Atrastas Žemės ir Mėnulio protėvis: mokslininkai atkūrė seniai išnykusios planetos pėdsakus

Dešimtmečius mokslininkai bandė suprasti, kas buvo tas paslaptingas objektas, pavadintas „Teja“. Klausimų kėlė ne tik jo dydis, bet ir kilmė, nes smūgis pakeitė visą ankstyvosios Saulės sistemos raidą. Dabar atsiranda vis daugiau požymių, kad ši mįslė pagaliau pradeda aiškėti.

Naujausi tyrimai siūlo atsakymus, kurie gali perrašyti mūsų supratimą apie tai, kaip gimė artimiausias dangaus kaimynas. Jie remiasi detaliu cheminių pėdsakų palyginimu tarp Žemės ir Mėnulio medžiagos. Būtent šie pėdsakai leidžia atkurti seniai išnykusio kūno istoriją.

Izotopų žinutė apie smūgį

Makso Planko instituto ir Čikagos universiteto komanda pritaikė naują geležies izotopų analizės metodą. Pirmą kartą ši technika buvo panaudota siekiant nustatyti „Tejos“ kilmę ir patikrinti senas hipotezes. Rezultatai pasirodė tokie įtikinami, kad iškart patraukė plačios mokslo bendruomenės dėmesį.

Tyrimui buvo lyginamos Mėnulio uolienos, pargabentos Apolo misijų, ir Žemės mėginiai. Paaiškėjo, kad jų geležies izotopų sudėtis beveik nesiskiria, tarsi abi kilusios iš tos pačios medžiagos. Tai patvirtino ankstesnes užuominas iš kitų elementų, bet kartu sukėlė naują galvosūkį.

Atkurti pradinį Tejos veidą sunku, nes po smūgio jos medžiaga labai tiksliai susimaišė su Žemės mantija. Todėl tyrėjai ėmėsi savotiškos atbulinės rekonstrukcijos, bandydami iš mišinio atsekti pirminius komponentus. Šis žingsnis atvėrė kelią platesniam elementų rinkiniui.

Kiti elementai ir planetų formavimasis

Be geležies, buvo nagrinėti chromo, molibdeno ir cirkonio izotopai. Šie elementai skirtingai traukia metalą ir todėl planetų viduje pasiskirsto nevienodomis proporcijomis. Tokie skirtumai padėjo susidėlioti tikėtinus ankstyvosios Žemės ir Tejos sudėties scenarijus.

Kiekvienas elementas tarsi pasakoja savą istorijos dalį apie kūnų augimą Saulės sistemoje. Įdomu ir tai, kad šis pasiskirstymas leidžia suprasti, kodėl tokie metalai kaip auksas yra reti plutoje. Jie linkę kauptis planetų branduoliuose, todėl paviršiuje randami tik nedideliais kiekiais.

Kosminė kaimynystė

Skaičiavimai rodo, kad ir Žemė, ir „Teja“ daugiausia susidarė iš vidinės Saulės sistemos medžiagos. Dar daugiau, tikėtina, kad „Teja“ gimė net arčiau Saulės nei mūsų planeta. Vadinasi, jos ir Žemės keliai buvo artimi jau nuo pat pradžių.

Tai leidžia ankstyvąją Žemę matyti kaip mišrų skirtingų meteoritų tipų darinį, o „Teją“ kaip kūną su papildoma, iki šiol nepažinta medžiaga. Toks vaizdas sufleruoja, kad vidinė Saulės sistema buvo kur kas dinamiškesnė ir sudėtingesnė nei manyta. Vis dėlto lieka klausimas, kas privertė šiuos kaimynus susidurti ir kokios dar jėgos formavo mūsų kosminę aplinką.