Psichologai įspėja: pasakykite vaikui tiesą apie Kalėdų Senelį laiku, kitaip prarasite jo pasitikėjimą

Ar Kalėdų Senelis iš tikrųjų egzistuoja? Akimirksniu pajuntama atsakomybė ir nerimas, tarsi reikėtų atidaryti duris į naują etapą, bet nežinoti, kas slypi už jų.

Daugeliui tėvų šis momentas tampa vidiniu konfliktu. Viena vertus, nenorima meluoti ar išduoti sukurtos pasakos. Kita vertus, baisu prarasti stebuklą, kuris vaikystę daro žavingą ir pilną žaismingų tradicijų. 

Tiesa apie Kalėdų Senelį kelia klausimų ne tik vaikui, bet ir tėvui, kuris turi nuspręsti, kaip atsakyti teisingai, jautriai ir saugiai. Dažnas prisimena savo vaikystę, kai netikėta detalė ar tėvų neatsargumas išdavė šventinę paslaptį. Psichologai šiuo klausimu sutaria: stebuklo griūtis nėra vienintelė problema. 

Kur kas svarbiau tai, kad vaikas nepasijustų apgautas ar išjuoktas bendraamžių. Todėl tėvų sprendimas tampa tiltu tarp dviejų pasaulių – nuo tikėjimo magija iki brandesnio supratimo apie tradicijas ir šeimos papročius.

Kaip vaikai iš tiesų pradeda abejoti

Psichologiniai tyrimai rodo, kad vidutiniškai vaikai nustoja tikėti Kalėdų Seneliu apie aštuntus metus. Šio amžiaus vaikai tampa labiau logiški, kritiški ir linkę lyginti fantaziją su realiomis patirtimis. Jie pastebi, kad istorijos ne visuomet sutampa su įrodymais, o draugų pasakojimai kartais skamba labiau įtikinamai nei paslaptingi nakties vizitai.

Tyrimai rodo, kad net du trečdaliai vaikų iš pradžių supranta, jog Kalėdų Senelis yra mitas, tačiau vis tiek apsimeta tikintys, nes jiems patinka pati idėja ir šeimos atmosfera. 

Vis dėlto apie 15 procentų vaikų vėliau prisimena, kad jautėsi apgauti, o dar dešimtadalis supyko, jog tėvai taip ilgai slėpė tiesą. Tai sukuria situaciją, kurioje tėvai turi būti itin atidūs tam, kaip pateikia žinią.

Specialistai pabrėžia, kad vaikų abejones dažniausiai kelia ne tik istorijos, bet ir socialiniai veiksniai. Klasiokai gali juoktis iš tų, kurie dar tiki, todėl vaikas gali jaustis nesaugus ir sutrikęs. Šiuo metu tėvai gali padėti pereiti nuo tikėjimo personažu prie supratimo apie tradicijos prasmę.

Psichologų patarimai: nėra vieno tinkamo momento

Ekspertai pabrėžia, kad vieno teisingo laiko nėra. Tai priklauso nuo vaiko asmenybės, brandos ir emocinės būklės. Kai kurie vaikai tiesą suvokia labai lengvai ir be didelių reakcijų. Kiti gali jausti nusivylimą ar net pyktį, todėl reikia jautraus ir nuoširdaus pokalbio.

Specialistai rekomenduoja leisti vaikui pačiam inicijuoti pokalbį. Jeigu vaikas pradeda klausinėti, tai ženklas, kad jis pasiruošęs išgirsti tiesą. Svarbiausia – nekaltinti jo smalsumo ir neignoruoti klausimų. Jeigu tėvai bando slėpti tiesą vis giliau, o vaikas akivaizdžiai abejoja, tai gali lemti prarastą pasitikėjimą.

Psichologai taip pat pataria nevengti emocijų. Jeigu vaikas pasako, kad jaučiasi apgautas, labai svarbu pripažinti, kad tokia emocija yra normali. Jis turi suprasti, kad tėvai niekada nenorėjo jo išduoti, o siekė sukurti magišką ir šiltą vaikystės patirtį.

Kaip padėti vaikui pereiti į Kalėdų Senelio komandą

Ekspertai siūlo pozityvų būdą, vadinamą paaukštinimu į komandą. Kai vaikas sužino tiesą, jam paaiškinama, kad dabar jis pats tampa šventinės magijos kūrėju. 

Jis gali padėti ruošti dovanėles jaunesniems broliams, seserims ar pusbroliams, gali saugoti paslaptį ir taip prisidėti prie tradicijos tęstinumo. Toks požiūris leidžia vaikui pajusti ne netektį, o naują atsakomybę ir pasididžiavimą. 

Psichologai pabrėžia, kad būtent šis metodas padeda išvengti trauminių patirčių ir net paspartina emocinį brendimą. Vaikas ima suvokti, kad Kalėdų Senelis nėra tiesiog žmogus su kostiumu, bet gėrio, dalijimosi ir rūpesčio simbolis.

Kai vaikai jaučiasi apgauti: ką daryti?

Kai kurie vaikai reaguoja stipriau. Jie gali jaustis nusivylę ar net supykę, kad su jais elgtasi ne iki galo sąžiningai. Tokiu atveju itin svarbu išklausyti, nebijoti atsiprašyti ir paaiškinti, kodėl toks žaidimas buvo palaikomas. 

Jūs galite pasakyti, kad norėjote suteikti magijos ir džiaugsmo, o ne apgauti. Didžiausia klaida – pradėti teisintis sudėtingomis istorijomis arba meluoti dar labiau. Taip galima tik sustiprinti nepasitikėjimą. Vaikui reikia aiškumo, o ne naujų paslapčių.

Pokalbis, kuris virsta nauja tradicija

Galiausiai psichologai tikina, kad viskas priklauso nuo tono. Jeigu tiesa pasakoma švelniai, su pagarba ir šiluma, vaikas ją priims ramiai. Daugelis net džiaugiasi, kad dabar patys gali prisidėti prie Kalėdų paslapties kūrimo.

Stebuklas nedingsta. Jis tiesiog įgauna kitą, brandesnę, tikresnę ir gilesnę formą.