad vakcinuotiems gyvūnams fentanilis beveik nepatenka į smegenis – didžioji jo dalis „surišama“ kraujyje. Tokiu būdu buvo apsaugota nuo kvėpavimą slopinančio fentanilio poveikio ir perdozavimo.

Šie rezultatai leidžia tikėtis, kad panašus mechanizmas gali veikti ir žmonėms, tačiau tai dar turi patvirtinti klinikiniai tyrimai.

Planuojama, kad pirmasis vakcinos tyrimų etapas su žmonėmis prasidės 2026 m. sausio arba vasario mėnesį. Į tyrimą bus įtraukta apie 40 savanorių. Pirmojo etapo tikslas – įvertinti preparato saugumą: galimą šalutinį poveikį, nepageidaujamas reakcijas ir tai, kaip skirtingos dozės veikia imuninę sistemą.

Jei vakcina pasirodys esanti saugi ir sukels pakankamą antikūnų atsaką, bus planuojami didesnio masto tyrimai, kuriuose bus vertinamas realus jos veiksmingumas: kiek ji sumažina perdozavimo riziką ir kaip veikia asmenis, sergančius priklausomybe nuo opioidų.

Galimi trūkumai ir didžiausi privalumai

Vienas iš svarbių klausimų – kaip vakcina paveiks fentanilio, kaip medicininio analgetiko, naudojimą, kai jis būtinas, pavyzdžiui, skubios pagalbos ar sudėtingų operacijų metu. Vakcinuotiems žmonėms jo skausmą malšinantis poveikis gali būti gerokai susilpnėjęs. Gydytojams tokiu atveju tektų rinktis kitokias skausmo gydymo strategijas.

Vis dėlto mokslininkų nuomone, galimi vakcinos privalumai ženkliai nusveria trūkumus. Pirmiausia todėl, kad fentanilis vis dažniau naudojamas kaip priemaiša kitose, iš pirmo žvilgsnio „švelnesnėse“ nelegaliose medžiagose. Žmonės apie tai dažnai net nežino ir miršta nuo netyčinio perdozavimo.

Vakcina galėtų apsaugoti ne tik asmenis, sąmoningai vartojančius opioidus, bet ir tuos, kurie vartoja kitus nelegalius narkotikus ir netyčia susiduria su fentanilio priemaišomis. Tai leistų reikšmingai sumažinti staigių, dažnai netikėtų ir neplanuotų perdozavimo atvejų skaičių.

Jeigu bus įrodyta, kad ši vakcina yra saugi ir veiksminga, ji gali tapti pirmuoju istorijoje įrankiu, skirtu sistemingai užkirsti kelią fentanilio sukeltoms perdozavimo ir priklausomybės problemoms visame pasaulyje. Tai būtų svarbus žingsnis kovojant su globalia opioidų krize.

Tokia galia leidžia neutralizuoti įvairius taikinius atstumu nuo kelių šimtų metrų iki maždaug 10 kilometrų. „Iron Beam“ skirta naikinti artilerijos sviedinius, bepiločius orlaivius, raketas ir kitus ore skriejančius taikinius.

Lazerinė sistema bus integruota į jau veikiančią „Geležinės kupolo“ architektūrą ir taps paskutine artimo nuotolio gynybos linija nuo Irano, „Hamas“ ir kitų priešininkų atakų. Jos užduotis – numušti žemai ir santykinai lėtai skrendančias grėsmes, kurios praslysta pro kitus gynybos sluoksnius arba yra ekonomiškai neefektyvios naikinti brangiomis raketomis.

Lyginant su „Geležine kupolu“ – milžiniška ekonomija

Vienas didžiausių „Iron Beam“ privalumų – išskirtinai mažas naudojimo kaštas. Skirtingai nuo raketų, kurioms reikia sudėtingos gamybos grandinės, lazeriui pakanka elektros energijos.

Skaičiuojama, kad vieno „šūvio“ iš aukštos energijos lazerio kaina gali siekti vos keliasdešimt zlotų (arba panašią sumą eurais), tai yra keliasdešimt ar kelis šimtus kartų pigiau už perimamo taikinio vertę.

Palyginimui, viena „Geležinės kupolo“ raketa „Tamir“ kainuoja apie 50 000 JAV dolerių. Tai reiškia, kad „Iron Beam“ yra ypač patrauklus sprendimas neutralizuojant pigius, bet masiškai naudojamus taikinius, tokius kaip improvizuotos raketos, minos ar komerciniai dronai.

Kodėl lazeriniai ginklai laikomi karo ateitimi?

Lazerinę ginkluotę sudaro itin stipriai sufokusuotos šviesos pluošto sistemos, kurių energija veikia tiesiogiai taikinį. Ši technologija ypač tinkama kovoti su pigiais masiniais ginklais, tokiais kaip dronų spiečiai ar gausūs reaktyvinės artilerijos užtvarai.

Pagrindinis tokių sistemų pranašumas – kaštų ir efekto santykis. Už energijos kainą, kuri gali sudaryti vos keliasdešimt zlotų, lazeris sugeba sunaikinti taikinius, kurių vertė siekia tūkstančius ar net milijonus dolerių. Bendrai vertinant, tiek energijos gamyba ir saugojimas, tiek pačios sistemos eksploatacija gali būti pigesnė nei nuolat gaminti ir paleisti raketas.

Būtent dėl to į aukštos energijos lazerius vis aktyviau investuoja viso pasaulio galybės – JAV, Kinija, Rusija, taip pat ir Ukraina, kuri kuria savo lazerinės gynybos sistemas dronams ir raketoms numušti.

Aukštos energijos lazeriai ir žemesnės galios sistemos

Kalbant apie aukštos energijos lazerinį ginklą, dažniausiai turima omenyje itin koncentruotas ir galingas šviesos pluoštas, galintis termiškai pažeisti ar išlydyti medžiagas. Tokios sistemos realiai „išdega“ skylę korpuse, sparne ar bakuose, kol taikinys tampa nevaldomas arba suyra.

Tačiau kariniais tikslais gali būti naudojami ir mažesnės galios lazeriai. Nors jie nebūtinai „sudegina“ taikinį, jie gali būti skirti:

• optronicės ir žvalgybos sistemų apakimui ar sutrikdymui,
• taikiklių, jutiklių ir kamerų „išdegimui“,
• laikinam priešo sistemų darbo paralyžiavimui.

Todėl lazerinė ginkluotė yra ne tik fizinio naikinimo priemonė, bet ir efektyvus būdas sutrikdyti priešo situacijos suvokimą ir taikinių nustatymą.

Įdiegus „Iron Beam“, Izraelio daugiasluoksnė priešraketinė ir priešlėktuvinė gynyba taps dar tankesnė. „Geležinė kupolas“ ir kitos sistemos toliau perims stambesnius, brangesnius ir didesnio nuotolio taikinius, o „Iron Beam“ perims pigias masines grėsmes, kurių iki šiol ekonomiškai nebuvo verta numušinėti raketomis.

Jei ši sistema pasiteisins realiame konflikte, galima tikėtis, kad artimiausiais metais lazeriniai ginklai taps ne išimtimi, o standartu daugelyje pasaulio armijų – tiek sausumoje, tiek jūroje, tiek ore.

Tai dalinai migruojanti rūšis: priklausomai nuo maisto išteklių, paukščiai gali būti sėslūs arba keliaujantys. Šiaurinėse ir šiaurės rytinėse arealo dalyse gyvenantys grubiasnapiai žiemą traukia į pietvakarius, o kitose teritorijose dažniau klajoja, ieškodami maisto.

Grubiasnapis paplitęs ir Lenkijoje – gana gausiai pietinėje ir vakarinėje šalies dalyje, rečiau kitur. Dažniausiai aptinkamas žemesniuose kalnų rajonuose, kalvotose vietovėse, aukštumose, taip pat Pamaryje, Mozūruose ir Lubusko regione. Aukštų kalnų jis neapgyvendina.

Nedidelė dalis šios rūšies paukščių pasilieka žiemoti Lenkijoje ir tuomet juos galima pamatyti prie lesyklų. Kaip atpažinti šį įspūdingą paukštį?

Kaip atrodo grubiasnapis?

Žiemą Lenkijoje sutinkamas grubiasnapis yra didesnis už žvirblį, turi didelę galvą ir itin galingą, masyvų snapą. Kaklas ir uodega trumpi, kūnas kompaktiškas. Abu lytys yra panašaus dydžio, bet skiriasi plunksnų spalvomis.

Patino plunksnos – ryškių rudos atspalvių: galva, antuodegis ir uodega yra rusvai oranžiniai, sprandas ir pakaušis – pilkšvi, o smakras, gerklė ir “kaukė” aplink snapą – juodi. Apatinė kūno dalis šviesiai rusva (smėlinė), sparnai tamsūs, su plačia balta ir smėline juosta.

Įdomu tai, kad snapo spalva keičiasi priklausomai nuo metų laiko: tuoktuvių metu jis būna melsvai pilkas, o ramybės metu – šviesiai rusvas, beveik kūno spalvos. Patelės panašios į patinus, tačiau jų spalvos blankesnės ir pilkesnės.

Grubiasnapis yra mažesnis už varnėną, tačiau labai lengvai atpažįstamas iš šviesių piešinių ant sparnų ir uodegos. Jo balsas – trumpas, cyptelėjimą primenantis garsas, o dainuoja šis paukštis retai ir ne taip skambiai kaip daugelis kitų giesmininkų.

Kaip privilioti grubiasnapį prie lesyklos?

Pagrindinį grubiasnapio maistą sudaro didelės, sausos spygliuočių ir lapuočių medžių sėklos bei kauliukai, pavyzdžiui, klevų, lazdynų. Jis noriai lesa ir laukinių vyšnių, laukinių slyvų, trešnių kauliukus bei gliaudytas graikinių riešutų sėklas. Šis paukštis taip pat minta pumpurais, žiedais, vaisiais ir jaunais ūgliais.

Norint privilioti grubiasnapį į sodą ar prie lesyklos, verta jam pasiūlyti įvairių didesnių sėklų ir kauliukų, ypač mėgstamų klevų ir lazdynų, taip pat stambesnių vaisių kauliukų bei gliaudytų riešutų.

Lenkijoje grubiasnapis yra griežtai saugoma rūšis. Šalies Paukščių raudonajame sąraše jis priskiriamas mažiausiai susirūpinimą keliančioms rūšims (LC), tačiau jo buveinių ir maisto šaltinių išsaugojimas išlieka svarbus.

Vis dėlto pareigūnai ir kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad tokie pasiūlymai yra viena dažniausių sukčiavimo formų. Per metus fiksuojami keli šimtai atvejų, kai žmonės patiki fiktyviais darbo skelbimais ir praranda pinigus ar savo asmens duomenis.

Kaip atrodo tipinė apgaulingo darbo pasiūlymo schema

Dažniausiai viskas prasideda nuo trumpos žinutės. Jūs gaunate pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu visu etatu arba ne visu etatu. Atlygis pateikiamas kaip labai patrauklus ir miglotas. Nurodoma, kad galite uždirbti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų per dieną ar savaitę.

Žinutėje paprastai būna nuoroda. Jums siūloma ją paspausti, kad sužinotumėte daugiau detalių. Paspaudus nuorodą dažnai esate nukreipiami į kitą platformą, pavyzdžiui, į susirašinėjimo programėlę. Toks perėjimas pateikiamas kaip saugumo ar privatumo priemonė, nors iš tiesų tai yra būdas išvengti viešos kontrolės.

Toliau su jumis pradeda bendrauti asmuo, kuris prisistato kaip darbdavys ar personalo vadybininkas. Jūs negaunate aiškaus darbo aprašymo, konkrečių reikalavimų ar sutarties. Vietoje to jums žadama, kad viskas bus paaiškinta vėliau, o pradžiai reikia atlikti kelis paprastus veiksmus.

Kodėl „lengvi pinigai“ turėtų kelti įtarimą

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vienas ryškiausių sukčiavimo požymių yra pažadas uždirbti lengvai ir greitai. Jums nesiūloma parodyti kompetencijų, patirties ar pateikti gyvenimo aprašymo. Dažnai sakoma, kad tinka bet kas ir kad išmokti darbo galima per kelias minutes.

Tokie pasiūlymai dažnai apima veiklas, kurios skamba neapibrėžtai. Jums gali būti pasiūlyta atlikti pavedimus, tvarkyti mokėjimus, išsigryninti pinigus ar atsidaryti sąskaitą. Kartais siūloma gauti nedidelę sumą kaip įrodymą, kad darbas tikras, tačiau vėliau ta sąskaita ar jūsų duomenys naudojami kitiems nusikaltimams.

Svarbu suprasti, kad realūs darbdaviai nesamdo darbuotojų atsitiktinėmis žinutėmis ir neprašo jautrios informacijos pokalbio pradžioje. Jeigu pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa, dažniausiai taip ir yra.

Kodėl sukčiai prašo jūsų banko duomenų

Užmezgus kontaktą, dažnas kitas žingsnis yra prašymas pateikti asmens ar banko duomenis. Jums gali būti sakoma, kad šie duomenys reikalingi atlygiui pervesti arba darbo sutarčiai sudaryti. Kartais prašoma prisijungti prie netikros sistemos ar užpildyti formą.

Tokiu būdu sukčiai gali gauti ne tik jūsų sąskaitos numerį, bet ir prisijungimo duomenis, asmens kodą ar kitą informaciją. Turėdami šiuos duomenis jie gali bandyti pasisavinti pinigus, imti kreditus ar naudoti jūsų tapatybę kitose sukčiavimo schemose.

Jums svarbu žinoti, kad jokiu teisėtu atveju darbdavys neturi teisės prašyti prisijungimų prie interneto banko ar kitų slaptų duomenų. Tai visada yra aiškus pavojus.

Kam sukčiai taikosi dažniausiai

Nors tokios žinutės gali pasiekti bet ką, pastebima, kad dažniau taikomasi į tam tikras žmonių grupes. Tai gali būti jauni žmonės, ieškantys papildomų pajamų, studentai, taip pat dirbantieji įmonėse, kurios turi prieigą prie klientų duomenų.

Tokiais atvejais grėsmė išauga ne tik jums asmeniškai. Netyčia paspaudus kenkėjišką nuorodą ar įdiegus programėlę, gali būti perimta informacija iš jūsų telefono ar kompiuterio. Tai gali apimti slaptažodžius, el. paštą ar net klientų duomenis, apie kurių nutekėjimą galite net nesužinoti iš karto.

Būtent todėl kibernetinio saugumo specialistai pabrėžia, kad atsargumas turi būti dvigubas, jei jūsų darbas susijęs su jautria informacija.

Ką daryti, jei jau susidūrėte su tokia situacija

Jeigu jūs jau gavote įtartiną darbo pasiūlymą, pirmas žingsnis yra neskubėti. Neatsakinėkite, nespauskite nuorodų ir neperduokite jokios informacijos. Net ir paprastas pokalbis gali būti naudojamas kaip psichologinis spaudimas.

Jeigu jau įsivėlėte į bendravimą ir supratote, kad tai gali būti apgaulė, svarbu nebijoti apie tai pranešti. Policija pabrėžia, kad daugeliu atvejų žmogus nėra laikomas bendrininku, jeigu pats tapo apgautas ir laiku kreipėsi pagalbos.

Taip pat verta kuo greičiau pasikeisti slaptažodžius ir informuoti banką, jeigu buvo pateikti finansiniai duomenys. Kuo greičiau reaguojate, tuo didesnė tikimybė sumažinti žalą.

Kaip apsisaugoti ateityje

Norėdami apsisaugoti, turite laikytis kelių paprastų taisyklių. Pirmiausia, kritiškai vertinkite visus netikėtus darbo pasiūlymus. Tikrinkite informaciją, ieškokite oficialių šaltinių ir nepasitikėkite anoniminiais profiliais.

Niekada nespauskite nuorodų, kurios atrodo įtartinos ar ateina iš nepažįstamų asmenų. Saugokite savo banko ir asmens duomenis taip, lyg tai būtų raktai nuo jūsų namų. Jūs jų neatiduotumėte nepažįstamajam, todėl neturėtumėte to daryti ir internete.

Galiausiai prisiminkite paprastą taisyklę. Darbas ir pinigai realiame gyvenime reikalauja pastangų. Jeigu socialiniuose tinkluose staiga pradeda lyti pinigais, tai ne sėkmė, o signalas būti ypač atsargiems.

Ne mažiau reikšmingas ir tinkamas dirvožemio rūgštingumas. Tujoms geriausiai tinka silpnai rūgšti ar rūgšti dirva, kurios pH yra apie 4,5–6,5. Tik tokiomis sąlygomis šaknys gerai vystosi ir gali efektyviai pasisavinti augalui būtinas maisto medžiagas iš dirvožemio.

Žieminė tujų priežiūra

Ar tujos reikalauja ypatingos priežiūros žiemą? Taip, tačiau darbai nėra sudėtingi. Vienas svarbiausių dalykų – laistymas, ypač tada, kai žiema būna besniegė ir sausa. Laistyti reikia atodrėkio dienomis, kai dirva nėra įšalusi, ir naudoti saikingą vandens kiekį, kad šaknys galėtų ir toliau aprūpinti augalą drėgme.

Tujos taip pat verta apsaugoti nuo stipraus, šalto ir gūsingo vėjo. Toks vėjas ne tik gali nulaužti šakas, bet ir jas smarkiai nušaldyti, susilpninti krūmus ir net lemti jų žuvimą. Jei sklypas atviras, naudinga įrengti vėjo užtvaras arba sodinti tujas taip, kad jos būtų bent iš dalies pridengtos pastatų ar kitų augalų.

Ar būtina tujas dengti nuo šalčio? Suaugusiems, gerai įsišaknijusiems augalams paprastai to nereikia. Tačiau jauniems sodinukams, ypač pasodintiems šviežiai, verta suteikti papildomą apsaugą – juos galima apgaubti agroplėvele arba pridengti eglišakėmis. Tai saugos ne tik nuo šalčio, bet ir nuo žiemos saulės bei džiovinimo vėjo.

Gera izoliacija – svarbiausia

Dažnai kalbama apie tai, kad žiemą reikia saugoti tujų šakas, tačiau ne mažiau svarbu pasirūpinti ir šaknimis. Šaknų zona – jautriausia dalis, todėl ją apsaugoję, augalą padedame kur kas labiau.

Prie kamieno verta paberti pušų žievės mulčią. Ši danga atlieka kelias funkcijas vienu metu: sukuria paprastą šilumos izoliaciją, saugo šaknis nuo gilaus įšalo ir lėčiau leidžia išgaruoti drėgmei iš dirvos. Taip tujas reikia rečiau laistyti, o dirvos drėgmė išlieka tolygesnė.

Be to, pušų žievė padeda palaikyti tinkamą dirvos rūgštingumą, kuris yra itin palankus tujoms. Tokiu būdu vienu paprastu veiksmu ir apsaugote šaknis, ir pagerinate augalų augimo sąlygas.

Dėmesys sniegui: tujoms reikia pagalbos

Kasdienės priežiūros tujos žiemą paprastai nereikalauja – daugumą darbų galima suplanuoti iš anksto. Tačiau gausūs sniego krituliai yra išimtis, kai reikia greitos reakcijos. Didelis sniego kiekis ypač pavojingas aukštiems, tankiems medžiams ir krūmams: sukauptas ant šakų, jis tampa per sunkus, šakos linksta, deformuojasi, o blogiausiu atveju lūžta.

Per smarkias pūgas ir po gausių snygių verta nuo tujų atsargiai nukratyti sniegą. Tai galima padaryti rankomis švelniai pakratant šakas, arba naudoti šluotą ar grėblį, judinant sniegą iš apačios į viršų, kad šakos nebūtų dar labiau spaudžiamos. Tokia paprasta, bet reguliari priežiūra padeda išvengti ilgalaikių pažeidimų ir išsaugoti gražią tujų lają.

Atradimas apima mažuosius kriaukliakojus – mikroskopinius vėžiagyvius, tarp kurių identifikuota ir visiškai nauja rūšis. Šių skruzdėlytės dydžio organizmų fosilijos suteikia unikalią galimybę suprasti, kaip šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje tuo metu keitėsi vandenynų cirkuliacija ir kokiais maršrutais migravo senovinės jūrų gyvūnijos atstovai.

Atradimas Hokaide keičia žinias apie Ramųjį vandenyną

Milimetrinio dydžio mikrofosilijos aptiktos nuosėdose Hokaido saloje, Takikavos geologinėje formacijoje. Tai nedideli, į krevetes panašūs organizmai, uždaryti tvirtose kriauklėse. Išsami jų formos ir išsidėstymo analizė leido mokslininkams aprašyti iki šiol nežinotą gentį, kuriai suteiktas pavadinimas Woodeltia sorapuchiensis.

Tokie vėžiagyviai – puikūs senovinių jūrų aplinkų rodikliai. Kiekvienai rūšiai būdingi tam tikri gylio ir temperatūros „reikalavimai“, todėl jų fosilijos veikia kaip savotiški biologiniai „įrašai“ apie tai, kokios sąlygos kadaise vyravo vandenynuose.

Mokslininkų teigimu, naujoji gentis seniau gyveno Japonijos regione esant švelniam, vidutinių platumų klimatui ankstyvajame miocene. Ankstyvajame pliocene Woodeltia jau buvo prisitaikiusi prie šaltesnių Hokaido vandenų. Woodeltia sorapuchiensis laikoma svarbia genties rūšimi, liudijančia šios grupės prisitaikymą prie šaltų aplinkų ir jos migraciją Ramiojo vandenyno šiaurinėmis pakrantėmis iki Šiaurės Amerikos krantų.

Naujai aprašytoji Woodeltia gentis artimai gimininga rūšims, aptiktoms tolimuose Ramiojo vandenyno regionuose. Tai rodo, kad prieš milijonus metų vandens organizmai galėjo migruoti didžiuliais atstumais, sekdami tuo metu aktyvias vandenyno sroves.

Pasak Kumamoto universiteto Vandens ciklo, jūrų aplinkos ir stichinių nelaimių valdymo centro docento Gengo Tanakos, šie radiniai rodo, kad šiaurinio Ramiojo vandenyno cirkuliacijos modeliai buvo daug dinamiškesni, nei manyta anksčiau. Mikroskopinės fosilijos tampa tiesioginiu biologiniu įrodymu, jog jūriniai keliai, jungę šiaurinius Ramiojo vandenyno regionus, buvo aktyvūs jau prieš kelis milijonus metų.

Paleontologiniai tyrimai, apimantys net ir mikroskopinius organizmus, padeda geriau suprasti didelio masto procesus – vandenynų cirkuliaciją ir klimato kaitą. Tokie darbai leidžia atkurti Žemės klimato ir vandenynų istoriją bei tiksliau prognozuoti būsimus pokyčius.

Didžiausią problemą trumpi važiavimai kelia vidaus degimo varikliui. Užvedus šaltą variklį, alyva būna tirštesnė ir jai reikia laiko, kad pasiektų visas tepimo reikalaujančias detales. Pirmosiomis sekundėmis, o kartais ir minutėmis, trintis būna didesnė, todėl dėvėjimasis spartesnis. Tai natūralu, bet ilgesnės kelionės metu šis etapas sudaro tik nedidelę viso darbo ciklo dalį.

Trumpų kelionių atveju situacija visiškai kitokia – variklis neretai išjungiamas jam dar nepasiekus darbinės temperatūros. Tai reiškia, kad didžiąją laiko dalį jis dirba toli gražu ne optimaliomis sąlygomis. Prie to prisideda ir medžiagų ypatybės: šiuolaikiniai varikliai sudaryti iš aliumininių, plieninių ir ketaus elementų, kurie šyla ir plečiasi skirtingu greičiu. Tik tinkamai įšilus visos dalys pradeda dirbti taip, kaip numatė gamintojas.

Dyzeliniuose varikliuose problema dar ryškesnė. Kietųjų dalelių filtras efektyviai veikia tik aukštoje temperatūroje, nes jam būtinas pastovus suodžių „išdegimas“. Trumpų važiavimų metu regeneracija nevyksta, filtras po truputį kemšasi ir galiausiai tai gali baigtis brangiu remontu.

Benzininiuose varikliuose trumpi maršrutai dažniau lemia nuosėdų susidarymą įsiurbimo vožtuvų srityje ir ant uždegimo žvakių. Varikliui trūksta ilgesnio, stabilaus darbo režimo, per kurį jis galėtų „apsivalyti“ ir išdeginti dalį nuosėdų.

Trumpų kelionių įtaka išmetimo sistemai

Trumpi maršrutai kenkia ir išmetimo sistemai. Važiuojant šaltu varikliu, išmetimo vamzdžiuose kondensuojasi vandens garai. Ilgesnės kelionės metu susikaupusi drėgmė išgaruoja, tačiau jei važiuojama tik kelias minutes, ji lieka sistemos viduje. Tai gerokai paspartina duslintuvų ir išmetimo vamzdžių koroziją.

Nukenčia ir katalizatorius. Kad efektyviai valytų išmetamąsias dujas, jam būtina pasiekti aukštą darbinę temperatūrą. Esant trumpoms kelionėms, katalizatorius nespėja pakankamai įkaisti, todėl kuro likučiai ir įvairios nuosėdos kaupiasi jo viduje. Dėl šios priežasties automobiliai, kurie daugiausia eksploatuojami mieste, katalizatorių dažnai „suvalgo“ greičiau nei tie, kurie dažnai važiuoja ilgesniais užmiesčio maršrutais.

Akumuliatoriaus problemos

Kiekvienas variklio užvedimas – tai didelis energijos kiekio paėmimas iš akumuliatoriaus. Generatorius (alternatorius) šią energiją pradeda grąžinti tik važiuojant. Jei kelionė trunka vos kelias minutes, bendras balansas dažnai būna neigiamas – akumuliatorius nespėja pilnai pasikrauti ir nuolat dirba energijos deficito būsenoje.

Toks darbo režimas trumpina akumuliatoriaus tarnavimo laiką, didina riziką, kad žiemą automobilio nepavyks užvesti, ir lemia ankstesnį, nors formaliai dar „per jauno“, akumuliatoriaus keitimą. Ši problema būdinga ir elektromobiliams bei hibridams – dažnai užstringa ne pagrindinė, o papildoma 12 V baterija. Tokiu atveju automobilio neįmanoma naudoti ne dėl išsikrovusio didžiojo baterijų bloko, o būtent dėl išsekusio mažojo akumuliatoriaus.

Visiškai išvengti trumpų kelionių dažnai neįmanoma, tačiau jų žalą galima sumažinti. Kartkartėmis verta suplanuoti ilgesnį išvažiavimą – net jei tam nėra skubaus reikalo. Kelionė, trunkanti bent keliolika ar keliasdešimt minučių, leidžia varikliui, išmetimo sistemai ir akumuliatoriui dirbti normaliomis sąlygomis ir taip prailgina brangių automobilio komponentų tarnavimo laiką.

Anot saugumo patikros tarnybos vadovo Vytauto Krakausko, pagrindinė problema – ne pati laiškų gausa, o tai, kad juos vis dažniau kuria ne automatai, o žmonės, kurie kalba beveik taisyklinga lietuvių kalba, įtikina, kad tai tikras laiškas iš jūsų banko, draudimo bendrovės ar net valstybinės institucijos.

Kokie tikslai slepiasi už tokių laiškų?

Pagrindinis internetinių nusikaltėlių tikslas yra išvilioti jūsų asmeninius duomenis arba užkrėsti jūsų įrenginį virusu. Vieni laiškai kviečia peržiūrėti tariamą sąskaitą, kiti – spausti nuorodą, neva vedančią į banką ar socialinio tinklo paskyrą.

Jei vartotojas atidaro prisegtą failą arba paspaudžia ant įtartinos nuorodos, jo kompiuteris gali būti užkrėstas. Tokiu atveju programišiai gali perimti įrenginio valdymą, naudoti jį kitiems nusikaltimams arba pasiekti el. paštą, banką ir net socialinius tinklus.

Ypač pavojinga, kai el. pašto dėžutė perimama – tai leidžia nusikaltėliams ne tik skaityti susirašinėjimą, bet ir siųsti kenksmingas žinutes kitiems adresatams, apsimetant pačiu vartotoju.

Kaip atpažinti sukčių laiškus?

Vytautas Krakauskas įvardijo penkis dažniausius požymius, leidžiančius atpažinti apgaulingus el. laiškus:

1. Nežinomas siuntėjas. Jei gaunate žinutę iš nežinomo adreso su kvietimu spausti nuorodą ar atidaryti prisegtą dokumentą – susilaikykite. Dažniausiai tai bandymas sužadinti jūsų smalsumą ir įvilioti į spąstus.
2. Netaisyklinga kalba. Net jei laiškas atėjo iš žinomos institucijos, atkreipkite dėmesį į kalbą. Gramatinės ar stilistinės klaidos dažnai rodo, kad laiškas – suklastotas.
3. Keistas el. pašto adresas. Sukčiai mėgsta naudoti labai panašius adresus – tarkime, vietoj info@sodra.lt gali būti info@sodra123.com. Tokius niuansus lengva praleisti, bet jie signalizuoja apie pavojų.
4. Įtartinos nuorodos. Prie el. laiško pridėta nuoroda gali atrodyti kaip tikro tinklalapio adresas, bet nukreipti į klastotę. Jei kyla bent menkiausia abejonė, niekada nespustelėkite – geriau rankiniu būdu įveskite adresą naršyklėje.
5. Prašymas pateikti asmeninius duomenis. Nei bankai, nei „Sodra“, nei kitos oficialios institucijos niekada neprašo atskleisti prisijungimo duomenų, slaptažodžių ar asmens kodo per el. paštą.

Ką daryti, jei įtariate apgavystę?

Jei gautas laiškas kelia įtarimų – jokiu būdu jo neatidarinėkite. Neatidarykite priedų, nespauskite nuorodų, ir niekada neatskleiskite jokių asmeninių duomenų. Patikrinkite siuntėjo adresą – jei jis atrodo įtartinai, tiesiog ištrinkite žinutę.

Jeigu vis dėlto paspaudėte ant nuorodos ar įvedėte prisijungimo duomenis, kuo skubiau susisiekite su savo banku ir pakeiskite slaptažodžius. Taip pat verta patikrinti, ar kompiuteryje neatsirado neaiškios programinės įrangos.

Saugumas – bendras atsakomybės reikalas

Nors bankai ir technologijų įmonės kasdien dirba tam, kad užtikrintų jūsų duomenų saugumą, svarbiausia grandis vis dar yra pats žmogus. Sukčiai dažnai pasikliauja tuo, kad bent keli žmonės iš tūkstančių suklysta, todėl jūsų budrumas yra esminė apsauga nuo jų kėslų.

Pasitikėjimas internete turi būti grįstas ne tik patogumu, bet ir atsargumu. Jei kažkas atrodo per daug gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Neatidumas gali kainuoti brangiai, todėl verta būti žingsniu priekyje.

Graikiniai riešutai itin turtingi alfa-linoleno rūgšties (ALA) – tai omega-3 grupės riebalų rūgštis, iš kurios organizmas nedideliais kiekiais gamina EPA ir DHA. ALA padeda išlaikyti vientisą tarpląstelinį „cementą“ raginiajame sluoksnyje, todėl odos barjeras tampa sandaresnis, sumažėja vandens netekimas, o oda atrodo pilnesnė ir glotnesnė.

Šalia ALA riešutuose gausu tokoferolių (vitamino E, ypač gama-tokoferolio) ir polifenolių, įskaitant elaginę rūgštį. Tai stiprus antioksidantų tandemas, saugantis kolageno skaidulas nuo glikacijos ir oksidacijos. Graikiniai riešutai taip pat aprūpina variu ir cinku – mikroelementais, kurie dalyvauja kolageno sintezėje ir odos atsinaujinimo procesuose.

Atjaunėjimas, matomas plika akimi

Po kelių savaičių reguliariai valgant graikinius riešutus daug žmonių pastebi mažiau smulkių, nuo išsausėjimo atsiradusių raukšlelių ir geresnį odos švytėjimą. Tai ne „stangrinamasis liftingas“, o natūralūs fiziologiniai pokyčiai: oda geriau išlaiko drėgmę, sustiprėja lipidų plėvelė.

Oda tampa elastingesnė, makiažas tolygiau pasiskirsto, neįstringa sausose vietose, nenaudojant tiek daug maskuojančių priemonių. Omega-3 riebalų rūgštys veikia ir priešuždegimiškai – tai reiškia ramesnį skruostų atspalvį, švelnesnę reakciją į temperatūros pokyčius bei mažiau užsitęsusių bėrimų.

Žiemą mityba neretai tampa sunkesnė, riebesnė, o tai dažnai pasireiškia smulkių spuogelių išbėrimu, ypač žandikaulio linijoje. ALA ir polifenoliai iš graikinių riešutų švelniai reguliuoja uždegimines reakcijas, o tirpusis skaidulas palaiko žarnyno mikrobiotą – per žarnyno ir odos ašį tai taip pat gerina odos būklę. Stabilesnė riebalų apykaita ir mažesnis uždegimas reiškia greičiau gyjančias dėmeles, mažiau paraudimų ir suvaldytą sebumo „šuoliavimą“.

Kodėl svarbus reguliarumas?

Optimalus kiekis – apie 25–30 g per dieną, tai yra sauja gliaudytų riešutų. Geriau valgyti mažiau, bet kasdien, nei retkarčiais didelėmis porcijomis. Įtraukus riešutus į pusryčius ar priešpiečius, stabilizuojamas glikemijos lygis: dėl riešutuose esančių riebalų ir baltymų sumažėja viso valgio glikeminis krūvis, todėl oda „neišblunka“ jau po valandos.

Reguliarumas kuria kaupiamąjį poveikį odos barjerui – vienkartinė didelė porcija neišspręs problemos ilgam, tuo tarpu kasdienė sauja palaipsniui stiprina raginio sluoksnio struktūrą.

Geriausią efektą duoda graikinių riešutų derinimas su vitaminu C ir karotenoidais. Pavyzdžiui:

• salotos su salotomis, keptu burokėliu, citrusiniais vaisiais ir graikiniais riešutais;
• avižinė košė su obuoliu ir cinamonu;
• natūralus jogurtas su grikių medumi ir sauja riešutų.

Toks derinys stiprina kolageno sintezę (dėl vitamino C) ir veikia antioksidantiškai keliais lygiais vienu metu. Vakare graikiniai riešutai kartu su baltyminiu produktu (varške, kefyru) – soti, bet cukraus lygio stipriai nesvyrinanti užkanda, kuri leidžia ryte veidrodyje matyti ramesnę, neišpurtusią ir nesuglebusią veido odą.

Šviežumas ir laikymas – saugios naudos sąlyga

Didelė polinesočiųjų riebalų rūgščių koncentracija turi ir silpnąją pusę – tokie riebalai greitai apkarsta. Oksiduoti riebalai kenkia ir odai, ir kepenims. Renkantis riešutus, verta atkreipti dėmesį, kad branduoliai būtų sveiki, šviesūs, be tamsių dėmių ir nemalonaus, salsvai „seno“ kvapo.

Graikinius riešutus laikykite sandariame inde, geriausia šaldytuve arba šaldiklyje – žema temperatūra pailgina jų šviežumą ir lėtina oksidaciją. Maltus ar smulkintus riešutus gaminkite tik tiek, kiek sunaudosite iškart – padidėjęs paviršiaus plotas reiškia greitesnį riebalų sąlytį su deguonimi ir spartesnį jų irimą.

Graikiniai riešutai yra kaloringi. Nors jie akivaizdžiai naudingi odai, lengva nepastebimai viršyti paros energijos poreikį. Didesnis kalorijų perteklius laikui bėgant gali pabloginti miego kokybę, skatinti žemo lygio uždegimą ir odos reaktyvumą. Saugi ir protinga taisyklė – riešutais pakeisti dalį kitų riebalų ar saldumynų, o ne dar papildomai juos dėti prie įprastos porcijos: už graikinius riešutus išimkite dalį sūrio, mėsos ar cukraus.

Venkite riešutų cukraus glajuje ir labai sūdytų mišinių – cukrus ir pertekline druska skatina tinimą, ypač po akimis, kuris žiemą ir taip pasitaiko dažniau.

Kam riešutai ypač naudingi, o kam reikėtų atsargumo?

Daugiausia naudos gauna brandi, sausa, temperatūrų pokyčiams jautri oda, taip pat mišri oda su linkusiais sausėti skruostais ir riešesne T zona. Tokiam odos tipui riešutai padeda išlaikyti drėgmę ir mažina jautrumą dirgikliams.

Atsargiai riešutus turėtų vartoti alergiški žmonės – net ir menkos baltymų liekanos gali sukelti stiprią reakciją. Asmenims, turintiems migrenų, jautrių tyramino poveikiui, arba sergantiems tulžies akmenlige, pravartu stebėti savijautą ir dėl nuolatinio didesnio riešutų kiekio pasitarti su gydytoju ar dietologu.

Net ir griežtose priešuždegiminėse dietose dažniausiai įmanoma išlaikyti nedidelę graikinių riešutų porciją – tai vienas labiausiai ištirtų ir rekomenduojamų augalinių naudingųjų riebalų šaltinių.

Graikinių riešutų miltais darytas veido šveitiklis – prasta idėja. Aštrūs dalelės mechaniškai braižo odą, o žiemą barjerui ypač reikia švelnumo. Verčiau pasikliauti mityba iš vidaus ir pasirinkti švelnius PHA rūgščių produktus ar avižų ir medaus kaukes namų priežiūroje.

Graikinių riešutų aliejus gali būti naudojamas kūnui – mišiniuose su kitais aliejais, tačiau veidui geriau rinktis lengvesnius, stabilesnius emolientus, pavyzdžiui, skvalaną, kad rutinoje nekeltumėte papildomo nestabilumo.

Savaitės planas odai su graikiniais riešutais:

• Pirmadienis: avižinė košė su pienu arba augaliniu gėrimu, obuoliu ir šaukštu kapotų graikinių riešutų.
• Antradienis: salotos su lapinėmis daržovėmis (pvz., lapiniais kopūstais), citrusiniais vaisiais, keptu burokėliu ir sauja graikinių riešutų, pagardintos alyvuogių aliejumi ir šlakeliu raugintų agurkų rasalo.
• Trečiadienis: natūralus jogurtas su medumi, cinamonu ir graikiniais riešutais kaip antras pusrytis.
• Ketvirtadienis: skumbrė arba lašiša su morkų–obuolių salotomis, pagardintomis smulkintais graikiniais riešutais.
• Penktadienis: grikių košė su keptomis daržovėmis ir graikinių riešutų pesto.
• Savaitgalis: keptos kriaušės su jogurtu ir pjaustytais riešutais; prie kavos – kelios graikinių riešutų puselės vietoje saldaus deserto.

Toks ritmas užtikrina pastovų ALA, tokoferolių ir polifenolių tiekimą. Oda į tai reaguoja ramesniu atspalviu, lygesniu paviršiumi ir švelnia, „vandens pripildytos“ odos pojūčiu.

Signalai, kad dieta veikia odos naudai

Po 10–14 dienų nuoseklaus graikinių riešutų vartojimo dažnai pastebimas aiškus pokytis: mažiau pleiskanėjančių, sausų lopinėlių, tolygesnis skruostų spindesys. Mažėja polinkis staigiai parausti išėjus į šaltį, o atsiradę bėrimai gyja greičiau ir palieka mažiau žymių.

Jei pagerėjimo nepastebite arba oda tampa labiau reaguojanti, verta patikrinti riešutų šviežumą, suvartojamos porcijos dydį ir tai, ar riešutų „nepalydite“ pertekliniu cukraus kiekiu (saldžiais užkandžiais, desertais).

Graikiniai riešutai – paprastas žiemos „triukas“ jaunatviškesnei odai: jie stiprina odos barjerą dėl ALA, saugo kolageną antioksidantais, ramina uždegiminius procesus ir padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje. Rinkitės šviežius riešutus, laikykite juos vėsiai, kasdien suvalgykite nedidelę porciją ir derinkite su vitamino C šaltiniais bei daržovėmis. Tai nedidelės kainos, bet didelės grąžos investicija, kuri veidrodyje matoma kaip ramesnė, šviesesnė ir elastingesnė oda per visą žiemą.

Tad jei dar neišsirinkai vaisiaus – dabar pats laikas. Jei jau pasirinkai, skaityk toliau, o 2026 metų meilės paveikslas laukia tavo interpretacijos.

Raudonas obuolys

Jei pasirinkai raudoną obuolį, 2026 metais meilėje nusimato saldūs ir aistringi išgyvenimai. Tai ženklas, kad tavęs laukia daug džiaugsmingų akimirkų su artimais žmonėmis ir galimybė naujai pradžiai santykiuose.

Atsiras situacijų, kurios leis tau pasijusti nuoširdžiai mylimam ir vertinamam. Obuolys simbolizuoja harmoniją ir tarpusavio supratimą, todėl konfliktus bus lengviau išspręsti. Šie metai gali atnešti gilesnį ryšį, didesnį pasitikėjimą ir saugumo jausmą santykiuose.

Nepritrūks romantiškų gestų ir spontaniškų nuotykių, kurie suteiks ryškių emocijų ir padės jaustis emociškai labiau išsipildžiusiam.

Ananasas

Pasirinkus ananasą, 2026-ieji žada „saldžiai aštrus“ meilės metus – kupinus ir iššūkių, ir džiaugsmo. Gali kilti situacijų, kurios išbandys tavo kantrybę ir ryžtą santykiuose.

Ananasas siejamas su svetingumu ir atvirumu, todėl šie metai gali atnešti naują pažintį arba pagilinti jau esamą artimą ryšį. Tai bus metas mokytis drąsiau reikšti jausmus, aiškiai įvardyti savo poreikius ir išlaikyti sveikas ribas.

Nors ne viskas klostysis lengvai, kiekviena kliūtis stiprins tavo emocinį pagrindą. 2026-ieji gali išmokyti labiau vertinti mažus kasdienius gestus, bendras akimirkas ir nuoširdumą. Galiausiai tavo meilės gyvenimas taps labiau sąmoningas ir suteiks daugiau pasitenkinimo.

Apelsinas

Jei pasirinkai apelsiną, 2026 metais tavęs laukia meilė, kupina energijos ir džiaugsmo. Apelsinas simbolizuoja šilumą, spontaniškumą ir optimizmą, todėl santykiai bus dinamiški ir pilni malonių įspūdžių.

Gali pasitaikyti proga sutikti ypatingą žmogų arba atgaivinti kibirkštį jau esamame ryšyje. Šie metai palankūs atvirumui ir nuoširdžiam bendravimui – lengviau kalbėsi apie savo jausmus ir poreikius.

Emocinis atsinaujinimas suteiks daugiau pasitikėjimo savimi ir drąsos meilėje. 2026-ieji gali pripildyti kasdienybę mažų, bet reikšmingų džiaugsmų, kurie sustiprins tarpusavio ryšį. Meilės gyvenimas bus šviesus, lengvas ir pilnas „saulėtų“ momentų.

Citrina

Pasirinkus citriną, 2026 metų meilės sritis gali būti šiek tiek „rūgštoka“, tačiau labai vertinga savęs ir kitų pažinimui. Gali kilti išbandymų, reikalaujančių kantrybės ir gebėjimo eiti į kompromisus.

Citrina siejama su aiškumu ir sąžiningumu, todėl santykiuose lengviau pamatysi, kas iš tikrųjų svarbu. Nors ne viskas bus saldu, kiekviena patirtis padės emociškai bręsti ir blaiviau vertinti situacijas.

Gali būti, kad kai kuriuos etapus teks užbaigti, kad atsirastų erdvės naujiems žmonėms ar kitokiam ryšio suvokimui. Šie metai gali išmokyti geriau atpažinti tikrąsias vertybes santykiuose ir siekti autentiškumo. Dėl to tavo meilės gyvenimas taps sąmoningesnis ir tikresnis.

Avokadas

Jei tave patraukė avokadas, 2026 metai žada stabilumą, saugumą ir gilias emocijas meilėje. Avokadas simbolizuoja augimą, kantrybę ir ilgalaikius ryšius.

Tai palankus metas kurti tvirtus santykių pamatus arba dar labiau sustiprinti jau esamą ryšį. Galėsi labiau pasikliauti partneriu ir jaustis saugiai greta jo. Šie metai ypač palankūs tarpusavio palaikymui, empatijai ir supratingumui.

Gali pastebėti savyje didesnį emocinį brandumą, ramybę ir norą kurti ilgalaikę, patikimą partnerystę. Nors įvykiai gali klostytis lėčiau, rezultatai bus tvirti ir reikšmingi. Tavo meilės gyvenimas taps gilesnis, ramesnis ir labiau užpildytas prasmingais išgyvenimais.

Penkiems Zodiako ženklams sausis tampa laikotarpiu, kai santykiai ima taisytis iš esmės. Kai kur tai reiškia naują pradžią, kitur – svarbų vidinį apsisprendimą ar ilgai lauktą aiškumą.

Liūtas: meilė pagal jūsų taisykles

Jums sausis suteikia laisvę iš naujo apibrėžti, kas yra meilė. Jūs nustojate lyginti savo santykius su kitų žmonių gyvenimais ir pradedate klausytis savęs.

Šis mėnuo moko, kad svarbiausia ne tai, kaip santykiai atrodo iš šalies, o tai, ar jie suteikia džiaugsmo ir vidinės ramybės. Jūs leidžiate sau rinktis tai, kas iš tiesų tinka jums.

Planetų judėjimas padeda geriau suprasti savo poreikius ir kurti santykius, kurie remiasi atsidavimu, pagarba ir aistra, o ne kitų lūkesčiais.

Ožiaragis: meilė tampa prioritetu

Jums sausis yra savirefleksijos metas. Jūs pradedate aiškiau matyti, kaip jūsų asmeninis gyvenimas veikia bendrą pasitenkinimą gyvenimu. Santykiai tampa ne šalutiniu dalyku, o svarbia sėkmės dalimi.

Pilnatis parodo, kuriose vietose reikia pokyčių. Jūs suprantate, kad vidiniai pokyčiai neišvengiamai keičia ir santykių dinamiką. Šis mėnuo gali atnešti sprendimą žengti kitą žingsnį arba aiškiai suprasti, ko nebenorite.

Jūs išmokstate derinti ambicijas ir jausmus, o tai leidžia kurti brandesnį ir gilesnį ryšį.

Vėžys: meilė, kuri turi ateitį

Jums sausis nukreipia dėmesį į ilgalaikę meilę ir tikrą artumą. Jūs pradedate mąstyti ne apie trumpą emocinį pakilimą, o apie ryšį, kuris galėtų trukti visą gyvenimą. Ožiaragio energija aktyvina jūsų santykių sritį ir atneša brandos pojūtį.

Jūs galite patirti aiškų lūžį, kai suprantate, kad nebenorite tenkintis pusiniais sprendimais. Jaunaties metu atsiveria galimybė naujai pradžiai, kuri yra rimta, sąmoninga ir atitinkanti jūsų tikruosius poreikius.

Šis laikotarpis moko jus gerbti save ir nebesitaikyti prie santykių, kurie neatspindi jūsų vertės.

Svarstyklės: ribos, kurios atveria meilę

Jums sausis atneša gydantį aiškumą. Jūs pagaliau suprantate, kad ribos nėra kliūtis meilei, o jos pamatas. Vidinės žaizdos, kurios ilgą laiką darė įtaką jūsų pasirinkimams, ima gyti.

Jūs nustojate priimti meilę, kuri reikalauja per daug kompromisų jūsų sąskaita. Šis mėnuo padeda suvokti, kad tikra meilė nepriverčia savęs mažinti.

Artimiausios savaitės gali atnešti tiek naujas pažintis, tiek esamų santykių pagerėjimą, kai pagarba tampa abipusė.

Mergelė: intuicija veda į gilesnį ryšį

Jums sausis sustiprina intuiciją. Jūs pradedate labiau pasitikėti savo vidiniu balsu ir mažiau remtis vien logika. Tai leidžia santykiuose atsirasti daugiau švelnumo, supratimo ir empatijos.

Jūs gebate matyti giliau nei paviršius, todėl ryšiai tampa prasmingesni. Tai metas, kai galite sutikti žmogų, su kuriuo jaučiamas ne tik emocinis, bet ir dvasinis ryšys.

Jūs mokotės atsiverti ir leisti meilei vystytis natūraliai, be kontrolės ir perdėtos analizės.

Skaičiuojama, kad net iki 25 proc. namuose pagamintos šiluminės energijos gali išeiti per langus. Ši problema ypač juntama rudenį ir žiemą. Vis dėlto yra paprastas būdas, kuris padeda pagerinti šilumos išsaugojimą patalpose, nepadidinant šildymo sąnaudų.

Plastikiniai langai paprastai turi du darbo režimus, kuriuos sąlyginai galima pavadinti vasariniu ir žieminiu. Nedidelis langų apkaustų (dochemo) reguliavimas gali akivaizdžiai paveikti žiemos sąskaitų dydį ir temperatūrą jūsų namuose. Šią reguliaciją galima atlikti patiems – tai nėra sudėtinga.

Namų sąlygomis atliekamas langų sandarumo testas

Naujų plastikinių langų nesandarumą dažniausiai lemia netinkamas jų sureguliavimas, o ne pats gaminys. Norėdami įsitikinti, ar pro langus neįsiskverbia šaltas oras, galite atlikti paprastą langų sandarumo testą namuose.

Paimkite paprastą popieriaus lapą ir įstatykite jį tarp lango varčios ir rėmo, tuomet sandariai uždarykite langą. Jei po uždarymo galite lapą be didesnių pastangų ištraukti, tai ženklas, kad langas prispaudžiamas per silpnai ir jam reikalinga skubi reguliacija.

Kaip sutaupyti žiemą? Padės paprastas langų reguliavimo triukas

Tarp lango rėmo ir varčios yra įrengta speciali dochemo (prispaudimo) reguliavimo ekscentrinė kaištinė arba varžtas, dar vadinamas dochemo arba prispaudimo varžtu. Jo padėtis leidžia padidinti arba sumažinti lango varčios prispaudimo jėgą prie rėmo.

Jei šaltuoju metų laiku pastebite, kad pro langus tarsi „traukia šaltis“ ar išeina šiluma, galima šį efektą sumažinti sureguliuojant prispaudimą. Pavasarį ir vasarą, norint geresnės oro cirkuliacijos ir lengvesnio vėdinimo, prispaudimą galima vėl atlaisvinti.

Kaip sureguliuoti prispaudimo varžtą?

• Žiemai – prispaudimą padidinkite. Tam prispaudimo varžtą reikia sukti prieš laikrodžio rodyklę. Taip varčia stipriau prispaudžiama prie rėmo, o tarpinės geriau sulaiko šaltą orą.
• Pavasariui ir vasarai – prispaudimą sumažinkite. Varžtą sukite pagal laikrodžio rodyklę. Taip šiek tiek sumažinsite sandarumą, pagerinsite natūralią oro cirkuliaciją ir sumažinsite tarpinių nusidėvėjimą.

Dažniausiai šiam veiksmui pakanka šešiakampio (imbusinio) rakto arba atsuktuvo, o reikiama vieta būna nurodyta langų gamintojo instrukcijoje. Rekomenduojama reguliuoti tolygiai visus prispaudimo taškus aplink lango perimetrą.

Ieškant būdų sutaupyti žiemą, verta susikoncentruoti ne tik į langų reguliavimą. Papildomai padės ir šie paprasti sprendimai:

• Naudokite energiją taupančias lemputes – LED lemputės sunaudoja gerokai mažiau elektros energijos nei kaitrinės ar halogeninės.
• Išjunkite iš lizdo nenaudojamus prietaisus – ištraukite kompiuterių, telefonų ir kitų įrenginių įkroviklius, kai jų nenaudojate, nes jie dažnai eikvoja elektrą ir budėjimo režimu.
• Stenkitės neužstatyti radiatorių baldais ar uždengti storomis užuolaidomis – taip šiluma lengviau pasklis po patalpą.

Derinant langų sandarumo testą, teisingą prispaudimo reguliaciją ir kelis paprastus kasdienius įpročius, galima pastebimai sumažinti šildymo ir elektros išlaidas, o namuose išlaikyti malonią šilumą per visą žiemos sezoną.

„Populiacijos nuolat susiduria su naujais aplinkos spaudimais. Keičiasi metų laikai, vienais metais užklumpa potvyniai, kitais – sausros. Vis dar nežinome, kaip tokia nestabilumas formuoja evoliuciją ilguoju laikotarpiu“, – aiškina dr. Csenge Petak iš Vermonto universiteto.

Mokslininkę domino, ar dažnos aplinkos permainos padeda organizmams geriau pasirengti būsimiems iššūkiams, ar atvirkščiai – juos stabdo, nuolat versdamos „pradėti viską iš naujo“.

Evoliucija atkurta šimtus kartų

Kartu su dr. Lapo Frati, informatikos specialistu iš Vermonto universiteto, ir biologų komanda iš Kembridžo universiteto dr. Petak sukūrė pažangias kompiuterines simuliacijas. Jose tyrėjai per tūkstančius kartų stebėjo skaitmeninius organizmus, gyvenančius 105 skirtinguose, kintančiuose aplinkos scenarijuose.

Rezultatai, publikuoti žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences, pasirodė esantys ne tokie paprasti, kaip tikėtasi.

„Radome stulbinančią įvairovę to, kaip populiacijos evoliucionavo nestabilioje aplinkoje. Kai kuriais atvejais pokyčiai padėdavo pasiekti aukštesnį prisitaikymo lygį, kitais – akivaizdžiai jį slopino“, – rašo autoriai.

Kodėl istorija tokia svarbi?

„Svarbiausia tai, kad evoliuciją atkūrėme šimtus kartų. Tai suteikė mums vaizdą iš paukščio skrydžio į procesus, kurių realiame laboratoriniame eksperimente praktiškai neįmanoma patikrinti“, – pabrėžia prof. dr. Melissa Pespeni, biologė ir pagrindinė darbo autorė.

Jos teigimu, esminė, bet mokslui ne visada patogi išvada – pradinė padėtis turi milžinišką reikšmę.

„Populiacijos istorija lemia, kaip aukštai ji gali pakilti prisitaikymo požiūriu ir kokia sudėtinga bus ši kelionė. Negalime manyti, kad viena populiacija tiksliai atspindi visą rūšį“, – aiškina Pespeni.

Šios išvados svarbios ne tik biologijai ar klimato kaitos tyrimams. Jos netikėtai siejasi ir su dirbtinio intelekto problemomis. Kaip pastebi dr. Nickas Cheney, dirbtinio intelekto polinkis „pamiršti“ anksčiau išmoktus gebėjimus, kai mokomas naujų dalykų, stulbinamai primena evoliuciją nuolat besikeičiančiame pasaulyje.

Atliktas tyrimas aiškiai rodo, kad evoliuciją formuoja ne vien pati kaita, bet ir jos seka, tempas bei ankstesnių sąlygų „atmintis“. Tai reiškia, kad suprasti ir prognozuoti evoliuciją – tiek gamtoje, tiek skaitmeninėse sistemose – galima tik atsižvelgiant į visą iki tol nueitą kelią.

Reikėtų nepamrišti, jog svarbiausia yra reguliarumas ir saikas. Net paprastas šiltas vanduo su citrina ar stiklinė šviežiai spaustų salierų sulčių rytais gali pradėti daryti teigiamą poveikį jau po kelių dienų. Štai trys paprasti, bet itin naudingi pasirinkimai, kuriuos verta išbandyti, jei norite švelniai perkrauti savo organizmą po švenčių.

Vanduo su citrina

Vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių organizmą valančių gėrimų – šiltas vanduo su citrinos sultimis. Šis natūralus gėrimas greitai pažadina organizmą, skatina virškinimo sistemos veiklą, padeda pasišalinti kenksmingoms medžiagoms ir kartu suteikia vitaminų bei antioksidantų, slopinančių laisvųjų radikalų poveikį.

Vanduo su citrina taip pat:

• stiprina imuninę sistemą,
• padeda mažinti kraujospūdį,
• mažina skrandžio opų riziką,
• padeda reguliuoti cholesterolio kiekį,
• stiprina kraujagyslių sieneles.

Šis gėrimas teigiamai veikia ir odos būklę – už tai atsakinga askorbo rūgštis (vitaminas C), kuri taip pat stiprina kaulus, kremzles ir dantis.

Vandeniu su citrina verta mėgautis visą dieną, tačiau stipriausias jo poveikis jaučiamas tuomet, kai jis geriamas ryte, nevalgius.

Kokosų vanduo

Kokosų vanduo dažnai vadinamas jaunystės eliksyru. Jis ne tik gerina savijautą ir suteikia energijos, bet ir palaiko sveikatą. Tai natūralus izotoninis gėrimas, puikiai drėkinantis ir atgaivinantis organizmą, papildantis elektrolitų, vitaminų ir mineralinių medžiagų atsargas bei padedantis atkurti skysčių pusiausvyrą.

Nors net 95 proc. kokosų vandens sudaro vanduo, 100 g šio gėrimo taip pat yra:

• 3,71 g angliavandenių,
• 0,2 g riebalų,
• 1 g skaidulų,
• natūralaus natrio (105 mg/100 g),
• kalio (250 mg/100 g),
• kalcio (24 mg/100 g),
• magnio (25 mg/100 g).

Kokosų vandenyje taip pat yra geležies, fosforo, vitamino C ir B grupės vitaminų.

Svarbu: kokosų vanduo nerekomenduojamas žmonėms, sergantiems arterine hipertenzija (padidėjusiu kraujospūdžiu), taip pat tiems, kurie yra alergiški kokosams.

Salierų sulčių nauda

Naujųjų metų rytą taip pat verta pradėti stikline salierų lapkotinių (saliero lapkotinio) sulčių. Šios sultys turi daug naudingų savybių, o labiausiai vertinamos dėl to, kad:

• stipriai drėkina organizmą – 100 g saliero lapkotinio yra apie 90 g vandens,
• veikia priešuždegimiškai,
• stiprina imuninę sistemą,
• mažina aterosklerozės ir 2 tipo cukrinio diabeto riziką,
• yra vertingas geležies, magnio, cinko, vitamino C, B grupės vitaminų ir flavonoidų šaltinis,
• padeda mažinti stresą,
• veikia kaip švelni šlapimą varanti priemonė,
• pagreitina medžiagų apykaitą ir padeda geriau įsisavinti maistines medžiagas.

Tyrimai rodo, kad salierų sultys ne tik skatina medžiagų apykaitą ir mažina vidurių užkietėjimo riziką, bet ir skatina tulžies išsiskyrimą, gerina riebalų virškinimą bei palaiko kepenų funkciją. Dėl didelio skaidulų kiekio šios sultys suteikia sotumo jausmą ir padeda vengti užkandžiavimo.

Reguliarus salierų sulčių vartojimas gali pagyvinti medžiagų apykaitą ir palengvinti nereikalingų kilogramų atsikratymą. Dauguma mitybos specialistų rekomenduoja salierų sultis gerti ryte, nevalgius, maždaug 15–30 minučių prieš pirmąjį dienos valgį.

Jei plaukai greitai riebaluojasi, rinkitės rytinį plovimą. Esant labai sausiems, linkusiems šiauštis plaukams, dažnai geriau tinka vakarinis plovimas dieną prieš, tačiau tuomet vakare plaukų ilgį lengvai patepkite serumu ir miegokite ant šilkinės ar satininės pagalvės užvalkalo.

Plovimą visai prieš pačią šukuoseną verčiau palikite profesionalams salone – namuose tai dažnai baigiasi skuba ir per drėgna „baze“ garbanoms ar susegtai šukuosenai.

Naujamečių ar kitų šventinių vakarų šviesa negailestingai parodo visus plaukų trūkumus. Todėl pradėkite nuo galvos odos, ne nuo plaukų ilgio.

• Sudrėkinkite plaukus drungnu vandeniu ir šampūną įmasažuokite taip, kad putos būtų sutelktos ties šaknimis.
• Masažuokite pirštų pagalvėlėmis, trumpais ir tiksliais judesiais, vengdami stipraus trynimo ar kasymo nagais.
• Jei kasdien naudojate laką, sausą šampūną ar stiprias formavimo priemones, kartą per dvi savaites įtraukite gilesnio valymo (clarifying) šampūną, o vietovėse su labai kietu vandeniu – chelatinį šampūną su EDTA. Šventės savaitę jį naudokite likus 48–72 valandoms iki vakarėlio, o pačią dieną plaukite švelnesniu šampūnu. Taip pašalinsite sluoksnį, kuris mažina apimtį ir trumpina garbanų ar formos patvarumą.

PEH pusiausvyra

Po šampūno kondicionierių ar kaukę tepkite daugiausia ant plaukų ilgio, palikdami maždaug 3–4 cm atstumą nuo šaknų. Šventinis tikslas – glotnūs, bet neapsunkinti plaukai, todėl rinkitės emolientų ir drėkiklių (humektantų) derinį su nedidele baltymų (proteinų) dalimi.

Per didelis baltymų kiekis kietina plaukus, mažina lankstumą ir blizgesį, per mažas palieka plaukus pernelyg „minkštus“, sunkiai laikančius formą. Ploniems plaukams gerai tinka lengvi, lakūs silikonai ar glotninantys polimerai – jie sukuria itin ploną apsauginį sluoksnį, palengvina formavimą ir saugo nuo sauso, šildomo patalpų oro.

Kondicionierių ar kaukę palaikykite 3–5 minutes, kad veikliosios medžiagos spėtų suveikti, ir nuskalaukite vėsesniu vandeniu – tai padeda sulyginti plauko žvynelius ir sustiprina blizgesį.

Trumpa skalavimo rūgštine priemone pabaiga veikia tarsi natūralus „primeris“. Jei vanduo kietas, pasiruoškite apie litrą virinto, atvėsinto vandens su arbatiniu šaukšteliu obuolių acto arba keliais lašais pieno rūgšties (pH apie 4). Šiuo vandeniu perpilkite plaukų ilgį ir daugiau nenuskalaukite vandeniu iš čiaupo.

Plaukų netrinkite rankšluosčiu – drėgmę švelniai nuspauskite mikropluošto rankšluosčiu arba minkšta medvilnine marškinėlių medžiaga. „Turbaną“ laikykite 5–7 minutes, ne ilgiau: ilgas šilimas rankšluosčiu išbrinkina plauko žvynelius.

Plaukus džiovinkite džiovintuvu, nustatytu vidutinei temperatūrai ir vidutinei oro srovei, naudojant koncentratorių. Oro srautą visada nukreipkite iš viršaus žemyn. Džiovinkite iki 90–95 % visiško sausumo – per drėgni plaukai neišlaikys formos ir atrodys prigesę. Pabaigoje perjunkite į šalto oro režimą – skirtumas glotnumui ir garbanų ar formos patvarumui pastebimas iš karto.

Po to, kai nusausinate perteklinę drėgmę, plaukus iššukuokite šepetiu su mišriais šereliais arba šukomis su retais dantukais ir užtepkite lengvą priemonę su termoochanga. Prie šaknų apimčiai tinka vidutinio stiprumo putos, plaukų ilgiui glotninti – formuojamasis losjonas ar cukraus–polimerų pagrindo purškalas. Blizginantį gelį palikite garbanų fiksavimui, o ne pagrindiniam džiovinimui.

Termoochanga – ne tik rinkodara: lygus plauko paviršius geriau atspindi šviesą ir lėčiau sugeria drėgmę iš karšto, judraus šokių salės oro.

Tiesiems ir banguotiems plaukams geriausia schema – pradžioje lengvai juos pradžiovinti, pakeliant šaknis, o vėliau kryptį ir formą suteikti apvaliu šepečiu. Dirbkite maždaug 2–3 cm storio skyriais, kiekvieną džiovinkite iki galo ir užbaikite vėsiu oru – taip „užkoduojate“ formą plauko struktūroje. Jei planuojate naudoti žnyples ar tiesintuvą, po tokio paruošimo pakaks mažesnės šilumos ir pasieksite elastingesnį, ilgiau išliekantį sukimąsi ar bangas.

Terminė šukuosenos formacija (žnyplėmis, tiesintuvu, plaukų formavimo žnyplėmis ir pan.) turi būti atliekama tik ant visiškai sausų plaukų. Pabaigoje naudokite vidutinio stiprumo laką, purkšdami iš rankos atstumo keliais plonais sluoksniais, o ne vienu storu. Sluoksniuojamas lakas tolygiau sutvirtina plaukus ir nesutrupa šokant.

Ką daryti, jei plaukai ploni ir greitai riebaluojasi?

Plonus, linkusius greitai riebaluotis plaukus geriausia plauti vakarėlio dieną šiek tiek stipriau valančiu šampūnu. Kondicionierių naudokite tik nuo ausų linijos žemyn – taip išlaikysite apimtį prie šaknų.

Po džiovinimo šaknis galite lengvai apipurkšti tekstūros suteikiančiu purškalu arba pakeliančiais plaukų pudrais. Prieš formuojant šukuoseną venkite aliejų: net ir lašelis ant galiukų gali „numušti“ apimtį. Vietoje to pasirinkite sausos, lakios tekstūros silikoninį serumą ir po šukuosenos suformavimo įtrinkite vos pusę pompos į plaukų galiukus.

Storiems, garbanotiems ar linkusiems šiauštis plaukams verta rinktis maitinantį, stipriai glotninantį kondicionierių ar kaukę, tačiau ją būtina gerai išskalauti ir pabaigti plovimą vėsiu vandeniu, kad užsidarytų plauko žvyneliai.

Nusausinę plaukus, įmasažuokite kremą garbanoms arba vidutinio stiprumo gelį – nuo ausų žemyn, lengvai „spausdami“ plaukus delnais iš apačios į viršų. Džiovinkite su difuzoriumi, žema šiluma ir nejudindami plaukų rankomis, kol jie visiškai išdžius.

Kai garbanos išdžiūsta 100 %, sukietėjusį gelio sluoksnį švelniai „išminkykite“ rankomis, ant delnų paskirstę šiek tiek serumo. Taip plaukai taps minkšti ir blizgūs. Pabaigoje naudokite drėgmės poveikį mažinantį purškalą – jis padės garbanoms išlaikyti formą tiek karštoje salėje, tiek keičiantis temperatūrai tarp lauko ir vidaus.

Mažos, bet lemtingos detalės

Šukuosenos patvarumą dažniausiai gadina per karštas vanduo plovimo metu, ne iki galo išdžiovinti plaukai prieš formuojant ir nuolatinis plaukų lietimas rankomis per vakarą.

Didelę reikšmę turi ir audiniai, su kuriais plaukai liečiasi. Sintetiniai megztiniai, ypač su dideliu akrilo kiekiu, ir aukštu kaklu pasižymintys golfai stipriai įelektrina plaukus. Jei įmanoma, prie kūno rinkitės medvilnę ar šilką – jie gerokai švelnesni plaukams.

Rankinėje verta turėti mini šepetį ir bealkoholinį purškiklį. Keli papurškimai ir perbraukimas per plaukus rankomis dažnai pakanka, kad šukuosena atgautų formą.

Jei garbanos ar bangos nusilpnėja, neskubėkite purkšti dar daugiau lako. Pirmiausia užpurkškite lengvą bealkoholinį purškiklį ant delnų, juo suspauskite plaukų ilgį, ir tik tuomet, jei reikia, užpurkškite ploną lako sluoksnį iš tolo. Tiesintose, glotniose šukuosenose paviršių galite perbraukti delnais, ant kurių – vos pastebimas kiekis serumo: tai sumažins elektrinimąsi ir priglaus pavienius pasišiaušusius plaukelius.

Pokyčiai apima ne tik darbo santykių pajamas, bet ir individualią veiklą, ūkininkų pajamas bei tam tikras papildomas naudas, kurios iki šiol buvo apmokestinamos švelniau arba visai nebuvo apmokestinamos.

Trys GPM tarifai ir aiškios pajamų ribos

Nuo šių metų taikomi trys gyventojų pajamų mokesčio tarifai – 20, 25 ir 32 procentai. Metinėms pajamoms iki 36 vidutinių darbo užmokesčių taikomas 20 procentų GPM tarifas. Pajamų daliai, viršijančiai šią ribą, bet neperžengiančiai 60 vidutinių darbo užmokesčių, taikomas naujai įvestas 25 procentų tarifas.

Dar didesnes pajamas gaunantiems gyventojams, kurių metinės pajamos viršija 60 vidutinių darbo užmokesčių, taikomas 32 procentų tarifas. Svarbu tai, kad didesni tarifai taikomi ne visoms pajamoms iš karto, o tik tai jų daliai, kuri viršija nustatytas ribas.

Tai reiškia, kad net patekus į aukštesnę tarifų pakopą, visa suma neapmokestinama didesniu tarifu. Sistema veikia laipsniškai ir leidžia išvengti staigių finansinių šuolių.

Kartu išlieka ir tam tikros išimtys. Ne iš darbo santykių gautos pajamos iki 12 vidutinių darbo užmokesčių per metus apmokestinamos 15 procentų tarifu. Pajamoms iš atliekų pardavimo iki tos pačios ribos taikomas 5 procentų tarifas.

Individuali veikla ir ūkininkai: atskira, bet progresinė sistema

Nuo 2026 metų individualios veiklos pajamos įtraukiamos į bendrą progresinio apmokestinimo sistemą, tačiau joms taikomas švelnesnis pereinamasis modelis. Metinėms apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms iki 42500 eurų taikomas 20 procentų tarifas.

Mažesnes pajamas gaunantiems savarankiškai dirbantiems asmenims taikomas mokesčio kreditas. Pajamoms iki 20 tūkst. eurų jis leidžia išlaikyti apie 5 procentų efektyvų GPM tarifą. Didėjant pajamoms, kreditas palaipsniui mažėja.

Pasiekus 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų, efektyvus tarifas siekia apie 15 procentų, o pasiekus 42 500 eurų – apie 20 procentų. Tik viršijus šią ribą individualios veiklos pajamoms pradedami taikyti bendrieji progresiniai GPM tarifai.

Ūkininkams galioja atskiras apmokestinimo modelis. Žemės ūkio veiklos pajamų dalis iki 60 vidutinių darbo užmokesčių apmokestinama 15 procentų tarifu, taikant pajamų mokesčio kreditą. Pajamoms, viršijančioms šią ribą, taikomas 20 procentų tarifas.

Tai reiškia, kad ūkininkų pajamos neapmokestinamos 25 ar 32 procentų tarifais, tačiau joms taip pat taikoma nuosekli progresinė logika.

Daugiau lengvatų šeimoms ir naujos apmokestinamos naudos

Kartu įsigalioja ir pokyčiai, susiję su šeimų rėmimu. Nuo 2027 metų sausio 1 dienos tėvams bus taikomos papildomos neapmokestinamosios pajamos – po 87 eurus per mėnesį už kiekvieną vaiką.

Per metus tai sudarys 1044 eurus, o reali nauda po mokesčių sieks apie 208 eurus už vaiką. Ši lengvata bus taikoma tiek dirbantiems pagal darbo sutartis, tiek savarankiškai dirbantiems asmenims. Tuo pačiu metu didėja ir tam tikrų naudų apmokestinimas. 

Darbdavio apmokėtos savanoriško sveikatos draudimo įmokos, viršijančios 350 eurų per metus, laikomos apmokestinamosiomis pajamomis. Taip pat 15 procentų GPM tarifas taikomas pajamoms iš akcijų pardavimo, jei jos įsigytos ne per investicinę sąskaitą ir laikytos trumpiau nei penkerius metus.

Toks pats tarifas taikomas ir darbuotojų gautų akcijų pardavimo pajamoms, jei akcijos parduodamos praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo teisės jas įsigyti atsiradimo.

Technologijų raida rodo, kad tai, kas pradžioje atrodo keista ar perteklinė, ilgainiui tampa kasdienybe. Kaip dronai iš išskirtinės dovanos virto įprastu įrankiu, taip ir robotiniai augintiniai po truputį randa savo vietą namuose. Jūs vis dažniau susiduriate su klausimu ne ar jie reikalingi, o kam ir kokiais tikslais jie gali būti naudingi.

Robotiniai šunys lenkia humanoidus

Remiantis rinkos analitikų duomenimis, Europos robotikos rinka 2024 metais sugeneravo daugiau nei 2,5 mlrd. JAV dolerių pajamų, o iki 2030 metų ši suma gali išaugti beveik keturis kartus. Įdomu tai, kad sparčiausiai populiarėja ne humanoidiniai robotai, o gyvūnus imituojantys sprendimai.

Būtent robotiniai šunys išsiskiria paprastesniu dizainu, mažesne kaina ir praktiškumu. Jie dažniau naudojami sveikatos, namų saugumo ir kasdienės pagalbos srityse, todėl laikomi viena perspektyviausių robotikos krypčių.

Lietuviai taip pat domisi „pet-tech“

Analitikų pastebėjimu, Lietuvoje susidomėjimas vadinamosiomis „pet-tech“ technologijomis taip pat auga. Tyrimai rodo, kad lietuviai pagal išlaidas augintiniams, lyginant su pajamomis, yra tarp Europos lyderių. Tai natūraliai skatina susidomėjimą ir alternatyviais sprendimais, tokiais kaip robotiniai augintiniai.

Šie įrenginiai dažnai atlieka dvi funkcijas. Viena vertus, jie tampa savotiškais kompanionais, kita vertus – integruojami į išmaniuosius namų sprendimus. Palyginti su humanoidiniais robotais, robotiniai šunys yra kompaktiškesni, lengviau pritaikomi ir prieinamesni finansiškai.

Ne tik žaislas, bet ir namų sargas

Robotinis šuo nebėra vien tik technologinė pramoga ar statuso simbolis. Tokie įrenginiai gali prisidėti prie namų saugumo. Aprūpinti judesio jutikliais, signalizacija ir prijungti prie išmaniųjų namų sistemų, jie gali padėti stebėti aplinką ir laiku įspėti apie įtartiną veiklą.

Be to, kai kurie modeliai gali būti plečiami papildomais moduliais. Pavyzdžiui, robotas gali surinkti smulkias šiukšles ar pernešti lengvus daiktus, taip atlikdamas paprastas pagalbines funkcijas namuose.

Paruošimas tikram augintiniui

Robotiniai šunys gali atlikti ir edukacinę funkciją. Jie dažnai naudojami kaip savotiška „treniruotė“ vaikams prieš priimant tikrą augintinį. Tokie įrenginiai reaguoja į komandas, gali būti „vedami pasivaikščioti“ ir imituoja dalį realaus augintinio elgesio.

Tai padeda vaikams suprasti atsakomybę, rutiną ir pareigas, kurios laukia turint tikrą šunį. Žinoma, robotas negali pakeisti gyvo gyvūno emocijų ar ryšio, tačiau jo tikslas ir nėra toks. Pagrindinis vaidmuo – ugdymas, technologinė pagalba ir papildomas saugumo jausmas.

Atsižvelgiant į augantį susidomėjimą, mažėjančias kainas ir vis platesnes funkcijas, robotinių šunų populiarumas atrodo ne atsitiktinis, o visiškai natūralus technologijų raidos etapas.

„Cox Automotive“ pranešė, kad liepos mėnesį naudotų elektrinių transporto priemonių pardavimas išaugo 40 procentų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu. Įmonė pažymėjo, kad nors naudoti baterijomis varomi modeliai vis dar sudaro tik apie 2 procentus visų naudotų automobilių pardavimų, vis daugiau elektrinių automobilių pasiekia nuomos pabaigą arba yra keičiami į naujesnius modelius, todėl jų skaičius nuolat auga.

Naujos elektrinės transporto priemonės istoriškai kainavo kelis tūkstančius dolerių daugiau nei panašūs benzininiai / dyzeliniai automobiliai. Naudotų automobilių atveju vertės mažėjimas tapo lemiamu trendu. Perpardavimo kainas neigiamai veikia spartus technologijų tobulėjimas, ypač baterijų našumo srityje.

Dar prieš kelerius metus daugelis elektromobilių vienu įkrovimu galėjo nuvažiuoti mažiau nei 300 km. Dabar modeliai, galintys nuvažiuoti 450 kilometrų, yra standartas, o lūkesčiai, kad artimiausioje ateityje jie galės nuvažiuoti 600 kilometrų, keičia vartotojų paklausą.

Pigesnių naujų modelių atsiradimas taip pat daro spaudimą naudotų automobilių rinkai. Daugelis automobilių gamintojų dabar parduoda EV už mažiau nei 40 000 dolerių, todėl ankstesnių modelių perpardavimo vertė mažėja. 

„Tesla“ automobiliai, kurie sudaro didelę naudotų automobilių rinkos dalį, nes šis prekės ženklas JAV yra gana seniai žinomas, dėl didėjančios konkurencijos ypač smarkiai nuvertėjo.

Gravitacinės bangos, tai erdvėlaikio virpesiai, atsirandantys, kai masyvūs kūnai, tokie kaip juodosios skylės, sukasi vienas aplink kitą ir galiausiai susijungia. Šie virpesiai sklinda šviesos greičiu ir gali būti užfiksuoti itin jautriais detektoriais Žemėje.

Išanalizavus šiuos signalus galima nustatyti daugybę duomenų, tai pradinę juodųjų skylių masę, jų sukimąsi, galutinio objekto savybes bei net judėjimo kryptį. Tai tarsi nematomas „kosmoso įrašas“, kurį mokslininkai sugeba perskaityti.

Juodosios skylės smūgis

Tyrimo metu nustatyta, kad viena juodoji skylė turėjo beveik 30 Saulės masių, o kita buvo tris kartus mažesnė. Dėl tokio dydžių skirtumo naujasis objektas gavo vadinamąjį natalinį smūgį, kuris jį išstūmė daugiau kaip 50 kilometrų per sekundę greičiu.

Tai pakankamas greitis, kad juodoji skylė galėtų palikti žvaigždžių sankaupą, jei susidūrimas būtų vykęs tokioje aplinkoje. Nors tiksli vieta nežinoma, atradimas parodo, kokia milžiniška energija išsiskiria susiliejimo metu.

Šis darbas pirmą kartą leido nustatyti ne tik juodosios skylės „išspyrimo“ greitį, bet ir kryptį. Tai suteikia galimybę tirti, kaip tokie objektai juda tankiose kosminėse aplinkose, pavyzdžiui, aktyvių galaktikų branduoliuose.

Judanti juodoji skylė gali sukelti elektromagnetinius signalus, kuriuos aptinka teleskopai. Gebėjimas nustatyti smūgio kryptį padeda tiksliau atskirti tikrus signalus nuo atsitiktinių sutapimų.

Žvilgsnis į ateitį

Juodųjų skylių susiliejimai jau dešimtmetį stebimi per gravitacines bangas, tačiau pirmą kartą pavyko tiksliai atkurti naujai susiformavusio objekto judėjimą trimatėje erdvėje. Tai didelis žingsnis astrofizikoje, atskleidžiantis, kad net už milijardų šviesmečių įvykusius procesus galima išanalizuoti itin tiksliai.

Šis atradimas ne tik praplečia mūsų žinias apie juodųjų skylių sandūras, bet ir suteikia naują tyrimų įrankį ateities misijoms. Tai dar vienas įrodymas, kad gravitacinės bangos yra neįkainojamas langas į kosmoso paslaptis.

Socialiniuose tinkluose ir forumuose netrūksta nuomonių, vieni tikina, kad greitas įkrovimas naikina akumuliatorių, kiti, kad tai tiesiog dar vienas rinkodaros triukas, niekuo nesiskiriantis nuo įprasto krovimo. 

Tiesa, slypi kažkur per vidurį, kaip dažnai nutinka technologijų pasaulyje. Šis klausimas tampa vis aktualesnis ir dėl to, kad išmanieji telefonai kasmet brangsta, o baterijos dažnai laikomos viena iš pirmųjų susidėvinčių dalių. 

Tad natūralu, kad žmonės nori žinoti, ar jų įprotis krauti telefoną greitai iš tiesų trumpina jo tarnavimo laiką – ar tai tik baimė, kurią paskleidė internetas.

Kaip veikia greitasis įkrovimas?

Norint suprasti, ar greitas įkrovimas kenkia baterijai, reikia žinoti, kaip ši technologija veikia. Klasikinis telefonų įkrovimas naudojo maždaug 5W galią, o dabar kai kurie modeliai palaiko net 120W ar daugiau. Tai reiškia, kad jie gali būti įkrauti per 15–20 minučių. 

Tam naudojama pažangi valdymo elektronika, kurios užduotis leisti akumuliatoriui priimti daugiau energijos per trumpesnį laiką, bet tuo pačiu išlaikyti saugią temperatūrą. Greitas įkrovimas dažniausiai veikia dviem etapais. Pirmiausia baterija įkraunama labai greitai, nuo 0 iki maždaug 50–70 proc., kai į ją keliauja didelės srovės. 

Antrajame etape įkrovimas lėtėja, kad akumuliatorius nebūtų perkrautas. Ir čia slypi pirmoji užuomina apie galimą žalą. Spartusis etapas generuoja šilumą, o būtent karštis yra vienas didžiausių baterijų priešų.

Nors gamintojai diegia įvairius apsaugos mechanizmus, pavyzdžiui, šilumos jutiklius, įkrovimo srautų reguliatorius, kelių ląstelių architektūras – faktas lieka faktu. Kuo dažniau naudosime maksimalų įkrovimo greitį, tuo labiau apkrausime akumuliatorių.

Ar tikrai trumpėja baterijos gyvavimas?

Tyrimai rodo, kad akumuliatorių gyvavimo trukmę labiausiai veikia ne pats įkrovimo greitis, o temperatūra, kurioje tai vyksta. Kuo dažniau baterija įkaista iki 40 °C ar daugiau, tuo greičiau ji praranda talpą. Todėl dažnas ir intensyvus greitojo įkrovimo naudojimas gali paskatinti spartesnį nusidėvėjimą, ypač jeigu tai daroma karštoje aplinkoje arba kraunama naudojantis telefonu.

Gamintojai tą žino ir būtent todėl naujesniuose įrenginiuose įdiegiami algoritmai, kurie leidžia paslėpti tikrąją įkrovimo galią, jeigu sąlygos netinkamos. Pavyzdžiui, kai kurios sistemos sumažina galią, jei pastebi, kad telefonas įkaista per greitai. 

Tačiau ne visi vartotojai tai pastebi – jiems atrodo, kad telefonas kraunasi greitai, net jeigu įrenginys iš tikrųjų lėtina procesą dėl saugumo.

Nors nėra vienareikšmiško atsakymo, ar greitasis įkrovimas žymiai trumpina baterijos tarnavimo laiką, akivaizdu, kad jis turi poveikį, ypač jei naudojamas kasdien. Kitaip tariant, greitas krovimas nėra nuodėmė, bet tai yra įrankis, kurį reikėtų naudoti protingai.

Kaip prailginti akumuliatoriaus gyvavimą?

Norint, kad išmanusis telefonas tarnautų kuo ilgiau, svarbu ne tik tai, kaip jį krauname, bet ir kaip jį naudojame. Pavyzdžiui, viena iš paprasčiausių rekomendacijų – vengti krauti telefoną nuo 0 iki 100 proc. kasdien. Geriausias baterijos darbo diapazonas – tarp 20 ir 80 proc. Tokiu režimu dirbanti baterija ilgiau išlaiko savo talpą.

Be to, verta prisiminti, kad jei greito įkrovimo nereikia, jo ir nenaudoti. Pavyzdžiui, per naktį telefoną galima krauti įprastu režimu. Kai kurie gamintojai, tarp jų patenka „Apple“, „Samsung“, „OnePlus“, siūlo išmaniąsias funkcijas, kurios nuspėja, kada vartotojas pabus, ir lėtai krauna telefoną iki 100 proc. prieš pat pabudimą.

Taip pat padeda naudoti originalius arba kokybiškus trečiųjų šalių įkroviklius, kurie turi reikiamus saugiklius ir palaiko oficialius įkrovimo protokolus. Prastos kokybės įkrovikliai gali ne tik perkaisti, bet ir neteisingai perduoti srovę, kas ilguoju laikotarpiu turės neigiamą poveikį baterijai.

Verdiktas: greitas, bet su saiku

Greitas įkrovimas yra technologija, kurią patogu turėti, bet su ja nereikėtų elgtis neapgalvotai. Ji nėra grėsmė savaime, tačiau naudojama nuolat ir netinkamomis sąlygomis gali turėti pasekmių. Baterijos nusidėvėjimas – neišvengiamas procesas, bet jį galime sulėtinti, jeigu į savo įpročius įnešime šiek tiek sąmoningumo.

Todėl greitą įkrovimą vertėtų laikyti ne kasdieniu įpročiu, o kaip planą B – skirtą toms dienoms, kai laiko mažai, o energijos reikia greitai. O likusį laiką geriausia leisti telefonui įsikrauti ramiai, be spaudimo, kaip ir mums visiems kartais reikia.

Tai reiškia, kad jums atsiranda daugiau pasirinkimo ir reali galimybė sutaupyti. Vis dėlto kartu atsiranda ir daugiau atsakomybės. Nors garantija savaime nedingsta, jūs turite elgtis apdairiai, rinktis patikimą servisą ir kaupti dokumentus. Tik taip išvengsite ginčų, jei ateityje kiltų klausimų dėl gedimų priežasčių.

Ką pardavėjai pakeitė ir ką tai reiškia praktiškai

Buvo atkreiptas dėmesys, kad dalis automobilių atstovybių klientams pateikdavo dviprasmišką informaciją apie garantiją. Vairuotojams galėjo susidaryti įspūdis, jog garantija galioja tik tada, jei visi darbai atliekami išimtinai įgaliotame servise.

Tokia praktika keičiama. Pardavėjai atnaujina garantijų sąlygas ir informuoja, kad naujo automobilio savininkas negali būti įpareigotas rinktis tik atstovybės serviso. Jei dar negavote pranešimo, jūs galite patys kreiptis į atstovybę ir paprašyti atnaujintos informacijos.

Jums tai reiškia daugiau laisvės. Vienam patogiau važiuoti į atstovybę, kitam arčiau namų esantis nepriklausomas servisas gali būti greitesnis ir pigesnis pasirinkimas.

Kada garantija lieka galioti ir kur slypi rizika

Pagrindinė taisyklė paprasta. Gamintojo garantija nenutraukiama vien todėl, kad automobilį aptarnaujate nepriklausomame servise. Tačiau visi darbai turi būti atlikti pagal gamintojo instrukcijas, naudojant tinkamas dalis ir laikantis nustatytų intervalų.

Tai reiškia, kad jūs negalite rinktis serviso vien pagal kainą. Autoservisas privalo naudoti reikalavimus atitinkančias alyvas, filtrus ir kitas detales, o visi darbai turi būti aiškiai dokumentuoti. Jei šių dalykų nepasitikrinsite, vėliau ginčas gali tapti sudėtingas.

Dokumentai šiuo atveju yra jūsų apsauga. Sąskaitos, atliktų darbų aprašymai ir serviso patvirtinimai padeda įrodyti, kad automobilis buvo prižiūrimas tinkamai.

Ką daryti, jei vis tiek bandoma atimti garantiją

Jeigu susiduriate su situacija, kai dėl aptarnavimo nepriklausomame servise bandoma panaikinti garantiją, pirmiausia turite prašyti aiškaus paaiškinimo. Gamintojas turi pagrįsti, kad konkretus gedimas atsirado būtent dėl netinkamo remonto ar priežiūros.

Svarbu žinoti, kad įrodinėjimo našta tenka ne jums, o gamintojui. Tačiau tai galioja tik tuo atveju, jei jūs galite pateikti visus reikalingus dokumentus. Jei ginčas neišsprendžiamas, jūs turite teisę kreiptis į vartotojų teisių apsaugos instituciją.

Kodėl daugiau konkurencijos naudinga jums

Kai nepriklausomi autoservisai aktyviau konkuruoja dėl garantinių automobilių, įgaliotų atstovų servisai dažnai priversti gerinti sąlygas. Tai gali reikšti mažesnes kainas, trumpesnius laukimo terminus ir didesnį dėmesį klientui.

Jūs neprivalote rinktis vienintelio varianto. Turėdami alternatyvą, galite spręsti pagal patogumą, kainą ir paslaugų kokybę, nebijodami, kad vien pasirinkimas atims garantiją.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pabrėžė: „Pagaliau atnaujinome tam tikrus rodiklius ir skiriame dėmesį tiems žmonėms, kuriems pagalba yra reikalinga.“

Seimo narys Linas Kukuraitis pasidžiaugė, kad daugelis pažeidžiamų grupių sulauks išplėstos ir didesnės apsaugos, taip pat įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos.

Priimtais pakeitimais lengvinamos paramos gavimo sąlygos dirbantiems asmenims ir tobulinamas papildomos socialinės pašalpos įsidarbinus skyrimas, siekiant skatinti motyvaciją įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje. Sudaromos palankesnės sąlygos tėvams, vieniems auginantiems vaikus, ir vaikams (asmenims) su negalia.

Pakeitimais taip pat tobulinamos nuostatos, susijusios su turto vertinimu skiriant paramą: peržiūrimi turto vertinimo kriterijai, keičiamas paramos finansavimo modelis ir nepanaudotų lėšų perskirstymo tvarka. Didinamas paramos gavėjų įgalinimas dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų bei privačių juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir projektuose.

Prognozuojama, kad, palyginti su dabar galiojančiu įstatymu, naujos nuostatos leis sumažinti skurdą visiems šeimos ūkiams. Didžiausią teigiamą poveikį pajus šeimos, kuriose du suaugusieji augina vieną ar daugiau vaikų.

Skaičiuojama, kad paramą nepasiturintiems gyventojams papildomai gaus apie 14,8 tūkst. asmenų.

Priimti pakeitimai įsigalios 2026 m. birželio 1 d., išskyrus nuostatas dėl paramos finansavimo modelio keitimo, kurios įsigalios 2027 m. sausio 1 d.

Siekiant palengvinti paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims ir sumažinti administracinę naštą tiems, kurie dirba ne visą darbo laiką, nuspręsta atsisakyti reikalavimo dirbti ne mažiau kaip du trečdalius maksimalaus darbo laiko. Tiems asmenims nebereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje vien tam, kad gautų piniginę socialinę paramą.

Palankesnės sąlygos šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, ir vieniems auginantiems vaikus

Seimas nusprendė, kad per 12 mėnesių laikotarpį nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė arba nepriteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriamą visai šeimai, ir kompensacijas. Šiuo metu tokiais atvejais socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos.

Per šį 12 mėnesių laikotarpį, siekdami ir toliau gauti paramą, asmenys privalės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl materialinio išlaikymo vaikui, kuriam tėvystė yra pripažinta.

Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, institucijos sutarė į gaunamas pajamas neįskaityti šalpos negalios pensijos, mokamos vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jei pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

Palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus

Siekdami motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, įstatymų leidėjai nutarė buvusią socialinę pašalpą 100 proc. dydžio, kuri buvo mokėta iki įsidarbinimo, mokėti 6 mėnesius (vietoj dabar numatytų 3 mėnesių).

Taip pat išplėstas gavėjų ratas: papildomai skiriama socialinė pašalpa įsidarbinus bus mokama ir tiems asmenims, kuriems iki įsidarbinimo registracija Užimtumo tarnyboje nebuvo privaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.

Tikslinami turto vertinimo kriterijai

Priimtomis pataisomis nuspręsta du kartus padidinti piniginių lėšų normatyvą, taikomą bendram turto normatyvui apskaičiuoti. Vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių.

Šeimai nustatyti šie normatyvai: vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui – iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, o kiekvienam vaikui iki 18 metų – iki 10 (vietoj 5) VRP dydžių.

Be to, nuspręsta 1,5 karto padidinti būsto ploto normatyvą individualiems namams: vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui didinamas nuo 60 iki 90 kv. m, pridedant po 15 kv. m kiekvienam kitam šeimos nariui.

Keičiama pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai tvarka

Pagal priimtus pakeitimus, savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turės teisę siūlyti paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ar projektuose.

Visuomenei naudingai veiklai atlikti galės būti pasitelkiami tik tie darbingo amžiaus nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės, kurie atsisako dalyvauti minėtose programose ir nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Anot kanclerio Šarūno Orlavičiaus, tinkamas poilsis yra ne privilegija, o būtinybė, užtikrinanti produktyvumą ir sveikatą. Dėl šios priežasties įstatymuose įtvirtinta daugiau nei viena atostogų forma. Atostogos nėra vienodos visiems. 

Darbo kodeksas numato skirtingų trukmių ir paskirčių atostogas, kurias darbuotojai gali gauti priklausomai nuo darbo sąlygų, stažo ar profesijos. 

Kasmetinės atostogos ir jų rūšys

Bazinis kasmetinių atostogų modelis taikomas daugeliui darbuotojų. Tai standartinės apmokamos atostogos, kurių trukmė priklauso nuo to, ar dirbama penkias ar šešias dienas per savaitę. Paprastai tai yra 20 arba 24 darbo dienos. Tačiau ši taisyklė turi daug išimčių, jei darbuotojo situacija atitinka specialius kriterijus.

Darbo kodekse numatytos trys specifinės kasmetinių atostogų rūšys: ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos, pailgintos atostogos ir papildomos atostogos. Kiekviena jų skirta tam tikroms darbuotojų grupėms ir taikoma pagal nustatytas sąlygas. Šių formų kombinavimas leidžia praplėsti poilsio laiką ir prisitaikyti prie individualių poreikių.

Ilgesnės trukmės atostogos

Ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos priklauso darbuotojams, kurių gyvenimo ar sveikatos situacija reikalauja daugiau poilsio. Tai taikoma darbuotojams iki 18 metų, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų bei visiems, turintiems negalią.

Jeigu dirbate penkias dienas per savaitę, šios atostogos sudaro 25 darbo dienas. Dirbant šešias dienas per savaitę – 30 darbo dienų. Jei darbo savaitės grafikas yra mišrus, suteikiamos 5 savaičių trukmės atostogos. Ši galimybė leidžia šeimai skirti daugiau laiko ar rūpintis sveikata be finansinio spaudimo.

Pailgintos atostogos: kas ir kiek jų gauna

Pailgintos atostogos skiriamos tiems, kurių darbas susijęs su didesne emocine, psichologine ar fizine įtampa. Tai apima mokytojus, sveikatos priežiūros specialistus, socialinius darbuotojus ir kitas profesijas, kuriose kasdien susiduriama su stresu, atsakomybe ar pavojingomis sąlygomis.

Mokytojai, dirbantys pagal ugdymo programas, bei mokslo darbuotojai turi teisę į 40 arba net 48 darbo dienų kasmetines atostogas. Jei savaitės darbo dienų skaičius yra mažesnis ar nevienodas, jiems turi būti suteiktos 8 savaičių trukmės atostogos.

Sveikatos priežiūros darbuotojai, priklausomai nuo darbo sąlygų, gauna 26, 27 ar 28 darbo dienas, o chirurgai – net iki 33 dienų. Jūrininkai, žvejai, farmacijos specialistai, scenos menininkai ir Ignalinos AE darbuotojai taip pat gali gauti pailgintas atostogas, kurių trukmė svyruoja nuo 25 iki 36 darbo dienų.

Papildomos atostogos ir kada jos taikomos

Papildomos atostogos dažniausiai taikomos už ilgametį darbą arba darbą rizikingomis ar sveikatai kenksmingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, jei dirbate pas tą patį darbdavį daugiau nei 10 metų, jums priklauso 3 papildomos atostogų dienos. Už kiekvienus papildomus 5 metus suteikiama dar po 1 dieną.

Dirbant rizikingomis sąlygomis, papildomos atostogos skiriamos proporcingai nuo to, kiek darbo laiko praleidžiama tokioje aplinkoje. Jei tai sudaro 81-100 procentų darbo laiko, suteikiamos 5 dienos. Jei tik iki 20 procentų – viena diena.

Kilnojamąjį ar lauko darbą dirbantys asmenys taip pat turi teisę į 2 papildomas dienas. Krizių ar ekstremalių situacijų metu viršvalandžius dirbę darbuotojai gali gauti iki 5 papildomų dienų.

Kaip pasirinkti ir derinti atostogų rūšis

Darbuotojai, turintys teisę į kelias atostogų rūšis, gali jas derinti arba pasirinkti vieną iš jų. Pavyzdžiui, gydytojas, turintis 10 metų stažą, gali pasirinkti pailgintas atostogas arba įprastas kasmetines atostogas su papildomomis dienomis. 

Mokytojas su negalia gali pasirinkti tarp pailgintų arba ilgesnių atostogų, tačiau ne abiejų vienu metu. Kai kurios atostogų rūšys gali būti sumuojamos. 

Pavyzdžiui, viena vaiką auginanti vairuotoja gali pasinaudoti tiek ilgesnėmis atostogomis dėl šeiminės padėties, tiek papildomomis dienomis dėl ilgamečio darbo. Svarbu žinoti, kad kiekvienu atveju derinimas priklauso nuo situacijos ir darbo sutarties sąlygų.

Svarbu tikrinti individualias teises

Darbuotojų teisės gali būti dar palankesnės nei numatyta Darbo kodekse. Kolektyvinės sutartys ar individualūs susitarimai dažnai suteikia papildomų garantijų. Todėl verta išnagrinėti savo darbo sutartį, pasitarti su darbdaviu ar kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. 

Tik žinodami savo teises galėsite jomis tinkamai pasinaudoti ir išvengti perdegimo ar perteklinio krūvio. Tinkamas poilsis – ne privilegija, o jūsų teisė. Naudokitės ja sąmoningai.

„Norime padėkoti tiek jums, tiek ir kitoms Ukrainos institucijoms už pagalbą ir patirties perdavimą mūsų šalies sveikatos apsaugos atstovams. Tai yra neįkainojama siekiant pasirengti nenumatytiems ar sudėtingiems atvejams. Nuoširdžiai tikimės, kad mums šios patirties pritaikyti nereikės, tačiau privalome būti pasirengę, ką ir darome“, – sakė Prezidentūros kancleris Petras Zapolskas.

Lietuvos politinė ir karinė parama Ukrainai

Prezidento vyriausiasis patarėjas ir Nacionalinio saugumo grupės vadovas Deividas Matulionis pabrėžė, kad šiuo metu tarptautinėje erdvėje Lietuva daugiausia dėmesio skiria siekiui patvirtinti reparacijų paskolą Ukrainai ir užtikrinti kuo greitesnę bei sklandesnę Ukrainos narystę Europos Sąjungoje.

Pasak D. Matulionio, Lietuvos įsipareigojimai Ukrainai išlieka tvirti ir nepajudinami. 2026 metais bus tęsiama nuosekli ir tvirta finansinė bei karinė parama, karinei pagalbai skiriant 0,25 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Tai leis ne tik užtikrinti ilgalaikį ir kryptingą politinį bei praktinį Lietuvos indėlį į Ukrainos kovą už laisvę ir teritorinį vientisumą, bet ir sustiprins visos Europos saugumą.

Prezidento patarėja Skirmantė Straigienė pristatė Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių, Dianos Nausėdienės ir Olenos Zelenskos, iniciatyva 2022 metų birželį Vilniuje duris atvėrusio Ukrainos centro veiklas ir perspektyvas. Taip pat apžvelgtos kitos ponios Dianos Nausėdienės veiklos socialinėje ir humanitarinėje srityse.

Dnipro miesto Mečnikovo ligoninė yra pagrindinė civilinė gydymo įstaiga, su kuria Lietuva bendradarbiauja organizuodama Lietuvos medikų stažuotes Ukrainoje. Šioje ligoninėje jau lankėsi ir dirbo šešios Lietuvos medikų komandos, o viena gydytojų ir slaugytojų komanda čia dirba ir šiuo metu.

Humanitarinė pagalba ir sveikatos priežiūros paslaugos

Nuo Rusijos invazijos pradžios Lietuva nuolat prisideda prie humanitarinės pagalbos teikimo Ukrainai, siųsdama medicinos priemones ir įrangą, vaistus, asmens apsaugos priemones ir kitą būtiną pagalbą. Bendra humanitarinės pagalbos vertė jau perkopė 7 mln. eurų.

Sužeistiems Ukrainos kariams sudarytos galimybės atlikti reabilitaciją Lietuvoje. Nuo karo pradžios šios paslaugos suteiktos 311 Ukrainos karių. Civiliams gyventojams, pabėgusiems nuo karo ir apsistojusiems Lietuvoje, taip pat užtikrinamos visos būtinos sveikatos priežiūros paslaugos.

Pačioje Ukrainoje įgyvendinama Lietuvos inicijuota sužeistų ir nuo karo nukentėjusių asmenų reabilitacijos ir reintegracijos programa, kuriai Lietuva skyrė 15 mln. eurų. Šios lėšos naudojamos infrastruktūrai atkurti ir inovatyvioms kompleksinėms medicininės bei psichikos sveikatos reabilitacijos paslaugoms diegti Dnipro, Lvivo ir Žytomyro reabilitacijos centruose.

Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis ir daugybėje šalių paskaitas skaitantis Ohajo universiteto profesorius dr. A. Mickūnas puikiai pažįstamas ir VILNIUS TECH bendruomenei – jis kone kasmet atvyksta dėstyti Kūrybinių industrijų fakulteto studentams.

Šiemet paskaitų ciklą „Komunikacija ir kūrybinė vaizduotė“ pristatęs profesorius rado laiko ir įkvepiančiam pokalbiui, kurio metu pasidalijo mintimis apie mokytojo pareigą ir gebėjimą kurti bendrystę, drąsą gyventi ir netikėtumus, kurie neretai pasirodo esantys didžiausios likimo dovanos.

Profesoriau, esate užauginęs daugybę studentų kartų. Kaip galėtumėte apibūdinti dabartinį jaunimą? Kas jiems įdomu, o kas – nebe?

Viskas priklauso nuo mokytojo. Būna, kolegos profesoriai skundžiasi, kad studentai yra blogi – jie nieko nenori, nesidomi, neskaito, jiems niekas nerūpi. Tuomet jų klausiu: o ką studentai pasakytų apie jus? Jie pasakytų tą patį.

Reikia ne sakyti, kad studentai tingi ir neklauso, o suvokti, kaip su jais susikalbėti ir kaip kalbėti, kad jie klausytų.

Rodos, jums tokių problemų nekyla – jūsų studentai klauso ištempę ausis. Kaip jums pavyksta užmegzti tokį ryšį ir sujungti skirtingas kartas?

Svarbiausia yra dialogas. Man sekasi, nes aš visuomet klausausi studentų – kai jais domiesi, jie nori kalbėtis. Esu išugdęs daugiau nei šimtą profesorių, su visais jais bendravau dieną ir naktį, nepaisant nieko. Esu atviras ir po paskaitų – užuot išsiskirstę, einame į kavinę, ten kalbamės ir diskutuojame toliau.

Be to, nebijau klysti, nes visi klystame, nebijau, kad kas nors mane pataisys. Mokosi ne tik studentai – visuomet mokausi ir aš, mokomės vieni iš kitų. Tai yra mano darbo dalis.

Vis dėlto nemažai žmonių, ypač jaunų, bijo diskutuoti, užduoti klausimus ir dalytis savo mintimis, nes nenori nuskambėti kvailai ar naiviai ir būti sukritikuoti.

Aš nekritikuoju studentų, nesakau, kad jie neišmoko, ne taip suprato ar neteisingai mąsto. Studentą, kuris ką nors parašo ar pasako, pagiriu, pabrėžiu, kad tai labai svarbu ir ypatinga, raginu pasitarti, kaip temą būtų galima plėtoti toliau.

Kai nuvažiuoju į kitą šalį, pirmiausia klausiu žmonių, kaip jie gyvena, kaip mąsto, kokios jų tradicijos, ką valgo ir t. t. Kai supranti jų pasaulį, gimsta galingas dialogas.

Keliaujate labai daug – Lietuva yra viena iš daugybės šalių, į kurią vykstate dalytis savo žiniomis, patirtimi ir išmintimi. Ar dėstydamas pastebite ryškių skirtumų tarp skirtingų šalių jaunimo? Ar juos, nepriklausomai nuo tautybės, pilietybės, religijos ir kultūros, jaudina, domina ir neramina panašūs bendražmogiški dalykai?

Pirmiausia reikia suprasti, kad visi esame žmonės, nepaisant to, kaip mus apibūdina kiti ar kaip mes juos nusakome. Reikia vengti etnocentrizmo, rasizmo, net religinių barjerų ir nenusiteikti taip, tarsi jei kiti mąsto kitaip, mes nebegalėtume vieni kitų suprasti. Kai pripažįstame, kad esame tokie patys, nepaisant odos spalvos, kalbos ir kitų skirtumų, susikalbėti tampa lengva. O pasikalbėti turime, nes nė vienas nesame absoliučios tiesos žinovai ir išminčiai.

Atrodo, kad tikrai tikite tuo, ką darote, ir tuo mėgaujatės. Daugybė žmonių, rinkdamiesi profesiją, blaškosi tarp dviejų polių: ar rinktis gerai apmokamą, perspektyvų darbą, net jei jis neteiks džiaugsmo, ar mylimą, dominančią sritį, net jei ji negarantuoja finansiškai patogaus gyvenimo. Tai suderinti pavyksta ne visada.

Pagrindinė taisyklė: jeigu tavo karjeros sritis sutampa su tavo gyvenimo aistra, niekada nedirbsi.

O jūs ar dirbate?

Aš esu mokytojas. Nieko nedirbu ir daugiau nieko nenoriu, tik skaityti, mokytis, kalbėtis, dalytis. Manęs klausia: „Kiek tu uždirbi?“ Man nerūpi (juokiasi). Būti filosofijos dėstytoju – mano malonumas, už kurį dar ir moka.

Dabartinė vartotojiška visuomenė dažnai koncentruojasi į apčiuopiamus, materialius dalykus – pinigus, daiktus, pasiekimus, titulus, tačiau kartu labai ilgisi prasmės jausmo. Kas jums pačiam yra prasmė?

O ką su tais turtais darysi? Man prasmė – būti mokytoju ir pačiam be perstojo mokytis. Šiuo metu man labai įdomi astronomija, kosmosas, tad nuolat diskutuoju su astronomais, o tuo, ką išmokstu, dalijuosi su studentais. Aš pats nieko ypatingo neturiu, tačiau pasaulis yra labai įdomus, todėl noriu jį atverti ir tuo pasidalyti.

Geriausias tyrinėtojas turi būti ir geriausias mokytojas – jis turi dalytis tuo, ką atranda, o ne tik sėdėti savo laboratorijoje. Dažnai sakau, kad mokytojas yra kaip alpinistas, vedantis žmones į kalnus: jis nelipa per juos, o kelia juos kuo aukščiau virš savęs. Tokia yra mano pareiga ir tikslas – mokyti, vesti ir kelti kitus. Tai man suteikia džiaugsmo.

Pavyzdžiui, savo doktorantus visada stengiuosi „stumti“ į aukštybes. Kai rašau kokią knygą ar straipsnį, raginu ir juos prisidėti, kad jų pavardės būtų šalia manosios – tai padeda jų karjerai. Dabar prižiūriu doktorantus iš VILNIUS TECH – prisidėsiu prie jų darbų ir tarsimės, kaip juos publikuoti.

Be to, prieš maždaug penkerius metus su Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos mokiniais pradėjome jaunimo sambūrį. M. Katiliškio bibliotekoje buvo sukurtas mano archyvas, įsteigtas filosofijos centras, su gimnazistais ėmėme rengti konferencijas. Jie rengia pranešimus tam tikra tema, o vėliau apie tai diskutuojame. Visus penkių konferencijų pranešimus, kurių yra beveik 60, suredaguosime ir išleisime, kad mokiniai jaustų: mes esame svarbūs. Ši knyga, dalyvaujant keliems Pasvalio mokiniams ir mokytojams, bus pristatyta Knygų mugėje.

Akivaizdu, kad esate atradęs savo pašaukimą. Kaip jums tai pavyko?

Radau neieškodamas. Kadaise turėjau draugę Čikagoje, kuri vakarais lankydavo mokyklą. Ką tuo metu turėjau daryti? Vaikščiodavau. Kartą eidamas pamačiau universitetą ir užėjau. Ten siūlė atviras paskaitas – kalbų, sociologijos, filosofijos. Pagalvojau: kodėl ne, ir užsirašiau, nors buvau seniai baigęs inžinerijos mokslus ir jau dirbau. Praėjo semestras – įdomu. Kitas semestras – dar įdomiau. Mokiausi dėl malonumo, dėl įdomumo, be jokio tikslo, kol įgijau filosofijos bakalauro laipsnį. Tuomet gavau pakvietimą Vokietijoje studijuoti magistrantūroje. Galvojau, kad čia pastudijavęs grįšiu į inžineriją, bet paskui man pasiūlė doktorantūros stipendiją JAV.

Kaip manote, kas galiausiai nulemia mūsų gyvenimo kryptį – likimas, netikėtumai, aplinkybės, ar vis dėlto viskas priklauso nuo mūsų pačių sprendimų?

Daug kas veikia tavo likimą, bet tu gali to atsisakyti. Buvau inžinierius, manęs laukė gera karjera. Prieš tai gerą karjerą galėjau padaryti kariuomenėje, kurioje siūlė pasilikti. Tuomet buvau devyniolikos, o trisdešimt devynerių būčiau išėjęs į pensiją ir galėjęs daryti, ką tik noriu. Bet nusprendžiau apžiūrėti pasaulį ir galbūt surasti kitą karjeros kelią.

Visa tai nutiko netyčia užėjus į universitetą – juk jei būčiau ėjęs kita gatvės puse, ten nebūčiau užsukęs. Gyvenimas yra staigmena, pilnas netikėtumų ir galimybių.

Vis dėlto baimė, kad surizikavęs suklysi, priimsi netinkamus sprendimus ir nebegalėsi atsukti laiko, kamuoja daugybę žmonių. Ar dėl to verta atsisakyti įdomių avantiūrų ir laikytis griežto gyvenimo plano?

Tokiu atveju tu labai susiaurėji – neturi ir nematai nieko kito, tik tą planą. Jis vis tiek nebūna įgyvendinamas, nes juk egzistuoja aplinka ir santykiai su kitais, kurie mus veikia.

Kita vertus, avantiūros į gyvenimą įneša daug nežinomybės, kuri kartais kelia malonų jaudulį, kartais – nerimą. Šiuo metu jo, dėl įvairių globalių problemų ir nestabilios geopolitinės padėties, yra itin daug. Kaip jūs patartumėte dorotis su nežinomybe? Kaip ją priimti?

Reikia suvokti, kad įvykiai, kurie dabar atrodo baisūs, vėliau išsisemia. Ilgainiui praeina viskas.

Yra tokia Zen pasaka. Jaunuolis prašo tėvo nupirkti arklį. Tėvas sako: „Ai, vaikeli, tau nereikia.“ Sūnus atkakliai prašo. Ką bedarysi – tėvas nupirko. Jaunuolis džiaugiasi, tėvas džiaugiasi, kad jam patinka. Jis klausia Zen meistro: „Ar negerai?“ O tas atsako: „Pamatysim.“

Viskas klostosi gerai, jaunuolis jodinėja, bet kartą nukrenta nuo arklio ir susilaužo koją. Tėvas sako: „Oi, kaip blogai, kad nupirkau arklį, dabar vaikas susilaužė koją.“ Zen meistras vėl sako: „Pamatysim.“

Kyla karas. Jaunus žmones kviečia kariauti, bet jaunuoliui nereikia eiti į karą, nes jis susilaužęs koją. Tėvas sako: „Oi, kaip gerai, kad nupirkom jam arklį, gerai, kad susilaužė koją, dabar nebereikės į karą.“ Zen meistras dar kartą sako: „Pamatysim.“ Taigi nieko gyvenime negali numatyti – o gal ir nereikia.

Iš jūsų žodžių atrodo, kad gyvenimui reikalingas atvirumas ir drąsa pasiduoti jo tėkmei. Ar ir jūs nesistengiate nieko numatyti – tiesiog einate vedinas smalsumo ir širdies balso?

Einu ten, kur pasaulis veda. Man viskas įdomu, viskas džiaugsminga. Aš nemoku pykti. Jei bandau supykti, galiausiai užpykstu ant savęs – sakau: tu durnas, ar ką? Ko taip šokinėti, pykti… Kaip kaime sakydavome – virš bambos neiššoksi.

Be to, mes visi turime du gyvenimus: antras gyvenimas prasideda supratus, kad gyvenimą turime tik vieną.

Visam Šiaulių regionui šiuo laikotarpiu numatyta 180,59 mln. Eur, iš kurių 67,30 mln. Eur skirta Šiaulių miestui.

Šiaulių miesto savivaldybė, pasitelkdama regioninio planavimo Europos Sąjungos investicijų fondų lėšas, finansuoja net 17 projektų. Tarp jų – įvairių švietimo įstaigų modernizavimas, socialinio būsto plėtra, eismo saugos gerinimas, dviračių takų tinklo plėtra, užimtumo paslaugų plėtra asmenims su intelekto ir psichikos negalia bei kitos iniciatyvos.

Šiuo metu į Šiauliuose vykdomus projektus jau investuota beveik 18 mln. Eur. Šiaulių miestas yra sudaręs finansavimo sutarčių už 67 304 263 Eur – tai sudaro 100 proc. Šiaulių regiono plėtros plane Šiaulių miesto savivaldybei suplanuotų Europos Sąjungos lėšų.

Šiaulių regionas Lietuvoje išsiskiria ne tik sudarytų sutarčių skaičiumi, bet ir įgyvendinamų darbų tempu. Pagal projektų vykdytojams išmokėtas Europos Sąjungos lėšas Šiauliai yra tarp lyderių tiek tarp regionų, tiek visų didžiųjų Lietuvos miestų kontekste.

Tikslas – pažangi Lietuva su mažesniu atotrūkiu tarp regionų

„Šiauliai nuolat įrodo, kad geba dirbti efektyviai ir kryptingai, o mūsų nuoseklus darbas leidžia pasiekti realių, gyventojams juntamų pokyčių. Esame pasirengę ne tik toliau auginti ir stiprinti Saulės miestą, bet ir dalytis sukaupta patirtimi su kitomis savivaldybėmis. Mūsų bendras tikslas – moderni Lietuva, kurioje regionų atskirtis nuosekliai mažėja“, – sako Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

Pasak mero, ankstyvas 2021–2027 m. Europos Sąjungos investicijų programos lėšų suplanavimas ir sutarčių sudarymas leidžia Šiauliams užtikrinti sklandų ir savalaikį projektų įgyvendinimą. 

Atsižvelgiant į nuolat augančias darbo užmokesčio ir statybos darbų kainas, ankstesnis projektų pradėjimas padeda efektyviau panaudoti skirtas lėšas ir pasiekti didesnį rezultatą už tą pačią investicijų sumą.

Jeigu priklausote vienam iš šių ženklų, verta sustoti, įsiklausyti ir neskubėti. Tai ne diena triukšmui ar impulsyviems sprendimams. Tai diena, kai tylūs vidiniai pasirinkimai gali nulemti visų metų kryptį.

Jautis: visata ragina peržiūrėti savo vertę

Sausio 2 dieną visata kreipiasi į jus per saugumo ir savivertės temas. Jūs galite pajusti lengvą vidinį nerimą, tarsi kažkas, kas anksčiau atrodė stabilu, dabar reikalautų peržiūros. Tai nėra grėsmė. Tai ženklas, kad jūs augate.

Visata rodo, kad jūs pernelyg ilgai rėmėtės išoriniais stabilumo šaltiniais. Tai gali būti pinigai, konkretūs žmonės ar net rutina, kuri suteikė saugumo jausmą. Sausio 2 dieną jums siunčiama žinutė yra paprasta, bet gili. Tikras stabilumas prasideda nuo vidinio pasitikėjimo savimi.

Jūs galite susidurti su situacija, kuri privers paklausti savęs, ar tai, ką darote, iš tikrųjų atitinka jūsų vertybes. Visata nesiūlo visko griauti, tačiau kviečia nustoti save nuvertinti. Jeigu jūs nuolat sutinkate su mažiau nei nusipelnote, sausio 2 diena tampa lūžio tašku.

Šią dieną verta sąmoningai stebėti savo sprendimus. Ką renkatės iš baimės, o ką iš tikro noro. Visata palaiko jus tuomet, kai pasirenkate tai, kas stiprina jūsų savivertę, net jei tai iš pradžių atrodo nepatogu.

Mergelė: visata prašo paleisti kontrolę

Sausio 2 dieną visata siunčia jums žinutę apie pasitikėjimą procesu. Jūs esate linkę viską analizuoti, planuoti ir numatyti, tačiau ši diena parodo, kad ne viskas turi būti sukontroliuota iki smulkmenų.

Jūs galite pastebėti, kad kažkas nevyksta pagal planą. Tai gali būti smulkmena, bet ji sukels vidinę įtampą. Visata sąmoningai leidžia šią situaciją, kad parodytų, jog lankstumas šiuo metu yra jūsų stiprybė, o ne silpnybė.

Sausio 2 dieną jums svarbu suprasti, kad tobulybės siekis kartais trukdo pamatyti galimybes. Visata ragina jus atsipalaiduoti ir leisti sau būti ne idealiems. Kai jūs nustojate spausti save, atsiranda erdvės kūrybai ir naujiems sprendimams.

Ši diena taip pat palanki vidiniam apsivalymui. Jūs galite pajusti norą atsisakyti įpročių ar minčių, kurios jus vargina. Visata palaiko šį procesą, jei tik leidžiate sau ne viską spręsti iš karto. Kartais geriausias sprendimas yra pauzė.

Skorpionas: visata kviečia pasitikėti vidine tiesa

Sausio 2 dieną visata kalba su jumis per intuiciją. Jūs jaučiate daugiau nei kiti, tačiau ne visada leidžiate sau tuo pasitikėti. Šią dieną ženklai tampa ypač aiškūs, jei tik jūs neslopinate vidinio balso.

Jūs galite atsidurti situacijoje, kurioje išoriškai viskas atrodo tvarkinga, tačiau viduje jaučiate įtampą. Visata siunčia žinutę, kad ignoruoti šio jausmo nebegalima. Tai ne baimė, tai vidinė tiesa, kuri prašo būti išgirsta.

Sausio 2 dieną jums svarbu neskubėti dalintis savo mintimis su visais. Tai laikas, kai sprendimai turi gimti viduje, o ne per kitų nuomonę. Visata skatina jus pasitikėti savimi net tada, kai aplinka abejoja.

Ši diena taip pat gali atnešti aiškų suvokimą apie vieną svarbų santykį ar situaciją. Tai nebūtinai reiškia pabaigą. Tai reiškia aiškumą. Visata rodo, kad jūs esate pasiruošę gyventi autentiškiau ir nebesislėpti nuo savo jausmų.

Specialistai pabrėžia, kad šios klaidos dažnai daromos iš įpročio arba skubėjimo, todėl pirkėjai apie jas net nesusimąsto. Jums verta žinoti, į ką atkreipti dėmesį renkantis mėsą ir kokių veiksmų vengti, kad apsaugotumėte save ir savo šeimą nuo galimų sveikatos problemų.

Kodėl svarbu mėsą pakuoti atskirai?

Žalia mėsa ir paukštiena gali būti pavojingų mikroorganizmų šaltinis, net jei pati mėsa vėliau bus termiškai apdorota. Didžiausia rizika kyla dar prieš gaminimą, kai bakterijos nuo pakuotės ar mėsos sulčių patenka ant rankų, kitų produktų ar paviršių.

Parduotuvėse žalia mėsa dažniausiai suvyniota į plastikinę plėvelę, kuri ne visada yra visiškai sandari. Transportavimo ar sandėliavimo metu pakanka vienos pažeistos pakuotės, kad būtų užterštas ir kitų produktų paviršius. Ant išorinės pakuotės gali būti randama tokių patogenų kaip žarnyno lazdelė, salmonelė, stafilokokai ar listerija.

Svarbu žinoti, kad kai kurios bakterijos ant pakuotės paviršių gali išlikti gyvybingos nuo kelių valandų iki daugiau nei paros.

Kaip saugiai pirkti ir laikyti mėsą?

Daugelyje mėsos skyrių šalia vitrinų yra vienkartinių plastikinių maišelių. Juos verta naudoti papildomai apsaugai, kad mėsa nekontaktuotų su kitais produktais. Net ir supakuotą mėsą reikėtų laikyti atskirai nuo vaisių, daržovių ar jau paruošto maisto tiek krepšelyje, tiek namuose.

Grįžus iš parduotuvės, žalią mėsą rekomenduojama dėti į atskirą vietą šaldytuve, geriausia ant apatinės lentynos. Taip sumažinama rizika, kad mėsos sultys užlašės ant kitų produktų.

Kaip atpažinti šviežią mėsą?

Spalva. Mėsos spalva priklauso nuo rūšies, tačiau ji turi būti tolygi ir natūrali, be neįprastų atspalvių: jautiena turi būti sodriai raudona, be pilkų ar žalsvų dėmių, kiauliena šviesiai rausva, aviena raudona su lengvu vyšnių atspalviu, vištiena šviesiai rožinė.

Kvapas. Šviežia mėsa beveik neturi kvapo arba skleidžia labai silpną, natūralų mėsos aromatą. Rūgštus, salstelėjęs, pūvimo ar amoniako kvapas rodo, kad produktas jau sugedęs.

Riebalai ir gyslos. Riebalai turėtų būti balti arba švelniai kreminiai, tvirti liesti. Geltoni, pilkšvi, minkšti ar nemalonaus kvapo riebalai yra aiškus gedimo požymis.

Pakuotė. Jeigu mėsa fasuota, pakuotė turi būti sandari, be išsipūtimo, o viduje neturėtų būti daug skysčio. Būtina patikrinti pakavimo ir galiojimo datas. Išsipūtusi pakuotė dažnai rodo bakterinį rūgimą.

Atsakingas elgesys renkantis ir laikant mėsą padeda apsaugoti ne tik savo, bet ir šeimos sveikatą.

„Oro linijos siekia kuo daugiau dėmesio skirti tiesioginei operacinei veiklai. Orlaivių ratų ir stabdžių priežiūrą perduodant išoriniam paslaugų teikėjui, ženkliai sumažėja kaštai, todėl matome vis daugiau šį sprendimą besirenkančių oro linijų“, – sako „FL Technics Group“ vadovas Žilvinas Lapinskas.

Šiuo metu įmonė valdo orlaivių ratų ir stabdžių remonto dirbtuvių tinklą, kurį sudaro keturios bazės Hanoveryje, Budapešte, Bergame ir Vilniuje. Jose dirba daugiau nei 150 specialistų ir technikų, atstovaujančių net 25 tautybes.

„Visų keturių dirbtuvių vietas rinkomės pagal kelis esminius kriterijus – norėjome įsikurti netoli pagrindinių oro linijų bazių ar centrų, iš kurių skraido mūsų dabartiniai ir potencialūs klientai, taip pat užtikrinti patogų susisiekimą. Taip galime padėti klientams reikšmingai sumažinti logistikos sąnaudas ir paslaugos suteikimo laiką“, – aiškina Ž. Lapinskas.

Tvarumo lyderystė orlaivių aptarnavimo sektoriuje

„FL Technics Wheels and Brakes“ siekia lyderystės ne tik veiklos efektyvumo, bet ir tvarių inovacijų srityje. Visos įmonės dirbtuvės įrengtos pagal naujausius standartus, atitinka aukštus energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus ir yra aprūpintos inovatyviomis technologijomis bei įranga.

Strategiškai palanki visų keturių dirbtuvių vieta pagrindinių aviacijos centrų ir tiekėjų atžvilgiu leidžia žymiai sumažinti transporto CO₂ emisijas ir užtikrina tvaresnę veiklą.

Įmonė tvarumo principų laikosi ir medžiagų pasirinkimo bei naudojimo procesuose. Partnerystės su didžiausiais gamintojais, pavyzdžiui, „Bridgestone“, suteikia galimybę naudoti tvariausius padangų modelius ir kartu pasiūlyti klientams konkurencingas kainas.

„FL Technics Wheels and Brakes“ aktyviai seka aviacijos pramonės naujoves ir skatina klientus rinktis aplinkos taršą mažinančius sprendimus, tokius kaip atnaujinto protektoriaus padangos. Ši praktika ir bendras įmonės įsipareigojimas teikti aplinkai draugiškas orlaivių priežiūros paslaugas atitinka vežėjų lūkesčius, kad jų partneriai padės užtikrinti atitiktį vis griežtėjantiems aplinkosauginiams reikalavimams.

Ambicingi plėtros planai

Įmonė planuoja iki 2030 m. padvigubinti savo orlaivių ratų ir stabdžių dirbtuvių tinklą bei toliau edukuoti rinką apie pažangiausius, tvariausius ir efektyviausius orlaivių techninės priežiūros sprendimus.

„Trys pagrindiniai dalykai, kurie rūpi klientams, yra paslaugų suteikimo greitis, kaina ir kokybė. Per pastaruosius trejus metus įrodėme, kad gebame visa tai užtikrinti. Nors ratų ir stabdžių priežiūros rinka išlieka konservatyvi, siekiame lyderystės šviesdami rinkos dalyvius ir rodydami, kad mūsų taikomas bendradarbiavimo modelis gali būti ir ekonomiškas, ir patikimas, ir draugiškas aplinkai“, – pabrėžia Ž. Lapinskas.

„FL Technics Wheels and Brakes“ priklauso „FL Technics“ įmonių grupei, teikiančiai orlaivių techninės priežiūros ir remonto paslaugas komercinės aviacijos klientams visame pasaulyje. Grupę sudaro 30 dukterinių įmonių Europoje, Amerikoje ir Indonezijoje.

Ši tema plačiai aptarta gruodį Briuselyje (Belgija) vykusiame tarptautiniame Saugesnio interneto forume, subūrusiame visų Europos Sąjungos valstybių Saugesnio interneto centrų atstovus, jaunimą, politikos formuotojus, verslo ir tėvų bendruomenes.

Renginyje dalyvavo daugiau kaip 30 jaunuolių iš įvairių Europos šalių. Jie aktyviai įsitraukė į diskusijas apie realius iššūkius skaitmeninėje erdvėje.

„Saugesnio interneto forumo metu ne tik įgijau patirties reikšti savo nuomonę ir aptarti svarbias temas su žmonėmis anglų kalba, bet ir užmezgiau daug naujų pažinčių beveik visose Europos šalyse. Tai buvo neįkainojama galimybė – tiek asmeniniam augimui, tiek tobulinant anglų kalbos įgūdžius“, – pasakoja Draugiško interneto Jaunoji ambasadorė Vlada Telesina.

Kaip veiks amžiaus nustatymo programėlės?

Amžiaus nustatymo programėlės kuriamos taip, kad vartotojas galėtų patvirtinti savo amžių neatskleisdamas tapatybės ir neperduodamas asmens duomenų paslaugų teikėjams.

Patvirtinant amžių per „Smart-ID“, mobilųjį parašą ar kitas panašias priemones, sistemoje išsaugoma tik informacija apie tai, ar vartotojas yra pasiekęs tam tikrą amžiaus ribą, o visi kiti duomenys sunaikinami.

Panašūs sprendimai jau taikomi Australijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Saugesnio interneto forume Australijos patirtimi dalijosi šalies e. saugumo komisarė Julie Inman Grant. Ji pabrėžė, kad amžiaus nustatymas ypač veiksmingas ribojant prieigą prie suaugusiesiems skirto turinio.

„Renginio metu susitikome su visos Europos Saugesnio interneto centrų atstovais, dalijomės gerosiomis praktikomis. Tai, kad forumą atidarė Europos Komisijos viceprezidentė, atsakinga už technologijų nepriklausomybės, saugumo ir demokratijos klausimus, rodo didžiulį Europos Sąjungos dėmesį jaunimo saugumui internete“, – teigia L. Mikalkevičius.

„Tai, kad iš visų Europos Saugesnio interneto centrų galimybė pasisakyti scenoje buvo suteikta būtent Draugiškam internetui, mums yra reikšmingas veiklos įvertinimas“, – priduria jis.

Jaunimo, tėvų ir ekspertų požiūriai

Didžiausios diskusijos forume kilo dėl socialinių tinklų prieinamumo jaunimui.

Nors dauguma socialinių tinklų platformų oficialiai skirtos vartotojams nuo 13 metų, realybėje jomis naudojasi ir gerokai jaunesni vaikai.

Jaunimo atstovai pabrėžė, kad socialiniai tinklai yra svarbi saviraiškos ir dalyvavimo visuomenės gyvenime erdvė, todėl ribojant prieigą būtina išlaikyti pusiausvyrą – neužkirsti kelio jaunimui būti matomam ir išgirstam.

Diskusijų metu išryškėjo ir kitos grėsmės jaunimui internete: begalinis turinio „scrolinimas“, priklausomybę skatinantys algoritmai, menkavertis ar klaidinantis turinys, taip pat sparčiai tobulėjančios „deepfake“ technologijos.

Siūloma dalį tokio turinio padaryti prieinamą tik suaugusiesiems, o jaunimo paskyras socialiniuose tinkluose labiau riboti, tačiau visiškai neuždrausti prieigos.

Forume pabrėžta, kad jaunimo saugumas internete nėra vien technologinis klausimas. Ilgalaikiams sprendimams būtinas tėvų įsitraukimas, atviras dialogas ir tarpusavio pasitikėjimu grindžiami susitarimai šeimoje.

„Apibendrinant galima pasakyti, kad tinkamas amžiaus nustatymas internete laikomas neišvengiamu žingsniu kuriant saugesnę skaitmeninę aplinką. Kartu akcentuojama, jog šį procesą turi lydėti atvira komunikacija, visuomenės švietimas bei aktyvus jaunimo ir tėvų įtraukimas“, – apibendrina LINEŠA atstovas.

Prognozuojama, kad sparčiai auganti DI plėtra ženkliai padidins pasaulinį duomenų centrų elektros suvartojimą. Ši tendencija tampa vis rimtesniu iššūkiu visai technologijų ekosistemai.

„Google“ tyrimas atskleidė, kad „Gemini AI“ sunaudoja apie 0,24 vatvalandės vienam užklausimui, tai tarsi vienos sekundės mikrobangų krosnelės darbas. Atrodo mažai? Tačiau jei šį skaičių padauginsime iš milijardų kasdienių užklausų, bendras energijos poreikis tampa milžiniškas.

Kaip pažymi „Google“ vyriausiasis mokslininkas Jeffas Deanas, bendrovė siekė kuo išsamiau įvertinti visus energijos šaltinius. Pasirodo, kad AI varomos skaičiavimo sistemos sudaro tik 58 proc. viso elektros poreikio. 

Likusi dalis pasiskirsto taip: 25 proc. sunaudoja papildoma įranga (atmintis, procesoriai), 10 proc. – nenaudojama, bet nuolat budinti atsarginė technika, o dar 8 proc. skiriama aušinimo sistemoms ir energijos konvertavimui. Kiekvienas užklausimas įjungia visą šį procesų grandinę.

2024 metų gegužę vienas „Gemini“ užklausimas sunaudojo net 33 kartus daugiau energijos nei 2025 metų gegužę ir tai parodė sistemos efektyvumo pagerėjimą. 

Nepaisant to, kiekvienas užklausimas vis dar generuoja apie 0,03 gramo anglies dvideginio ir sunaudoja 0,25 mililitro vandens – maždaug penkias lašas.

Daugiau ir daugiau elektros

Greitas dirbtinio intelekto augimas kelia rimtą energetinį iššūkį. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) prognozuoja, kad iki 2030 metų duomenų centrų elektros suvartojimas pasaulyje padvigubės ir viršys 1000 teravatvalandžių, o tai daugiau nei per metus sunaudoja visa Japonija.

IEA teigia, kad apie pusę šio papildomo poreikio padengs atsinaujinantys energijos šaltiniai, o branduolinė energetika įgaus vis svarbesnį vaidmenį.

„Dirbtiniam intelektui skirti duomenų centrai turi veikti be pertraukų – 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, visus metus“, – sako Rahul Mewawalla, bendrovės „Mawson Infrastructure Group“, statančios ir prižiūrinčios tokius centrus, vadovas.

„OpenAI“ duomenys kelia antakius

2023 metų pabaigoje „OpenAI“ pranešė, kad jų „ChatGPT“ kasdien sulaukia 1 milijardo pranešimų. Kovo mėnesį pradėjus veikti jų vaizdų generatoriui, naudotojai kasdien sukurdavo apie 78 milijonus paveikslėlių.

MIT „Technology Review“ atlikta analizė rodo, kad vieno 5 sekundžių vaizdo klipo sukūrimas vidutine raiška pareikalauja apie 3,4 milijono džaulių energijos, tiek, kiek reikėtų mikrobangų krosnelei, veikiančiai valandą.

Kokia ateitis mūsų laukia?

Ekspertai prognozuoja, kad netolimoje ateityje dirbtinis intelektas gali pradėti atlikti už mus vis daugiau užduočių be jokios priežiūros. Pokalbiai balsu, personalizuoti AI padėjėjai, veikiantys be žmogaus įsikišimo, visa tai gali tapti kasdienybe. Tačiau kartu tai reikš dar didesnes energetines sąnaudas.

Šiuolaikinė dirbtinio intelekto plėtra reikalauja ne tik naujų technologijų, bet ir sprendimų, kaip padaryti šią pažangą tvaresnę. Kol kas atrodo, kad už patogesnį gyvenimą su AI teks mokėti vis didesnę energijos kainą.

Likusieji 12 automobilių artimiausiais mėnesiais bus perduoti kitiems UTI padaliniams, taip dar labiau išplečiant šios iniciatyvos mastą ir poveikį.

„Technikai yra mūsų pramonės stuburas, ir mes labai vertiname šiuos kvalifikuotus profesionalus, kurie atlieka esminį vaidmenį užtikrinant išskirtinę klientų patirtį“, – sakė „Hyundai Motor America“ atsarginių dalių ir klientų patirties viceprezidentas Michelis Poirier. 

„Mūsų partnerystė su profesinio rengimo institucijomis, tokiomis kaip UTI, yra itin svarbi ruošiant būsimą technikų kartą. Šis bendradarbiavimas užtikrina, kad studentai gautų išsamius mokymus, reikalingus sėkmingai karjerai ir kintantiems automobilių pramonės reikalavimams atliepti.“

Padovanoti „IONIQ 5“ automobiliai bus naudojami UTI kursuose, skirtuose akumuliatorinėms elektra varomoms transporto priemonėms. Šiuose mokymuose nagrinėjama aukštos įtampos transporto priemonių eksploatacija, elektrinių automobilių komponentai, diagnostika ir aptarnavimas, taip pat elektronikos pagrindai ir sauga. Šis kursas yra UTI automobilių technologijų bei automobilių ir dyzelinių variklių technologijų programų dalis.

„Kadangi poreikis elektrikų automobilių priežiūrai nuolat auga, labai svarbu, jog atstovybės turėtų patyrusių technikų rezervą, – teigė UTI padalinio prezidentė Tracy Lorenz. – Mūsų partnerystės su originalios įrangos gamintojais, tokiais kaip „Hyundai Motor America“, yra itin vertingos ruošiant studentus karjerai transporto sektoriuje, ir esame dėkingi už jų investicijas į mūsų programas.“

Be to, panaikinus paramos gavėjo statusą, gauta ir nepanaudota arba negrąžinta parama apmokestinama tik pasibaigus metams ir pateikus metinę pelno mokesčio deklaraciją. Todėl, iniciatyvos rengėjų teigimu, papildomos kontrolės priemonės, tokios kaip mėnesinių ataskaitų teikimas, nėra tikslingos.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką paramos teikėjai privalo VMI teikti tiek mėnesio, tiek metinę ataskaitas apie suteiktą paramą. Mėnesio ataskaita turi būti teikiama tuomet, kai nuo kalendorinių metų pradžios vienam paramos gavėjui suteiktos paramos suma viršija 15 000 eurų. Tokie patys reikalavimai ir ta pati ataskaitų teikimo tvarka taikoma ir paramos gavėjams.

Už Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus balsavo 64 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 8 parlamentarai.

Kaip įjungti slaptą „Wi‑Fi“ meniu „Samsung“ telefone?

Norėdami suaktyvinti „Connectivity Labs“, atlikite šiuos veiksmus:

• atverkite programą „Nustatymai“;
• pasirinkite skiltį „Ryšiai“ ir tuomet „Wi‑Fi“;
• viršuje dešinėje spauskite tris taškus;
• atverkite punktą „Išmanusis „Wi‑Fi““ (ar panašiai pavadintą funkciją);
• puslapio apačioje kelis kartus paeiliui spauskite „Išmanusis „Wi‑Fi““ mygtuką.

Po kelių paspaudimų pasirodys pranešimas, kad „Connectivity Labs“ įjungta, o žemiau meniu atsiras nauja parinktis. Ši funkcija prieinama „One UI 7“, „One UI 8“ beta versijoje ir turėtų būti pasiekiama įrenginiuose su „One UI 6“.

„Connectivity Labs“ galimybės

Suaktyvinus „Connectivity Labs“, atsiveria papildomi „Wi‑Fi“ nustatymai ir analizės įrankiai:

• „Wi‑Fi“ naudojimo grafikas už savaitę, kuriame rodoma, kokiais dažnių diapazonais ir tinklais dažniausiai jungiatės;
• Namų „Wi‑Fi“ tikrinimas – vaikštant po namus testuojami maršrutizatoriaus aprėpties taškai ir nustatomos silpno signalo zonos;
• Automatinis perjungimas į mobilųjį ryšį, kai „Wi‑Fi“ signalas tampa pernelyg silpnas;
• Automatinis prisijungimas prie viešųjų operatoriaus „Wi‑Fi“ taškų, kurį, jei pageidaujama, galima išjungti;
• Prieinamų tinklų filtravimas, pavyzdžiui, rodyti tik apsaugotus tinklus ar tik tuos, kurie palaiko „Wi‑Fi 6“.

Be to, prieinami papildomi „Wi‑Fi“ kūrėjo (developer) nustatymai. Viena naudingiausių skiltyse pateikiama išsami informacija apie aplink esančius „Wi‑Fi“ tinklus su jų klasifikacija pagal signalo stiprumą: „geriausias“, „geras“, „prastas“, „labai prastas“.

„Connectivity Labs“ leidžia ne tik detaliai įvertinti namų ryšio kokybę, bet ir pasirinkti optimalias viešąsias „Wi‑Fi“ zonas stabilesniam prisijungimui tiek namuose, tiek keliaujant.

Užsiteršę arba pažįsti žibintų gaubtai. Dabartiniuose automobiliuose žibintų gaubtai gaminami iš plastiko, o ne stiklo. Laikui bėgant plastikas dėl ultravioletinių spindulių, smėlio, akmenukų ir chemijos poveikio praranda skaidrumą, apsitraukia mikroįbrėžimais ir „aptemsta“. Net jei žibintas iš išorės atrodo švarus, drumstas sluoksnis gerokai susilpnina šviesos srautą.

Susidėvėjusios arba prastos kokybės lemputės. Bet kokia lemputė ilgainiui praranda ryškumą. Tai ypač pastebima naudojant pigias, nekokybiškas ksenonines ar įprastas halogenines lemputes. Kai kurios biudžetinės lemputės silpnai šviečia net būdamos visiškai naujos.

Neteisingas žibintų sureguliavimas. Jei žibintai nukreipti per žemai, per aukštai ar į šoną, apšvietimo efektyvumas mažėja, nors pačios lemputės gali būti kokybiškos. Be to, neteisingai sureguliuoti žibintai dažnai stipriai akiną tiek priešpriešinio, tiek ta pačia kryptimi važiuojančio srauto vairuotojus.

Elektros instaliacijos problemos. Oksiduoti kontaktai žibintuose ir jungtyse, prastai veikiantis generatorius ar pažeista laidų izoliacija gali mažinti įtampą tinkle, todėl lemputės šviečia silpniau nei turėtų.

Purvini iš vidaus arba rasojantys žibintai. Dėl įvairių pažeidimų ir sandarumo praradimo žibintų korpuse gali kauptis drėgmė. Ji nusėda ant atšvaitų ir gaubto vidaus, todėl šviesa išsisklaido ir apšvietimas tampa netolygus bei silpnesnis.

Kaip pagerinti žibintų šviesą? Toliau – patikrinti ir veiksmingi būdai.

Žibintų poliravimas

Jei žibintų gaubtai tapo matiniai ir apsiblausę, jų poliravimas gali gerokai atkurti skaidrumą ir šviesos pralaidumą. Tai galima atlikti dviem būdais:

• Savarankiškai – naudojant specialų žibintų poliravimo rinkinį, švitrinį popierių, poliravimo pastą arba abrazyvinį kėbulo poliravimo mišinį.
• Servise – profesionalai, dirbantys su kėbulo poliravimu, dažnai puikiai atnaujina ir priekinius žibintus bei galinius žibintus.

Patarimas. Jeigu pažeidimai žibintų gaubte buvo gilūs ir teko stipriai šlifuoti paviršių, po poliravimo rekomenduojama padengti jį specialiu laku. Taip apsauginis sluoksnis tarnaus ilgiau, o žibintai lėčiau vėl apsiblaus.

Žibintų spindulio sureguliavimas

Net ir geriausios, naujos lemputės nepadės, jei žibintai „žiūri“ į žemę, į dangų ar į kelkraštį. Neteisinga kryptis tiesiogiai mažina matomumą ir gali akinti kitus vairuotojus.

Patarimas. Idealu, kai žibintai reguliuojami ant specialaus stendo autoservise. Vis dėlto, esant būtinybei, juos galima apytiksliai sureguliuoti ir patiems, vadovaujantis gamintojo instrukcija. Tam reikia lygaus pagrindo, ant kurio pastatomas automobilis, ir švarios vertikalios sienos, ant kurios bus matomas šviesos raštas.

Lempučių keitimas galingesnėmis ar modernesnėmis

Norėdami sustiprinti žibintų šviesą, daugeliu atvejų galite pakeisti įprastas lemputes ryškesnėmis:

• Halogeninės lemputės su padidintu ryškumu – pavyzdžiui, +50 % ar +100 % didesniu šviesos srautu lyginant su standartinėmis lemputėmis.
• LED (šviesos diodų) lemputės – dažnai yra ryškesnės, suteikia tolygesnį šviesos srautą ir yra daug ekonomiškesnės. Kokybiškos LED lemputės sunaudoja maždaug 8–10 kartų mažiau energijos nei tradicinės halogeninės.

Patarimas. Prieš montuojant kitokio tipo lemputes, ypač LED į standartinę halogeninę optiką, būtina įsitikinti, kad jos formuoja taisyklingą šviesos spindulį ir neakina kitų eismo dalyvių.

Praktiškai pilnai teisingą šviesos paskirstymą halogeninėse žibintuose užtikrina tik kelių pasaulyje pirmaujančių automobilių komponentų gamintojų LED lemputės. Daug pigesnių, nežinomų gamintojų LED sprendimų šioje optikoje veikia netinkamai – šviesa išsisklaido, spindulys būna iškraipytas, todėl žibintai akina priešpriešinį eismą. Dėl šios priežasties daugelyje šalių oficialiai draudžiama keisti halogenines lemputes LED lempomis, jei to nenumatė gamintojas.

Elektros instaliacijos patikra

Prasti kontaktai senoje laidų sistemoje gali „pasigrobti“ dalį įtampos, todėl žibintai švies silpniau. Panašus efektas gali pasireikšti ir tuomet, kai generatorius nebesugeba pilnai įkrauti akumuliatoriaus: kurį laiką lemputės šviečia vis silpniau, o po 30–60 minučių akumuliatorius gali visiškai išsikrauti.

Pastebėjus tokius simptomus verta patikrinti:

• Įtampą tinkle – veikiant varikliui ji turėtų būti ne mažesnė nei maždaug 13,1–13,5 V.
• Jungtis prie žibintų – ar nėra oksidacijos, laisvų ar pažeistų kontaktų.
• Relės būklę – susidėvėjusios ar degusios relės taip pat gali silpninti šviesos srautą ar sukelti trūkinėjantį žibintų veikimą.

Reguliarus žibintų valymas

Jei automobilis neturi automatinės žibintų plovimo sistemos, negeru oru juos reikėtų valyti dažniau. Net plonas sniego, purvo ar sauso dulkių sluoksnis pastebimai prislopina net ir pačius geriausius žibintus.

Patarimas. Nereikėtų nuvalyti purvo nuo žibinto gaubto „sausai“ – taip paliekami mikroįbrėžimai, kurie laikui bėgant apsiblauso ir vėl mažina skaidrumą. Šiuolaikinių plastikinių žibintų paviršių reikia būtent plauti, naudojant pakankamą kiekį vandens ar specialių plovimo priemonių.

Svarbiausia, ką verta atsiminti

Visada, kai įmanoma, rinkitės žinomų gamintojų lemputes ir elektros komponentus. Pigios, neaiškios kilmės LED lemputės iš populiarių interneto platformų dažnai realiai šviečia prasčiau nei kokybiškos halogeninės lemputės, nors ant pakuotės gali būti žadamas „milžiniškas“ ryškumo padidėjimas.

Racionalu bent kartą per metus, pavyzdžiui, per planinę techninę apžiūrą ar aptarnavimą, patikrinti žibintų sureguliavimą. Tą patį verta padaryti po lemputių keitimo ar reikšmingesnio važiuoklės remonto. Žibintų efektyvumas mažėja palaipsniui, ir vairuotojas prie prastesnio vaizdo dažnai tiesiog pripranta, nepastebėdamas, kad naktinio matomumo lygis jau smarkiai suprastėjo.

Ekspertai pabrėžia, kad skirtingos platformos pateikia nevienodus pasiūlymus, o kainos gali skirtis priklausomai nuo skrydžio laiko, persėdimų skaičiaus ar net išvykimo miesto. Todėl prieš perkant verta palyginti bent kelis variantus.

Tam pasitarnauti gali specializuotos bilietų paieškos platformos, kur vienoje vietoje pateikiami įvairių oro linijų pasiūlymai – nuo itin pigių iki patogesnių, su tiesioginiais skrydžiais.

Ignoruojami skrydžiai iš kitų miestų ir šalių

„Aš skrendu tik iš Vilniaus“ – tokia nuostata dažnai tampa brangia klaida. Nors Vilnius daugeliui yra patogiausias pasirinkimas, jis ne visada ekonomiškai naudingiausias.

Skrydžiai iš Kauno, Rygos ar Varšuvos neretai kainuoja gerokai pigiau, ypač skrendant į Pietų Europą ar tolimesnes kryptis. Net ir įvertinus kelionės iki kito miesto išlaidas, galutinė suma dažnai būna mažesnė.

Tokius alternatyvius maršrutus patogu rasti platformose, kurios leidžia ieškoti skrydžių ne tik iš vieno oro uosto. Rekomenduojama rinktis sistemas, pateikiančias pasiūlymus iš skirtingų Lietuvos ir užsienio miestų, kad keliautojas galėtų apsispręsti, kas jam svarbiau – maksimalus patogumas ar didesnė finansinė nauda.

Pasitikima pigiausia kaina, neįvertinus papildomų mokesčių

29 eurai už skrydį skamba labai viliojančiai. Tačiau dažnai tokia kaina galioja tik tol, kol nepridedamas rankinis bagažas, vietos pasirinkimas ar, pavyzdžiui, registracija oro uoste.

Praktikoje neretai nutinka taip, kad „pigiausias“ bilietas galiausiai kainuoja brangiau nei iš karto kiek didesnę, bet viską įskaičiuojančią kainą siūlantis variantas. Tai ypač aktualu keliaujant ne vienam ar planuojant ilgesnę kelionę.

Todėl ekspertai pataria vertinti ne tik pradinę, bet ir galutinę bilieto kainą. Aiškiai skirtingus bilietų tipus ir jų sąlygas pateikiančios platformos padeda išvengti nemalonių staigmenų.

Paskutinės minutės skrydžiai – galimybė, o ne loterija

Daugelį metų paskutinės minutės lėktuvo bilietai buvo laikomi tikra loterija, tačiau šiandien situacija keičiasi. Aviacijos rinkoje likusios neišpirktos vietos dažnai siūlomos gerokai mažesnėmis kainomis, ypač tuomet, kai keliautojas yra lankstus dėl išvykimo datos ar krypties.

Dėl šios priežasties vis daugiau žmonių sąmoningai renkasi paskutinės minutės skrydžius – tai galimybė neplanuotai ir gerokai pigiau išvykti atostogų ar trumpam pabėgti nuo kasdienybės.

Svarbiausia – žinoti, kur tokių pasiūlymų ieškoti. Specializuotos platformos leidžia greitai rasti ir išfiltruoti paskutinės minutės bilietus, pateikdamos realius, šiuo metu galiojančius pasiūlymus be ilgų ir varginančių paieškų. Tai ypač patogu spontaniškiems keliautojams, norintiems pasinaudoti gera kaina čia ir dabar.

Neatsižvelgiama į skrydžio laiką ir persėdimus

Pigiausias bilietas ne visuomet yra geriausias sprendimas. Ilgi persėdimai, naktiniai skrydžiai ar nepatogūs skrydžio laikai gali lemti papildomas išlaidas – viešbučiui, maistui, transportui.

Kartais šiek tiek brangesnis, bet tiesioginis skrydis leidžia sutaupyti ne tik laiko, bet ir pinigų, nes sumažina nenumatytų išlaidų riziką. Todėl verta rinktis pasiūlymus, kuriuose aiškiai matoma, ar skrydis yra tiesioginis, ar su persėdimais, ir kiek laiko tie persėdimai trunka.

Per mažai dėmesio skiriama lankstumui

Daugelis keliautojų bilietų ieško taikydami labai griežtus kriterijus – konkreti išvykimo diena, vienas miestas, tik tam tikras paros laikas. Toks požiūris smarkiai susiaurina galimų pasiūlymų skaičių ir beveik visada reiškia aukštesnę kainą.

Net vienos ar dviejų dienų lankstumas dažnai leidžia sutaupyti dešimtis ar net šimtus eurų. Tas pats galioja ir išvykimo miestui ar skrydžio laikui – ankstyvi rytiniai ar vėlyvi vakariniai skrydžiai dažnai būna gerokai pigesni. Ekspertai pabrėžia, kad daugiausiai finansiškai išlošia tie keliautojai, kurie sau leidžia rinktis iš platesnio variantų spektro.

Lankstumą išnaudoti lengviausia tada, kai visa pasiūlymų įvairovė matoma vienoje vietoje. Platformos, kurios leidžia vienu metu palyginti skirtingas datas, miestus ir skrydžių tipus, padeda greitai suprasti, kur slypi realios taupymo galimybės. Būtent tai ir leidžia keliauti daugiau, nei buvo planuota iš pradžių.

Kaip išvengti šių klaidų?

Kelionių ekspertai sutaria: svarbiausia – neskubėti ir naudotis įrankiais, kurie leidžia matyti visą situacijos vaizdą. Patogi, daug skirtingų variantų siūlanti platforma padeda priimti racionalų sprendimą.

Tinkamai pasirinktas bilietas reiškia ne tik mažesnes išlaidas, bet ir ramesnę, sklandesnę kelionę. O tai dažnai yra didžiausia kelionės vertė.

Didžiausias dėmesys skiriamas pagrindinio būsto apsaugai, progresiniam apmokestinimui ir savivaldybių vaidmeniui nustatant tarifus. Kartu gyventojai skatinami aktyviau domėtis Registrų centro nustatytomis mokestinėmis vertėmis ir pasiruošti deklaravimui.

Kada apmokestinamas pagrindinis gyvenamasis būstas

Nuo šių metų pagrindinis, deklaruotas gyvenamasis būstas yra neapmokestinamas, jei jo mokestinė vertė neviršija 450 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų NT mokesčio už savo pagrindinį būstą nemoka.

Net ir didžiuosiuose miestuose tokią vertę pasiekia tik nedidelė dalis būstų, daugiausia sostinėje ar prestižiniuose rajonuose. Jei pagrindinio būsto vertė viršija nustatytą ribą, mokestis skaičiuojamas tik nuo viršijančios dalies.

Taikomą tarifą nustato savivaldybės taryba – jis gali siekti nuo 0,1 iki 1 procento. Savivaldybės taip pat turi teisę nuspręsti taikyti didesnę neapmokestinamą ribą nei 450 tūkst. eurų, tačiau tai galioja tik pagrindiniam gyvenamajam būstui.

Kitas nekilnojamasis turtas apmokestinamas progresiškai

Gyventojams, turintiems antrą ar daugiau būstų, nedeklaruotą gyvenamąjį būstą ar kitos paskirties nekilnojamąjį turtą, taikoma progresinė apmokestinimo sistema pagal mokestinę vertę.

Šiuo metu galiojantys tarifai yra tokie:

• 0 proc. – vertei iki 50 tūkst. eurų
• 0,2 proc. – vertei nuo 50 iki 200 tūkst. eurų
• 0,4 proc. – vertei nuo 200 iki 400 tūkst. eurų
• 0,6 proc. – vertei nuo 400 iki 600 tūkst. eurų
• 0,8 proc. – vertei nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų
• 1 proc. – vertei, viršijančiai 1 mln. eurų

Tai reiškia, kad vieno nedidelio papildomo būsto savininkui metinis mokestis gali siekti tik keliasdešimt eurų, tačiau didesnius NT portfelius valdantiems asmenims mokestinė našta auga reikšmingai.

Ekonomistai pažymi, kad Lietuva faktiškai pereina nuo simbolinio NT mokesčio prie realiai veikiančios sistemos, panašios į taikomas daugelyje Europos Sąjungos valstybių.

Apleistas ar neprižiūrimas turtas apmokestinamas iki 5 procentų tarifu

Nuo 2026 metų itin griežtai apmokestinamas apleistas ir neprižiūrimas nekilnojamasis turtas. Tokiam turtui savivaldybės taiko 1-5 procentų tarifą nuo visos mokestinės vertės. Komerciniam nekilnojamajam turtui galioja 0,5-3 procentų tarifai.

Savivaldybės aktyviai sudaro apleistų pastatų sąrašus, todėl daliai savininkų mokėtinos sumos gali siekti net kelis tūkstančius eurų per metus. 

Ši priemonė skirta skatinti pastatų atnaujinimą, rekonstrukcijas ir mažinti urbanistinę taršą miestuose bei gyvenamuosiuose rajonuose. Tikimasi, kad dideli tarifai paskatins savininkus imtis realių veiksmų – parduoti, renovuoti ar pritaikyti turtą naudojimui.

Ką gyventojai turėtų padaryti jau dabar

Kadangi naujoji NT mokesčio sistema jau galioja, gyventojams rekomenduojama:

• pasitikrinti Registrų centro nustatytą turto mokestinę vertę,
• įsitikinti, ar deklaruota gyvenamoji vieta atitinka realią situaciją,
• įvertinti galimybę ginčyti mokestinę vertę, jei ji atrodo per didelė,
• pasiruošti NT mokesčio deklaravimui per VMI sistemą.

Svarbu žinoti, kad mokestis skaičiuojamas nuo mokestinės, o ne rinkos vertės. Registrų centras vertes atnaujina automatiškai ir perduoda VMI, todėl preliminari mokėtina suma jau matoma deklaracijoje.

Finansų specialistai pastebi, kad 2026 yra pirmieji metai, kai nemaža dalis gyventojų realiai susiduria su mokesčiu už antrą būstą. Tuo pačiu pagrindinis gyvenamasis būstas daugumai išlieka neapmokestinamas, todėl bendras socialinis poveikis vertinamas kaip ribotas.

Nutarimo projekte pabrėžiama, kad vienas esminių įrankių siekiant didinti viešųjų pirkimų efektyvumą yra šių pirkimų centralizavimas. Tačiau pažanga krašto apsaugos sistemoje šioje srityje vyksta per lėtai – šiuo metu vis dar veikia daugiau kaip 70 perkančiųjų organizacijų.

Pastaraisiais metais šioms organizacijoms Viešųjų pirkimų tarnyba ir Valstybės kontrolė yra pateikusios reikšmingų pastabų dėl viešųjų pirkimų valdysenos ir pirkimų procesų trūkumų, kompetencijų stokos bei nepakankamų veiksmų šioms kompetencijoms didinti.

Pažymima, kad nors krašto apsaugos įsigijimus būtina vykdyti operatyviai, valstybės biudžeto lėšos turi būti naudojamos atsakingai, efektyviai ir rezultatyviai, kartu užkertant kelią korupcijos rizikoms.

Klausimai, į kuriuos turės atsakyti auditas

Atlikdama auditą, Valstybės kontrolė bus prašoma atsakyti į šiuos klausimus:

1. Ar krašto apsaugos sistemos perkančiosios organizacijos, tarp jų Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos ir Infrastruktūros valdymo agentūra, 2021–2025 m. lėšas prekių, paslaugų ir darbų įsigijimams panaudojo teisėtai, efektyviai ir rezultatyviai?
2. Ar teisiniu reguliavimu nustatytos išimtys prekių, paslaugų ir darbų įsigijimams (neskelbiamos derybos, supaprastintos pirkimų procedūros ir kt.), decentralizuotas pirkimų organizavimas, šiam procesui skirti žmogiškieji ištekliai, jų kompetencijos ir kitos susijusios aplinkybės užtikrino siekį lėšas panaudoti racionaliai, efektyviai ir rezultatyviai, taip pat leido išvengti tarpininkavimo, dėl kurio galimai didėja įsigijimų kainos?
3. Ar prekių, paslaugų ir darbų įsigijimus prižiūrinčių ir kontroliuojančių institucijų funkcijos ir atsakomybės yra nustatytos tinkamai ir sudaro sąlygas šioms institucijoms laiku vykdyti šių įsigijimų kontrolę ir priežiūrą?

• Nuo 2026 m. sausio 1 d. – savivaldybių, kurių bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose 2025 m. rugsėjo 1 d. mokėsi nuo 1 700 iki 3 900 mokinių, bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose;
• Nuo 2027 m. sausio 1 d. – savivaldybių, kurių bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose 2026 m. rugsėjo 1 d. mokėsi ne daugiau kaip 9 000 mokinių, bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose;
• Nuo 2028 m. sausio 1 d. – visose valstybinėse ir savivaldybių bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose.

Švietimo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XVP-995(2)) vieningai pritarė visi 72 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

2020 m. gegužės 7 d. Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kuriais buvo nuspręsta centralizuoti priėmimą į visas švietimo įstaigas. Įstatyme įtvirtinta, kad prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pateikimas, mokinių eilių sudarymas, priimtų mokinių sąrašų tvirtinimas, informacijos apie priėmimą į mokyklą teikimas, kvietimas pasirašyti mokymo sutartį ir jos pasirašymas, mokinių duomenų tvarkymas turi būti vykdomi centralizuotai, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

Nauja registracijos tvarka turėjo įsigalioti 2022 m. sausio 1 d., tačiau 2021 m. gruodžio 23 d. buvo nuspręsta centralizuotą priėmimą į visas švietimo įstaigas atidėti iki 2024 m. sausio 1 d.

2023 m. gruodžio 19 d. Seimas dar dvejiems metams – iki 2026 m. sausio 1 d. – atidėjo centralizuoto priėmimo į visas švietimo įstaigas įgyvendinimą.

Skystam cukrui priskiriamas medus, melasa, auksaspalvis (auksinis) sirupas ir klevų sirupas. Kiekvienas jų turi savitą skonį ir suteikia jį kepiniams. Pavyzdžiui, šiek tiek klevų sirupo aromato puikiai tiks prie prieskoninių sausainių, o medus idealiai dera su citrusiniais sausainiais.

Jeigu nenorite keisti sausainių skonio, verčiau rinktis auksaspalvį sirupą, kurio skonis labiausiai primena paprastą cukrų.

Auksaspalvis sirupas arba melasa – tai tirštas, gintaro spalvos cukraus sirupas, išgaunamas rafinuojant cukranendrių arba cukrinių runkelių sultis į cukrų. Jis plačiai naudojamas įvairiuose kulinariniuose receptuose ir desertuose.

Kaip laikyti sausainius, kad jie išliktų minkšti?

Norint, kad namuose kepti sausainiai kuo ilgiau būtų minkšti, svarbu kontroliuoti drėgmę, oro patekimą ir laikymo temperatūrą.

Hermetiška tara

Laikykite sausainius sandariame inde su gerai užsidarančiu dangteliu arba užspaudžiamame maišelyje. Oras sausina kepinius – tai pagrindinė jų sukietėjimo priežastis.

Visiškas atvėsinimas prieš laikymą

Prieš sudėdami sausainius į uždarą indą, leiskite jiems visiškai atvėsti. Jeigu šilti sausainiai bus uždaryti, susidarys kondensatas, o tai skatina pelėsio atsiradimą.

Kambario temperatūra

Optimaliausia sausainius laikyti 18–22 °C temperatūroje, sausoje vietoje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių. Į šaldytuvą jų dėti nereikėtų, nes ten sausainiai greičiau pasensta ir sukietėja.

Sausainius galima užšaldyti 2–3 mėnesiams. Tam patogiausia sausainius porcijomis suvynioti į kepimo popierių ir sudėti į sandarų maišelį. Atšildykite juos kambario temperatūroje, neišimdami iš maišelio – taip jie geriau išlaikys minkštumą nei laikomi šaldytuve.

„Gyventojai elektros tiekėją ir planą gali keisti nemokamai ir bet kada, tačiau dalis žmonių vis dar vadovaujasi įsitikinimu, kad skirtumo jie nepajaus. Tai klaidingas požiūris, kuris gali reikšti papildomas išlaidas“, – sako M. Kavaliauskas.

Tiekėjų pasiūlymais domisi pusė gyventojų

Anot „Elektrum Lietuva“ užsakymu atlikto tyrimo, 52 proc. gyventojų bent retkarčiais seka elektros tiekėjų siūlomus planus: 12 proc. tai daro dažnai, dar 40 proc. – kartais. Tačiau kiek mažiau nei pusė respondentų visiškai nesidomi tiekėjų pasiūlymais. Dažniau planus seka vyresnio amžiaus žmonės bei aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai.

„Tyrime išryškėjo dvi vartotojų grupės: viena aktyviai naudojasi elektros rinkos liberalizacijos galimybėmis, kita – sąmoningai ar baimindamiesi neva sudėtingo proceso, baudų lieka pasyvi. Visgi pastarasis variantas vartotojams nėra naudingas, kadangi rinka keičiasi nuolat – atsiranda naujų planų, kainos koreguojasi, todėl neperžiūrint pasiūlymų rizikuojama permokėti“, – aiškina M. Kavaliauskas.

Apklausoje trečdalis respondentų nurodė bent kartą keitę elektros tiekėją – 24 proc. tai padarė vieną kartą, 12 proc. daugiau nei kartą. 18 proc. apklaustųjų tiekėjo nėra keitę, bet svarsto apie tokią galimybę, o 35 proc. gyventojų prisipažino, kad niekada to nedarė ir neplanuoja keisti tiekėjo.  

Keitimą skatina vienintelis veiksnys

Tyrime į klausimą, kodėl nekeičia tiekėjo, 42 proc. respondentų nurodė, kad yra patenkinti dabartiniu tiekėju, o 37 proc. teigė nematantys reikšmingų skirtumų tarp tiekėjų. Dažniau pasitenkinimą dabartiniu tiekėju įvardijo vyresnio amžiaus apklaustieji, o skeptiškai apie skirtumus galvojantys – didmiesčių gyventojai.

„Tai vienas labiausiai paplitusių mitų. Skirtumai tarp tiekėjų yra realūs – tiek kainos, tiek sąlygų. Net kelių centų už kilovatvalandę skirtumas vidutiniam namų ūkiui per metus gali virsti šimtais eurų. Pavyzdžiui, 3000 kWh per metus suvartojančiam namų ūkiui vos 2 centų kainų skirtumas reikštų apie 60 eurų sutaupytą sumą, o 3 centų – beveik 100 eurų. Todėl verta bent kartą per metus peržiūrėti visų tiekėjų pasiūlymus“, – komentuoja „Elektrum Lietuva“ atstovas M. Kavaliauskas.

Svarbiausias veiksnys, galintis paskatinti keisti tiekėją, yra žemesnė elektros kaina – taip atsakė net 63 proc. apklaustųjų. Mažesnės kainos dažniau ieško aukštesnį išsilavinimą turintys ir didžiųjų miestų bei rajonų centrų gyventojai.

„Tai rodo, kad vartotojai jautriai reaguoja į kainą, tačiau realiai sutaupyti galima tik aktyviai sekant rinką. Be to, vis dar gajus mitas, kad keičiant tiekėją nepasibaigus sutarčiai teks mokėti baudą. Tai netiesa – vos pasirašius naują sutartį, sena automatiškai nutrūksta, o vartotojas nemoka jokių papildomų mokesčių. Tad pigesnę kainą galima užsitikrinti bet kada“, – paaiškina M. Kavaliauskas.

„Elektrum Lietuva“ užsakymu atliktoje „Spinter tyrimai“ apklausoje dalyvavo 1011 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Šios permainos įsigalioja kartu su kitais sugriežtintais reikalavimais mikrojudumo priemonėms ir jų naudotojams. Nuo šiol būtina užtikrinti, kad priemonės būtų techniškai tvarkingos, o vairuotojai – matomi, saugūs ir atsakingi. Susisiekimo ministerija tikisi, kad šios priemonės padeda sumažinti traumų skaičių ir didina eismo kultūrą visose Lietuvos gatvėse.

Visi turi dėvėti šalmą – nuo pirmos dienos

Nuo šiol kiekvienas asmuo, važiuojantis elektriniu paspirtuku, dviračiu ar kita mikrojudumo priemone, privalo dėvėti šalmą. Tai tampa visuotiniu reikalavimu, kuris jau galioja visoje Lietuvoje. Anksčiau tokios pareigos turėjo tik nepilnamečiai arba važiuojantieji važiuojamąja kelio dalimi, tačiau nuo šios dienos išimčių nebėra.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas paaiškina, kad šalmas – tai paprasta, bet labai veiksminga priemonė, galinti išgelbėti šimtus gyvybių per metus. Jis pažymi, kad pokytis atsiranda dėl akivaizdžių saugumo problemų, fiksuojamų pastaraisiais metais.

Šalmo suteikimu turi pasirūpinti ir nuomos įmonės

Jei paspirtukas ar dviratis yra nuomojamas, šalmą privalo suteikti paslaugos teikėjas. Tai reiškia, kad nuo šiol visos paspirtukų dalijimosi ir nuomos platformos turi pasirūpinti, jog jų klientai turėtų galimybę saugiai naudotis transportu.

Įmonės turi pritaikyti savo veiklą šiam pokyčiui – pasirūpinti šalmų prieinamumu, jų priežiūra ir higiena. Verslui tai tampa ne tik teisiniu, bet ir reputacijos klausimu. Tinkamas pasiruošimas ir rūpestis klientų saugumu didina pasitikėjimą ir gali tapti konkurenciniu pranašumu.

Papildomi techniniai reikalavimai išlieka

Mikrojudumo priemonių vairuotojai toliau turi laikytis ir kitų techninių reikalavimų. Kiekvienas paspirtukas ar dviratis privalo turėti veikiantį stabdį, garso signalą, priekyje baltos šviesos žibintą, gale – raudonos šviesos žibintą, o iš abiejų šonų – oranžinius atšvaitus.

Jei važiuojama važiuojamąja kelio dalimi, privaloma dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba užtikrinti, kad priemonė atitiktų matomumo reikalavimus. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, liemenė tampa privaloma. Tokiu metu būtina, kad degtų abu žibintai.

Rekomenduojama papildoma apsauga

Nors neprivaloma, tačiau stipriai rekomenduojama naudoti ir papildomas kūno apsaugos priemones – alkūnių, kelių, delnų apsaugas. Tai ypač aktualu vaikams, paaugliams ir mažiau patirties turintiems vairuotojams. 

Patirtis rodo, kad nukritus nuo paspirtuko dažniausiai nukenčia rankos ir keliai, o apsaugos padeda išvengti rimtų traumų. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad net paprastos apsaugos gali reikšmingai sumažinti lūžių, sumušimų ir kitų sužalojimų riziką.

Policija pradeda aktyvesnę kontrolę

Nuo šiandien policija aktyviai stebi, ar gyventojai laikosi naujų taisyklių. Pareigūnai turi teisę tikrinti, ar mikrojudumo priemonių naudotojai dėvi šalmus, ar jų transporto priemonės atitinka techninius reikalavimus. Už pažeidimus gali būti skiriami įspėjimai arba piniginės baudos.

Policijos atstovai akcentuoja, kad šios priemonės yra ne baudimo, o saugumo užtikrinimo dalis. Tikimasi, kad vairuotojai supranta savo atsakomybę ir patys imasi priemonių, kad kelionė būtų saugi ne tik jiems, bet ir aplinkiniams.

Kodėl šie pokyčiai neišvengiami

Elektrinių paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių naudojimas per pastaruosius metus sukėlė daugybę eismo įvykių, tarp jų ir sunkių traumų atvejų. Statistika rodo, kad daugiau nei pusė galvos traumų būtų išvengta, jei naudotojai būtų dėvėję šalmus.

Įgyvendinant šiuos pakeitimus, Lietuva seka kitų Europos šalių pavyzdžiu, kur šalmų reikalavimas jau seniai taikomas visiems, nepriklausomai nuo amžiaus.

Kaip pasiruošti naujai tvarkai

Nors reikalavimas jau galioja, specialistai ragina ir toliau rūpintis savo saugumu sąmoningai. Jei dažnai naudojatės mikrojudumo priemonėmis, investuokite į kokybišką šalmą, kuris būtų pritaikytas jūsų galvos dydžiui ir užtikrintų maksimalią apsaugą. Taip pat verta apsvarstyti papildomų apsaugos priemonių įsigijimą.

Verslo įmonės turėtų tęsti prisitaikymą – pasirūpinti, kad klientams būtų aišku, kaip gauti šalmą, kaip jį naudoti ir kur jį grąžinti. Kuo paprasčiau ir patogiau bus laikytis taisyklių, tuo mažiau incidentų įvyks.

Šalmas – tai ne tik nauja pareiga, bet ir galimybė saugiau dalyvauti eisme. Nuo šiandien Lietuvoje – tai visiems privaloma realybė.

Didžiausią riziką karpis kelia žmonėms, sergantiems pankreatitu, tulžies akmenlige, cholecistitu ar kepenų suriebėjimu. Riebi žuvis, ypač kepta riebaluose, gali išprovokuoti ligos paūmėjimą ir pabloginti savijautą. Tokiais atvejais gydytojai rekomenduoja rinktis liesesnių žuvų rūšis arba visai atsisakyti karpio.

Reabilitacijos metu po ligų ar operacijų, kai būtina laikytis lengvai virškinamos dietos, karpis paprastai nerekomenduojamas. Dietologai pataria jį keisti liesa žuvimi, ruošiama garuose arba kepama orkaitėje be papildomų riebalų.

Žmonėms, alergiškiems žuvies baltymams, karpis yra draudžiamas produktas. Net ir nedidelis kiekis gali sukelti alerginę reakciją – odos bėrimus, niežėjimą, kvėpavimo ar virškinimo sutrikimus.

Karpis pasižymi gausybe smulkių ašakų. Dėl to kyla pavojus vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, turintiems rijimo sutrikimų. Tokiais atvejais geriau rinktis kruopščiai išfiletuotą žuvį arba rūšis, kuriose ašakų gerokai mažiau.

Valstybinės žemės perdavimas savivaldai sudarys sąlygas savivaldybėms efektyviau planuoti ir naudoti savo teritorijas. Savivaldybės galės geriau vykdyti įsipareigojimus bendruomenėms ir atstovauti vietos gyventojų interesams.

Numatoma, kad sprendimai, susiję su žemės naudojimu ir valdymu, bus priimami greičiau ir arčiau žmonių, taikant vieno langelio principą. Tai turėtų pagerinti paslaugų teikimą gyventojams ir prisidėti prie racionalesnio valstybės turto valdymo.

Stiprinamas Nacionalinės žemės tarnybos vaidmuo

Įstatymų pakeitimais taip pat sustiprinamas Nacionalinės žemės tarnybos, kaip priežiūros institucijos, vaidmuo. Tarnyba prižiūrės, kad naujieji valstybinės žemės patikėtiniai – savivaldybės – valstybinę žemę valdytų skaidriai, racionaliai ir laikydamosi teisės aktų reikalavimų.

Žemės įstatymo pakeitimams (projekto Nr. 699(2)) pritarė 73 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš, vienas parlamentaras susilaikė.

Žemės reformos įstatymo pataisoms (projekto Nr. XVP-700(2)) pritarė 73 Seimo nariai, balsų prieš nebuvo, vienas Seimo narys susilaikė.

Vietos savivaldos įstatymo pakeitimams (projekto Nr. XVP-701(2)) pritarė 72 Seimo nariai, balsų prieš nebuvo, vienas parlamentaras susilaikė.

Kitoms Vietos savivaldos įstatymo pataisoms (projekto Nr. XVP-702(2)) vieningai pritarė visi 74 balsavime dalyvavę Seimo nariai.

„Kai žmogus jau suserga, paskutinis dalykas, kurio jam norisi, – ieškoti vaistų nuo temperatūros ar termometro. Būtent tada būklė dažnai dar labiau pablogėja“, – pabrėžia „Roseway Labs“ vaistininkas Frederikas Apentengas.

Kas turėtų būti žieminėje vaistinėlėje?

Specialistas pataria pradėti nuo pagrindinių vaistų.

Pirmiausia verta turėti paracetamolio arba ibuprofeno – jie padeda mažinti temperatūrą, galvos ir raumenų skausmus bei bendrą kūno maudimą.

Gerklės skausmui palengvinti naudingi čiulpiamieji pastilės arba purškalas. Nuo kosulio verta turėti du skirtingus sirupus: vieną drėgnam (atsikosėjimą skatinantį), o kitą – sausam, dirginančiam kosuliui (prieškosulinį).

Naudingas ir dekongestantas – vaistas nuo nosies užgulimo, tačiau jo nereikėtų vartoti ilgiau nei penkias dienas iš eilės. Ilgesniam laikotarpiui saugesnė alternatyva yra jūros vandens ar druskos tirpalo nosies purškalas.

Taip pat pravartu turėti:

• rehidratacijos miltelių (skysčių ir elektrolitų pusiausvyrai atkurti);
• servetėlių ir rankų dezinfekcinio skysčio (infekcijų plitimui mažinti);
• medaus ir citrinos (gerklės dirginimui ir kosuliui lengvinti, jei nėra alergijos);
• skaitmeninį termometrą (kūno temperatūrai tiksliai stebėti);
• inhaliacinį tepalą arba oro drėkintuvą (kvėpavimui palengvinti esant slogai ir nosies užgulimui).

Mityba ir miegas – imuniteto pagrindas

Apentengas atkreipia dėmesį, kad imuninė sistema labai priklauso nuo mitybos kokybės. Geležies, B grupės vitaminų ir vitamino C trūkumas gali silpninti organizmo atsparumą infekcijoms.

Imunitetui palankūs šie produktai:

• tamsiai žalios lapinės daržovės;
• citrusiniai vaisiai ir kiti vitamino C šaltiniai;
• pilno grūdo produktai.

„Geriausi imuniteto stiprintojai – visavertis miegas, kokybiška mityba ir pakankamas vandens kiekis“, – pabrėžia vaistininkas.

Šiemet pradėtas naujas etapas Lietuvos kelių sektoriuje – įsteigtas Valstybinis kelių fondas, kuris pradės veikti jau nuo kitų metų ir užtikrins stabilų finansavimą keliams. Planuojama, kad 1 mlrd. eurų riba šiame fonde bus peržengta 2027 arba 2028 metais. Tai leis prastos būklės keliais vėl saugiai važiuoti, o avarinės būklės, byrantys tiltai bus sutvarkyti.

Per šiuos metus sutvarkyta 110 kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir 28 kilometrai pėsčiųjų bei dviračių takų.

Tiltai ir viadukai: nuo avarinės būklės iki saugių statinių

Spartesniu tempu atnaujinami avarinės būklės tiltai ir viadukai, kurių Lietuvoje suskaičiuojama daugiau kaip šimtas. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Krunos tiltas, vienas prasčiausios būklės Lietuvoje. Vietoje pavasarį nugriauto vieno iš dviejų Krunos tiltų jau baigiamas statyti naujas.

Iš viso šiemet kapitaliai sutvarkyti 26 tiltai ir viadukai, iš kurių 10 buvo kritinės būklės. Dar 160 tiltų ir viadukų visoje Lietuvoje suremontuoti taikant paprastesnes priemones.

Kitąmet planuojama sutvarkyti apie 165 kilometrus valstybinės reikšmės kelių, 65 kilometrus pėsčiųjų ir dviračių takų bei 25 blogos būklės tiltus.

Žvyrkelių asfaltavimas: daugiau darbų už tą pačią sumą

Prasidėjo realūs žvyrkelių asfaltavimo programos darbai – tam skirta 20 mln. eurų. Kitąmet planuojama išasfaltuoti daugiau kaip 100 kilometrų žvyrkelių, o dėl šių darbų sutartys pasirašytos dar šiemet. Taip pat numatoma skelbti viešuosius pirkimus dar 80 kilometrų žvyrkelių asfaltavimui.

Patvirtinta ir lankstesnė žvyrkelių asfaltavimo tvarka. Tai leis su tuo pačiu biudžetu nuveikti daugiau – išasfaltuoti ilgesnius ruožus ir darbus atlikti greičiau.

Gruodį bus baigtas svarbiausias ir didžiausias kelių projektas nuo nepriklausomybės atkūrimo – VIA Baltica, pradėtas prieš dešimtmetį. Intensyviai dirbama, kad tokia pati automagistralė atsirastų ir ruože nuo Kauno iki Latvijos sienos.

Vienas unikaliausių Lietuvos kelių – Vilnius–Utena – taip pat sparčiai keičiasi. Pradėti paskutinio, 43 kilometrų ilgio ruožo darbai, o jo atidarymas planuojamas jau kitais metais. Tai reiškia saugesnę ir patogesnę kelionę į sodybas, prie ežerų ir kitus šalies regionus.

Inovacijos keliuose: dinaminis greičio reguliavimas

Keliuose nuolat diegiamos ir išbandomos naujos technologijos. Lapkritį magistralėje Vilnius–Kaunas pradėtas bandomasis dinaminio greičio reguliavimo projektas, leidžiantis žiemos metu greitį pritaikyti prie realių oro sąlygų.

Gauti pirmieji teigiami vairuotojų atsiliepimai. Ateityje planuojama dinaminį greičio reguliavimą diegti ruože nuo Kauno iki Klaipėdos bei VIA Baltica atkarpoje iki Lenkijos sienos.

Oro uostai: daugiau patogumo ir naujų krypčių

Vilniaus oro uostas: nauji terminalai ir didesni pajėgumai

Metų pradžioje atidarytas naujasis Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas. Siekiant patogumo sugrįžtantiems keliautojams, pradėtas būsimo atvykimo terminalo projektavimas. Ilgus metus tarnavusiam senajam terminalui bus suteikta nauja paskirtis, o šalia jo iškils modernus atvykimo terminalas. Planuojama, kad jis duris atvers iki 2028 metų pabaigos, o jo pajėgumai padvigubės.

Kauno oro uostas: daugiau erdvės ir paslaugų

Kauno oro uostas po rekonstrukcijos gerokai išsiplėtė – jo erdvėje tilptų net krepšinio aikštelė. Šis augimas reiškia mažiau streso ir daugiau patogumo keleiviams: daugiau laipinimo vartų, registracijos stalų ir aptarnavimo langelių, greitesnį bagažo atsiėmimą, trumpesnes eiles. Tai užtikrins kokybišką, modernų ir tarptautinius standartus atitinkantį aptarnavimą. Kartu Kaune plečiasi ir skrydžių krypčių žemėlapis.

Palangos oro uostas: patogesnės atostogos Vakarų Lietuvai

Plečiasi ir Palangos oro uosto skrydžių geografija – pradėtos naujos kryptys į Turkiją ir Egiptą. Todėl lėktuvu išvykti atostogauti tapo daug paprasčiau ne tik Palangos ar Klaipėdos, bet ir Šiaulių, Telšių, Tauragės gyventojams.

Nepaisant pastarųjų mėnesių iššūkių, prognozuojama, kad metinis keleivių skaičius visuose trijuose Lietuvos oro uostuose šiemet pirmą kartą istorijoje viršys 7 mln. keleivių. Tai rodo, kad nei oro linijos, nei keleiviai neatsitraukė dėl Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą.

Nauji traukiniai ir geresnis susisiekimas su Europa

Istorinis traukinių parko atnaujinimas

Lietuvos geležinkelių sektoriuje žengiamas naujas žingsnis – istoriškai atnaujinamas traukinių parkas. Jau kitąmet Lietuvos bėgiais pradės riedėti penkiolika naujų šveicariškų traukinių. Greitesnes ir patogesnes keliones visoje Lietuvoje – nuo didmiesčių iki regionų – netrukus galės išbandyti keleiviai.

Atnaujinti traukinių tvarkaraščiai, užtikrintas dažnesnis susisiekimas populiariausiais maršrutais. Daugiausia pokyčių įgyvendinta Šiaurės Lietuvoje.

Patogesnis susisiekimas su Lenkija ir kitomis sostinėmis

Nuo gruodžio 14 dienos gerokai pagerės susisiekimas su Lenkija. Vietoje vieno traukinio per dieną kursuos trys – Krokuvos, Suvalkų ir netoli Vokietijos sienos esančio Ščecino kryptimis. Kelionė į Varšuvą sutrumpės maždaug viena valanda, o į Krokuvą – net dviem valandomis.

Pagerės ir susisiekimas su kitomis Europos sostinėmis. Iš Varšuvos bus galima patogiai pasiekti daugelį Europos miestų: Prahą, Vieną, Berlyną, Bratislavą, Budapeštą, Kyjivą, taip pat keliauti po visą Lenkiją – į Gdanską, Zakopanę ir kitus regionus tiek dieniniais, tiek naktiniais traukiniais.

„Rail Baltica“ – svarbi grandis Lietuvos ateičiai

Šiemet sparčiau nei bet kada anksčiau juda ir „Rail Baltica“ projektas, itin svarbus tiek susisiekimui, tiek kariniam mobilumui. Pasirašius dvi naujas rangos darbų sutartis, rekordiškai – iki 114 kilometrų – išplėstos statybos darbų apimtys ruože nuo Kauno iki Panevėžio. Kiekvienas nutiestas europinės vėžės metras šiame projekte yra žingsnis link modernios ir saugios Lietuvos ateities.

Pašto paslaugos arčiau žmonių: paštomatų tinklo plėtra

Siekiant priartinti paslaugas prie žmonių, ypač mažesnių miestelių ir kaimo vietovių gyventojų, pradėta istorinė paštomatų plėtra.

Iki 2028 metų pabaigos paštomatų tinklas padvigubės ir jų skaičius viršys 700. Jau kitąmet regionuose atsiras apie 100 naujų paštomatų. Netrukus per paštomatus bus galima ne tik siųsti ir gauti siuntas, bet ir priimti registruotus laiškus, oficialius dokumentus bei kitą korespondenciją patogiu paros metu, nesitaikant prie pašto skyrių darbo laiko.

Iki šių metų pabaigos LP EXPRESS paštomatai pirmą kartą pradės veikti 13 vietovių, kur jų iki šiol nebuvo. Tarp jų – Jonučiai II, Ramučiai, Viduklė, Gelgaudiškis, Kalveliai, Senieji Trakai, Jieznas, Vydmantai, Kairiai, Kretingalė, Kvėdarna, Šveicarija ir Darbėnai.

Klaipėdos, Šventosios ir Jurbarko uostai

Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtra

Klaipėdos uostas – strategiškai svarbus Baltijos regiono transporto ir logistikos centras, kuriam skiriamas ypatingas dėmesys. Artėjama prie vieno ambicingiausių projektų uosto istorijoje – pietinės dalies plėtros. Planuojami sprendiniai apims 100 hektarų teritoriją.

Ši plėtra leis kurti naujus terminalus, pritraukti užsienio investuotojus ir priimti didžiausių parametrų laivus. Pietinės uosto dalies vystymas – gera žinia ir pramoginės laivybos atstovams, kurie dabar susiduria su vietų laivams stygiumi. Numatoma, kad pietinių vartų komplekse bus įkurta marina, kurioje galės švartuotis apie 500 pramoginių laivų.

Šventosios ir Jurbarko uostai kaip regionų traukos centrai

Šventosios ir Jurbarko uostai vystomi kaip regionų traukos centrai. Šventosios uoste rekonstruojama krantinė, projektuojami molai, planuojama buriavimo mokykla. Uoste galės švartuotis laivai, skirti vėjo parkų priežiūrai ir kariuomenės gelbėjimo operacijoms.

Atsakas į hibridinę ataką

Dėl keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui Susisiekimo ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.

Dėl suaktyvėjusių Lietuvos oro erdvės pažeidimų kreiptasi ir į tarptautines organizacijas, tikintis, kad ši hibridinė grėsmė bus laikoma prioritetine ir bus imtasi priemonių jai suvaldyti. Renkami įrodymai Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai (ICAO), skaičiuojama padaryta žala ir planuojama kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Vos per mėnesį KTU Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centro (TiFEC) jaunieji mokslininkai suprojektavo lustą, kurio gamybą įgyvendino partneriai iš Leibnico inovatyvios mikroelektronikos instituto (IHP) Vokietijoje.

Ši partnerystė suteikė KTU studentams unikalią galimybę dirbti su pažangiausiais atvirojo kodo mikroschemų projektavimo ir modeliavimo įrankiais, naudojant „IHP OpenPDK“ modulius.

Nuo idėjos iki įgyvendinimo

„Lustų technologijos – viena sudėtingiausių sričių, kurioje gali dirbti inžinierius. Šis projektas leido mums pereiti visą projektavimo grandinę – nuo schemos iki realaus gaminio. Lietuvoje su tokiais atvirojo kodo įrankiais dirbome, ko gero, pirmieji. Nors laiko turėjome nedaug, greitai išmokome jais naudotis, per mėnesį suprojektavome, perdavėme gamybai ir jau turime rezultatą“, – pasakoja komandos nariai.

KTU „M-Lab“ infrastruktūra Lustų akademijos dalyviams leidžia kurti tiek paprastesnius, tiek ir labai sudėtingus lustus – juos realizuoti kaip prototipus arba parengti gamybai. Čia studentai gali įvaldyti skirtingas lustų projektavimo technologijas, naudojamas pasaulinių rinkos lyderių.

„Sukurta sistema bus naudinga ne tik bandymams, bet ir realiems TiFEC kuriamiems produktams. Dėl pasiekto miniatiūrizavimo lygio ją galima pritaikyti sudėtingose sistemose. Atsiveria labai daug naujų galimybių“, – neabejoja kūrėjų komanda.

Siekiant patikrinti studentų sukurtų lustų parametrus, jie bus toliau testuojami KTU „M-Lab“ veikiančiame prototipavimo ir testavimo centre „Proto Lab“. Šio centro komandos patirties semiamasi ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėse įmonėse.

„Lustai yra labai maži. Juos tiksliai išmatuoti, neiškreipiant parametrų, yra sudėtinga – tam reikia žinių ir tinkamos įrangos. Išmatavę švariajame kambaryje, galėsime palyginti rezultatus su modeliavimo duomenimis“, – aiškina projekto inžinieriai, jau planuojantys kitą žingsnį – keitiklių kūrimą.

„Proto Lab“ komandos dirba tarptautinėse įmonėse, o sukauptą patirtį sėkmingai perduoda Lietuvos mokslininkams ir pramonės atstovams.

Visa KTU TiFEC komanda taip pat nuolat kelia savo kompetencijas mokymuose Lietuvoje ir užsienyje. Per neseniai KTU surengtą seminarą partneriai iš IHP pasidalijo naujausiomis lustų projektavimo ir kitų technologijų žiniomis.

Jaunieji TiFEC tyrėjai neseniai „RISC-V“ platformoje suprojektavo procesorių, kuris jau perduotas gamybai.

Vertinga tarptautinė patirtis

KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) inžinierė ir TiFEC projekto ekspertė dr. Agata Romanova Dresdene dalyvavo „Taivano–Europos lustų inovacijų forume“. Jame pramonės, valdžios ir akademinės bendruomenės atstovams iš Taivano ir Europos buvo pristatytos naujausios puslaidininkių technologijų tendencijos ir galimos bendradarbiavimo kryptys.

Forumo metu dr. A. Romanova susitiko su Taivano puslaidininkių tyrimų instituto generaliniu direktoriumi Chien-Nan Liu ir aptarė bendrų KTU ir Taivano mokslininkų projektų perspektyvas.

Dresdene šiuo metu kuriamas jungtinis Taivano lustų gamybos milžinės „TSMC“ ir partnerių „Bosch“, „Infineon“ bei „NXP“ projektas – puslaidininkių gamykla, kuri turėtų reikšmingai prisidėti prie Europos technologijų pramonės augimo. Bendra projekto vertė siekia daugiau kaip 15 mlrd. eurų.

„Vokietija šiandien tampa vienu svarbiausių puslaidininkių gamybos centrų Europoje. Bendros įmonės „ESMC“ Dresdene statoma puslaidininkių gamykla neabejotinai bus didžiulis postūmis ne tik siekiant išvengti tiekimo grandinės trikdžių, bet ir įgyvendinti Europos lustų aktą – iki 2030-ųjų padvigubinti lustų gamybą Europoje“, – pabrėžia KTU EEF dekanas prof. Mindaugas Žilys.

Tikimasi, kad „ESMC“ gamyklos įsikūrimas regione, arčiau Lietuvos, kartu su užmegztomis tarptautinėmis partnerystėmis sustiprins ir mūsų šalies puslaidininkių kompetencijų ekosistemą bei padės Lietuvai siekti ambicijos tapti viena iš Europos puslaidininkių technologijų inovacijų lyderių.

Investicija į ateitį

Didėjant puslaidininkių srities ekspertų poreikiui, KTU ir toliau nuosekliai investuoja į lustų technologijų specialistų rengimą.

Jau sausį universitete startuos nauja Talentų akademijos programa „SKILLed ChipTech“. Joje, bendradarbiaujant su Lustų akademija, studentai galės įgyti reikalingų kompetencijų lustų gamybos ir diegimo srityse.

Specializuotos programos dalyviai gaus visapusišką ugdymą, finansines paskatas ir galimybę realizuoti save bendraujant su įmonių atstovais, dalyvaujant projektuose, hakatonuose, mokymuose bei leidžiant laiką su bendraminčiais.

„Lustų technologijas išmanančių specialistų trūksta jau dabar. Norėdami užtikrinti tvarią šalies puslaidininkių ekosistemą, turime ne tik kelti esamų specialistų kompetencijas, bet ir ugdyti jaunuosius mokslininkus, kurie prisidėtų prie sėkmingo lustų pramonės vystymosi Lietuvoje“, – teigia prof. M. Žilys.

Projektą „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ Nr. S-A-UEI-23-1 finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija valstybės biudžeto lėšomis pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“.

Pirmoji beta BIOS versija dabar išleidžiama tam tikriems 2023 m. nešiojamiesiems kompiuteriams, įskaitant „Strix SCAR 15“ (G533ZW) ir „Zephyrus M16“ (GU604VI). „Asus“ kviečia šių modelių savininkus išbandyti ankstyvąją programinę įrangą ir pateikti atsiliepimus. 

Bendrovė patvirtino, kad naudojant šią beta programinę įrangą garantija nebus panaikinta. Šis žingsnis buvo žengtas po kelis mėnesius trukusių pranešimų, kad BIOS ACPI programinės įrangos kodas yra pagrindinė pertraukimų priežastis. 

Bendruomenės narių pateikta analizė rodo, kad neefektyvios instrukcijos buvo perduotos „Windows“ ACPI.sys tvarkyklei, o tai lėmė ilgus vėlavimus ir nevienodą procesoriaus naudojimą.

Nors pirmojoje išleidimo bangoje yra tik keletas 2023 modelių, „Asus“ teigia, kad galutiniai BIOS atnaujinimai visoms paveiktoms sistemoms bus pradėti diegti spalio pradžioje, o papildomi modeliai bus įtraukti vėlesnėse bangose.

Nuo sausio 2 dienos orai vėl pasisuka šilumos link. Jūs pastebėsite, kad žiemos scenarijus keičiasi, o vietoje šalčio grįžta drėgnesni, minkštesni ir gerokai švelnesni orai, labiau primenantys vėlyvą rudenį nei tikrą sausį.

Ryto orai

Sausio 2 dienos rytą jūs pasitiksite be stipraus šalčio. Temperatūra daugelyje vietų bus teigiama arba labai artima nuliui. Tai reiškia, kad rytais nebereikės gramdyti storų ledo sluoksnių nuo automobilių langų, o išėjus į lauką nejausite gniaužiančio šalčio.

Dangus dažniausiai bus debesuotas, tačiau vietomis galimi trumpi pragiedruliai. Jie trumpam suteiks daugiau šviesos ir leis pajusti, kad diena, nors ir trumpa, vis dėlto turi savo šviesesnių akimirkų. Jūs galite pastebėti, kad oras atrodo sunkesnis ir drėgnesnis.

Vėjas ryte bus nestiprus, daugiausia pietų ar pietvakarių krypties. Jūs jausite, kad jis nebe toks aštrus kaip tomis dienomis, kai laikėsi šaltukas, o tai dar labiau sustiprins šiltesnio oro pojūtį.

Dienos metu

Dieną šiluma taps dar labiau juntama. Temperatūra pakils keliais laipsniais virš nulio, o kai kur galite pajusti net pavasarišką minkštumą ore. Jūs suprasite, kad tas trumpas šaltuko vizitas jau liko praeityje.

Kritulių tikimybė išliks nedidelė, tačiau vietomis galimi smulkūs lietaus lašai arba dulksna. Tai būdinga tokiems pereinamiesiems orams, kai šaltis jau atsitraukęs, o tikra žiemos dvasia dar nespėjo sugrįžti. Jūs galite pajusti drėgmę ore ir ant drabužių.

Dėl šiltesnės temperatūros ant šaligatvių ir kelių galimas šlapdribos likučių tirpimas. Jūs turėtumėte būti atidūs, nes vietomis gali formuotis slidūs ruožai, ypač ten, kur naktį temperatūra dar trumpam buvo nukritusi.

Vakaro ir nakties orai

Vakare oras išliks panašus. Jūs nepajusite staigaus atšalimo, kuris būdingas tikrai žiemai. Temperatūra lėtai kris, tačiau daugelyje vietų išliks apie nulį.

Debesuotumas išliks didelis, todėl naktis bus gana tamsi. Jūs pastebėsite, kad trūksta žiemos šviesos, kurią suteikia sniegas ar šerkšnas. Vietomis gali tvyroti rūkas, ypač prie vandens telkinių ir atvirose vietovėse.

Vėjas naktį išliks silpnas, tad papildomo žvarbumo jis nesukels. Jūs jausite, kad oras labiau primena vėlyvą lapkritį nei sausio pradžią.

Ruošti adžiką namuose – tai ne tik ekonomiška ir praktiška, bet ir malonus ritualas, kurio rezultatas nudžiugins visą šaltąjį sezoną. Vos keli šaukštai šio pagardo gali paversti kasdienį valgį ypatingu. Be to, namų virtuvėje gaminta adžika leidžia tiksliai kontroliuoti aštrumo lygį, ingredientų kokybę bei pritaikyti skonį pagal savo ar šeimos pomėgius.

Šis receptas skirtas didelei porcijai, tad adžikos tikrai užteks visai žiemai, o gal net ir ilgesniam laikui, jei ją slėpsite nuo draugų ir kaimynų.

Ingredientai

Šis receptas skirtas didelei porcijai – jos tikrai užteks visai žiemai.

• Pomidorai – 2 kg
• Saldžioji paprika (bulgariškoji) – 1 kg
• Aitrioji čili paprika – 200 g
• Česnakai – 200 g
• Druska – 2 valg. šaukštai
• Cukrus – 100 g
• 9 % actas – 100 ml
• Augalinis aliejus – 100 ml

Paruošimas

1. Kruopščiai nuplaukite pomidorus, saldžiąją ir aitrąją papriką. Iš paprikų pašalinkite sėklas.

2. Pomidorus, saldžiąją ir aitrąją papriką sumalkite mėsmale arba sutrinkite trintuvu. Česnakus taip pat susmulkinkite ir sudėkite į bendrą masę.

3. Gautą daržovių tyrę supilkite į puodą, suberkite druską, cukrų ir supilkite aliejų. Virkite ant silpnos ugnies 40–50 minučių, retkarčiais pamaišydami, kad neprisviltų.

4. Virimo pabaigoje supilkite actą, gerai išmaišykite ir nukelkite puodą nuo ugnies.

5. Karštą adžiką išpilstykite į iš anksto sterilizuotus stiklainius. Sandariai užsukite dangteliais ir palikite visiškai atvėsti. Laikykite vėsioje vietoje.

„Siauri, nesaugūs keliai – iššūkis kiekvienam vairuotojui. Todėl kiekvienas sutvarkytas kilometras reiškia ne skaičių, o saugesnes keliones vaikams į mokyklas, patogesnius kelius į darbus, greitesnę skubią pagalbą. Iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje neliks „siaurukų“, o visi krašto keliai taps saugesni ir patogesni“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„Per artimiausius trejus metus siekiame sutvarkyti visus likusius „siaurukus“. Šių krašto kelių sutvarkymas – tai ne tik saugesnės kelionės, bet ir stipresnis vietos verslo vystymas, patrauklesnės galimybės turizmui bei geresnis regionų pasiekiamumas. Modernizuoti keliai taip pat svariai prisideda prie kariniam mobilumui reikalingos infrastruktūros kūrimo“, – teigia „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Šiais metais darbai buvo tęsiami ir baigti trijuose valstybinės reikšmės krašto keliuose: Paliūniškis–Vabalninkas (Nr. 191), Vievis–Aukštadvaris (Nr. 221) ir Pirčiupiai–Jašiūnai (Nr. 176). Bendra kapitaliai suremontuotų ruožų apimtis šiuose keliuose siekia beveik 35 km.

Kelias Paliūniškis–Vabalninkas

Šiais metais baigtas kapitaliai tvarkyti daugiau kaip 11 km ilgio kelio Paliūniškis–Vabalninkas ruožas nuo 9,1 iki 20,4 km. Atnaujintame ruože važiuojamoji dalis rekonstruota ir išplatinta iki 7 metrų, įrengtos dvi eismo juostos skirtingomis kryptimis su saugos juostomis, įrengti 1,5 m pločio kelkraščiai.

Vykdant darbus taip pat sutvarkytos nuovažos, sankryžos, modernizuotos autobusų stotelės, įrengiant keleivių laukimo paviljonus, atnaujintos vandens pralaidos ir melioracijos tinklai. Likusį beveik 4 km šio kelio ruožą planuojama sutvarkyti 2027 m.

Kelias Vievis–Aukštadvaris

Dvejus metus intensyvūs darbai vyko kelio Vievis–Aukštadvaris ruože nuo 3,3 iki 17,7 km. Sutvarkius šį beveik 14,4 km ilgio ruožą, visas kelias Vievis–Aukštadvaris tapo moderniu, krašto keliams keliamus reikalavimus atitinkančiu keliu.

Kelias dabar yra ne tik platesnis – jame rekonstruotos arba naujai įrengtos kelio nuovažos, sutvarkytos sankryžos, įrengtos autobusų sustojimo aikštelės su peronais, apšvietimas, lietaus vandens nuvedimo sistemos, melioracijos tinklai, sutvarkyti šlaitai ant pylimų.

Kelias Pirčiupiai–Jašiūnai

Iš „siaurukų“ sąrašo išbrauktas ir krašto kelias Pirčiupiai–Jašiūnai (Nr. 176). Šis kelias pradėtas tvarkyti 2023 m., o per trejus metus sutvarkytas visas, maždaug 24 km, jo ruožas. Kelias svarbus ne tik civiliam, bet ir kariniam mobilumui užtikrinti.

Prie šio kelio esantis Rūdninkų poligonas yra ypatingos svarbos objektas – Lietuva yra įsipareigojusi šiame poligone sukurti tinkamas sąlygas didžiajai daliai Vokietijos brigados karių, kurie čia bus dislokuoti sukūrus reikalingą karinę infrastruktūrą. 2025 m. sutvarkyta paskutinė daugiau nei 9,2 km ilgio šio kelio dalis (9,6–14,3 km ir 21,8–26,3 km).

Bendra šiems trims keliams skirtų sutarčių vertė siekia beveik 54 mln. eurų su PVM.

Planai iki 2028 metų

„Via Lietuva“ tikslas – iki 2028 m. visus siaurus, mažiau nei 5 metrų pločio krašto kelių ruožus pritaikyti šiuolaikiniams saugos ir pralaidumo reikalavimams. 2026–2028 m. projektų portfelyje suplanuoti visi krašto keliai, kurių plotis mažesnis nei 5 metrai.

Šiuo metu valstybinės reikšmės kelių tinkle yra 11 tokios būklės krašto kelių, kurių bendras ilgis – 198 km.

2026 m. planuojama kapitaliai remontuoti du siaurus krašto kelius: Molėtai–Pabradė (Nr. 173) ir Dusetos–Degučiai–Dūkštas (Nr. 179). Bendras šių ruožų ilgis sieks beveik 40 km.

Šiais metais jau pasirašytos projektavimo sutartys dėl krašto kelio Nr. 181 Seirijai–Simnas–Igliauka. Planuojama, kad kai kurių šio kelio ruožų kapitalinis remontas bus pradėtas kitais metais. Iš viso ketinama sutvarkyti daugiau kaip 28 km šio kelio.

Artimiausiu metu planuojama pasirašyti sutartį dėl krašto kelio Nr. 119 Molėtai–Anykščiai projektavimo ir remonto darbų atlikimo.

2026 m. taip pat bus pradėti rengti krašto kelių Nr. 110 Švenčionys–Adutiškis, Nr. 211 Linkuva–Žeimelis, Nr. 192 Skapiškis–Pandėlys, Nr. 105 Pirčiupiai–Eišiškės ir Nr. 127 Babriškės–Varėna–Eišiškės kapitalinio remonto techniniai darbo projektai.

Vis dėlto sausis turi ir jautresnę pusę. Viena mėnulio fazė gali sukelti per stiprias reakcijas, greitus įsižeidimus ar konfliktus, kuriuos vėliau gailėsitės pradėję. Šį mėnesį geriausiai seksis tiems, kurie geba laiku sustoti, pasverti žodžius ir įtampą išleisti sveiku būdu.

Avinas: daugiau stabilumo, mažiau skubotų išvadų

Sausio pradžioje jūs galite jausti, kad norisi tvirtesnio pagrindo meilėje. Rimtesnė energija gali atrodyti neįprasta, bet ji padeda pamatyti, kas santykiuose veikia, o kas reikalauja aiškesnių ribų. Emocinis fonas mėnesio pradžioje gali būti jautresnis, todėl verta vengti kalbėti pykčio akimirkomis.

Antroje mėnesio pusėje jūsų socialinis ratas gali išplėsti pažinčių galimybes. Jei jūs esate vieni, pažintis gali prasidėti per draugus arba bendras veiklas. Mėnesio pabaigoje jūs galite jausti daugiau idealizmo, todėl svarbu išlikti realistiškiems ir nepainioti užsidegimo su ilgalaikiu suderinamumu.

Jautis: kelionės, trauka ir noras būti savimi

Sausį jūs galite galvoti apie romantišką pabėgimą ar išvyką, kuri atgaivina jausmus. Jei jūs esate vieni, pažintis gali atsirasti per atstumą arba kitokioje aplinkoje nei įprastai. Mėnuo palankus švelnesnei, brandesnei meilei, tačiau emocinės fazės gali pareikalauti kantrybės.

Kai antroje mėnesio pusėje nuotaikos tampa laisvesnės, jūs galite norėti daugiau autentiškumo. Santykiuose atsiranda noras nebevaidinti patogaus žmogaus. Jei jūs esate vieni, galite ieškoti partnerio, kuris nebijo būti kitoks. Tačiau verta prisiminti, kad idealas retai sutampa su realybe, todėl geriausia palikti vietos žmogiškoms klaidoms.

Dvyniai: artumas, finansai ir gilesni pokalbiai

Mėnesio pradžioje daugiau dėmesio gali krypsti į intymumą ir pasitikėjimą. Jūs galite labiau analizuoti, kaip santykiai veikia viduje, ką jūs iš tiesų jaučiate, ko bijote ir ko norite. Taip pat gali iškilti finansinės temos, ypač jei dalinatės išlaidomis ar planuojate bendrus sprendimus.

Antroje mėnesio pusėje meilė tampa lengvesnė. Jei jūs esate vieni, pažintis gali ateiti per keliones, mokymus ar bendruomenes, kurios plečia jūsų pasaulį. Jei jūs turite partnerį, tai geras metas atgaivinti santykius per naujas veiklas, juoką ir bendrą nuotykio jausmą.

Vėžys: partnerystė tampa scena, kur svarbiausia valdyti emocijas

Sausio pradžioje santykiai gali atsidurti pirmame plane. Jūs galite jausti, kad partneris reikalauja daugiau dėmesio, o kai kuriais momentais gali kilti trintis. Jei jūs esate vieni, energija palanki rimtesnei pažinčiai, tačiau emocinė banga gali išryškinti jautrias vietas.

Antroje mėnesio pusėje jūs labiau gilinatės į artumą ir intymumą. Tai metas, kai santykiai gali tapti artimesni, jei jūs mokate kalbėti ne kaltindami, o aiškindami. Mėnesio pabaigoje svarbu tikrinti faktus ir nekurti scenarijų galvoje, nes neaiškumas gali būti palaikytas abejingumu.

Liūtas: mažiau darbo, daugiau žaidimo

Mėnesio pradžioje jūs galite būti užimti kasdieniais reikalais, o tai gali atimti energiją iš romantikos. Santykiams naudinga, kai jūs sąmoningai randate laiko malonumams, pasimatymams ir paprastam buvimui kartu. Jūs galite pajusti norą įsipareigoti tvirčiau, bet svarbu nepadaryti to iš pareigos jausmo.

Antroje mėnesio pusėje partnerystė tampa aktyvesnė. Tai gali atnešti ir daugiau romantikos, ir daugiau ginčų, jei emocijos kyla greitai. Jei jūs esate vieni, tai metas, kai pažintis gali įvykti netikėtai, tačiau ji bus stipri tik tuomet, jei jūs leisite jai bręsti, o ne bandysite iškart viską apibrėžti.

Mergelė: meilės sėkmė ir šansas pataikyti tiesiai į dešimtuką

Sausis jums gali būti ypač palankus, jei jūs ieškote meilės arba norite atgaivinti romantiką. Mėnesio pradžioje šiluma ir trauka sustiprėja, o jūs galite jausti daugiau pasitikėjimo, žaismingumo ir noro flirtuoti. Jei jūs turite partnerį, santykiai gali tapti artimesni, jei jūs leidžiate sau džiaugtis, o ne vien planuoti.

Antroje mėnesio pusėje romantika gali persikelti į kasdienybę, per bendrus darbus, rutiną ir palaikymą. Jei jūs esate vieni, pažintis gali gimti per darbą, bendrus projektus ar pažįstamų ratą. Svarbiausia, kad jūs nevertintumėte žmogaus per griežtai pirmomis dienomis.

Svarstyklės: namų šiluma ir staigus meilės šuolis antroje mėnesio pusėje

Sausio pradžioje jūs galite labiau rinktis namų jaukumą nei triukšmingą socialinį gyvenimą. Santykiai įgauna ramesnį, švelnesnį toną, o jums gali būti svarbu jaustis saugiai. Tai laikas, kai lengviau kurti artumą per paprastus dalykus.

Nuo mėnesio vidurio meilės tema gali įsibėgėti. Jei jūs esate vieni, atsiranda proga sutikti žmogų, kuris sužadina smalsumą ir norą patirti kažką naujo. Jei jūs turite partnerį, santykiai gali pereiti į kitą lygį, tačiau per jautrias mėnulio dienas geriau vengti ultimatumų.

Skorpionas: bendravimas ir jaukūs vakarai namuose

Mėnesio pradžioje jums itin svarbus tampa bendravimas. Jūs galite jausti, kad vienas žodis pakeičia visą atmosferą, todėl verta kalbėti aiškiai ir sąžiningai. Stabilumo poreikis sustiprėja, o santykiai gali tapti tvirtesni, jei jūs neskubate dramatizuoti.

Antroje mėnesio pusėje jums norisi daugiau namų šilumos. Tai metas, kai pasimatymas namuose gali būti vertingesnis už triukšmingą vakarėlį. Mėnesio pabaigoje išryškėja darbo ir sveikatos temos, todėl svarbu nepamiršti, kad pervargimas tiesiogiai veikia jūsų kantrybę ir santykių kokybę.

Šaulys: savivertė, pinigai ir pažintys per pokalbius

Sausio pradžioje jūs galite daugiau galvoti apie savivertę ir finansus. Santykiai dažnai atspindi, kaip jūs patys save vertinate, todėl šis mėnuo gali parodyti, kur jūs per daug atiduodate arba per mažai prašote.

Antroje mėnesio pusėje meilė persikelia į bendravimą, trumpas keliones ir spontaniškus planus. Jei jūs esate vieni, pažintis gali prasidėti nuo lengvo pokalbio, kuris netikėtai įgauna gylio. Mėnesio pabaigoje atsiranda idealizmo, todėl verta nepervertinti pažadų, o žiūrėti į veiksmus.

Ožiaragis: jūs tampate magnetu, bet emocinės dienos gali būti aštresnės

Sausio pradžioje jūs spindite labiau nei įprastai. Jūs galite jausti didesnį pasitikėjimą, o aplinkiniai tai pastebi. Jei jūs esate vieni, tai vienas geriausių laikų pažintims. Jei jūs turite partnerį, ryšys gali stiprėti, bet emocinės mėnulio dienos gali išprovokuoti aštrius ginčus, todėl svarbu vengti kovos dėl principo.

Antroje mėnesio pusėje dėmesys krypsta į pinigus ir savivertę. Santykiuose svarbu ne tik meilė, bet ir pagarba. Mėnesio pabaigoje gali atsirasti asmeninių pokyčių namų srityje, o jums padės jūsų įgimtas stabilumas ir gebėjimas nepulti į paniką.

Vandenis: paslaptis mėnesio pradžioje ir didysis meilės sugrįžimas vėliau

Sausio pradžioje jūs galite jausti, kad kai kas vyksta tyliai, viduje. Tai metas, kai iškyla pasąmoninės baimės ar senos nuoskaudos, kurios trukdo pasitikėti. Tačiau nuo mėnesio vidurio jūs tampate pagrindiniu veikėju. Meilės energija ateina tiesiai į jūsų ženklą, todėl jūs tampate patrauklūs, pastebimi ir drąsesni.

Jei jūs esate vieni, tai puikus laikas pradėti pažintį. Jei jūs turite partnerį, santykiai gali sustiprėti, tačiau verta kalbėti aiškiai. Neaiškūs užuominos stiliumi pasakyti dalykai gali sukelti nereikalingų interpretacijų.

Žuvys: socialumas, trauka ir būtinybė išleisti seną bagažą

Sausio pradžioje jūs labiau socialūs, todėl pažinčių ir romantikos galimybės didėja. Tai laikas, kai santykiai gali kilti į aukštesnį lygį, o vienišiems atsiveria šansas sutikti žmogų per draugus, renginius ar bendras veiklas.

Antroje mėnesio pusėje dalis jausmų gali būti laikomi paslaptyje, arba jūs galite tiesiog nenorėti viešinti naujos pažinties. Emocinė mėnulio fazė gali sukelti trintį, todėl geriausia išlaikyti lengvumą ir rimtesnius pokalbius atidėti. Mėnesio pabaigoje išryškėja savivertės tema, todėl santykiai geriausiai klostosi tada, kai jūs neprašote meilės kaip patvirtinimo, o renkatės ją kaip bendrą kūrybą.

Įtampą kontroliuoti gerokai sunkiau – ji kyla didėjant įkrovos lygiui, o per didelė įtampa ilgainiui žaloją bateriją.

Kai telefonas įkraunamas iki 100 %, akumuliatorius veikia esant maksimaliai įtampai, o tai paspartina jo nusidėvėjimą. Įkrovimą nutraukus ties maždaug 80 %, baterijos elementai patiria gerokai mažesnį stresą, tačiau energijos vis dar pakanka pilnai dienos naudojimo trukmei. Šis skaičius nėra mitas – jį pagrindžia ličio jonų akumuliatorių veikimo fizika.

Ar verta krauti telefoną tik iki 80 proc.?

Net ir atsargiai naudojama baterija laikui bėgant degraduoja – klausimas tik tas, kaip greitai šis procesas vyks. Vartotojai, kurie laikosi vadinamojo „80 % taisyklės“ ir neleidžia telefonui perkaisti, gali pratęsti baterijos tarnavimo laiką bent metais ar net ilgiau.

Šiuolaikiniai akumuliatoriai suprojektuoti taip, kad atlaikytų maždaug 500–2000 pilnų įkrovimo ciklų, o to įprastai pakanka keliems naudojimo metams. Ribojant maksimalią įkrovą iki 80 %, daugeliu atvejų baterijos keitimo poreikis gali nusikelti dar 1–2 metais vėliau.

Kaip šiuolaikiniai telefonai saugo bateriją?

Dabartiniai išmanieji telefonai dalį darbo atlieka patys. Pranešimas, jog baterija įkrauta 100 %, nebūtinai reiškia, kad akumuliatorius visą laiką laikomas ties maksimalia riba. Tokios funkcijos kaip adaptyvusis ar optimizuotasis įkrovimas palaiko bateriją „sveikesniame“ lygyje iki momento, kai atjungiate įkroviklį, ir taip mažina žalą dėl ilgalaikio buvimo pilnai įkrautam.

Pavyzdžiui, „Google Pixel“ telefonuose veikia Battery Health Assistance funkcija: programinė įranga palaipsniui reguliuoja įkrovimo greitį ir efektyvią baterijos talpą, kad akumuliatorius kuo ilgiau išliktų geros būklės.

Jei norite prailginti savo telefono baterijos tarnavimo laiką, įkrovimo ribojimas iki maždaug 80 % yra tinkamas sprendimas daugeliui vartotojų. Toks lygis padeda palaikyti akumuliatorių geresnės būklės ir kartu užtikrina, kad energijos pakaks visai dienai.

Labai aktyviems naudotojams – pavyzdžiui, daug žaidžiantiems ar nuolat naudojantiems intensyvias programas – galima rinktis ir šiek tiek didesnę ribą, pavyzdžiui, 85–95 %, kad būtų rastas balansas tarp patogumo ir baterijos ilgaamžiškumo.

Vis dėlto, anksčiau ar vėliau bet kokį akumuliatorių teks keisti. Daugelis gamintojų, tarp jų „Apple“, „Google“ ir „Samsung“, siūlo konkurencingas baterijų keitimo programas net ir senesniems modeliams.

Laikydamiesi „80 % taisyklės“, galite reikšmingai atidėti baterijos keitimą ir išlaikyti jos sveikatą gerame lygyje daugelį metų.

Senstant mūsų imuninė sistema silpnėja: ląstelės dalijasi lėčiau, organizme atsiranda lėtinis uždegimas, o organų – pavyzdžiui, kepenų ir užkrūčio liaukos (timuso) – veikla prastėja.

Koks gėrimas yra naudingas?

Mokslininkai atliko eksperimentą: aštuonias savaites vyresnio amžiaus pelėms buvo duodamas pieno rūgšties bakterijų štamas Lentilactobacillus kefiri YRC2606, išskirtas iš kefyro.

Tyrimo metu nustatyta, kad bandomosioms pelėms reikšmingai sulėtėjo su amžiumi susiję pokyčiai užkrūčio liaukoje, kuri atsakinga už imunitetą, ir kepenyse. Organizme sumažėjo uždegimo lygis, taip pat sumažėjo baltymų, kurie blokuoja ląstelių dalijimąsi ir skatina audinių senėjimą.

„Šis bakterijų štamas gali tapti pagrindu funkciniams maisto produktams, kurie padėtų vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau išlaikyti stiprią imuninę sistemą ir fizinį aktyvumą“, – pažymėjo pagrindinė tyrimo autorė Hiroka Sasahara.

Daugiau nei vien probiotikas

Pats pavadinimas „kefyras“ kilęs iš turkiško žodžio „keyif“, reiškiančio „gerą savijautą po valgio“. Tai nėra atsitiktinumas – net ir neatsižvelgiant į naujus japonų tyrimų duomenis, kefyras išlieka tikru supermaistu.

Vos viena kefyro stiklinė suteikia:

• apie 9 gramus baltymų, reikalingų raumenims palaikyti;
• maždaug trečdalį rekomenduojamos paros kalcio normos stipriems kaulams;
• vitaminų B12, D ir K2, kurie svarbūs energijai ir širdies veiklai.

Be to, specifinis probiotikas Lactobacillus kefiri geba slopinti kenksmingų bakterijų, įskaitant salmoneles ir kai kuriuos žarnyno lazdelių (Escherichia coli) štamus, dauginimąsi, taip pat gali padėti mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje.

Visureigis sukurtas ant kartu su Xpeng bendrove plėtotos techninės platformos ir naudoja CATL gaminamus LFP akumuliatorių blokus. Siūlomos dvi akumuliatoriaus talpos – maždaug 82 kWh ir 95 kWh. Priklausomai nuo versijos, Volkswagen nurodo 630 km, 700 km arba net 730 km CLTC nuvažiuojamą atstumą. Nors realiomis sąlygomis ar pagal EPA metodiką šie rodikliai būtų mažesni, skaičiai vis tiek rodo labai gerą tokio dydžio automobilio efektyvumą.

Varomasis agregatas – galiniais ratais varoma vieno elektros variklio sistema, išvystanti apie 230 kW (308 AG). Taip pat bus siūloma ir dviejų variklių visais ratais varoma versija, suteiksianti daugiau dinamikos ir geresnį sukibimą.

Viena ryškiausių techninių naujovių – 800 voltų sistema. Tai pirmasis tokios architektūros Volkswagen markės elektromobilis Kinijoje. Ji leidžia ID.UNYX 08 naudotis itin greito nuolatinės srovės įkrovimo stotimis, kas yra didelis žingsnis į priekį lyginant su dabartiniais modeliais, tokiais kaip ID.4 ar ID.7. Šis sprendimas taip pat atspindi platesnes Volkswagen pastangas sustiprinti savo pozicijas itin konkurencingoje elektromobilių rinkoje.

Pagal gabaritus ID.UNYX 08 artėja prie 5 000 mm ilgio, o ratų bazė siekia 3 030 mm, todėl automobilis patenka į didelių SUV klasę. Dizainas ryškiai nutolsta nuo tradicinio Volkswagen stiliaus: čia matomas uždaras, lygus priekinis skydas, itin plonos LED šviesos juostos ir kupė stiliaus stogas – elementai, labiau būdingi pažangiems Kinijos elektromobilių prekės ženklams, o ne europietiškiems ar amerikietiškiems Volkswagen modeliams.

Salone Volkswagen akcentuoja premium klasės pojūtį ir programinės įrangos svarbą. Pagrindiniai akcentai – didelis centrinis lietimui jautrus ekranas, dirbtiniu intelektu paremtas balso asistentas, veikiantis didžiųjų kalbinių modelių pagrindu, ir pažangios 2+ lygio vairuotojo pagalbos sistemos. Kai kurios versijos galės pasiūlyti ir „parking-to-parking“ tipo dalinai autonominį važiavimą tam tikrose situacijose.

Programinės įrangos atnaujinimai „per orą“ (OTA) leis nuolat tobulinti tiek informacijos ir pramogų sistemą, tiek vairavimo funkcijas, taip atliepiant Kinijos vartotojų lūkesčius, kad šiuolaikinis elektromobilis veiktų kaip išmanus, nuolat prisijungęs įrenginys ant ratų.

Žvelgdama į ateitį, Volkswagen China planuoja itin spartų elektrifikuotų modelių plėtimą. Bendrovė teigia, kad iki 2027 metų rinkai pristatys daugiau nei 20 išmanių elektrifikuotų modelių, o iki 2030-ųjų jos visiškai elektrinių automobilių gama išsiplės iki maždaug 30 modelių, apimsiančių įvairius rinkos segmentus.

Sėdynių šildymas leidžia greitai sušilti automobilyje dar iki tol, kol įšyla salono šildymo sistema. Tai ypač aktualu dyzeliniams ar hibridiniams automobiliams, kurių varikliai šyla lėčiau. Be to, žiemą šilta sėdynė visuomet malonesnė ir komfortiškesnė už šaltą.

Ši funkcija itin naudinga žmonėms, turintiems nugaros ar kitų lėtinių sveikatos problemų. Tad sėdynių šildymas – tai ne prabanga, o rūpestis jūsų komfortu, sveikata ir saugumu.

Kada tinkamiausias metas montuoti sėdynių šildymą?

Palankiausia apie tai pagalvoti rudenį arba žiemos pradžioje, kai temperatūra jau krenta, bet dar turite laiko ramiai suplanuoti ir atlikti darbus. Taip pat verta montuoti, kai pasitaiko kita patogi proga:

• įsigijus automobilį be šios opcijos, ypač jei planuojate juo kasdien važinėti žiemą;
• po sėdynių remonto ar pervilkimo nauja medžiaga – patogu iškart integruoti šildymą po nauja danga;
• jei dažnai vežate vaikus ar keleivius, kurie sunkiai pakelia šaltas sėdynes;
• jei automobilyje buvo gamyklinis šildymas, bet sugedo – šiuo atveju dažnai pigiau atnaujinti sistemą, nei montuoti viską „nuo nulio“.

Išorinės sėdynių šildymo pagalvėlės (užtiesalai)

Privalumai:

• lengvai uždedamos ir nuimamos;
• tinka beveik bet kokio tipo sėdynėms;
• galima naudoti keliuose automobiliuose arba perkelti iš vienos vietos į kitą.

Trūkumai:

• ne itin estetiška išvaizda;
• gali slankioti važiavimo metu ir blaškyti vairuotojo dėmesį;
• užima cigarečių žiebtuvėlio lizdą, kuris dažnai reikalingas kitiems įrenginiams;
• kaina – maždaug nuo 400 iki 1500 eurų centų (4–15 eurų) arba panašios vertės atitinkama kita valiuta.

Integruoti šildymo elementai (montuojami į sėdynę)

Tokio tipo sistema savo konstrukcija artima gamyklinei, ypač jei montavimui pasirenkami kokybiški, patikimi ir efektyvūs komponentai.

Privalumai:

• pilna integracija į sėdynę – niekas „neneša akies“ ir netrukdo sėdėti;
• šildymo elementai nematomi;
• dažniausiai yra keli šildymo intensyvumo režimai.

Trūkumai:

• būtinas sėdynių ir jų apmušalų išardymas – tai gana sudėtingas ir ne pigiausias darbas;
• reikalingas profesionalus montavimas, kad nebūtų pažeista elektros instaliacija ar apmušalai;
• kaina – maždaug nuo 1000 iki 3000 UAH už komplektą, plius montavimas nuo 1500 UAH (tikslios sumos priklauso nuo automobilio ir serviso).

Sėdynių šildymas su laikmačiu ir automatiniu įjungimu

Nuotolinis ar automatinis valdymas yra labai patogus – galima iš anksto pasirūpinti šilta sėdyne. Tačiau reikia nepamiršti, kad bet kuris šildymo elementas naudoja nemažai elektros energijos.

Visavertis šildymo darbas rekomenduojamas tik veikiančiam varikliui – kitaip rizikuojate iškrauti akumuliatorių tiek, kad automobilio užvesti nebegalėsite.

Privalumai:

• automatinis įjungimas, pavyzdžiui, pasiekus tam tikrą lauko temperatūrą, todėl šaltesniu oru į automobilį sėdate jau ant šiltos sėdynės;
• galimybė nustatyti, kad sėdynių šildymas įsijungtų kartu su variklio užvedimu (per autoužvedimo sistemas ar CAN modulius).

Trūkumai:

• brangesnis sprendimas;
• būtina integracija į automobilio elektroniką, nors daugeliu atvejų tai nėra neįveikiama problema.

Kaip išsirinkti tinkamą sėdynių šildymo sistemą?

Renkantis sėdynių šildymą svarbiausia atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

• suderinamumas su jūsų automobiliu – ypač jei sėdynės nestandartinės formos arba turi integruotas šonines oro pagalves;
• šildymo režimų skaičius – nebūtina turėti daug lygių, tačiau 2–3 intensyvumo pakopos yra patogu;
• šildymo elemento medžiaga – anglies pluošto siūlai yra ilgaamžiškesni ir tolygiau paskirsto šilumą. Tradiciniai metaliniai laidininkai gali trūkti, jei, pavyzdžiui, stipriai remiatės keliu į sėdynę;
• saugumas – rinkitės modelius su termostatu arba apsauga nuo perkaitimo;
• gamintojas ir garantija – verta teikti pirmenybę patikimiems prekės ženklams, kurie suteikia 1–3 metų garantiją.

Ekspertų patarimai

• venkite ypač pigių, nežinomo gamintojo gaminių – jie gali perkaisti, pažeisti sėdynių apmušalus ar net sukelti trumpą jungimą;
• nepalikite šildymo maksimaliu režimu ilgam laikui – tai kenkia tiek sėdynių apmušalams, tiek jūsų sveikatai;
• visą komplektą montuokite tik pas patikimus meistrus – neteisingas įrengimas gali sugadinti elektrinę dalį ar apmušalus ir net kelti gaisro riziką.

Jei ateityje planuosite parduoti automobilį, nepamirškite informuoti naujo savininko apie šią papildomą funkciją. Kokybiškai įrengtas sėdynių šildymas gali tapti papildomu automobilio privalumu ir padidinti jo patrauklumą rinkoje.