Ar kelionės į Minską taps neįmanomos? Latvija ruošiasi visiškai užverti duris rytų kaimynams

Transporto sektoriuje vykstantys pokyčiai atspindi ne tik vidaus politikos pokyčius, bet ir atsaką į besikeičiančią situaciją regione. Latvijos transporto administracija (ATD) atliko teisinį vertinimą dėl galimo licencijų atnaujinimo stabdymo vežėjams, vykdantiems reguliarius reisus į Rusiją ir Baltarusiją. 

Pasak specialistų, šiuo metu būtina atsižvelgti ne tik į logistiką, bet ir į geopolitinį kontekstą bei nacionalinio saugumo prioritetus. Dėl to siūloma Vyriausybei parengti specialų nutarimą, kuris įtvirtintų tokio sprendimo pagrindimą. Šiuo metu iš Latvijos dar tebevykdomi reisai į šias dvi valstybes, tačiau svarstoma, ar tai turėtų būti tęsiama.

Maršrutai, kurie gali būti paveikti

Pagal šiuo metu galiojančius duomenis, reguliarius reisus iš Latvijos į Rusiją vykdo kelios bendrovės. Pavyzdžiui, įmonė „VISSA“ vykdo reisus į Sankt Peterburgą, o jų išduota licencija galios iki 2027 metų balandžio 21 dienos. 

Kita įmonė „Norma-A“, geriau žinoma kaip „Ecolines“, taip pat turi leidimus maršrutams į Sankt Peterburgą ir Maskvą. Šių leidimų galiojimas baigsis atitinkamai 2026 metų gegužės 23 dieną ir 2027 metų sausio 9 dieną.

Vienas iš „Ecolines“ maršrutų į Sankt Peterburgą, turėjęs jungtį su Kaliningradu, nustojo galioti lapkričio 1 dieną. Ši data žymi jau pradėtus pokyčius maršrutų politikoje, kurie gali būti tęsiami platesniu mastu.

Tuo tarpu reguliarius reisus į Baltarusiją vykdo bendrovės „Latlines“ ir „Dautrans“. Šių įmonių licencijos dar galioja: „Dautrans“ leidimas reisui į Vitebską baigsis 2026 metų sausio 31 dieną, o „Latlines“ leidimai maršrutams į Minską ir Gomelį baigsis atitinkamai 2026 metų vasario 26 ir birželio 27 dienomis. 

Reglamentavimas tampa būtinas

Pasak ATD, norint sustabdyti šiuos reguliarius reisus, būtinas aiškus teisinis reglamentavimas. Reikia ne tik Vyriausybės nutarimo, bet ir regioninio bendradarbiavimo. 

Jei tokio susitarimo tarp Baltijos šalių nebus, keleiviai gali pradėti rinktis netiesioginius maršrutus per Lietuvą ar Estiją, pasinaudodami alternatyviais būdais – pavyzdžiui, mikroautobusais su mažesniu nei devynių vietų skaičiumi, kurie dažnai neįtraukiami į reguliaraus keleivinio transporto kontrolę.

Toks sprendimas turėtų būti koordinuojamas tarptautiniu lygiu. Priešingu atveju kelionių maršrutų stabdymas per vieną šalį gali tiesiog nukreipti keleivių srautus per kaimynines valstybes, kas sumažintų šio žingsnio efektyvumą.

Be to, jeigu būtų priimtas sprendimas stabdyti licencijų atnaujinimą, būtina užtikrinti, kad vežėjai ir keleiviai būtų tinkamai informuoti ir pasiruošę alternatyvoms. Toks pokytis turėtų būti įgyvendinamas etapais, siekiant išvengti netikėtų trikdžių ir nepatogumų.

Oficialūs apribojimai nereguliariems reisams jau įsigaliojo

Nuo lapkričio 1 dienos Latvijoje jau įsigaliojo apribojimai nereguliariems autobusų reisams per sienas su Rusija ir Baltarusija, pagal Vyriausybės nutarimą.

Anot nutarimo, kuriuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba įpareigota nuo 2025 metų spalio 1 iki 2026 metų spalio 31 dienos neleisti keleivių vežėjams vykdyti nereguliarių reisų per tris pagrindinius pasienio punktus – Paternieki, Grebnevos ir Terehovos.

Šie apribojimai yra dalis didesnės politikos, kuria siekiama sumažinti nelegalią ar rizikingą veiklą pasienio teritorijose bei sustiprinti saugumo kontrolę. 

Sprendimas buvo priimtas reaguojant į pastebimą keleivių srautų augimą šiuose maršrutuose, kuris laikomas saugumo rizika. Transporto ministerijos duomenys rodo, kad vis daugiau keleivių renkasi vykti autobusais į Baltarusiją ir Rusiją. 

Šis augimas kelia susirūpinimą dėl galimų piktnaudžiavimų bei grėsmių nacionaliniam saugumui. Todėl svarstoma, jog būtina imtis griežtesnių veiksmų ne tik prieš nereguliarius, bet ir prieš reguliarius maršrutus.

Sprendimai artėja

Šiuo metu sprendimą dėl reguliarių keleivinių maršrutų sustabdymo svarsto Vyriausybė. Jei bus pritarta ATD siūlymams, artimiausiu metu gali būti parengtas nutarimas, kuriuo būtų užkertamas kelias licencijų atnaujinimui maršrutams į Rusiją ir Baltarusiją. 

Tokiu atveju įsigalios naujas reguliavimo etapas, atspindintis geopolitinius pokyčius ir griežtesnę saugumo politiką. Kol kas sprendimas dar nepriimtas, tačiau ATD pozicija aiški – dabartinė padėtis reikalauja greitų ir ryžtingų veiksmų. 

Tai leistų sustiprinti valstybės saugumą ir parodyti aiškią politinę poziciją dėl bendradarbiavimo su agresyvią politiką vykdančiomis šalimis.