Ar atpažintumėte sukčių spąstus? Šiemet iš šalies gyventojų jau išviliota daugiau nei 10 milijonų eurų

„Swedbank“ duomenimis, šiemet iš Lietuvos gyventojų išviliota daugiau nei dešimt milijonų eurų. Ir ši suma, deja, kasmet tik didėja. Sukčiai pasitelkia vis įmantresnes schemas, naudodamiesi žmonių pasitikėjimu, skubėjimu bei smalsumu.

Tikras pavojus slypi ne pavieniuose laiškuose, o įtikinančiose istorijose. Sukčiai moka kalbėti taip, kad net atsargus žmogus sekundę suabejoja ir padaro klaidą, kuri kainuoja labai brangiai.

Tikros istorijos – kaip veikia apgavystės

Janina, 43 metų vilnietė, pasakoja: „Sulaukiau skambučio iš žmogaus, prisistačiusio policijos pareigūnu. Jis kalbėjo ramiai, įtikinamai, paaiškino, kad mano sąskaita esą atakuojama ir reikia greitai prisijungti prie interneto banko per specialią nuorodą. Po kelių dienų pastebėjau, kad iš sąskaitos dingo devyni tūkstančiai eurų.“

Panašią patirtį turėjo ir Marius, 27 metų jaunuolis iš Kauno. „Galvojau, kad esu pakankamai protingas, kad neapsigaučiau. Socialiniuose tinkluose pamačiau reklamuojamą investavimo pasiūlymą, susisiekė konsultantas, viskas atrodė patikima. Pervedžiau pinigus, o vėliau prisijungti prie platformos nebegalėjau. Pinigai dingo be pėdsako.“

Abi šios istorijos tikros – ir abi galėjo pasibaigti kitaip, jei žmonės būtų sustoję sekundę anksčiau ir suabejoję.

Sukčiai taikosi į aktyviausius

Jei dažnai apsiperkate internetu, užsisakote prenumeratas ar domitės investavimu, tikimybė tapti sukčių taikiniu išauga. Apgavikai dažniausiai apsimeta oficialiomis įstaigomis, žinomais bankais ar pardavėjais, siūlo puikias investicines galimybes arba siunčia padirbtas sąskaitas.

Sukčiai veikia greitai ir skubina – tam, kad nespėtumėte pagalvoti. Jie prašo prisijungimo prie interneto banko, asmens duomenų arba pervesti laikiną sumą. Visa tai – signalai, kad prieš jus sėdi apgavikas, ne pagalbos teikėjas.

Kaip atpažinti sukčių pinkles

Pirmas ir svarbiausias žingsnis – nepasiduoti skubai. Jei gaunate el. laišką ar SMS su prašymu paspausti nuorodą, prisijungti prie banko ar pateikti duomenis, sustokite.

El. laiškuose visada patikrinkite siuntėjo adresą – net jei jis atrodo pažįstamas, dažnai jame slypi viena klaidinga raidė. Socialiniuose tinkluose venkite siūlomų greito uždarbio investicijų. 

Tokie pasiūlymai visada skamba viliojančiai, bet realybėje greito ir nerizikingo pelno nėra. Jei telefonu su jumis kalba nepažįstamas žmogus, kuris prisistato banko, policijos ar kitos įstaigos atstovu ir skubina veikti – tiesiog nutraukite pokalbį.

Tikras pareigūnas ar banko darbuotojas niekada nereikalaus jūsų slaptažodžių ir neprivers prisijungti per atsiųstą nuorodą. Taip pat verta prisiminti – jei pašnekovas kalba ne lietuviškai, tai dar vienas signalas, kad situacija įtartina.

Patikrinkite informaciją prieš veikdami

Prieš bet kokį finansinį žingsnį, ypač investavimą, pasitikrinkite įmonės ar platformos licenciją Lietuvos banko svetainėje. Oficialūs finansų tarpininkai ten visada nurodyti.

Saugiausia visus veiksmus atlikti tik per oficialias nuorodas, įvestas pačių, o ne gautas laišku ar žinute. Net jei laiškas atrodo profesionaliai, jame pateiktas adresas gali būti vos keliomis raidėmis pakeistas, kad atrodytų identiškas tikram.

Būkite atsargūs – net ir trumpas neapdairumas kainuoja daug

Sukčiai taikosi ne į naivius žmones, o į užimtus, skubančius, pasitikinčius savo žiniomis. Būtent todėl jų apgaulės veikia. Sustoti, patikrinti, pasitarti su artimu žmogumi – paprasti, bet veiksmingi būdai išvengti nuostolių.

Jei vis dėlto įtariate, kad galėjote patekti į sukčių pinkles, nedelsdami susisiekite su savo banku. Kuo greičiau pranešite, tuo didesnė tikimybė sustabdyti nuostolius.

Šių istorijų tikslas – ne gąsdinti, o priminti: kiekvienas iš mūsų gali būti apgautas. Bet kiekvienas iš mūsų gali ir apsisaugoti. Visata perspėjimų nesiunčia – bet bankas, policija ir sveikas protas siunčia. Ir juos verta išgirsti laiku.