Ne visi kompromisai meilėje veda į laimę: psichologas paaiškino, kur slypi tikrasis pavojus

Kartais tyliai priimama, kad partneris turi trūkumų, kurie skaudina, bet vis tiek liekama kartu, tikintis, kad galbūt viskas keisis. Visa tai vadinama kompromisais. Tačiau ar jie tikrai stiprina meilę? Ar tai tik tylūs pirmieji įtrūkimai, kurie po truputį ardo santykių pagrindą?

Prų santykių ekspertas išsamiai paaiškino, kada kompromisai santykiuose tampa naudingi, o kada gali tapti slapta priežastimi, vedančia į išsiskyrimą ar emocinį nuovargį.

Kompromiso prasmė santykiuose

Tikras kompromisas – tai abipusis susitarimas, kai abu partneriai šiek tiek nusileidžia, kad išlaikytų darną arba pasiektų bendrą tikslą. Svarbiausias žodis čia – abu. Kai santykiuose nuolat aukojasi tik viena pusė, vadinti tai kompromisu nebegalima. Tai tampa savęs atsisakymu.

Tipinis pavyzdys – ji nori vaikų, jis – ne. Jie tariamai sutaria palaukti, bet iš tiesų jis tiesiog tyli, tikėdamasi, kad poreikis savaime išnyks. Tokia laikina ramybė nėra kompromisas. Tai atidėtas konfliktas.

Daugelis kartoja lyg maldą: santykiai yra kompromisai. Tačiau verta savęs paklausti – ką tai reiškia konkrečiai? Jei vienas nuolat nusileidžia, o kitas to net nepastebi, tai jau ne kompromisas. Tai savęs apgaudinėjimas, kuris galiausiai atveda prie emocinio perdegimo.

Klaidingi mitai apie kompromisus

Jei myli – nusileisi dėl visko. Tokia nuostata klaidinga. Tikra meilė prasideda ten, kur žmogų girdima, o ne palaužiama.

Vienas turi būti protingesnis. Santykiuose svarbu, kad abu būtų subrendę. Antraip tam „protingesniam“ greitai nusibos.

Svarbiausia – taika, o ne kas teisus. Taika nėra tylėjimas. Tai susitarimas, kuriame nėra nutylėtų nuoskaudų ar slopinamų emocijų.

Normalu, jei vienas visada aukojasi. Reikia tik paklausti – kiek ilgai toks žmogus atlaikys? Tikras kompromisas niekada neskatina prarasti savęs. Tai ieškojimas sprendimų, kurie tinka abiem.

Kai vienas kartą nutyli, antrą, trečią… ketvirtą kartą gali įvykti emocinis sprogimas.

Kada kompromisas tampa santykių stiprybe

Yra kompromisų, kurie iš tiesų padeda išlaikyti santykių balansą ir augimą. Tai susitarimai, kuriuose abu partneriai gauna kažką svarbaus. Pavyzdžiui, sutarti, kuris miestas abiem tiks naujam gyvenimui. Pasidalyti buitinius darbus. Rasti laiko abiejų asmeninėms erdvėms. Tokie kompromisai kuria pasitikėjimą ir rodo: tu man svarbus, aš matau ir tavo poreikius.

Pavojingi kompromisai, kurie tyliai naikina porą

Didžiausia grėsmė santykiams kyla tada, kai kompromisai kertasi su jūsų vertybėmis arba nėra atvirai įvardyti. 

Ji svajoja apie karjerą, bet jau dešimt metų laikinai lieka su vaikais namuose. Jis nori atvirų santykių, ji sutinka iš baimės jį prarasti. Vienas partneris metų metus tyli apie tai, kas žeidžia.

Tokių „susitarimų“ kaina – savęs praradimas. Jie nekuria ryšį, o išjungia vieną iš partnerių. Vienas nuolat prisitaiko, o kitas net nežino, kad yra problema.

Jūs dažnai sutinkate, bet viduje jaučiate nuoskaudą. Jums neaišku, ar partneris taip pat ką nors aukoja. Pradedate jausti atitolimą ar emocinį nuovargį. Norite tiesiog pabūti savimi kažkur toli nuo visko. Tai ženklai, kad kompromisai tapo vienpusiais. Jie nėra meilės, o labiau baimės netekti ar vengimo konfliktuoti išdava.

Kaip susitarti poroje, kad neprarastumėte savęs? 

• Reikia aiškiai išsakyti savo poreikius;
• Jei jums kažkas svarbu, negalima tylėti;
• Neskubėkite sutikti, duokite sau laiko suprasti, ką iš tiesų jaučiate;
• Ieškokite sprendimų, kur laimi abu, nes kompromisas neturi būti savęs aukojimas;
• Atsisakykite to, kas jus griauna, nes tai nėra egoizmas, tai pagarba sau;
• Kalbėkite atvirai, jei kažkas nemalonu – geriau iškart pasakyti.

Norite žinoti, kur baigiasi sveikas kompromisas ir prasideda savęs neigimas? Pradėkite nuo atviro pokalbio su partneriu ar bent jau su savimi. Santykiai neturi būti mūšio laukas. Tai komanda, o komandai svarbiausia, kad kiekvienas jos narys jaustųsi gerai. Tegul nebūna idealiai, bet svarbiausia – sąžiningai.