Šios spalvos slepia kur kas daugiau nei gražų vaizdą: tikroji priežastis, kodėl Vaivorykštė tapo laisvės simboliu

Taip pažymimas „Pride“ mėnuo, tai laikotarpis, skirtas „LGBTQ+“ bendruomenės matomumui, palaikymui ir šventei. Tačiau už šių ryškių spalvų slypi gilesnė prasmė. Kiekviena spalva Vaivorykštės vėliavoje reiškia tam tikrą vertybę ar idėją, susijusią su laisve, tapatybe ir bendražmogiškomis emocijomis.

Pirmąją Vaivorykštės vėliavą 1978 metais sukūrė menininkas Gilbert Baker. Jo tikslas buvo sukurti simbolį, kuris perteiktų viltį, orumą ir bendruomenės stiprybę. Tuo metu vėliava turėjo net aštuonias spalvotas juostas, ir kiekviena jų turėjo savo prasmę. 

Tai nebuvo atsitiktinis dizainas, kiekviena spalva buvo parinkta apgalvotai, kad atspindėtų skirtingus žmogaus patirties aspektus. Pavyzdžiui, ryškiai rožinė spalva reiškė seksualumą. Raudona simbolizavo gyvybę ir gyvybingumą. Oranžinė atspindėjo gijimą ir atsigavimą. 

Geltona buvo saulės, šviesos ir džiaugsmo spalva. Žalia yra gamtos, augimo ir gyvybės ženklas. Turkio atspalvis reiškė magiją ir meną. Mėlyna spalva perteikė ramybę ir susikaupimą, o violetinė buvo skirta dvasiai ir vidinei stiprybei.

Tačiau laikui bėgant vėliavos dizainas šiek tiek pasikeitė. Dėl praktinių priežasčių buvo atsisakyta rožinės juostos, nes tuo metu šios spalvos audinio buvo sunku gauti. Taip pat buvo pašalinta turkio spalva, kad vėliava atrodytų vizualiai simetriškesnė. 

Taip susiformavo šešių spalvų versija, kuri tapo plačiai atpažįstamu simboliu visame pasaulyje. Ji išliko pagrindiniu „LGBTQ+“ bendruomenės identiteto ženklu ilgus dešimtmečius.

Vis dėlto istorija tuo nesibaigė. Siekiant dar labiau įtraukti įvairias bendruomenės grupes ir atkreipti dėmesį į marginalizuotas tapatybes, 2018 metais buvo pristatyta vadinamoji Pažangos vėliava. Šią naują versiją sukūrė dizaineris Daniel Quasar. Prie įprastų šešių spalvų jis pridėjo penkias papildomas, išdėstytas rodyklės forma. Tai simbolizavo judėjimą į priekį, pažangą ir siekį įtraukti visus.

Naujosios spalvos turėjo aiškią reikšmę. Juoda ir ruda buvo įtrauktos siekiant pagerbti „LGBTQ+“ bendruomenės narius iš spalvotų rasių. Juoda taip pat simbolizavo žmones, gyvenančius su ŽIV ar AIDS, bei pagerbė tuos, kurie dėl šios ligos neteko gyvybės. 

Kitos trys spalvos, tai šviesiai mėlyna, rožinė ir balta atkeliavo iš translyčių žmonių vėliavos, sukurtos dar 1999 metais. Šios spalvos žymi translyčių ir nebinarinių asmenų matomumą bei svarbą visoje bendruomenėje.

Nors Pažangos vėliava dar nepakeitė tradicinės šešių spalvų versijos, ji paskatino kalbėti apie įtrauktį, pagarbą ir skirtingų tapatybių matomumą. Ji tapo galingu priminimu, kad „LGBTQ+“ bendruomenė nėra vienalytė, ji susideda iš daugybės žmonių, kurių patirtys, poreikiai ir istorijos labai skirtingos.

Šiandien, kai pamatome vaivorykštę vitrinose, ant drabužių ar plakatuose, verta prisiminti, jog tai ne tik spalvų žaismas. Kiekviena juosta, tai vertybė, patirtis ar emocija. Tai istorija apie kovą, orumą, laisvę ir viltį. Tai kvietimas būti atviriems, priimti kitokį žmogų ir gerbti jo tapatybę.

Tad kai kitą kartą pamatysite vaivorykštės simbolį per „Pride“ mėnesį, stabtelkite ir įsižiūrėkite į spalvas ne tik kaip į gražų reginį, bet ir kaip į prasmingą ženklą, kuriame telpa tiek daug žmonių gyvenimų, kovų ir svajonių. Tai daugiau nei vėliava – tai visos bendruomenės istorija, papasakota spalvomis.