Vairuotojų gyvenimas naujoje šviesoje: mato daugiau, reaguoti gali greičiau

Tamsus metas ar prieblanda yra viena pavojingiausių važiavimo sąlygų net labiausiai patyrusiems vairuotojams. Kelyje regėdami tik savo ir kitų automobilių apšviečiamus ruožus, vairuotojai priversti gerokai labiau įsitempti, tad rizikuoja prarasti dėmesį pačią netinkamiausią akimirką ar tiesiog nuvargti. Būtent todėl transporto priemonių gamintojai pastaraisiais dešimtmečiais itin ištobulino kelio apšvietimo technologijas.

Vairuotojų gyvenimas naujoje šviesoje: mato daugiau, reaguoti gali greičiau

Vairuotojų džiaugsmui, dabar pažangiausios žibintų technologijos diegiamos ne tik brangiuose BMW, „Mercedes-Benz“ ar „Audi“ modeliuose, bet ir vidutinės klasės automobiliuose. Pavyzdžiui, Vokietijos gamintojas „Opel“ vienas pirmųjų adaptyviuosius LED žibintus pristatė kompaktinės klasės hečbekuose ir išprovokavo nemenkus pokyčius visoje rinkoje.

Tad kokius patobulinimus labiausiai vertina specialistai ir kokie dar geresni sprendimai laukia vairuotojų ateityje?

Nuo žibalo iki lazerių

2022 metais draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ skelbtame tyrime pastebėta, kad aukščiausi avaringumo rodikliai Lietuvoje pasiekiami lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Konstatuota, jog rudens pabaigoje vairavimo sąlygos smarkiai suprastėja, nes greičiau sutemsta ir dažniau tenka vairuoti tamsiu paros metu.

Todėl specialistai nuolat atkreipia dėmesį į kokybiško kelio apšvietimo svarbą. Laimei, daugiau nei šimtmetį automobilių technologijas vystantys gamintojai neapėjo ir žibintų. Nuo degantį žibalą ar alyvą naudojančių pirmųjų masinės gamybos „Ford T“ modelių iki lazeriais tamsą pjaustančių dabartinių prabangių BMW limuzinų – apšvietimo kokybė augo šviesos greičiu.

Pirmosios elektrinės lemputės automobiliuose pradėtos montuoti prieš daugiau nei šimtą metų. Iš pradžių jos pasirodė prabangiuose „Cadillac“ ir „Rolls-Royce“ modeliuose, o vėliau išplito tarp visų gamintojų. Analogiškai išpopuliarėjo 1960-aisiais Europoje ištobulinti halogeniniai žibintai, paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ėmė plisti didelio intensyvumo iškrovos (ksenono dujų) lempos, o 1993 metais debiutavo pirmosios šviesos diodų (angl. light emitting diodes arba LED) lemputės.

Šio amžiaus pradžioje LED žibintai ėmė ryžtingai skintis kelią automobilių pramonėje, kol galiausiai tapo karaliaujančia šių dienų technologija. Dabar gamintojai varžosi dėl vis platesnio jos pritaikymo.

Kodėl LED?

Automobilių duomenų asociacijos vadovas, transporto žinovas Matas Buzelis sako, jog LED žibintai įsigalėjo, nes šiandieną tai yra pati efektyviausia apšvietimo technologija, vertinant galimybių ir kainos santykį.

„Šviesos diodus santykinai nebrangu įrengti, jie suvartoja mažai energijos, užima nedaug vietos, lemputes nesunku integruoti į iš esmės bet kokius žibintus, viskas puikiai pritaikyta išmaniosioms technologijoms ir kt.“, – vardija žinovas.

Jo teigimu, rinkoje jau yra ir pažangesnių technologijų, kaip antai lazeriniai žibintai. Tačiau jie brangesni. Anot pašnekovo, LED technologija greičiausiai jau pasiekė lubas, tačiau vis dar galimi geresni programinės įrangos sprendimai.

„Dabar LED žibintus iš esmės galima tobulinti tik iš programinės įrangos kampo, ieškant dar geresnių būdų, kaip juos sureguliuoti, kad jie neakintų kitų eismo dalyvių ir pan.“, – pastebi M. Buzelis.

Darmštato (Vokietija) technikos universiteto ir Europos asociacijos „LightSightSafety“ atlikto tyrimo duomenys parodė, jog modernios LED sistemos gerokai padidina saugumą. Bandymais nustatyta, kad, važiuojant 80 km/val. greičiu, vairuotojai kelkraštyje esančius objektus pastebi likus 30–40 metrų didesniam atstumui, palyginti su įprastinėmis halogeninėmis ar trumpųjų šviesų ksenono lempomis. Vadinasi, vairuotojas turi apie pusantros sekundės daugiau laiko sureaguoti, kai, pavyzdžiui, į kelią staiga išbėga gyvūnas.

Itin našios LED lemputės ne tik ryškiau apšviečia aplinką, bet ir yra žymiai ilgaamžiškesnės ir reikalauja mažiau energijos. Be to, tokias lemputes turinčio moderniausio žibinto nebereikia valdyti mechaniškai, nes įjungiami ir išjungiami pavieniai šviesos segmentai, todėl smarkiai pailgėja technologijos tarnavimo laikas.

Gamintojams svarbu ir tai, kad itin kompaktiška LED technologija leidžia formuoti norimą šviesos raštą ir sutelpa mažuose žibintuose, o tai atriša rankas dizaineriams, norintiems paryškinti prekių ženklo identitetą ar tiesiog rasti išskirtinių sprendimų.

Evoliucija

Tinkamu žibintų evoliucijos pavyzdžiu kritikai dažnai įvardija daug dėmesio apšvietimo technologijoms skiriančios „Opel“ išradimus. Tai susiję su gamintojo strategija kaip galima plačiau diegti saugumą didinančias technologijas.

Dar 1989 metais bendrovė kultiniame „Calibra“ modelyje pristatė elipsinius priekinius žibintus, o 2003-aisiais vokiečiai pirmieji vidutinio dydžio klasėje ėmė montuoti dinaminius žibintus, galinčius pasisukti iki 90 laipsnių kampu, vairuotojui važiuojant į posūkį.

Po metų ši technologija pirmą kartą buvo panaudota kompaktiniame modelyje „Astra“, vėliau ji įdiegta ir „Meriva“, „Corsa“ bei kituose automobiliuose. 2008-aisiais „Insignia“ automobilyje debiutavo dinaminiai ksenoniniai žibintai, kurie jau galėjo pritaikyti šviesos intensyvumą pagal važiavimo sąlygas bei greitį.

Prieš beveik dešimtmetį „Opel“ pristatė „full-LED“ tipo adaptyviuosius matricinius žibintus „Intellilux“ ir rinkoje pirmoji juos įdiegė kompaktiniame automobilyje. „Astra“ modelyje jie pakeitė iki tol naudotus „bi-xenon“ žibintus. Iki tol tokio tipo sistema buvo diegiama tik „premium“ ar dar prabangesnės klasės automobiliuose, todėl toks vokiečių sprendimas 2015-aisiais vėliau tapo lūžio tašku ir daliai kitų masinių gamintojų.

Iš šešiolikos segmentų susidedanti LED matricos sistema galėjo nuolat automatiškai pritaikyti šviesos srauto ilgį ir intensyvumą prie bet kokių eismo sąlygų. Pavyzdžiui, išvažiavus iš miesto tolimosios šviesos būdavo įjungiamos automatiškai.

Su priekine vaizdo kamera integruota sistema aptikdavo iš priekio atvažiuojančias transporto priemones ir deaktyvuodavo pavienius LED segmentus, galinčius apakinti kitus vairuotojus. Prasilenkus segmentai vėl būdavo aktyvuojami.

Technologijos pikas

Naujausios kartos „Astra“ modelyje montuojami pikseliniai adaptyvieji „Intellilux LED“ žibintai pasižymi dar preciziškesniu šviesos srauto paskirstymu dėl juose montuojamų net 168 atskirai valdomų LED elementų. Trimis itin plonomis eilėmis išdėlioti elementai dar greičiau aktyvuojami ir išjungiami – dabar tam užtenka milisekundžių, o vairuotojas nuolat mato kokybiškai apšviestą kelią, nes tolimosios tokios technologijos šviesos gali pasiekti iki 400 metrų.

Anot M. Buzelio, dairantis dar pažangesnių technologijų, visus jau nukonkuruoja lazeriniai žibintai. Specialisto žodžiais, jie šviečia dar geriau, užima mažiau vietos, tačiau yra brangesni.

„Kalbant apie šviesos intensyvumą, jie neturi sau lygių, o apšviesti galima ir iki 600 metrų atstumą. Tad ateityje turbūt viskas dar labiau judės išmanumo, programinės įrangos tobulinimo, kaštų optimizavimo link, kad būtų galima panaudoti alternatyvias medžiagas ir atpiginti lazerines technologijas“, – svarsto pašnekovas.

0 komentarų

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas