Meteorologinė prognozė viską keičia iš esmės: įvardinta, ar sniegas per Kalėdas taps realybe

Prognozėse vis dažniau minimas Ramiojo vandenyno regiono reiškinys „La Niña“, kuris, nors ir netiesiogiai, gali paveikti ir mūsų žiemos orus. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie tai, kaip globalūs klimato reiškiniai, tokie kaip „La Niña“, prisideda prie pokyčių ir Europos, įskaitant Lietuvos, klimatui. 

Šiemet „La Niña“ grįžta silpnesne forma, tačiau meteorologai įspėja, kad net ir tokiu atveju ji gali daryti įtaką žiemos oro masių pasiskirstymui. Ar tai reiškia, kad Lietuvą pasieks daugiau šalto oro iš šiaurės ir ilgesni šalčio periodai? 

Visgi pagrindinis veiksnys, formuojantis mūsų žiemos pobūdį, išlieka Šiaurės Atlanto osciliacija (NAO) bei Arktinė osciliacija (AO). Kai šie rodikliai tampa neigiami, tikimybė sulaukti šaltų ir sniegingų žiemos savaičių padidėja. Specialistai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu ilgalaikės prognozės signalizuoja apie galimą neįprastai žiemišką sezoną.

Kas ta „La Niña“ ir kuo ji svarbi?

„La Niña“ – tai viena iš ENSO ciklo (El Niño–Southern Oscillation) fazių, kai Ramiojo vandenyno rytinėje ir centrinėje dalyje vandenys atvėsta labiau nei įprasta. Šis atvėsimas lemia atmosferos cirkuliacijos pokyčius, kurie gali paveikti klimato sąlygas net ir tolimuose regionuose. 

Nors didžiausias šio reiškinio poveikis juntamas Pietų Amerikoje, Azijoje ar Australijoje, mokslininkai įsitikinę, kad net ir Europoje „La Niña“ gali turėti netiesioginių padarinių.

Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje šis reiškinys nėra vienintelis ar pagrindinis žiemos formuotojas. Kur kas didesnę reikšmę turi NAO ir AO – šių indeksų svyravimai lemia, ar į mūsų regioną plūstels šilti Atlanto orai, ar žemyną pasieks šaltos oro masės iš Arkties. Šiuo metu stebima, kad šių veiksnių derinys gali būti palankus šaltesnei žiemai.

Ką rodo ilgalaikės prognozės Lietuvai?

Pagal JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) duomenis, „La Niña“ turėtų tęstis visą žiemos sezoną ir tik 2026 metų pradžioje pereiti į neutralią būseną. Tai gali daryti poveikį aukštesnio lygmens atmosferos sistemoms, kurios nulemia žiemos dinamiką ir Europoje.

Nors nėra aiškių įrodymų apie tiesioginį „La Niña“ poveikį Lietuvai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikai pastebi – šiemet galima tikėtis žiemiškesnių orų nei per pastaruosius kelerius metus.

Ilgalaikiai modeliai rodo, kad ypač sausio ir vasario mėnesiais vyraus sąlygos, palankesnės sniegui ir šalčiui. Tai reiškia, kad žiemos mėgėjai gali tikėtis daugiau baltų kraštovaizdžių, o vairuotojai – dažnesnio slidumo keliuose. Tuo tarpu Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpis taip pat žada būti žiemiškesnis nei įprastai.

Ar sulauksime?

Nors „La Niña“ tiesiogiai neveikia Lietuvos klimato, jos buvimas kartu su kitais klimatiniais veiksniais, NAO ir AO, sudaro prielaidas šaltesnei ir sniegingesnei žiemai.

Dabartiniai meteorologiniai modeliai rodo, kad 2025-2026 metų žiemos sezonas Lietuvoje gali būti artimesnis tradicinei žiemai. Todėl verta pasiruošti tiek šiltesniais rūbais, tiek žiemiškomis nuotaikomis – galbūt šiemet šventes sutikti galėsime sniege.