Ši bakterijų kova spręs visos žmonijos likimą: naujausi tyrimai kelia didžiulį nerimą net ir mokslininkams

Kai kurios iš jų gamina metaną, tai stiprią šiltnamio efektą sukeliančią dują, prisidedančią prie klimato kaitos. Tuo tarpu kitos bakterijos stengiasi tą metaną sunaudoti, paversdamos jį mažiau pavojingu anglies dvideginiu. Nuo to, kurios bakterijos yra aktyvesnės, priklauso, kiek šių dujų patenka į atmosferą. 

Tyrėjai iš JAV, bendradarbiaudami su mokslininkais iš Pietų Korėjos, stebėjo pakrantės pelkes prie Česapiko įlankos. Jie pastebėjo, kad šylanti aplinka keičia mikroorganizmų veiklą. Esant aukštesnei temperatūrai, suaktyvėja būtent tos bakterijos, kurios gamina metaną. 

Tuo metu metaną naikinančios bakterijos lieka nuošalyje ir nesugeba efektyviai susidoroti su kylančiais kiekiais. Ši pusiausvyros pasikeitimo tendencija kelia nerimą, nes tai gali reikšti, kad ateityje į atmosferą pateks dar daugiau metano. 

Šiltas klimatas padidina dirvožemio mikroorganizmų aktyvumą. Kai dirvožemyje sumažėja deguonies, tai tampa idealia terpe metaną gaminančioms bakterijoms daugintis ir veikti. Kuo šiltesnė aplinka, tuo sparčiau jos dauginasi ir tuo daugiau metano išskiria.

Svarbus sieros vaidmuo bakterijų kovoje

Vienas svarbiausių tyrimo atradimų buvo tai, kad svarbų vaidmenį šioje bakterijų kovoje vaidina sulfatas, tai druskos forma, esanti jūros vandenyje. Sulfatas tarnauja kaip energijos šaltinis kai kurioms bakterijoms. 

Paaiškėjo, kad kai aplinka pašyla, metaną gaminančios bakterijos greičiau pasisavina sulfatą, todėl jų „konkurentai“ lieka be pagrindinio maisto šaltinio. Tokiu būdu metano sunaudojimas sulėtėja, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis atmosferoje didėja.

Įdomu tai, kad papildomas anglies dvideginio kiekis ore kai kuriais atvejais netgi pristabdo šį procesą. Jis skatina sieros junginių virtimą atgal į sulfatą, taip suteikdamas daugiau maisto metaną naikinančioms bakterijoms. Tai reiškia, kad ne visos šilumos pasekmės yra tiesiogiai žalingos, kai kurios jų gali netgi šiek tiek kompensuoti žalą.

Pelkių svarba gamtai ir žmogui

Pelkės atlieka labai svarbią funkciją mūsų planetos ekosistemose. Jos ne tik kaupia didžiulius anglies kiekius, bet ir veikia kaip natūralios apsauginės užtvaros, saugančios pakrančių miestus nuo audrų ir potvynių. 

Tačiau jeigu šios pelkės pradės išskirti vis daugiau metano, jų teigiama įtaka klimatui gali sumažėti. Nors jos vis dar lieka anglies saugyklomis, mokslininkai vis dažniau pastebi, kad metano kiekis iš jų didėja, ypač pastaraisiais metais.

Tyrimai rodo, kad 2013 ir 2020 metais metano emisijos iš pelkių šoktelėjo ypač stipriai. Tai reiškia, kad mūsų turimi klimato modeliai gali nepakankamai tiksliai įvertinti realią situaciją. Jeigu šie modeliai remiasi netiksliais duomenimis, tuomet ir mūsų planai mažinti klimato kaitą gali būti netikslūs.

Ką galime padaryti toliau?

Šie tyrimai padeda mums geriau suprasti, kaip smulkūs mikroorganizmai veikia globalius procesus. Jei sugebėsime tiksliau išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis metaną naikinančios bakterijos klesti, galėsime sukurti būdus, kaip šias sąlygas skatinti. Pavyzdžiui, būtų galima išsaugoti ar net sukurti tokias pelkes, kurios būtų palankios šiems naudingo poveikio mikroorganizmams.

Mokslininkai sako, kad nors šis tyrimas dar neatsako į visus klausimus, jis padeda suprasti vieną svarbią detalę. O tik sujungus visas šias detales, galėsime nuspėti, kaip mūsų ekosistemos reaguos į klimato pokyčius. Tai nėra paprasta, bet būtina, jei norime išsaugoti gamtą ir apsaugoti save nuo neigiamų pasekmių ateityje.