Ne ką geresnė situacija ir šaligatviuose. Nors Kelių eismo taisyklės (KET) leidžia važiuoti šaligatviais tik tada, kai nėra dviračių takų ir važiuojamoji dalis nėra tinkama mikrojudumo dalyviams, pėstieji turi nuolat žvalgytis per petį, kad ant jų neužvažiuotų maisto išvežiotojai ir kiti ratuotieji eismo dalyviai.
Susidaro įspūdis, kad kartais pėstieji ir mikrojudumo priemonių naudotojai KET suvokia ne kaip privalomas, o tik kaip rekomendacinio pobūdžio. Toks taisyklių ignoravimas kiršina eismo dalyvius – dviratininkai pyksta, kad automobilių vairuotojai yra per mažai atidūs ir nerodo posūkių signalų, šie pyksta, kad pėstieji net perėjose nepakelia akių nuo telefonų, pastarieji grūmoja paspirtukininkams ir t.t. Tai lemia ne tik stresines situacijas, konfliktus bet ir traumas.
Trauma, bauda ir žala
„Dviratininkų ar pėsčiųjų civilinės atsakomybės draudimo rinkoje nėra, išskyrus pavienius atvejus, kai draudžiama kaip priedas prie kažkokio kito draudimo produkto. Todėl mūsų statistikoje visi dviratininkai ir pėstieji yra tik nukentėję. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad jie visada būna nekalti“, – sako Andrius Žiukelis, draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.
Jis paaiškina, kad tais atvejais, kai žala transporto priemonei ar žmogui padaroma dėl civilinės atsakomybės draudimu nedrausto asmens kaltės, pavyzdžiui, pėsčiojo, galioja civiliniai santykiai. Kitaip sakant, jei avarija įvyko dėl pėsčiojo ar dviratininko kaltės, vairuotojas gali reikalauti atlyginti žalą – tartis gražiuoju arba reikalauti per teismą.
Galingų paspirtukų atveju situacija kiek kitokia – privalomojo draudimo įstatyme neseniai atsirado pareiga drausti tam tikrus galingesnius paspirtukus civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau išmokų pagal tokių transporto priemonių draudimo sutartis, pasak A. Žiukelio, BTA kol kas nėra išmokėjusi.
„Kita vertus, sezonas dar net neįpusėjęs. Be to, pats draudimo reikalavimas yra visiškai naujas, galiojantis tik pirmus metus. Dėl to galima numanyti, kad reikšminga dalis paspirtukų, kuriems tai privaloma, dar nėra apdrausti“, – priduria BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.
Pažeidžiamiausi eismo dalyviai
Jorūnė Liutkienė, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė sako, kad policija reguliariai pasitelkia visas suplanuotas prevencines priemones, kurias numato ir leidžia teisės aktai. Deja, darbo nemažėja.
Policijos departamento duomenimis, 2023 m. užfiksuoti 9024 pėsčiųjų bei 8687 dviratininkų ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų padaryti KET pažeidimai. Tai yra maždaug po 24 pažeidimus per dieną abiem eismo dalyvių kategorijoms. Tiesa, bendrai tai tesudaro vos 1 procentą visų pernai policijos užfiksuotų KET pažeidimų.
Nors pėstieji – pažeidžiamiausi eismo dalyviai, nemaža dalis jų sąmoningai nesilaiko KET reikalavimų ir kerta gatvę ne tam skirtoje vietoje.
„Kelių eismo taisyklėse nenumatyta išimtis, kad, pavyzdžiui, naktį galima nepaisyti šviesoforo signalų. Prie sankryžų yra įrengiamos vaizdo stebėjimo sistemos, kurios fiksuoja tokius atvejus“, – primena J. Liutkienė.
Esminės taisyklės
Policijos pareigūnai teigia, kad kiekvienas pėstysis privalo būti sau itin griežtas ir elgtis atsakingai – važiuojamąją kelio dalį kirsti tik tam skirtose vietose – pėsčiųjų perėjose, reguliuojamose sankryžose, požeminėse perėjose, o jeigu jų nėra – tai daryti tik įsitikinus, kad yra saugu. Noras sutrumpinti ėjimo atstumą – perbėgti gatvę bet kurioje sugalvotoje vietoje, kurioje labai intensyvus eismas – gali turėti skaudžių pasekmių.
Netgi einant per pėsčiųjų perėją reikia įsitikinti, kad gatve važiuojantys automobiliai sustojo, ir tik tuomet žengti pirmą žingsnį. Tai ypač svarbu tamsiu paros metu, kuomet vairuotojams sunkiau pastebėti pėsčiuosius, dviratininkus ir mikrojudumo priemonių naudotojus.
„Deja, iš pėsčiųjų dažnai tenka išgirsti, kad perėjoje pirmenybė – jų, todėl suspėti sustoti yra pačių vairuotojų atsakomybė. Tai – ydingas ir pavojingas požiūris. Net jeigu dėl eismo įvykio baudžiamas būtų vairuotojas, traumas patirtų pėstysis“, – nepiktnaudžiauti pirmenybe įspėja A. Žiukelis.
Labai svarbūs ir atšvaitai, žibintuvėliai bei ryškiaspalvės liemenės. Šios priemonės tamsiu paros metu neapšviestose vietose yra privalomos. Be to, einant per perėją draudžiama naudotis telefonu ir kitais dėmesį nukreipiančiais daiktais.
Savo ruožtu, dviračio ar elektrinio paspirtuko vairuotojas, judėdamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, privalo duoti kelią pėstiesiems ir neturi jiems niekaip trukdyti ar juo labiau kelti pavojaus. Pro pėsčiąjį važiuojant reikia pristabdyti ir važiuoti 3–7 km/val. greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, ir palikti saugų tarpą iš šono. Sukant į kairę ar dešinę būtina parodyti įspėjamąjį signalą ranka.