Mūsų visuomenėje vis dar gajus mitas, kad mieste patogiausia susisiekimo priemonė yra nuosavas automobilis – neva juo į reikiamą vietą nuvažiuoti ir greičiau, ir patogiau.
Vilnietis Povilas Ališauskas, anksčiau taip pat važinėjęs vien automobiliu, o vėliau kelionėms mieste jį iškeitęs į paspirtuką ir viešąjį transportą, sako, kad šios alternatyvos kai kuriais atvejais yra ne tik patogesnės nei automobilis, bet sutaupo laiko bei pinigų.
„Rečiau naudotis nuosavu automobiliu nusprendžiau pasikeitus šeiminėms aplinkybėms ir gyvenamai vietai. Anksčiau, gyvendamas toliau nuo miesto centro, šiltuoju metų periodu taip pat kartais važiuodavau į darbą Naujamiestyje paspirtuku, dabar juo važinėju kone kasdien, kai tik leidžia oro sąlygos. Taip pat važiuoju ir viešuoju transportu, kuris, persikėlus gyventi į kitą miesto rajoną, tapo patogesnis, nes stotelė yra netoli namų, autobusai važinėja dažnai. Važiuodamas tą patį kelią automobiliu sugaiščiau daugiau laiko“, – sako P. Ališauskas.
Jis teigia paskaičiavęs, kad pradėjus nenaudoti automobilio kasdienėms kelionėms į darbą, jo per metus automobiliu nuvažiuojamas kilometrų skaičius sumažėjo nuo anksčiau buvusių daugiau kaip 30 tūkst. iki 20-25 tūkstančių. Finansams toks sprendimas taip pat daro įtaką – eksploatacines automobilio sąnaudas jis sumažino apie 20 procentų.
Pagrindinis aspektas – patogumas
P. Ališauskas pasakoja, kad šaltuoju metų periodu dažniau važinėja viešuoju transportu, o šiltuoju – paspirtuku. Ir vienu, ir kitu būdu jo kelionės nuo namų iki darbo užtrunka apie 15 minučių.
„Tai yra kelionės namai – darbas – namai, todėl tiek paspirtukas, tiek viešasis transportas man tinka. Visur nuvažiuoju greitai, be spūsčių, patogiai. Viešasis transportas irgi yra tinkamas variantas, tik juo važiuojant gali tekti skirti daugiau laiko, priklauso nuo spūsčių gatvėse“, – teigia P. Ališauskas.
Pašnekovas pastebi, kad automobiliu itin nepatogu važinėti po centrinę miesto dalį – didelės spūstys, nedaug parkavimo vietų. Pasak P. Ališausko, važinėti paspirtukais, dviračiais ar viešuoju transportu dabar yra kur kas patogiau nei prieš keletą metų – infrastruktūra pamažu gerėja, yra vis labiau pritaikoma naudotojui.
„Yra ir tokių, atrodytų, smulkmenų, dėl kurių kelionė dviračiu ar paspirtuku vis dar gali tapti itin nepatogi, pavyzdžiui, gatvės borteliai, kurie kartais šaligatvio ar dviračių takų dalyje būna aukštesni nei juos kertančių gatvių danga. Pakanka tuos bortelius „nuleisti“ iki gatvės lygio ir važiavimas paspirtukais bei dviračiais tampa kur kas patogesnis“, – dalijasi pavyzdžiais pašnekovas.
Teigiamų pokyčių jis pastebi ir viešajame transporte: troleibusai atsinaujina, maršrutai ir važiavimo grafikai dėliojami patogiau, labiau atsižvelgiant į piko metą, keliaujančiųjų srautus. Prie visų šių pokyčių reikšmingai prisideda Europos Sąjungos (ES) investicijos.
Įgyvendinant 2014–2020 m. ES investicijų programą, Lietuvos savivaldybės iš viso įsigis 180 viešojo transporto priemonių. Tam skirta 52,52 mln. eurų ES fondų lėšų. Pėsčiųjų ir dviračių takams Lietuvoje tiesti ir rekonstruoti per šį laikotarpį iš viso skirta 10,2 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo investicijų.
Išbandyti viešąjį transportą verta
Paklaustas, ką patartų svarstantiems nuosavą automobilį dažniau iškeisti į keliones viešuoju transportu, paspirtuku ar dviračiu, P. Ališauskas pataria pirmiausia tokias keliones išbandyti.
„Pabandžius paaiškės, ar tikrai toks variantas patogesnis, labiau patinka, tinkamesnis. Žmonės skaičiuoja kelionių laiką – jei sugaišta panašiai, vykdami autobusu, troleibusu ar važiuodami automobiliu, tuomet natūralu, kad pasirinks pastarąjį variantą. O kai viešasis transportas nuvažiuoja daug greičiau, nestovi spūstyse, nes turi atskiras transporto juostas, tuomet laimi jis“, – reziumuoja pašnekovas ir primena, kad keliaujant paspirtuku ar dviračiu taip pat labai svarbu nepamiršti pasirūpinti savo saugumu: būtinai dėvėti šalmus, šviesą atspindinčias liemenes ar atšvaitus, laikytis kelių eismo taisyklių.