Seime bręsta revoliuciniai pokyčiai: galima atsiimti pensijų pinigus ir nusipirkti būstą, bet yra viena sąlyga

Pagal dabar galiojančią tvarką, jei žmogus nusprendžia nutraukti kaupimą, jam grąžinama tik ta dalis, kurią jis pats sumokėjo, ir iš jos sukaupta finansinė grąža. Valstybės dalis lieka fonde. Naujas pasiūlymas numato, kad šis apribojimas galėtų būti panaikintas – tačiau tik labai aiškiu ir konkrečiu tikslu.

Idėja, kurią įregistravo Seimo narė konservatorė, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė, jau sulaukė nemažai diskusijų. Politikė pabrėžia, kad tai būtų laikinas sprendimas ir galėtų būti taikomas tik tam tikrais atvejais, o ne kaip nuolatinė galimybė išgryninti pensijų kaupimo lėšas.

Valstybės lėšos – su sąlyga

Pagal pasiūlymą, jauni žmonės iki 35 metų, kurie apsispręstų pasinaudoti vadinamuoju „pensijų kaupimo lango“ laikotarpiu ir nutrauktų II pakopos kaupimą, galėtų atgauti ne tik savo sumokėtas įmokas, bet ir sukauptą finansinę grąžą, valstybės bei „Sodros“ skirto finansavimo dalį.

Svarbiausia sąlyga – šie pinigai privalėtų būti skirti būtent pirmojo būsto įsigijimui. Jokios kitos išlaidos ar pirkimai nebūtų laikomi tinkamu šių lėšų panaudojimu.

Politikės teigimu, ši iniciatyva būtų konkreti pagalba jauniems žmonėms, susiduriantiems su būsto pirkimo iššūkiais. Pasak jos, daugelis gyventojų iki 35 metų vis dar negali sukaupti pradinio įnašo ir yra priversti nuomotis būstą daugelį metų.

Pinigai keliautų tiesiai į pardavėjo sąskaitą

Tam, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo, G. Skaistės projekte numatyta, kad pensijų kaupimo bendrovė turėtų užtikrinti, jog visos atsiimamos lėšos būtų pervedamos tiesiai į pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą sąskaitą. Tai reiškia, jog žmogus negalėtų tiesiog pasiimti pinigų ir panaudoti jų kitoms reikmėms – visa suma būtų panaudojama tik NT įsigijimui.

Skaičiuojama, kad vidutinis 25-35 metų asmuo II pakopoje yra sukaupęs apie 3 tūkst. eurų. Regionuose tai sudaro beveik pusę pradinio įnašo, o Vilniuje – maždaug penktadalį. Todėl, pasak politikės, šios lėšos tikrai gali turėti praktinę naudą.

G. Skaistė taip pat teigia, kad specialiai tikslui pritaikytos programos – tokios kaip ši – padėtų paskatinti žmones investuoti tikslingai ir iš esmės prisidėtų prie būsto įsigijimo skatinimo Lietuvoje.

Naudotis galėtų tūkstančiai

Pasak Registrų centro, per pastaruosius dvejus metus apie 20 tūkst. žmonių iki 35 metų įsigijo savo pirmąjį būstą. Politikė prognozuoja, kad pasiūlymu pasinaudoti galėtų apie 50 proc. jų – maždaug 10 tūkst. dalyvių.

Atsižvelgiant į tai, kad vienam asmeniui tenkanti valstybės įnašo dalis vidutiniškai siekia apie 1 tūkst. eurų, valstybės biudžetui ši iniciatyva per dvejus metus galėtų kainuoti apie 10 mln. eurų. Tai būtų tikslingas valstybės įsikišimas į būsto įperkamumo klausimą jauniems žmonėms.

Šiuo metu siūlymas dar nėra patvirtintas. Be to, svarbu paminėti, kad G. Skaistė šiuo metu yra opozicijoje, o valdančioji dauguma retai priima opozicinių frakcijų pateiktus projektus. Tad šio pasiūlymo priėmimas kol kas nėra garantuotas.

Priešinosi pati, dabar – siūlo išeitį

Įdomu tai, kad dar šių metų birželį G. Skaistė balsavo prieš pataisas, leidusias gyventojams išsiimti pinigus iš pensijų fondų. Tąsyk ji pavadino tokius sprendimus garo nuleidimo mechanizmu ir įspėjo, kad tai gali turėti ilgalaikių pasekmių visai sistemai.

Politikė Seimo posėdžio metu tvirtino, kad tokios pataisos gali pakenkti tiek tiems, kurie nutraukia kaupimą, tiek tiems, kurie jame lieka. Anot jos, sistema remiasi pasitikėjimu ir dalyvavimu, o mažėjant dalyvaujančiųjų skaičiui, mažėja ir grąža, ir pasitikėjimas.

Tačiau dabar pati G. Skaistė siūlo alternatyvą, kuri iš esmės leidžia atsiimti lėšas iš pensijų fondų – tik su aiškiu tikslu. Pinigai nebūtų skiriami vartojimui, kelionėms ar trumpalaikėms išlaidoms, bet tik investicijai į nekilnojamąjį turtą.

Politinė kaita ar praktinis sprendimas?

Šis pasiūlymas aiškiai parodo, kaip skirtingai gali būti vertinamos tos pačios temos priklausomai nuo konteksto. Nors anksčiau politikė kritikavo lėšų atsiėmimą, dabar ji siūlo modelį, kuris galėtų tapti kompromisu tarp pensijų sistemos stabilumo ir realios pagalbos jauniems žmonėms.

Ar tai bus laikoma naudinga priemone, ar dar viena politine spekuliacija, spręs Seimo dauguma. Tačiau viena aišku – jei projektas būtų priimtas, tūkstančiai jaunuolių turėtų realią galimybę greičiau žengti pirmą žingsnį link nuosavo būsto. O tai, be abejonės, keičia jų finansinę padėtį ne tik šiandien, bet ir ateityje.