Nykstančių jūrinių žvaigždžių likimą gali pakeisti temperatūra: paaiškėjo, kokią įtaką daro šaltas vanduo

Mokslininkai aptiko saulėgrąžines jūrines žvaigždes, sėkmingai klestinčias itin šaltuose fjordų vandenyse. Tai paskatino mintį, jog žemesnė temperatūra gali būti natūrali apsauga nuo vadinamosios jūrinių žvaigždžių nykimo ligos. Ši išvada, paskelbta moksliniame leidinyje, gali būti svarbi užuomina, siekiant suprasti, kas iš tikrųjų sukelia šią ligą. 

Liga, kurios kilmė iki šiol lieka neaiški, pirmą kartą išplito 2013 metais. Tuomet ji pradėjo masiškai naikinti įvairias jūrinių žvaigždžių rūšis Ramiojo vandenyno pakrantėje. Nors iš pradžių buvo manyta, kad tai virusas, vėliau hipotezės keitėsi. 

Tyrėjai tyrė mikrobiologinius bei aplinkos veiksnius, tačiau iki šiol neatrado vienareikšmio atsakymo. Liga paveikė apie dvidešimt rūšių, sukeldama deformacijas, žaizdas ir greitą gyvūnų mirtį. Viena labiausiai nukentėjusių rūšių, tai saulėgrąžinė jūrinė žvaigždė, kurios populiacija sumažėjo net 91 procentu. Ši rūšis šiuo metu laikoma kritiškai nykstančia.

Jūrinių žvaigždžių reikšmė ekosistemai 

Šios žvaigždės anksčiau buvo plačiai paplitusios, nuo Kalifornijos iki Aliaskos. Pasak mokslininkų, kiekvienas išlikęs žvaigždžių telkinys yra nepaprastai svarbus, nes gali tapti pagrindu atkurti populiacijas kituose regionuose. Tai ypač svarbu todėl, kad jūrinės žvaigždės yra itin reikšmingos ekosistemoms, pavyzdžiui, saulėgrąžinės žvaigždės minta jūrų ežiais, o pastarieji be kontrolės naikina jūros dumblių miškus, kurie yra svarbi buveinė daugeliui kitų gyvūnų. 

Apie fjorduose išlikusias žvaigždes pirmą kartą pranešė vietiniai gyventojai. Vėliau biologai ėmėsi išsamiai tyrinėti jų populiacijas nuo 2018 iki 2023 metų. Buvo atliekami nardymo tyrimai tiek pačiuose fjorduose, tiek išorinių salų pakrantėse. Stebėjimų metu mokslininkai aptiko kai kurias ligos apraiškas fjorduose, iškrypusius žvaigždžių kūnus, žaizdas ir irimą. Tačiau šie simptomai buvo žymiai retesni nei salų vandenyse, o fjordų populiacijos buvo gausesnės ir labiau suaugusios.

Aplinkos veiksnių įtaka žvaigždžių sveikatai

Svarbu tai, kad liga yra ypač pavojinga didesnėms jūrinėms žvaigždėms, todėl salose jos dažniausiai nespėja sulaukti brandos. Fjorduose užfiksuoti duomenys leido išskirti kelis aplinkos veiksnius, žemesnę vandens temperatūrą, didesnį sūrumą ir giluminius vandens sluoksnius. Šios sąlygos, regis, padeda žvaigždėms išvengti intensyvesnės ligos formos. Manoma, kad sniego tirpsmo metu susidarantis paviršinis šiltesnis ir mažiau sūrus vanduo skatina žvaigždes leistis giliau, kur sąlygos joms yra palankesnės.

Tai, kad žvaigždės renkasi šaltas ir gilesnes vietas, suteikia mokslininkams papildomų įžvalgų apie galimą ligos sukelėjo jautrumą temperatūrai. Anksčiau atlikti laboratoriniai tyrimai taip pat parodė, kad žemesnė temperatūra lėtina ligos vystymąsi. Net ir nedideli temperatūros pokyčiai gali sumažinti galimo patogeno veiksmingumą.

Tyrimai tęsiami su naujomis viltimis

Kol kas tikslus ligos sukėlėjas lieka neaiškus, tačiau šis tyrimas suteikia naujų vilčių ir kryptį tolimesniems eksperimentams. Mokslininkai ketina toliau tirti įvairias fjordų vietas bei atlikti papildomus laboratorinius bandymus, kad išsiaiškintų, kaip temperatūra ir mikroorganizmai sąveikauja ir kokį vaidmenį tai gali atlikti šios ligos vystymesi.

Nors kelias iki visiško supratimo dar tolimas, ši pažanga rodo, kad atsakymai gali slypėti ne tik laboratorijose, bet ir natūraliuose, nuošaliuose gamtos kampeliuose, kuriuose gyvūnai dar randa prieglobstį nuo žmogaus veiklos padarinių ir klimato pokyčių. Fjordų vėsūs, tamsūs ir stiprių srovių kupini vandenys tampa vilties simboliu ne tik jūrinėms žvaigždėms, bet ir mokslui, kuris siekia išsaugoti jūrų biologinę įvairovę.