90 metų Čekijos klasikai: šoko aukščiau bambos ir timptelėjo visą markę

Posakis „aukščiau bambos neiššoksi“ reiškia, kad daugiau nei galima nepadarysi, tačiau populiaraus Lietuvoje automobilio gamintojas parodė, kad būna ir kitaip. Per 90 metų skaičiuojančią istoriją Čekijos bendrovės „Škoda“ flagmanas „Superb“ bent tris kartus šoko aukščiau, nei turėtų, ir kiekvieną kartą jam tai pavykdavo.

90 metų Čekijos klasikai: šoko aukščiau bambos ir timptelėjo visą markę

Pasisekdavo ne tik konkrečiai šiam automobiliui – paskui save jis aukštyn timptelėdavo ir visą markę. Prieš „Superb“ modeliui mėginant pašokti aukščiau bambos ketvirtąjį kartą, pasiaiškinkime šių šuolių sėkmės priežastis.

Pristatys ketvirtosios kartos modelį

„Škoda“ per pastaruosius du dešimtmečius iš biudžetinių produktų kūrėjo tapo racionalumu ir praktiškumu pasižyminčiu stipriu vidutinės klasės žaidėju. Priešakyje visuomet stovėję „Superb“ modeliai su kiekviena karta vis aukščiau kilstelėdavo šio prekių ženklo kartelę.

Šį rudenį čekų gamintojas pristatys jau ketvirtosios moderniųjų laikų kartos „Superb“, kuris, teigiama, bus dar prašmatnesnis, technologiškai pažangesnis ir elektrifikuotas. Paprastesnių automobilių gamintojai pagrįstai nori kilti į aukštesnę klasę, nes ten pirkėjai už produktą yra pasiruošę plačiau atverti kišenes.

„Premium“ automobiliai – aukštos pridėtinės vertės prekė, tad ir grąža už vieną parduotą modelį yra didesnė. Mašinų gamyba yra verslas, o verslo tikslas yra uždirbti daugiau pinigų, iš uždirbtų pinigų investuoti į plėtrą, naujų technologijų vystymą, pasiūlyti geresnį produktą klientui ir susižerti dar didesnį pelną.

Ar gamintojas gali tapti aukštesnės klasės žaidėju, sprendžia milžinišką pasirinkimo laisvę itin konkurencingoje automobilių rinkoje turintys pirkėjai. Jie istoriškai parodė, kad tiesiog gaminti prabangesnius modelius nepakanka.

Kai dar leido pigias ir paprastas transporto priemones, korėjiečių įmonė „Hyundai“ bandė sukurti prabangų „Grandeur“ sedaną. Šis buvo didelis, galingas, turėjo itin gausią įrangą, tačiau pirkėjai už tuos pačius pinigus mieliau rinkosi penktosios serijos BMW.

„Mazda“ prieš tris dešimtmečius bandė pardavinėti prašmatnesnius „Xedos“ modelius, tačiau jiems tai taip pat nepavyko. Ir nors šie gamintojai jau išsikovojo garbingą vietą po saule, tam prireikė ne vieno bandymo.

Ką „Škoda“ padarė kitaip?

2001-aisiais „Superb“ vardą didžiausiam savo sedanui grąžinusi „Škoda“ iš karto pataikė tiesiai į dešimtuką. Tuo metu ekonominės klasės modeliu laikyto gamintojo flagmanas su „Škodai“ neregėtomis technologijomis, kaip antai „bi-xenon“ žibintais, „Tiptronic“ automatine pavarų dėže, elektroniniu stabdžių stiprintuvu, daugiasvirte važiuokle priekyje ir išilgai montuojamu V6 varikliu iš karto tapo populiarus. Aukštesnės vidutinės klasės automobilių pardavimo nei kiek nestabdė net ir toli gražu ne pats prabangiausias ženklelis ant priekinių grotelių.

„Įmonę „Škoda“ į teisingą kelią įstatė susijungimas su „Volkswagen“. Vokiečių bendrovės patirtis bei žinios iš karto leido sukurti gerą modelį. Daugeliui japoniškų ar jaunų korėjietiškų markių buvo sunku gaminti aukštesnės klasės transporto priemones, nes jos neturėjo patirties, nežinojo receptų, o „Škoda“ iš „Volkswagen“ gavo tinkamus komponentus ir žinojo, ką padaryti, kad išsiskirtų“, – istoriją komentuoja automobilių žurnalistas, tinklalaidės „Overdraivas“ bendraautoris Justas Lengvinas.

„Škodos“ „arkliukas“ buvo erdvė ir praktiškumas. Tais pačiais 2001-aisiais čekai pristatė ir savo moto – „Simply Clever“ (liet. paprasčiausiai išmanu). Gamindami „Superb“, inžinieriai 100 mm praplatino „Passat B5“ modelio platformą, ją prailgino ir padarė automobilį, kuris galinės sėdynės erdve galėjo lygiuotis į prailgintos bazės S klasės „Mercedes“.

Net sedano bagažinė buvo ne ką mažesnė, nei didžiausių to meto universalų. Negana to, kaina nesikandžiojo, automobilis buvo įperkamas. Taip gimė „liaudies limuzinas“, jis tapo populiarus ir tarp vidurinės klasės atstovų bei stipriai pagerino markės įvaizdį.

Daug erdvės ir technologijų už gerą kainą

Čekai šį receptą pamažu pritaikė ir kitiems modeliams. Naujai pasirodžiusi „Octavia“ tapo erdviausiu kompaktinės „Golf“ klasės automobiliu, o ekonominės klasės „Škoda“ – racionaliu ir praktišku pasirinkimu.

Čekai naudojosi šiuo sėkmės receptu ir toliau, tačiau 2015-aisiais pristatyta trečioji „Superb“ karta į jį įmaišė kiek daugiau prabangos ir technologinės pažangos, nei buvo įprasta. Negana to, kad naujasis „Superb“ pasižymėjo išties solidžiu ir griežtu stiliumi, pirmą kartą markės istorijoje jame buvo įdiegta adaptyvioji kruizo kontrolė ir galybė aukščiausios klasės saugumo sistemų, jau nekalbant apie gerą garso izoliaciją, komfortišką reguliuojamo standumo važiuoklę bei rafinuotą salono apdailą.

Po modelio atnaujinimo 2019-aisiais atsirado „Matrix-LED“ žibintai, prisitaikančioji adaptyvioji kruizo kontrolės sistema, beraktis visų durų atrakinimas ir įkraunamojo hibrido versija. „Škoda“ stojo į kovą su aukštesnės vidutinės klasės modeliais, prabangiausios komplektacijos lygiavosi netgi į „premium“ segmentą ir vėlgi neužsitraukė gėdos. Nuo 2001 metų parduota 1,55 mln. „Superb“ modelių, iš kurių 780 tūkst. – trečiosios kartos.

„Superb“, mano galva, atstovauja racionaliam „premium“ segmentui. Juokaudamas dažnai sakau, kad tai jau yra ekonominis „premium“ automobilis, nes jis pasižymi įkandama kaina ir dideliu komfortu važiuojant. Jame sumontuota visa moderniausia įranga, kurios tik gali panorėti, yra daug vietos gale ir milžiniška bagažinė. O visa tai dar pagardinta ekonomiškais varikliais, nes nė vienas siūlomas motoras nėra labai rajus ir turi racionalų arklio galių kiekį“, – šiuolaikinius modelius komentuoja J. Lengvinas.

Priartėti prie originalo statuso

Paskutinė modelio karta sudomino ne tik vidurinės klasės pirkėjus: su „Škoda“ ėmė važinėti ne vien vadybininkai – prie „Superb“ vairo sėdo ir solidaus įvaizdžio norintys mažesnių įmonių vadovai. Čekai dar labiau sustiprino savo markės įvaizdį ir „Superb“ timptelėjo netgi kitus modelius. Čekiški krosoveriai tapo populiarūs tarp jaunų, modernių šeimų dėl savo praktiškumo ir gerų važiavimo savybių. „Škodos“, kaip vadybininkų automobilio stereotipas, nunyko.

Mažiau žinomas faktas, kad „Superb“ istorija yra skaičiuojama ne nuo 2001-ųjų, o nuo 1934-ųjų, kai „Škoda“ buvo stiprus ir novatoriškas tuometinės Čekoslovakijos automobilių gamintojas. Tuomet pristatytas „Superb“ buvo prabangiausias markės kūrinys.

Jis garsėjo laiką pralenkiančiomis technologijomis, kaip antai nepriklausoma važiuokle ar vienos grandinės hidraulinių stabdžių sistema, o visi jo vidaus laidai buvo sujungti į tuo metu dar neregėtą 12 voltų elektros sistemą. Automobiliuose ji naudojama iki šiol.

Prabangusis „Superb“ buvo gaminamas iki pat 1949 metų, tačiau ilgainiui „Škoda“ vardas sumenko automobilių pasaulyje, nes, Čekoslovakijai patekus į Rytų bloką, šalis paniro į komunizmo erą.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai ir jos sąjungininkėms išsilaisvinus iš už geležinės uždangos, reikėjo daug metų, kad merdinčios įmonės, kaip antai „Škoda“, vėl atsistotų ant kojų. Vargiai tą čekai būtų padarę be „Volkswagen“ pagalbos.

Tačiau dabar bendrovė jau tvirtai stovi ant žemės ir sėkmingai juda į priekį. Nuo biudžetinių automobilių nukeliavo iki vidutinės klasės. Ketvirtosios kartos modernių laikų „Superb“ turėtų žengti dar toliau ir priartėti prie originaliojo, 90-metį mininčio modelio statuso.

0 komentarų

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas