Prisijunkite
Paskelbė
Lina Snarskienė
Paskelbta
Mokslininkai iš Vokietijos Makso Planko žmogaus pažinimo ir smegenų mokslų instituto kartu su tarptautine tyrėjų komanda atrado, kad mūsų smegenų elektriniuose impulsuose slypi signalai, galintys atskleisti Parkinsono ligos požymius. Šis atradimas gali pakeisti požiūrį į ligos diagnozę ir gydymą, leisdamas tiksliau stebėti paciento būklę bei pritaikyti individualų stimuliacijos gydymą.
Tyrėjai išanalizavo penkis duomenų rinkinius, gautus iš 119 žmonių, sergančių Parkinsono liga, kurių smegenyse buvo užfiksuota elektrofiziologinė veikla. Lygindami specifinius smegenų bangų modelius su pacientų simptomų intensyvumu, mokslininkai aptiko aiškius ryšius tarp elektrinių svyravimų ir motorinių sutrikimų.
Tai leidžia kalbėti apie naują būdą „išgirsti“ ligos progresą tiesiai iš smegenų signalų. Parkinsono liga pasireiškia dėl sutrikusios tam tikros smegenų dalies, tai bazinių ganglijų veiklos. Šios struktūros atsakingos už judesių tikslumą ir stabilumą, todėl jų disfunkcija sukelia lėtus, drebančius ar sustingusius judesius. Teoriškai tokie pakitimai turėtų atsispindėti ir elektrinėje veikloje, o naujausi duomenys šią hipotezę patvirtina.
Smegenų „muzikos“ interpretacija
Tyrimo metu nustatyta, kad Parkinsono ligos atvejais baziniuose ganglijuose fiksuojamas per didelis vidutinio ir aukšto dažnio beta bangų aktyvumas bei sustiprėję impulsiniai signalai. Tokie elektriniai „triukšmai“ iš esmės atspindi sutrikusį smegenų koordinacijos ritmą.
Anksčiau atlikti tyrimai jau buvo aptikę šiuos reiškinius, tačiau jų analizė buvo ribota dėl nedidelių imčių ir skirtingų simptomų pasireiškimo formų. Naujas tyrimas sujungė kelis nepriklausomus duomenų rinkinius ir leido tiksliau atskirti, kaip šie elektriniai modeliai keičiasi tarp skirtingų smegenų pusrutulių. Tai suteikė galimybę išgirsti subtilius „harmoninius“ skirtumus, kuriuos anksčiau paslėpdavo bendras triukšmas.
Pagrindinis tyrimo autorius neurologas Moritzas Gersteris paaiškino tai muzikine metafora yra smegenis galima įsivaizduoti kaip koncertų salę, kurioje kai kurie muzikantai groja kartu, o kiti atskirai. Norint suprasti melodiją, nepakanka išmatuoti tik bendrą garsą, reikia įsiklausyti į ritmą.
Kelias į naujus gydymo metodus
Šis atradimas gali turėti didelę reikšmę tobulinant giliųjų smegenų stimuliacijos technologijas. Tokia terapija jau taikoma Parkinsono ligos gydyme, tačiau dažnai veikia pastoviu režimu, neatsižvelgdama į realius smegenų veiklos pokyčius.
Jei gydymo sistema galėtų atpažinti konkrečius ritmus, ji galėtų automatiškai prisitaikyti prie paciento būklės ir suteikti tikslinę pagalbą tik tada, kai to reikia. Tyrimas parodė, kad mūsų smegenyse slypi informacija, galinti tapti tiksliausiu ligos indikatoriumi.
Suprasdami šiuos signalus, mokslininkai gali sukurti gydymo metodus, kurie ne tik mažina simptomus, bet ir atkuria prarastą judesių darną. Nors tyrimas dar ankstyvoje stadijoje, jo rezultatai atveria kelią naujai neuromokslų erai, kurioje kiekvienas smegenų impulsas gali tapti raktu į efektyvesnį Parkinsono ligos gydymą.
Lina Snarskienė
Žurnalistė
Rašau apie sodininkystę, gamtą ir gyvenimą. Tai temos, kurios man artimos širdžiai ir šaknims. Tikiu, kad augalai moko mus kantrybės, cikliškumo ir ryšio su pasauliu, todėl savo tekstais stengiuosi ne tik dalintis žiniomis, bet ir įkvėpti gyventi lėčiau, sąmoningiau, arčiau žemės.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.