Europą sukaustė atsiskaitymų griūtis: mokėjimai kortelėmis tapo neįmanomi, sistema lūžo visame žemyne

Pagrindinis kaltininkas – bendrovė „Nets“, valdanti didelę dalį Europos mokėjimo infrastruktūros.

„Daugybė terminalų neveikia, šiuo metu ieškome problemos šaltinio, bet kol kas nežinome, kur jis tiksliai yra“, – sakė „Nets“ atstovas spaudai Sørenas Winge.

Jis pridūrė, kad šiuo metu neveikia ir pačios įmonės interneto svetainė. Žinoma, kad problemos apėmė Norvegiją ir Daniją, tačiau neatmetama, kad paveikta buvo ir kur kas daugiau valstybių.

Danų žiniasklaida pranešė, jog veikla buvo atnaujinta tik vėlai vakare, šiek tiek prieš 23.30 val. Pasak S. Winge, „Nets“ sistema pradėjo veikti, tačiau vis dar galimi nesklandumai atliekant pinigų pervedimus.

Už gėrimus negalėjo atsiskaityti net kortele

Viena iš labiausiai įstrigusių situacijų – kelionė vadinamuoju „danskebåten“, jungiančiu Norvegiją ir Daniją. Tommy Paulsenas, grįžtantis po atostogų, pasakojo, kad keltu buvo galima mokėti tik grynaisiais.

„Sėdėjome bare, užsisakėme, bet jokia kortelė neveikė. Galiausiai darbuotojai, nieko negalėdami padaryti, pasiūlė mums nemokamų gėrimų“, – sakė jis.

Panaši situacija buvo ir „Tax-free“ parduotuvėje, kur pirkėjai buvo informuoti, jog visame laive negalima atsiskaityti kortelėmis. 

„Kai kurios vyresnės moterys susinervino – jos negalėjo nusipirkti net paprasto vandens“, – pasakojo Paulsen. 

Nors keleiviai buvo raginami skubiai išsigryninti pinigus, iki 22 valandos net ir bankomatas laive nustojo veikti.

Trumpas sugrįžimas į grynųjų pinigų laikus

Apie mokėjimo problemas buvo pranešta ne tik iš Skandinavijos. Pranešimai apie neveikiančius terminalus pasiekė ir iš Vokietijos, Italijos, Švedijos, Graikijos, Farerų salų, net Svalbardo. Kai kur buvo neįmanoma net pasinaudoti savitarnos kasa. 

Įdomu tai, kad vienintelė išimtis buvo Prancūzijos Nicos miestas, ten kortelės veikė kaip įprasta.

„Ką tik buvau parduotuvėje Berlyne, buvo neįmanoma atsiskaityti. Pardavėjas tik gūžtelėjo pečiais ir sakė, kad reikia laukti“, – pasakojo Snorre Fjeldstad.

Elektroninių mokėjimų priklausomybė šiuolaikinėje visuomenėje tapo tokia gili, kad net trumpas sistemos sutrikimas reiškia realią kasdienybės krizę. 

Daugelis žmonių net nebeturi su savimi grynųjų ir tai pasirodė ypač problemiška tiems, kurie tuo metu buvo kelionėje.

Trikdžiai paveikė ir „Vipps“ naudotojus

Populiarioji Norvegijos pinigų pervedimo programėlė „Vipps“ taip pat pajuto sistemos trikdžius. 

„Maždaug mažiau nei 10 000 mūsų klientų susidūrė su problemomis“, – sakė „Vipps“ atstovas Cato Gjertsen. 

Pasak jo, naudotojai galėjo siųsti pinigus draugams, tačiau atsiskaitymas verslams ir įmonėms veikė su trukdžiais.

„Tai susiję su „Nets“ sistemomis, todėl mūsų galimybės padėti yra labai ribotos“, – paaiškino jis. „Vipps“ šiuo metu bendradarbiauja su „Nets“, kad kuo greičiau būtų nustatyta ir pašalinta priežastis.

Kas toliau?

Šiuo metu „Nets“ ir partneriai bando atkurti sistemų stabilumą ir išsiaiškinti priežastį. Neatmetama, kad tai galėjo būti ne tik techninis gedimas, bet ir išorinis poveikis. Kibernetinių atakų skaičius Europoje sparčiai auga, tai jau tapo ne išimtimi, o tendencija.

Kad ir kokia būtų priežastis, šis šeštadienio incidentas tampa dar vienu priminimu, kad skaitmeninė priklausomybė reikalauja ne tik patogumo, bet ir atsakomybės. 

Gali būti, kad šis įvykis paskatins tiek gyventojus, tiek verslą permąstyti, kaip pasiruošti netikėtiems technologiniams šokams.