Lietuviškiems vadovėliams – tarptautinių ekspertų komplimentai: atskleidė, kuo jie sužavėjo komisiją

BELMA (angl. Best European Learning Materials Award) laikomi svarbiausiais Europos apdovanojimais švietimo leidybos srityje, tapusiais savotiškais mokomosios literatūros „Oskarais“.

D. Kali pasakoja, kokius pokyčius išgyvena mokymosi priemonių leidėjai Europoje, bei atskleidžia, kuo BELMA apdovanojimuose bronzos medaliaisįvertinti„Šviesos“ vadovėliai sužavėjo tarptautinę dešimties ekspertų komisiją.

Europos leidybos kryptys: tarp dirbtinio intelekto ir spausdinto vadovėlio

Pasak D. Kali, edukacinė leidyba Europoje sparčiai keičiasi. Mišrusis mokymasis ir įtraukusis ugdymas jau tapo įprasta praktika, tačiau pastaruoju metu vis daugiau leidėjų eksperimentuoja su dirbtiniu intelektu.

„Šis pokytis nevienodas – priklauso nuo šalies, mokymo programos ir amžiaus grupės. Skandinavijos šalyse dirbtinis intelektas jau integruotas į mokymo programas ne tik kaip tema, bet ir kaip priemonė mokytojams bei mokiniams. Tuo pat metu pastebimas ir priešingas judėjimas – grįžimas prie spausdintų vadovėlių, ypač pradinėse klasėse. Tai siejama su kultūrine tendencija riboti skaitmeninį poveikį vaikams”, – kalba BELMA komisijos pirmininkė.

Ji tęsia, kad tokie kontrastingi pokyčiai daro įtaką leidybos formatams, turiniui ir strategijoms. Dirbtinis intelektas vis dažniau pasitelkiamas pamokų planavimui ir medžiagos kūrimui, tačiau palaipsniui jis tampa ir mokinių mokymosi įrankiu.

Ne tik turinio kokybė: gero vadovėlio formulė

Šiemet BELMA konkursas sulaukė rekordiškai daug paraiškų – leidėjai iš 23 šalių pateikė 68 paraiškas, iš jų tik 15 buvo apdovanotos. Du leidyklos „Šviesa“ vadovėliai pelnė bronzos medalius, o Lietuva tapo vienintele šalimi, kuri gavo du apdovanojimus skirtingose amžiaus tarpsnių kategorijose.

Pasak D. Kali, vertindami mokyklinius vadovėlius, BELMA komisijos nariai vadovaujasi aiškiai apibrėžtais kriterijais, kurie leidžia objektyviai įvertinti kokybę.

„Pirmasis kriterijus – prieinamumas – apima ne tik techninius gamybos standartus, bet ir tai, kaip lengvai vartotojai pasiekia tiek spausdintą, tiek skaitmeninę medžiagą. Mokomosios medžiagos pateikimas vertinamas mikro ir makro lygmenimis: nuo puslapio išdėstymo iki vizualinių sprendimų. Turinio kokybė – viena iš sudėtingiausių kategorijų. Ji apima faktinį tikslumą, aktualumą, aiškius mokymosi tikslus, vertinimo galimybes, užduočių kokybę ir jų kiekį”, – vardija pašnekovė.

Turinys turi būti nešališkas, atspindėti mokinių įvairovę ir skatinti universalių įgūdžių lavinimą. Galiausiai įvertinama, kaip turinys atitinka mokinių gebėjimus ir raidos etapus, palaiko įvairius mokymosi stilius, skatina žinių perkėlimą į praktines situacijas.

Ekspertės žvilgsnis į lietuviškus vadovėlius

Kalbėdama apie šių metų paraiškas, D. Kali išskyrė du apdovanotus leidyklos „Šviesa“ vadovėlius: „Gamtos mokslai“ 2 klasei, serija „Maži milžinai“ ir „Literatūra“ III gimnazijos klasei, serija „Horizontai“.

„Tiek gamtos mokslų, tiek literatūros vadovėliai pasižymi gerai suprojektuotu išdėstymu, patraukliais vaizdais ir multimodaliniais elementais, kurie padaro tiek sudėtingas mokslines idėjas, tiek sudėtingesnius literatūros tekstus prieinamus ir įtraukiančius. Jie turi stiprią pedagoginę koncepciją, pagrįstą tyrimais ir problemų sprendimu, siūlo diferencijuotus kelius ir refleksyvią veiklą, kuri ugdo kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir bendradarbiavimą, kartu tenkinant įvairius besimokančiųjų poreikius“, – pažymi ekspertė.

Ypač išsiskiria motyvuojantys STEM projektai ir į tvarumą orientuotos užduotys, kurios susieja mokslą su mokinių realiu gyvenimu. Literatūros vadovėlyje komisiją sužavėjo puiki jo apimtis, talpinanti platų žanrų, autorių ir kultūrinių sluoksnių spektrą.

Darbo prioritetas: vadovėlis – visiems mokiniams

Leidyklos „Šviesa“ turinio grupės vadovė Jūratė Mikulevičiūtė pabrėžia, kad kuriant vadovėlius svarbiausia galvoti apie jų naudotojus – mokytoją ir mokinį.

„Siekiame, kad vadovėlis padėtų mokytis ir mokyti, aiškiai ir teisingai perteiktų mokomąjį turinį, sudomintų, įtrauktų. Aišku, atidžiai sekame, kad vadovėliai išpildytų bendrųjų programų reikalavimus. Taip pat keliame sau reikalavimą sekti naujausius edukologijos, neuromokslo, psichologijos ir kitų mokslų pasiekimus, nuolat juos analizuojame ir pritaikome“, – kalba J. Mikulevičiūtė.

Jos teigimu, šiuo metu viena iš pagrindinių leidyklos ambicijų – vadovėliai, pritaikyti skirtingus mokymosi ypatumus turinčių mokinių poreikiams, kad visi mokiniai turėtų vienodas galimybes mokytis naudojant tą patį vadovėlį.

Rengiant vadovėlį – aiškumo ir smalsumo paieškos

Bronzą Frankfurto knygų mugėje pelniusio „Gamtos mokslų“ vadovėlio autorė Rasa Polučanskė pabrėžia, kad pagrindinis jos tikslas buvo paprastumas ir aiškumas. Vadovėlis turėjo ne tik atitikti bendrąją programą, bet ir būti patrauklus vaikui, skatinti smalsumą ir palengvinti mokymosi procesą.

„Siekėme, kad vadovėlis padėtų mokiniui jaustis motyvuotam, o mokytojui – turėti aiškią struktūrą ir paprastą darbo įrankį. Taip, kūrybos procesas nebuvo lengvas, programa dar nebuvo galutinai patvirtinta, todėl teko kelis kartus koreguoti turinį, o laiko trūkumas tapo didžiausiu išbandymu. Tai buvo intensyvus etapas, reikalaujantis daug kantrybės ir susitelkimo“, – pasakoja R. Polučanskė.

Autorė džiaugiasi girdėdama teigiamas reakcijas iš moksleivių ir kolegų.

„Vaikams patinka jų amžių atitinkantys veikėjai – „Mažų milžinų“ klasės vaikai, augantys kartu su mokiniais, jie noriai tapatinasi su personažais, o antruoju asmeniu parašyti tekstai ir įtraukiančios, kūrybiškos užduotys skatina bendradarbiauti su klasės draugais. Smagu, kad mus įvertino ir pastebėjo mūsų darbą. Tai visos komandos pastangų rezultatas, tikrai yra kuo pasidžiaugti“, – sako R. Polučanskė.

Literatūros vadovėlio autoriaus vizija ir darbo užkulisiai

Pasak apdovanojimą gavusio literatūros vadovėlio III gimnazijos klasei autoriaus Aliaus Avčininko, rengiant vadovėlį buvo siekta aktualizuoti literatūrą, priartinti ją prie mokinio kasdienybės.

„Man rūpi, kad mokinys atrastų ką nors artimą sau, kad literatūra taptų sava, praturtintų jo gyvenimą. Norėjome, kad pamokos būtų aktualios, įdomios, kad jose būtų kuo daugiau prasmės. Vadovėlyje daug dėmesio skirta metodams, kurie padeda mokiniui ne tik suprasti tekstą, bet ir įsitraukti į diskusijas, kūrybą“, – kalba A. Avčininkas.

Jis akcentuoja: užduotys turi būti įvairios, kad mokinys nejaustų nuobodulio, o literatūros analizė taptų patraukliu, bet įveikiamu iššūkiu.

„Sudėtingiausia buvo suvaldyti medžiagos kiekį ir rasti patikimos informacijos apie mažiau tyrinėtus kūrinius. Visada nori pasakyti daugiau, bet visa reikia daryti aiškiai, ne per daug sudėtingai. O dar trūksta literatūrologinės medžiagos – tenka skaityti anglų kalba, versti“, – tęsia A. Avčininkas.

BELMA apdovanojimų poveikis švietimo priemonių leidybai

Svarbus BELMA apdovanojimų vaidmuo – skatinti leidėjus sekti ir integruoti naujas švietimo tendencijas į savo medžiagą, veikia kaip pokyčių katalizatorius, pastebi komisijos pirmininkė D. Kali.

„Konkurso kriterijai nuolat atnaujinami, kad atspindėtų besikeičiančią ugdymo aplinką. Bėgant metams, mes reguliariai atnaujinome kriterijus, įtraukdami tokias besiformuojančias perspektyvas kaip įtraukimas, tvarumas, prieinamumas, ir atsižvelgdami į technologinę plėtrą, pavyzdžiui, skaitmeninę ir hibridinę medžiagą, dirbtinį intelektą ir kt. Šios švietimo tendencijos, žinoma, neatsirado BELMA konkurse, tačiau apdovanojimas įkvepia leidėjus jas priimti, taip prisidedant prie spartesnės jų sklaidos“, – dėsto D. Kali.