Tvarūs pokyčiai vyksta ne tik žemės, bet ir vandens transporto srityje – uostas tampa draugiškesnis aplinkai, investuojama į oro, vandens, net triukšmo taršos mažinimo sprendimus. Tačiau žaliojo uostamiesčio vizijai įgyvendinti prireiks dar ne vienerių metų.
Važinėdami pajūrio krašte kelyje jau galite sutikti baltos spalvos vilkikus. Kaip išduoda užrašai ant kabinų, šie vilkikai yra varomi tik elektra. Jų čia – bent trys, tai viena didžiausių su tvarumu susijusių naujovių.
Pirmuosius komercinius „Volvo“ elektrinius vilkikus Klaipėdoje trumpų atstumų krovinių gabenimui įdarbino Danijos kapitalo keltų ir logistikos bendrovė DFDS. „Lietuva yra viena pirmųjų šalių, kuriose DFDS pradėjo naudoti elektra varomus vilkikus. Iš viso DFDS logistikos tinkle Europoje jų jau yra per kelias dešimtis. Ir tai tik pradžia: iki šių metų pabaigos šis skaičius turėtų pasiekti 127, o iki 2030 metų DFDS yra užsibrėžusi pasiekti, kad kas ketvirtas vilkikas visame transporto parke būtų elektrinis“, – sako „DFDS Trucking“ direktorius Vadimas Radiukas.
Pagrindinis šiems vilkikams keliamas uždavinys – padėti mažinti CO2 emisijas. Apskaičiuota, kad, lyginant su įprastu dyzeliniu vilkiku, žaliąja elektra varoma sunkiasvorė transporto priemonė per vienerius eksploatacijos metus sutaupo vidutiniškai 40 tonų CO2.
Taip pat elektriniai vilkikai suteikia papildomą konkurencinį pranašumą, kadangi leidžia užtikrinti tvarų krovinių pristatymą. Tai aktualu pažangiems, į ateitį orientuotiems klientams. „Tiesa, yra tam tikrų ribojančių faktorių. Mūsų naudojami „Volvo FH Electric“ elektriniai sunkvežimiai gali vienu įkrovimu nuvažiuoti iki 280/300 km atstumą. Jų baterijų įkrovimas trunka laiko, todėl šiuo metu jie geriausiai pritaikomi trumpiems, nuolat pasikartojantiems maršrutams aptarnauti“, – teigia V. Radiukas.
Elektrinių autobusų bus dar daugiau
Trumpais, nuolat pasikartojančiais maršrutais pasižymi ir dar viena grandis: miesto viešasis transportas. Į Klaipėdos gatves dar prieš trejus metus išriedėjo pirmasis vien elektra varomas „Dancer“ autobusas. Jo gamintojai skaičiuoja, kad šis ir vėliau pasirodę autobusai per minėtą laikotarpį nuvažiavo beveik 400 tūkst. kilometrų ir padėjo sutaupyti daugiau nei 435 tonas CO2.
Dėl sklandaus ir tylaus važiavimo juos itin pamėgo viešuoju transportu besinaudojantys miestiečiai. Įspūdingai atrodo ir eksploatacijos rodikliai: naudojant galingiausią pasaulyje (500 kW) pantografą į autobusų baterijas buvo įkrauta 330 MWh energijos, kuri kainavo 49,5 tūkst. eurų. Palyginimui, nuvažiavus tokį pat atstumą su dyzeliniais autobusais būtų sunaudota 150 tūkst. litrų degalų, o išlaidos siektų net 200 tūkst. eurų.
Nors dėl pandemijos, energetinės krizės ir bendros geopolitinės situacijos sutrikusi tiekimo grandinė iki šiol nėra stabili, „Dancer“ pavyko užtikrinti maksimalų gamybos pajėgumą. Nepasikeitė ir anksčiau skelbti tikslai, o vienas iš jų – dar 2023 metų rudenį Klaipėdoje pristatyti dar 10 elektrinių autobusų.
„Dauguma techninės priežiūros darbų atliekami nuotoliniu būdu, todėl naujų autobusų aptarnavimui netgi neprireiks papildomų darbuotojų. Labai vertiname KLAP specialistų bendradarbiavimą ir patirtį, nes KLAP lyderiauja Europoje autobusų judėjimo pagal grafiką tikslume. Mūsų pačių sukurta sistema nuotoliniu būdu stebi ir analizuoja eksploatuojamų transporto priemonių parametrus. Drauge su partneriais įrengsime papildomas įkrovimo stoteles, kuriose autobusų baterijos bus kraunamos naktimis. Tai ne tik padės sutaupyti, bet ir leis lengviau subalansuoti elektros tinklų apkrovą“, – komentuoja „Dancer“ projektą vystančios bendrovės „Vėjo projektai“ vadovas Alvydas Naujėkas.
Itin svarbi viešajam transportui yra sparčiojo įkrovimo galimybė. 500 kW galios pantografu įkraunamos baterijos, nepriklausomai nuo metų laiko, įgalina nenutrūkstamą maršrutų aptarnavimą 24 valandas per parą.
„Vidutinė baterijos įkrovimo trukmė siekia vos 8 minutes, todėl galinėje maršruto stotelėje vairuotojo poilsio laiko visiškai užtenka tam, kad autobusas būtų pilnai įkrautas. Šiuo atžvilgiu pantografas Klaipėdoje visiškai pasiteisino. Siekdami pasiūlyti viešajam transportui pažangiausius technologinius sprendimus glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos ir užsienio šalių universitetų mokslininkais, plėtojame inovacinę veiklą“, – kalba A. Naujėkas.
Klaipėdoje autobusus sukūrusiai ir čia pat juos gaminančiai „Dancer“ įmonei Lietuva išlieka prioritetinė rinka. Vyksta derybos tiek su kitų didmiesčių, tiek ir su mažesnių miestų autobusų parkų vadovais, o taip pat ir su privačiais vežėjais, todėl labai tikėtina, kad antroje kitų metų pusėje lietuviški elektriniai autobusai jau važinės ne tik Klaipėdos gatvėse.
„Per ateinantį dešimtmetį viešajame transporte turėtų nebelikti iškastiniu kuru varomų autobusų – juos pakeis elektriniai ir kiti pažangesni modeliai. Pasaulyje vykstant naujos kartos technologijų proveržiui Lietuvoje pagaliau pradėjo vystytis pramonės šaka, kurios iki šiol dar neturėjome – patys pradedame gaminti elektrines transporto priemones ir jų komponentus. Tikimės, kad šios pramonės šakos vystymas taps prioritetinis valstybiniu mastu“, – viliasi A. Naujėkas.
Žaliojo uosto vizija pamažu virsta realybe
Suprantama, tarša neapsiriboja tik kelių transportu. Klaipėdoje akys krypsta į svarbiausią pramonės objektą, uostą. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako, mintis, kad reikia įskelti kibirkštį ir pradėti kalbėti apie žaliąjį uostą, kilo dar 2020 metais. Ta kibirkštimi tapo Žaliojo uosto koncepcija.
„Už Žaliojo uosto koncepcijos įgyvendinimą atsakingos visos uoste veikiančios įmonės. Per ateinančius 8 metus jos esamą įrangą turėtų palaipsniui pakeisti elektrine, numatoma elektrifikuoti uosto krantines ir nuo kranto tiekti elektrą kruiziniams, ro-ro ir konteineriniams laivams. Iki 2030-ųjų esamas uosto įmonių automobilių parkas palaipsniui turėtų būti keičiamas į elektromobilius, modernizuojami paviršiniai nuotekų tinklai bei įdiegtos kitos priemonės oro, vandens ir grunto taršai mažinti, triukšmui valdyti“, – vardija A. Latakas.
Klaipėdos uosto įmonės, siekdamos būti kuo mažiau taršios, jau šiandien investuoja į įvairias šiuolaikines ir aplinkai draugiškas technologijas: diegia uždaras krovos sistemas, elektrines krovos ir transportavimo įrangas, didelės keliamosios galios kranus. Taip pat jos investuoja į aplinkosauginius įrenginius, pavyzdžiui, yra diegiamos vėdinimo ir dulkių surinkimo sistemos, oro teršalų valymo, rekuperavimo ir deginimo įrenginiai, nuotekų valymo įrenginiai, apsauginiai atitvarai triukšmo ir dulkių sklaidai.
Savo ruožtu Uosto direkcija įvairiose uosto vietose yra įdiegusi oro kokybės parametrų stebėjimo sistemą. „Įsigyti ir įrengti penki kietųjų dalelių ir triukšmo davikliai su modernia duomenų perdavimo technologija, atnaujintos naftos taršos daviklių išdėstymo schemos, kurios leidžia operatyviau reaguoti į taršą, taip sumažinant jos mastą ir padarinius. Artimiausiu metu planuojama įsigyti dar du kietųjų dalelių ir triukšmo daviklius ir taip išplėsti oro kokybės stebėsenos sistemą“, – sako A. Latakas.
Uosto direkcijos žaliojo uosto veiksmų plane iki 2026 metų iš viso numatyta įgyvendinti apie 30 aplinkai draugiškų projektų. Artimiausiuose planuose – draugiškesnis aplinkai Uosto direkcijos laivynas, elektros tiekimas iš kranto ro-ro keltams, kruiziniams ir konteineriniams laivams, bepiločių orlaivių sistemos nuotoliniam laivų vedimui esant ekstremalioms oro sąlygoms, vandenilio gamybos bazė ir jo pildymo punktų infrastruktūra.
Skaičiuojama, kad įdiegus koncepcijoje numatytas taršos mažinimo priemones, 2030 metais Klaipėdos uoste šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamas kiekis sumažėtų beveik 37 procentais.
Laivyboje laukia dideli pokyčiai
Klaipėdos uoste veiklą vykdančios įmonės ir pačios yra suinteresuotos žengti tvarumo keliu. Antai Danijos kapitalo keltų bendrovė DFDS yra užsibrėžusi 2050-aisiais tapti aplinkai neutralia bendrove, todėl jau šiandien investuoja į tvarius sprendimus.
„DFDS veiklą pradėjo dar 1866 metais, garlaiviais įgalindama prekybą tarp valstybių. Augimą tuomet skatino Europoje vykusi industrializacija. Keičiantis laikams, keičiamės ir mes. Šiandien kaip niekada svarbus tvarus augimas, todėl pereiname prie klimato požiūriu neutralios energijos. Tai svarbu ne tik mūsų klientams, paslaugas perkančioms įmonėms ar valdžios institucijoms, bet ir mūsų investuotojams. Norime būti atsakingais kaimynais, todėl esame įsipareigoję mažinti savo poveikį aplinkai, taršą ir triukšmą bendruomenėse, kuriose vykdome veiklą“, – sako „DFDS Seaways“ vykdantysis direktorius Jonas Nazarovas.
DFDS Klimato planą sudaro trys pamatinės kryptys. Pirmosios dvi susijusios su laivybos sektoriumi, kuriam tenka didžiausia taršos dalis. Trumpojo laikotarpio kryptis aprėpia planus ir veiksmus, susijusius su degalų suvartojimo mažinimu per artimiausius dešimt metų, kurie leistų iki 2030 metų taršą sumažinti apie 45 proc., lyginant su 2008 metų lygiu. Į tai įeina tiek smulkūs patobulinimai, tokie kaip laivų korpusų padengimas dumbliams atsparesniais dažais ir sistemų atnaujinimai, tiek didesnių investicijų pareikalausiantys veiksmai, pavyzdžiui, modifikuotos techninės įrangos, sraigtų atnaujinimas.
Ilgojo laikotarpio planas, kaip tikimasi, padės iškastinį kurą pakeisti netaršiais naujos kartos degalais. J. Nazarovas pabrėžia, kad alternatyvų jau ieškoma, analizuojamos įvairios galimos kuro rūšys – amoniakas, vandenilis, metanolis (tik kaip tarpinis sprendimas), tačiau apie konkrečius naujų technologijų taikymo terminus kalbėti dar anksti.
Trečioji kryptis susijusi su aptarnavimo veiklomis, kurios sudaro apie 10 proc. DFDS veiklos emisijų, pavyzdžiui, patalpos, terminalų įranga, transportas.
„DFDS sausumos transporto parkas sparčiai keičiasi – palaipsniui pereiname prie elektrifikuotų automobilių. Naujai perkamoms transporto priemonėms esame nustatę griežtus reikalavimus, kurie visiškai atitinka aplinkosauginius kriterijus. Biuruose kruopščiai rūšiuojame atliekas. Atrenkame ne tik plastiką, bet ir maisto likučius. Laivuose visiškai atsisakėme vienkartinių plastikinių gaminių“, – dėsto N. Nazarovas.
Pašnekovas priduria, kad artimiausiuose planuose – DFDS keltų prijungimas prie naujų Klaipėdos uosto nuotekų tinklų, leidžiančių nuotekas šalinti ne per aptarnaujantį laivą, bet tiesiai į miesto savivaldybės savitakinių nuotekų tinklus. Taip pat su nekantrumu laukiama uosto krantinės elektrifikavimo, kuris leis prisišvartavusiems laivams elektrą gauti tiesiai nuo kranto, todėl bus galima iš karto užgesinti variklius.