Sukčiai ir toliau terorizuoja lietuvius: viena didžiausių elektroninių parduotuvių perspėja apie masines atakas, šią informaciją privalo žinoti kiekvienas perkantis internetu

Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta patys įvairiausi sukčiavimo būdai. Apgavikai bando apsimesti „Senukų“ parduotuvės atstovais ir siūlo įsigyti elektrinius paspirtukus už 9,99 eurus. Aferistai naudoja ne tik šį žinomą prekinį ženklą.

Apie sukčius informuoja ir platformos „Pigu.lt“ komanda. Šios platformos atstovai išsiuntė savo klientams laiškus, kuriuose informuojama apie aferistų siūlomas fiktyvias akcijas prisidengiant „Pigu.lt“ vardu. Pateiktos ir rekomendacijos, kaip neužkibti.

Panašu, kad „Pigu.lt“ vardu sukčiai naudojasi siuntinėdami elektroninius laiškus, o šios parduotuvės atstovai rekomenduoja nepamiršti patikrinti, kas yra tikrasis laiško siuntėjas ir koks el.pašto adresas yra naudojamas. Žemiau pateikiame informaciją, kurią turėtų žinoti kiekvienas apsiperkantis internetu.

Kaip elgtis gavus įtartiną pasiūlymą ar pranešimą?

• Labai atidžiai tikrinkite el. pašto adresą, iš kurio gavote pasiūlymą. Oficialūs „Pigu.lt“ adresai baigiasi galūne .pigu.lt. Išimtis – mūsų apklausų partneriai „Synopticom“, jų el. paštas baigiasi galūne .synopticom.com.
• Gautuose pranešimuose patikrinkite siuntėjo nurodytą kontaktinę informaciją (telefono numeris, el. paštas, nuorodos į svetaines).
• Rekomenduojame nespausti įtartinuose pranešimuose esančių nuorodų ir QR kodų. Jei paspaudėte, įsitikinkite, kad nuoroda veda į „Pigu.lt“ puslapį.
• „Pigu.lt“ interneto svetainės adresas yra https://www.pigu.lt/. Visose oficialiose mūsų nuorodose figūruoja “pigu.lt”, pavyzdžiui: https://pigu.lt/lt/super/akcijos.
• Atkreipiame dėmesį, kad gautame pranešime esanti tikroji nuoroda gali būti užmaskuota. Tikrąją nuorodą galite pamatyti atsargiai užvedę ant nuorodos pelės žymeklį, bet jos nespausdami.
• Kilus abejonėms dėl gauto pranešimo ar pasiūlymo, kreipkitės į „Pigu.lt“ klientų aptarnavimo centrą el. paštu: pagalba@pigu.lt.

Kaip neužkibti ant sukčių gudrybių?

Savo pinklėms spęsti sukčiai naudoja įvairius kanalus: elektroninius laiškus, SMS žinutes, taip pat susisiekia su žmonėmis socialiniuose tinkluose ir telefonu. Sukčiai savo socialinių tinklų paskyrose dažnai skelbia, kad dirba banke ar kitoje gerai žinomoje įmonėje, kad įgytų žmonių pasitikėjimą.

Dažnas sukčių laiškų ir skambučių bruožas yra tai, kad jie kviečia gavėją nedelsiant imtis veiksmų: paspausti nuorodą, pasidalyti savo asmenine ar banko sąskaitos informacija, pervesti pinigus ar kitaip greitai reaguoti, kad būtų sumažinta galima žala.

Rekomenduojame gavus netikėtą veikti raginančią žinutę visuomet atidžiai patikrinti siuntėjo duomenis. Sukčiai dažnai naudoja el. pašto adresus, kurie atrodo tikri, tačiau, pavyzdžiui, kai kurios raidės pakeičiamos kitais simboliais, kad žmogus iš karto nepastebėtų skirtumo.

Taip pat svarbu nespausti nepažįstamų nuorodų – jos nukreipia į sukčių sukurtus puslapius, kurie leidžia pasisavinti įvestus duomenis arba į aukos įrenginį įrašo išpirkos reikalaujančią programinę įrangą ar virusą.

Įtariant, kad tapote sukčiavimo auka, svarbu nedelsiant kreiptis į policiją ir informuoti tikrąjį paslaugos teikėją, pavyzdžiui, banką ar elektroninę parduotuvę, kurios vardu buvo prisidengiama.