Kaip pateikiama Europos Transporto ir Aplinkosaugos ataskaitoje, Kinijoje pagamintos elektrinės transporto priemonės, šiais metais sudarys beveik ketvirtadalį Europos elektromobilių rinkos – iki 19,5 proc. 2023 metais, nepaisant Europos Sąjungos apmokestinimo tokiems elektromobiliams.
Papildomus tarifus Kinijos gamintų parduodamiems elektromobiliams yra nustačiusi Turkija, kuri juos taikyti pradėjo dar praėjusiais metais. Šioje šalyje taip pat yra taikomi papildomi reikalavimai dėl techninės apžiūros, o taip pat ir garantinio aptarnavimo.
Tačiau tai dar ne viskas. Nuo šiol Turkijoje bus taikomas papildomas 40 proc. tarifas kiniškiems elektriniams automobiliams. Oficialiame prekybos ministerijos pareiškime teigiama, kad dideli tarifai reikalingi siekiant apsaugoti vietinę gamybą ir pagerinti praėjusių metų šalies 45,2 mlrd. dolerių deficitą.
Naujasis 40 proc. mokestinis tarifas bus taikomas įprastiniams ir hibridiniams lengviesiems automobiliams iš Kinijos. Taip pat nustatytas minimalus 7 tūkst. JAV dolerių mokestis, jei apskaičiuotas mokestis yra mažesnis.
Kaip jau minėjome, Kinijoje pagamintų elektromobilių populiarumas auga itin sparčiai, o į tai jau reaguoja daugelis pasaulio valstybių, įskaitant ir Europos Sąjungą. Netrukus Europos Komisija turėtų nuspręsti, ar ES taip pat turėtų įvesti muitus Kinijos automobilių gamintojams.
Priežastis – Kinijos vyriausybė smarkiai subsidijuoja šį sektorių, todėl importuojami kiniški elektromobiliai yra pigesni ir dėl nesąžiningų pranašumų pamažu išstumia vietinę gamybą. Kita vertus, jei Vakarų bendrovė nori užsiimti verslu Kinijoje, ji privalo tai daryti kurdama bendrą įmonę su vietos Kinijos bendrove.
Tai labai skiriasi nuo to, kaip verslas vykdomas, pavyzdžiui, Kinijoje ir Europoje, todėl susidaro nesąžiningos rinkos sąlygos.