Ekspertai netiki sutapimais: ši COVID vakcinos pažadina imunitetą, kuris naikina vėžines ląsteles

Tyrimo rezultatai atveria naujas galimybes kovos su onkologinėmis ligomis srityje. „mRNR“ vakcinos, tokios kaip „BioNTech/Pfizer“ ir „Moderna“, buvo sukurtos siekiant suaktyvinti organizmo gynybą prieš koronavirusą. Tačiau dabar paaiškėjo, kad ši technologija turi platesnį poveikį. 

Pacientai, gydyti imunoterapija ir gavę „mRNR“ vakciną, išgyveno beveik dvigubai ilgiau nei tie, kurie liko neskiepyti. Tai stebina net ir pačius gydytojus, nes iki šiol nebuvo įrodymų, jog vakcinos gali turėti tokį poveikį vėžio eigai.

Tyrimo metu nustatyta, kad nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio pacientai, gavę „mRNR“ vakciną, išgyveno vidutiniškai 37 mėnesius, kai nevakcinuotųjų vidutinė gyvenimo trukmė buvo vos 21 mėnuo. Sergant metastazavusia melanoma, trijų metų išgyvenamumas siekė 67 proc., palyginti su 44 proc. tarp nevakcinavusiųjų.

Kaip „mRNR“ vakcina veikia prieš vėžį?

Onkologo Adamo Gripino vadovaujami tyrėjai nustatė, kad „mRNR“ vakcina sukelia trumpalaikę, bet intensyvią imuninės sistemos reakciją. Per 24 valandas po vakcinacijos organizmas išskiria didelį kiekį I tipo interferono, tai signalinės molekulės, kuri paprastai suaktyvėja virusinių infekcijų metu. 

Ji „pažadina“ imuninės sistemos ląsteles, skatinančias kovoti ne tik su virusais, bet ir su navikais. „COVID-19 vakcina veikia kaip sirena, aktyvuodama imuninę sistemą visame organizme,“ aiškina profesorius Gripinas. „Ji priverčia vėžines ląsteles išlįsti iš slėptuvės ir padaro jas pažeidžiamas imunoterapijai.“ 

Ši reakcija ypač svarbi pacientams, kurių navikus imuninė sistema dažniausiai ignoruoja. Vakcina pakeičia naviko aplinką, tai į ją pritraukia imuninės ląsteles ir sustiprina jų gebėjimą naikinti piktybines struktūras.

Kada poveikis stipriausias?

Didžiausias efektas buvo pastebėtas, kai skiepijimas vyko maždaug per 100 dienų iki imunoterapijos arba netrukus po jos pradžios. Būtent toks laiko tarpas pasirodė optimalus, tai plaučių vėžio pacientų gyvenimo trukmė pailgėjo nuo 20 iki 37 mėnesių, o melanomos atvejais trijų metų išgyvenamumas pakilo nuo 44 iki beveik 68 proc.

Svarbu pabrėžti, kad šis efektas buvo būdingas tik „mRNR“ technologijos vakcinoms. Tradicinės, pavyzdžiui, nuo gripo ar pneumokokų, jokių pokyčių nesukėlė. Tai rodo, kad būtent „mRNR“ vakcinos veikimo mechanizmas, tai gebėjimas stimuliuoti gilesnius imuninės sistemos procesus, tai turi unikalų poveikį imunoterapijai.

Naujas kelias vėžio gydyme

Šis atradimas gali atverti naują gydymo kryptį. Tyrėjai teigia, kad „mRNR“ technologija ateityje gali būti pritaikyta individualiems vėžio skiepams, tai tokiems, kurie mokytų imuninę sistemą atpažinti konkretaus paciento naviko ląsteles. Tai reikštų revoliuciją onkologijoje, kur vakcina ne tik saugotų nuo virusų, bet ir taptų gydymo priemone.

Nors mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai dar ankstyvi, jie leidžia manyti, kad COVID-19 vakcinos poveikis peržengia pirminę paskirtį. Šis netikėtas atradimas atskleidžia, kokį potencialą turi „mRNR“ technologijos, tai jos gali ne tik apsaugoti nuo pandemijų, bet ir pailginti gyvenimą tiems, kurie kovoja su viena sunkiausių ligų, tokių kaip įvairaus tipo vėžio formų.