Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Geopolitinis tiltas ar nauja krizė? Lukašenkos susitikimas su Haftaro sūnumi kelia klausimų Europai
Baltarusijoje užfiksuotas vaizdo įrašas su Libijos specialiųjų pajėgų kariais sukėlė nemenką susidomėjimą. Ši informacija paskelbta organizacijos „Judėjimas pagrindinio štabo paramai“ paskyroje, o įrašo turinys iškart sulaukė įvairių interpretacijų. Jame teigiama, kad specialiosios pajėgos iš Benino regiono dalyvauja pratybose Baltarusijoje.
Visa ši situacija įgavo dar daugiau prasmės po spalio 21 dienos įvykio. Tądien Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka susitiko su Libijos nacionalinės armijos vado pavaduotoju Sadamu Khalifa Haftaru. Tai yra gerai žinomo feldmaršalo Khalifos Haftaro sūnus, su kuriuo Lukašenka jau buvo kalbėjęsis ir anksčiau, vasario mėnesį.
Pasak „Zerkalo“, Libijos specialiosios pajėgos Baltarusijoje nesilanko pirmą kartą. Ankstesniais metais treniravosi LNA 36-asis specialiosios paskirties batalionas. 2025 metų rugsėjį mokymus baigė dar viena grupė – Libijos kariuomenės 87-ojo greitojo reagavimo bataliono kariai. Tai reiškia, kad bendradarbiavimas vyksta jau kurį laiką ir įgyja vis daugiau oficialumo.
Libijos situacija po perversmo
Šalis iki šiol išgyvena pasekmes po 2011 metais vykusio perversmo, kuris įvyko remiant NATO. Tuomet buvo nuverstas ilgametis Libijos vadovas Moameris Kadhafis. Po to valstybė neatsigavo – jos valdymas susiskaldė į dvi stovyklas.
Vakarų Libiją valdo JT pripažinta Nacionalinė vienybės vyriausybė, vadovaujama Abdulhamido Dbeibaho. Rytinėje dalyje veikia Khalifos Haftaro palaikoma administracija.
Pastaroji aktyviai remiama Rusijos ir kitų šalių, kurios siekia įtakos regione. Politiniai išpuoliai ir nestabilumas nesiliauja – Tripolyje buvo užpulti A. Dbeibaho artimieji, o anksčiau pasikėsinta į vidaus reikalų ministro Fathi Bashaghos gyvybę.
Seno konflikto aidai
Šis nesibaigiantis konfliktas ne tik išbalansuoja situaciją pačioje Libijoje, bet ir kelia grėsmę aplinkinėms valstybėms. Vienas didžiausių iššūkių – migrantų antplūdis į Europą, ypač Graikiją. Šią vasarą Graikija netgi laikinai sustabdė migrantų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, argumentuodama, kad tai tapo per dideliu iššūkiu valstybei.
Graikijos parlamentas priėmė sprendimą leisti sulaikyti atvykėlius stovyklose iki pusantrų metų. Tai reiškia, kad žmonės, neteisėtai atvykę į šalį, galės būti laikomi uždaroje teritorijoje be aiškios prieglobsčio suteikimo garantijos. Toks sprendimas sulaukė didelio palaikymo, ypač konservatorių ir kraštutinių dešiniųjų gretose.
Griežtos žinutės nelegalams
Graikijos premjeras Kyriakas Mitsotakis viešai pabrėžė, kad tai buvo sunkus, bet būtinas žingsnis. Pasak jo, ši žinia skirta neteisėtos migracijos tinklams – Graikija nebus vartai, kuriais galima lengvai patekti į Europą. Įspėjama, kad kelionė nesaugi, jos baigtis neaiški, o kontrabandininkams sumokėti pinigai gali nueiti veltui.
Duomenys rodo, kad šiemet Graikiją pasiekė daugiau kaip 14 tūkst. migrantų, iš kurių per 2 tūkst. atvyko iš Libijos per vos kelias dienas. Didžioji jų dalis patenka į Kretą, kuri yra tiek premjero gimtoji sala, tiek viena populiariausių turizmo vietų šalyje.
Politika tampa vis griežtesnė
Migracijos ministras Thanas Plevris teigė, kad visiems neteisėtai atvykusiems migrantams bus taikomas suėmimas. Jis taip pat pabrėžė, kad Graikija negali priimti laivų su tūkstančiais žmonių kasdien. Priduriama, kad šalis peržiūri savo požiūrį į neteisėtą migraciją ir griežtina politiką.
Ministras taip pat pasakė, kad Graikijos migracijos sistema nėra viešbutis. Asmenys, atvykę neteisėtai, negali tikėtis gauti pašalpas, apgyvendinimą ir visą išlaikymą valstybės sąskaita. Visi šie ištekliai – tai Europos mokesčių mokėtojų lėšos.
Pabėgėlių srautai kelia įtampą
Skaičiuojama, kad vien Kretoje nuo metų pradžios išsilaipino apie 8 tūkst. migrantų. T. Plevrio teigimu, tai tik pradžia. Nemaža jų dalis – jauni vyrai iš Egipto, kurie neturi jokių galimybių gauti prieglobstį pagal šiuo metu galiojančius įstatymus.
Visa ši situacija parodo, kaip regioniniai konfliktai gali išplisti toli už vietinių sienų. Bendradarbiavimas tarp Libijos ir Baltarusijos taip pat kelia klausimų dėl galimų geopolitinių susitarimų, įtakos zonų ir galimų pasekmių Europai.
Jei situacija Libijoje nesikeis, panašu, kad migrantų srautai, kariniai sąjungininkai bei politiniai žaidimai regione tik stiprės. Visa tai dar labiau spaudžia Europos ribas, kuriose vis mažiau vietos kompromisams.
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“
privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.