Europa imasi ryžtingų veiksmų: jau neturkus socialiniai tinklai vaikams gali būti užrakinti

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuri aiškiai parodo norą stiprinti nepilnamečių apsaugą skaitmeninėje erdvėje. Balsavimo rezultatai rodo didelį pritarimą, o dokumentas siūlo naują amžiaus ribų principą. Jis taip pat numato didesnę tėvų atsakomybę.

Nors rezoliucija dar nėra teisiškai privaloma, ji nubrėžia kryptį būsimiems sprendimams. Pagrindinis tikslas yra sumažinti žalingo turinio poveikį ir riboti į priklausomybę panašius mechanizmus. Artimiausiu metu šios diskusijos tik stiprės.

Parlamento siūlomos amžiaus ribos

Rezoliucijoje siūloma vaikus suskirstyti į dvi grupes ir joms taikyti skirtingą prieigą. Vaikams iki 13 metų būtų draudžiama naudotis socialiniais tinklais, vaizdo platformomis ir dirbtinio intelekto įrankiais. Taip siekiama apsaugoti pačius jauniausius nuo per ankstyvo skaitmeninio spaudimo.

Paaugliams nuo 13 iki 16 metų prieiga būtų leidžiama tik gavus aiškų tėvų ar globėjų sutikimą. Tokiu būdu sprendimas perkeliamas į šeimą, kuri geriausiai pažįsta vaiko brandą. Šis modelis bando suderinti laisvę naudotis technologijomis ir realų poreikį saugoti.

Papildomi ribojimai platformoms

Europos Parlamentas akcentuoja ne tik amžių, bet ir pačias platformų praktikas. Siūloma riboti vadinamuosius „loot boxus“ vaikams, nes šios virtualios dėžutės su atsitiktiniu turiniu primena azartinius mechanizmus. Kai kuriose šalyse tokie draudimai jau taikomi, todėl siekiama bendros tvarkos visoje Europos Sąjungoje.

Kitas siūlymas yra draudimas profiliuoti vaikus pagal jų elgesį internete. Dabartiniai algoritmai stebi veiklą tam, kad vartotojas kuo ilgiau liktų programoje, o nepilnamečiams tai gali būti ypač žalinga. Todėl norima sustabdyti tokį sekimą ir pritaikyti turinį pagal amžių.

Valstybių iniciatyvos ir Europos Tarybos kryptis

Kol bendros taisyklės dar tik svarstomos, kai kurios šalys imasi savų sprendimų. Prancūzijoje siūloma minimalų amžių kelti iki 15 metų, o Danija svarsto panašų modelį su galimybe tėvams leisti saugesnes paslaugas nuo 13 metų. Tai rodo, kad valstybės ieško pusiausvyros tarp draudimų ir atsakingo naudojimo ugdymo.

Lygiagrečiai Europos Taryba pasirinko švelnesnį požiūrį kovoje su nelegaliu turiniu. Ji atsisakė privalomo privačių žinučių skenavimo ir numatė rizikos vertinimo kelią. Paslaugų teikėjai turės įdiegti pranešimo priemones, filtrus ir saugesnę komunikaciją, o priežiūrą vykdys nacionalinės institucijos.

Ką tai reiškia ateičiai?

Savanoriškas skenavimas kelia diskusijų, nes kritikai baiminasi per menko technologijų bendrovių įsitraukimo. Kita vertus, per griežtas sekimas gali pažeisti privatumo principus, todėl pasirinktas kompromisinis kelias. Abi stovyklos sutaria dėl vieno, vaikų apsauga internete tampa prioritetu.

Galutinės taisyklės priklausys ir nuo „Europos Komisijos“ sprendimų, ir nuo atskirų valstybių pasirinkimų. Todėl artimiausiais mėnesiais galime tikėtis naujų iniciatyvų ir papildomų saugumo priemonių. Skaitmeninė erdvė vaikams turėtų tapti ne tik laisvesnė, bet ir saugesnė.