Nežinomas kraujo tipas sukėlė sumaištį: mokslininkai aptiko kraują, kurio nepažino net testai

Tiriant milžinišką kraujo mėginių kiekį Tailando ligoninėje, mokslininkai aptiko iki tol nematytą kraujo variantą. Jis priskiriamas labai retai B A fenotipo formai. Šis radinys pasirodė esantis itin neįprastas.

Iš daugiau nei penkių šimtų keturiasdešimt keturių tūkstančių mėginių tik trijuose buvo nustatyta ši mutacija. Tai rodo, kad žmonių kraujas gali turėti dar daugiau paslėptų savybių. Kai kurių jų įprasti tyrimai tiesiog nepastebi.

Kaip skirstomos kraujo grupės?

Žmogaus kraujas dažniausiai skirstomas į aštuonias pagrindines grupes pagal ant raudonųjų kraujo kūnelių esančius žymenis. A, B ir AB tipai priklauso nuo antigenų formos, o O tipas jų neturi. Prie to prisideda ir rezus faktorius.

Kraujo grupė organizmui yra savas ženklas, kurį imuninė sistema atpažįsta kaip tinkamą. Jei į kraują patenka svetimi antigenai, organizmas gali sukelti stiprią reakciją ir juos naikinti. Dėl to neteisingas perpylimas gali būti mirtinai pavojingas.

Kas yra B A fenotipas?

Be įprastų grupių egzistuoja ir labai reti variantai, kuriuose antigenai pasireiškia neįprastai. Vienas jų yra B A fenotipas, kai kraujas iš esmės yra B tipo, bet turi menką A tipo fermento veiklą. Tokia smulki ypatybė gali iškreipti testų rezultatus.

Kraujo grupė nustatoma pagal du dalykus, antigenus raudonuosiuose kūneliuose ir antikūnus plazmoje. Kartais šie du rodikliai nesutampa, ir tai vadinama ABO neatitikimu. Tokiais atvejais gydytojams reikia papildomo aiškinimosi.

Didelio masto tyrimas Tailande

Tyrėjai aštuonerius metus rinko donorų ir pacientų mėginius vienoje didžiausių Tailando ligoninių. Iš viso buvo ištirti 544230 mėginiai. Jie siekė išsiaiškinti, kaip dažnai pasitaiko ABO neatitikimai ir kas juos sukelia.

Pacientų grupėje neatitikimų rasta 396, bet dalis jų buvo susiję su kamieninių ląstelių transplantacijomis, todėl nebuvo įtraukti. Likusiuose mėginiuose tik vienas pacientas turėjo B A fenotipą. Donorų grupėje jis pasitaikė dar dviejose situacijose.

Ką atskleidė genetika ir kodėl tai svarbu?

Išanalizavę šiuos tris ypatingus atvejus, mokslininkai ABO gene rado keturias mutacijas, kurios kartu sudaro iki tol neregėtą derinį. Šis genas koduoja fermentą, prijungiantį cukrų prie kraujo kūnelių paviršiaus. Dėl mutacijų atsiranda šiek tiek A tipo aktyvumo, nors kraujas išlieka B tipo.

Nors toks variantas aptinkamas maždaug vienam iš 180 000 žmonių, jo reikšmė didelė. Tai primena, kad kraujo įvairovė platesnė nei įprastos kategorijos. Kai testai kelia abejonių, genetiniai tyrimai gali tapti gyvybiškai svarbiu sprendimu.